Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
FormicidaeRudoji miško skruzdėlė Formica rufa Mokslinė klasifikacijaTipas Nariuotakojai Arthropoda Klasė Vabzdžiai Insec
Skruzdėlės
| Formicidae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Formicidae LATREILLE, 1802 | ||||||||||||
| Pošeimiai | ||||||||||||
|
- Apie kaimą Širvintų rajone žr. Skruzdėlės (Širvintos).
Skruzdėlės (Formicidae) – plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių Apocrita pobūriui. Pasižymi ryškiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija.
Informacija
Nešdamos svorį, skruzdėlės sprandu išlaiko pusiausvyrą. Skruzdėlių gebėjimą panešti įspūdingą svorį lemia ne tik jėga, bet ir technika bei pusiausvyra. Kembridžo universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad galva ir sprandu skruzdėlės reguliuoja šiaudo pasvirimo laipsnį, kol randa tinkamą atramos tašką. Taip šiaudą jos gali nunešti labai toli – daugiau nei 100 metrų.
Šeimos aprašymas
Skruzdėlės etologijos, ekologijos ir fiziologijos požiūriu yra labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima. Jų kolonijos yra sudėtingi socialiniai dariniai su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis, kurios leidžia koordinuoti veiksmus atliekant atskiram individui neįveikiamas užduotis. Kai kurios rūšys turi išvystytą „kalbą“ ir geba perduoti informaciją. Be to, daugelis skruzdėlių rūšių palaiko labai glaudžius simbiotinius santykius su kitais vabzdžiais (tai vadinama mirmekofilija) ir augalais-mirmekofitais.
Bendruomenėse gyvenančios skruzdėlės dėl pasiskirstymo į kastų sistemas savo kolonijose tiksliai pasidalina pareigomis. Tai darbininkės, kareiviai, motinėlės, tranai. Skruzdėlių bendrija susideda iš keleto kastų: dažniausiai sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių, kurie gali būti įvairių dydžių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.
Privalumai, kuriuos skruzdėlėms suteikia bendradarbiavimas, lėmė tai, kad šiuo metu tai dominuojanti pagal skaičių nariuotakojų grupė. Viename akre (0,4 ha) savanos Dramblio Kaulo Krante gyvena 8 mln. skruzdėlių, kurios sudaro apie 3000 kolonijų. Kartu su termitais skruzdėlynas sudaro trečdalį sausumos gyvūnų biomasės Amazonės baseino tropiniuose miškuose.
Nuo kitų skruzdėlės skiriasi tuo, kad stiebelis, jungiantis krūtinę su , yra su statmena atauga arba su 2 mazgeliais. Jų sparnai žymiai ilgesni už pilvelį. Antenos alkūninės, su ilgu stiebeliu. Geluonį turi ne visos rūšys, bet nuodingoji liauka yra.
Skruzdėlynas
Kaip skruzdėlės įsirengia skruzdėlyną. Skruzdėlynai būna žeminiai, medieniniai ir kombinuoti. Žeminiai skruzdėlynai įrengiami arba žemėje, arba dalinai jos paviršiuje iš žemės grumstelių. Medieniniai skruzdėlynai įrengiami medžio kelmuose ar kamienuose. Kombinuoti skruzdėlynai įrengiami iš žemės grumstelių ir augalų dalelių (lapų, spyglių, šakų, žolių stiebelių). Kai kurios rūšys skruzdėlynuose įrengia specialius šiltadaržius, kuriuose augina tam tikras grybų rūšis lervų maitinimui.
Mityba
Skruzdėlės minta mišriu maistu. Gyvūninės kilmės maistas – vabzdžiai, vorai, šimtakojai, sraigės. Augalinę maisto dalį sudaro sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, , nektaras ir kt.
Skruzdėlės Lietuvoje
Lietuvoje rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Žinoma apie 40 rūšių. Pagrindiniai atstovai:
- Pošeimis Formicinae. Šių vabzdžių pilvelis vienanaris. Geluonies nėra.
- Camponotus
- Juodoji medžių skruzdėlė (Lasius fuliginosus)
- , arba (Lasius niger)
- Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea)
- Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)
- Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca)
- Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum)
- Plaukuotoji skruzdėlė (Formica lugubris)
- Pošeimis Geliančios skruzdėlės (Myrmicinae). Pilvelio stiebelis dvinaris. Turi išsivysčiusį geluonį. Lėliukės be kokonų.
- Tetramorium
- Monomorium
- Rudoji mirmika (Myrmica laevinodis)
- Messor
Nuorodos
- Pasaulio skruzdėlės
- Mokslo Lietuva: skruzdėlių elgesys[neveikianti nuoroda]
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skruzdėlės, Kas yra Skruzdėlės? Ką reiškia Skruzdėlės?
FormicidaeRudoji misko skruzdele Formica rufa Moksline klasifikacijaTipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Pleviasparniai Hymenoptera Poburis Smaugtapilviai Apocrita Antseimis Vespoidea Seima Skruzdeles Formicidae BinomasFormicidae LATREILLE 1802Poseimiai Formicinae Myrmicinae Geliancios skruzdeles Apie kaima Sirvintu rajone zr Skruzdeles Sirvintos Skruzdeles Formicidae pleviasparniai vabzdziai priklausantys smaugtapilviu Apocrita poburiui Pasizymi ryskiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo budu Tai vieni is labiausiai paplitusiu vabzdziu Mokslas apie skruzdeles vadinamas mirmekologija InformacijaNesdamos svorį skruzdeles sprandu islaiko pusiausvyra Skruzdeliu gebejima panesti įspudinga svorį lemia ne tik jega bet ir technika bei pusiausvyra Kembridzo universiteto mokslininku grupe nustate kad galva ir sprandu skruzdeles reguliuoja siaudo pasvirimo laipsnį kol randa tinkama atramos taska Taip siauda jos gali nunesti labai toli daugiau nei 100 metru Seimos aprasymasSkruzdele gintarePagrindinis straipsnis Skruzdeliu kastos Skruzdeles etologijos ekologijos ir fiziologijos poziuriu yra labiausiai issivysciusi vabzdziu seima Ju kolonijos yra sudetingi socialiniai dariniai su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis kurios leidzia koordinuoti veiksmus atliekant atskiram individui neįveikiamas uzduotis Kai kurios rusys turi isvystyta kalba ir geba perduoti informacija Be to daugelis skruzdeliu rusiu palaiko labai glaudzius simbiotinius santykius su kitais vabzdziais tai vadinama mirmekofilija ir augalais mirmekofitais Bendruomenese gyvenancios skruzdeles del pasiskirstymo į kastu sistemas savo kolonijose tiksliai pasidalina pareigomis Tai darbininkes kareiviai motineles tranai Skruzdeliu bendrija susideda is keleto kastu dazniausiai sparnuotu patinu bei pateliu ir is besparniu darbininkiu kurie gali buti įvairiu dydziu Darbininkes yra lytiskai nesubrendusios pateles Jos rupinasi lizdu statyba maisto rinkimu jaunikliu maitinimu bei prieziura Privalumai kuriuos skruzdelems suteikia bendradarbiavimas leme tai kad siuo metu tai dominuojanti pagal skaiciu nariuotakoju grupe Viename akre 0 4 ha savanos Dramblio Kaulo Krante gyvena 8 mln skruzdeliu kurios sudaro apie 3000 koloniju Kartu su termitais skruzdelynas sudaro trecdalį sausumos gyvunu biomases Amazones baseino tropiniuose miskuose Nuo kitu skruzdeles skiriasi tuo kad stiebelis jungiantis krutine su yra su statmena atauga arba su 2 mazgeliais Ju sparnai zymiai ilgesni uz pilvelį Antenos alkunines su ilgu stiebeliu Geluonį turi ne visos rusys bet nuodingoji liauka yra SkruzdelynasSkruzdelynasPagrindinis straipsnis Skruzdeliu kolonija Kaip skruzdeles įsirengia skruzdelyna Skruzdelynai buna zeminiai medieniniai ir kombinuoti Zeminiai skruzdelynai įrengiami arba zemeje arba dalinai jos pavirsiuje is zemes grumsteliu Medieniniai skruzdelynai įrengiami medzio kelmuose ar kamienuose Kombinuoti skruzdelynai įrengiami is zemes grumsteliu ir augalu daleliu lapu spygliu saku zoliu stiebeliu Kai kurios rusys skruzdelynuose įrengia specialius siltadarzius kuriuose augina tam tikras grybu rusis lervu maitinimui MitybaSkruzdeles minta misriu maistu Gyvunines kilmes maistas vabzdziai vorai simtakojai sraiges Augaline maisto dalį sudaro seklos vaisiai minksti ugliai nektaras ir kt Skruzdeles LietuvojeLietuvoje rusine sudetis istirta nepakankamai Zinoma apie 40 rusiu Pagrindiniai atstovai Poseimis Formicinae Siu vabzdziu pilvelis vienanaris Geluonies nera Camponotus Juodoji medziu skruzdele Lasius fuliginosus arba Lasius niger Raudonoji skruzdele Formica sanguinea Rudoji misko skruzdele Formica rufa Tamsiarude misko skruzdele Formica fusca Raudongalve skruzdele Formica truncorum Plaukuotoji skruzdele Formica lugubris Poseimis Geliancios skruzdeles Myrmicinae Pilvelio stiebelis dvinaris Turi issivysciusį geluonį Leliukes be kokonu Tetramorium Monomorium Rudoji mirmika Myrmica laevinodis MessorNuorodosVikiteka Skruzdeles vaizdine ir garsine medziagaPasaulio skruzdeles Mokslo Lietuva skruzdeliu elgesys neveikianti nuoroda Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu