Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aksumo karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aksumo imperija − istorinė valstybė, egzistavusi IV a. pr. m. e. − X a. dabartinės šiaurės Etiopijos ir Eritrėjos teritorijose. Klestėjimo laikotarpiu ji valdė ir kitas sritis, įskaitant ir pietvakarių Arabiją. Valstybės sostinė buvo Aksumas.
Mangiśta Aksum Aksumo karalystė | ||||
karalystė | ||||
| ||||
Karalystės teritorija (VI a.) | ||||
Sostinė | Aksumas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 100 m., 100 | |||
- Užkariavo Jodit | 940 m. | |||
Raida
Pradžia
Nors legendos Aksumo valstybės pradžią nukelia į X a. pr. m. e., kuomet valdė legendinis imperatorius , Saliamono sūnus, kuris pradėjo Etiopijos imperatorių dinastiją, tikrąja valstybės pradžia yra laikomas IV a. pr. m. e. (kuomet įkurtas Aksumo pirmtakas Damotas), o pirmieji istoriškai patvirtinti valdovai yra iš I m. e. a. Maždaug nuo III a. jie ėmė tituluoti save imperatoriais (t. y. Negusų negusais, ነገሠ ፡ ነገሠተ).
Nėra aiškūs Aksumo imperijos ryšiai su anksčiau Etiopijoje egzistavusia Damoto valstybe. Gali būti, kad ji peraugo tiesiogiai, arba kad Aksumas buvo viena iš daugybės valstybėlių, atsiradusių suskilus Damotui. Tikriausiai Aksumo imperijos pradžia buvo Aksumo miestas, aplink kurį vyko valdžios konsolidacija.
Aksumo susiformavimui didelę reikšmę turėjo Senovės Jemenas, kurio civilizacija kaip tik klestėjo už Raudonosios jūros, ir kurios gyventojai aktyviai bendravo su Etiopijos pakrantėmis.
Klestėjimas
I a. Aksumas jau valdė pajūryje buvusį Adulio uostą (50 km į pietus nuo dabartinės Masavos, prie Zulos miesto), kuris suvaidino ypač svarbų vaidmenį Imperijos istorijoje. Kaip tik tuo metu pasaulyje keitėsi prekybinė sistema. Klestint Romos imperijos ir Indijos prekybai, jūros kelių sistemoje labai svarbi tapo Raudonoji jūra. Adulis tapo svarbiausiu šios jūros uostu, o Aksumo valstybė įgijo ekonominį privalumą prieš savo kaimynines valstybes − pirmiausia Nubiją.
Nuo III a. Aksumo imperija vykdė teritorinę ir ekonominę ekspansiją. Pirmiausia ji plėtėsi Afrikos rago pakrantėmis ir valdė ilgą Raudonosios jūros pajūrį nuo dabartinio Egipto iki Somalio. Ilgainiui tai vedė į jos išsiplėtusią hegemoniją už Raudonosios jūros, t. y. dalį Tihamaho ir Senovės Jameno teritorijas, kur vietinės valstybės buvo ganėtinai nusilpę.
Taip pat valstybė aktyviai kišosi į Jemeno valstybių reikalus ir vienu metu kontroliavo dabartinio Jemeno ir pietų Arabijos teritorijas. IV a. ji okupavo Nubiją, kas jai leido efektyviai panaudoti Nilą savo prekyboje.
Tuo metu gyvenęs Manis laikė Aksumą viena iš keturių galingiausių pasaulio imperijų greta Romos, Kinijos ir Sasanidų imperijos.
Žlugimas
VI a. Aksumo aukso amžius baigėsi. Tai lėmė Romos imperijos žlugimas, taip pat susiformavęs Islamas. Kalifatas nuo VII a. ne kartą puolė Aksumą. Tai lėmė daugybės sričių netekimą. Buvo prarastas Jemenas, Nubija, kai kurios pajūrio teritorijos bei salos. Tai sužlugdė imperijos prekybą, tačiau tuo metu atsiradę piratai siautė Arabijos pakrantes ir ne kartą atakavo Hidžazą.
Imperijos teritorijos susitraukė iki pirminių sričių dabartinėje Eritrėjoje ir Etiopijos šiaurėje, o gyventojai migravo į piečiau esančius regionus. Imperijos egzistenciją IX ar X a. nutraukė legendinė pagonių karalienė , po kurios valdymo atėjo Zagvės dinastija
Ekonomika
Svarbiausias Aksumo imperijos egzistavimo ir klestėjimo faktorius buvo prekyba, kurios pokyčiai ir lėmė valstybės likimą. Jos suklestėjimą lėmė susiformavęs jūrinis prekybos kelias, kuris ėjo Raudonąja jūra ir kuriuo praeinančių prekių kiekis viršijo visus kitus kelius.
Naudodamiesi šia situacija Aksumo imperatoriai tvarkė šalies vidaus kelius. Turėdami prėjimą prie Nilo aukštupio, jie galėjo naudotis tiek jūra, tiek upe. Todėl ilgainiui Aksumas tapo svarbiausiu Afrikos ir Azijos prekių tiekėju Romos imperijai.
Aksumas nebuvo vien tik kaip prekybos tarpinė zona. Jis pats pardavinėjo savo žemdirbystės ir gyvulininkystės produktus, garsėjo Aksumo auksas, dramblio kaulas, raganosio ragas, geležies rūda, druska. Šalies galybės laikotarpiu (maždaug 270−610 m.) imperijoje buvo kalami aukštos kokybės pinigai. Tai buvo pirmoji juodosios Afrikos visuomenė, kalusi pinigus.
Po islamo Kalifato susiformavimo, Aksumas tapo ekonomiškai izoliuotas, ir tai buvo viena svarbiausių jo žlugimo priežasčių.
Visuomenė ir kultūra
Etiopijos ir Eritrėjos istorija |
Senovės Jemenas (Damotas) |
Aksumo imperija |
: |
Zagvės dinastija > Saliamonidai |
Oromo migracija, Osmanų imperija |
(1606–1755) |
(1755–1855) |
(1855–1935) |
Italijos Rytų Afrika (1935–1941) |
Etiopijos imperija (1941-1975) |
Dergas > (1987–1991) |
Etiopija, Eritrėja, Džibutis |
Istoriniai regionai |
Mereb Melašas, Tigrajus, , , , Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė |
Svarbiausia tauta tuometinėje imperijoje buvo , dabartinių amharų ir tigrajų protėviai. Iš jų kalbos susiformavo klasikinė gezo kalba, kuri iki dabar naudojama Etiopijos liturgijoje, moksle. Jų iš pradžių naudotas ilgainiui išsivystė į etiopų raštą, kai kurių tautų naudojamą iki dabar.
IV a. pradžioje, valdant karaliui Ezanai, Etiopija priėmė krikščionybę, susiformavo savarankiška krikščionybės forma − Etiopijos krikščionybė. 451 m. Chalcedono susirinkime ji buvo pripažinta erezija ir atskirta nuo ortodoksinės krikščionybės. Nepaisant to, Aksumas perėmė labai daug krikščioniškos kultūros iš Romos, vėliau Bizantijos imperijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aksumo karalystė, Kas yra Aksumo karalystė? Ką reiškia Aksumo karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aksumo imperija istorine valstybe egzistavusi IV a pr m e X a dabartines siaures Etiopijos ir Eritrejos teritorijose Klestejimo laikotarpiu ji valde ir kitas sritis įskaitant ir pietvakariu Arabija Valstybes sostine buvo Aksumas Mangista Aksum Aksumo karalystekaralyste 100 940Location ofKaralystes teritorija VI a Sostine AksumasValdymo forma monarchijaIstorija Įkurimas 100 m 100 Uzkariavo Jodit 940 m RaidaPradzia Aksumo imperija ir Senoves Jemenas 230 m Nors legendos Aksumo valstybes pradzia nukelia į X a pr m e kuomet valde legendinis imperatorius Saliamono sunus kuris pradejo Etiopijos imperatoriu dinastija tikraja valstybes pradzia yra laikomas IV a pr m e kuomet įkurtas Aksumo pirmtakas Damotas o pirmieji istoriskai patvirtinti valdovai yra is I m e a Mazdaug nuo III a jie eme tituluoti save imperatoriais t y Negusu negusais ነገሠ ነገሠተ Nera aiskus Aksumo imperijos rysiai su anksciau Etiopijoje egzistavusia Damoto valstybe Gali buti kad ji peraugo tiesiogiai arba kad Aksumas buvo viena is daugybes valstybeliu atsiradusiu suskilus Damotui Tikriausiai Aksumo imperijos pradzia buvo Aksumo miestas aplink kurį vyko valdzios konsolidacija Aksumo susiformavimui didele reiksme turejo Senoves Jemenas kurio civilizacija kaip tik klestejo uz Raudonosios juros ir kurios gyventojai aktyviai bendravo su Etiopijos pakrantemis Klestejimas I a Aksumas jau valde pajuryje buvusį Adulio uosta 50 km į pietus nuo dabartines Masavos prie Zulos miesto kuris suvaidino ypac svarbu vaidmenį Imperijos istorijoje Kaip tik tuo metu pasaulyje keitesi prekybine sistema Klestint Romos imperijos ir Indijos prekybai juros keliu sistemoje labai svarbi tapo Raudonoji jura Adulis tapo svarbiausiu sios juros uostu o Aksumo valstybe įgijo ekonominį privaluma pries savo kaimynines valstybes pirmiausia Nubija Nuo III a Aksumo imperija vykde teritorine ir ekonomine ekspansija Pirmiausia ji pletesi Afrikos rago pakrantemis ir valde ilga Raudonosios juros pajurį nuo dabartinio Egipto iki Somalio Ilgainiui tai vede į jos issipletusia hegemonija uz Raudonosios juros t y dalį Tihamaho ir Senoves Jameno teritorijas kur vietines valstybes buvo ganetinai nusilpe Taip pat valstybe aktyviai kisosi į Jemeno valstybiu reikalus ir vienu metu kontroliavo dabartinio Jemeno ir pietu Arabijos teritorijas IV a ji okupavo Nubija kas jai leido efektyviai panaudoti Nila savo prekyboje Tuo metu gyvenes Manis laike Aksuma viena is keturiu galingiausiu pasaulio imperiju greta Romos Kinijos ir Sasanidu imperijos Zlugimas VI a Aksumo aukso amzius baigesi Tai leme Romos imperijos zlugimas taip pat susiformaves Islamas Kalifatas nuo VII a ne karta puole Aksuma Tai leme daugybes sriciu netekima Buvo prarastas Jemenas Nubija kai kurios pajurio teritorijos bei salos Tai suzlugde imperijos prekyba taciau tuo metu atsirade piratai siaute Arabijos pakrantes ir ne karta atakavo Hidzaza Imperijos teritorijos susitrauke iki pirminiu sriciu dabartineje Eritrejoje ir Etiopijos siaureje o gyventojai migravo į pieciau esancius regionus Imperijos egzistencija IX ar X a nutrauke legendine pagoniu karaliene po kurios valdymo atejo Zagves dinastijaEkonomikaMusu eros pirmojo tukstantmecio prekybiniai keliai Svarbiausias Aksumo imperijos egzistavimo ir klestejimo faktorius buvo prekyba kurios pokyciai ir leme valstybes likima Jos suklestejima leme susiformaves jurinis prekybos kelias kuris ejo Raudonaja jura ir kuriuo praeinanciu prekiu kiekis virsijo visus kitus kelius Naudodamiesi sia situacija Aksumo imperatoriai tvarke salies vidaus kelius Turedami prejima prie Nilo aukstupio jie galejo naudotis tiek jura tiek upe Todel ilgainiui Aksumas tapo svarbiausiu Afrikos ir Azijos prekiu tiekeju Romos imperijai Aksumas nebuvo vien tik kaip prekybos tarpine zona Jis pats pardavinejo savo zemdirbystes ir gyvulininkystes produktus garsejo Aksumo auksas dramblio kaulas raganosio ragas gelezies ruda druska Salies galybes laikotarpiu mazdaug 270 610 m imperijoje buvo kalami aukstos kokybes pinigai Tai buvo pirmoji juodosios Afrikos visuomene kalusi pinigus Po islamo Kalifato susiformavimo Aksumas tapo ekonomiskai izoliuotas ir tai buvo viena svarbiausiu jo zlugimo priezasciu Visuomene ir kulturaEtiopijos ir Eritrejos istorijaSenoves Jemenas Damotas Aksumo imperija Zagves dinastija gt SaliamonidaiOromo migracija Osmanu imperija 1606 1755 1755 1855 1855 1935 Italijos Rytu Afrika 1935 1941 Etiopijos imperija 1941 1975 Dergas gt 1987 1991 Etiopija Eritreja DzibutisIstoriniai regionaiMereb Melasas Tigrajus Seva Velega Davaro Bale Adalis GibeAksumo stela statyta IV a Svarbiausia tauta tuometineje imperijoje buvo dabartiniu amharu ir tigraju proteviai Is ju kalbos susiformavo klasikine gezo kalba kuri iki dabar naudojama Etiopijos liturgijoje moksle Ju is pradziu naudotas ilgainiui issivyste į etiopu rasta kai kuriu tautu naudojama iki dabar IV a pradzioje valdant karaliui Ezanai Etiopija prieme krikscionybe susiformavo savarankiska krikscionybes forma Etiopijos krikscionybe 451 m Chalcedono susirinkime ji buvo pripazinta erezija ir atskirta nuo ortodoksines krikscionybes Nepaisant to Aksumas pereme labai daug krikscioniskos kulturos is Romos veliau Bizantijos imperijos