Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Afrikos padalijimas dar vadinamas Afrikos užkariavimu buvo septynių Vakarų Europos valstybių įvykdyta invazija aneksija
Afrikos padalijimas
Afrikos padalijimas, dar vadinamas Afrikos užkariavimu, buvo septynių Vakarų Europos valstybių įvykdyta invazija, aneksija, padalijimas ir kolonizavimas didžiojoje Afrikos žemyno dalyje per trumpą laiko tarpą (1881–1914 m.), žinomą kaip . 1870 m. europiečiai formaliai kontroliavo 10 % Afrikos žemyno, o 1914 m. – jau beveik 90 %. Nekolonizuotos liko tik Etiopija (vadinta Abisinija) ir Liberija, nors vėliau Etiopiją užpuls ir penkerius metus, nuo 1936 iki 1941 m., okupuos Italijos karalystė.
Paprastai Afrikos padalijimo pradžia laikoma 1884 m. Berlyno konferencija, reglamentavusi Europos kolonizaciją ir prekybą Afrikoje. Paskutiniame XIX amžiaus ketvirtyje Europos žemyno imperijų viduje buvo daug nesutarimų ir neramumų, dėl to Afrikos žemynas buvo pasidalintas be karų tarp kolonizuojančių Europos tautų. Pačioje XIX a. pab. pereita nuo taip vadinamo „“ – karinės įtakos ir ekonominio dominavimo – prie tiesioginio valdymo.
Afriką Vakarų Europos valstybės kolonizavo dėl šių dingsčių: norėdamos „civilizuoti“ žemyną („baltųjų našta“ nešti civilizaciją), siekdamos išnaikinti ar suvaldyti žemyne paplitusias ligas ir norėdamos užtikrinti, kad paisoma vergijos draudimo. Vis dėlto pagrindinėmis priežastimis galima laikyti Vakarų Europos valstybių norą naudoti kolonijas kaip svertą konkuruojant vienai su kita ir patogus priėjimas prie specifinių medžiagų – dramblio kaulo, gumos, palmių aliejaus, kakavos, deimantų, arbatos ir aliuminio.
Eiga
Iki 1879 m. 10 % teritorijų Afrikoje buvo kolonizuota, tarp jų Portugalijos kolonizuoti Angola ir Mozambikas, Didžiajai Britanijai priklausanti Kapo kolonija ir Prancūzijos užimtas Alžyras.
XIX a. antrojoje pusėje pirmoji Afriką dalintis pradėjo Britų imperija, pradėję karą prieš Zulų karalystę Pietų Afrikoje ir 1879 m. ją padalinę. 1881 m. ja pasekė Prancūzija, okupuodama Tunisą. Kadangi į Tunisą pretenzijas buvo reiškusi Italija, tai ją paskatino prisijungti prie Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos 1879 m. suformuoto gynybinio aljanso, suformuojant Trilypę sąjungą. XIX a. devintojo dešimtmečio pr. prancūzų keliautojas Pjeras Savornjanas de Braca Kongo baseiną išžvalgė dar XIX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, – panašiu metu žvalgybą Belgijos karaliui Leopoldui II vykdė Henris Mortonos Stenlis. 1882 m. ir 1885 m. buvo įkurtos atitinkamai Prancūzų Kongo ir Kongo laisvosios valstybės kolonijos.
1881 m. Didžioji Britanija okupavo Egiptą (autonominę valstybę, priesaika susaistyta su Osmanų imperija) ir taip kartu įgijo Egipto valdomą Sudaną bei dalį Čado, Eritrėjos ir Somalijos žemių. 1871 m. suvienijusi žemes į vieną valstybę, Vokietija taip pat prisidėjo prie Afrikos žemių dalybų 1884 m. paskelbusi , Kamerūną ir Pietvakarių Afriką jos saugomomis teritorijomis. Tais pačiais metais Prancūzija okupavo Gvinėją. 1895 m. įkurta Prancūzijos Vakarų Afrika, 1910 m. – Prancūzijos Pusiaujo Afrika. 1889 m. prie Europos kolonizatorių mėgino prisijungti ir Rusijos imperija – Tereko kazokai buvo trumpąm užėmę esantį .
Italija savo pirmąją koloniją Afrikoje įsteigė Eritrėjoje, po karo 1889 m. konsolidavusi valdžią. 1894 m. Ispanija užkariavo Šiaurės Maroke esančią Melilją.
Afrikos kolonijos pagal kolonizatorių
Belgija
- Kongo laisvoji valstybė ir Belgijos Kongas (šiandien Kongo Demokratinė Respublika)
- Ruanda-Urundis (apima šiuolaikinę Ruandą ir Burundį, 1922–1962 m.)
Prancūzija
|
|
|
|
Vokietija
- Vokietijos Kamerūnas (dabar Kamerūnas ir dalis Nigerijos, 1884–1916)
- Vokietijos Rytų Afrika (dabar Ruanda, Burundis ir didžioji Tanzanijos dalis, 1885–1919 m.)
- Vokietijos Pietvakarių Afrika (dabar Namibija, 1884–1915)
- Vokietijos Togolandas (dabar Togas ir rytinė Ganos dalis, 1884–1914)
Po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijos valdos buvo padalytos tarp Didžiosios Britanijos (gavo dalį vakarų Kamerūno, Tanzaniją, vakarų Togą ir Namibiją), Prancūzijos (gavo didžiąją Kamerūno ir rytų Togo dalį) ir Belgijos (gavo Ruandą ir Burundį).
Italija
- Italijos Eritrėja
- Italijos Somalis
- Oltre Giuba (1925 m. prijungta prie Italijos Somalijos)
- Libija
- Italijos Tripolitanija
- Italų Kirenaika
- Italijos Libija (1934 m. sujungus Kirenaiką ir Tripolitaniją)
1936 m. Fašistinė Italija užėmė Etiopija ir prijungusi ją prie Italijos Eritrėjos ir Italijos Somalilando suformavo Italijos Rytų Afriką.
Portugalija
|
|
Ispanija
|
|
|
Jungtinė Karalystė
Britai pirmiausia buvo suinteresuoti išlaikyti efektyvų susisiekimą su Indija, todėl iš pradžių susidomėjo Egiptu ir Pietų Afrika. Šias sritis užėmus, britų kolonistai, tokie kaip Cecil Rhodes, ketino sukurti Kairo kyšulio geležinkelį ir eksploatuoti mineralinius bei žemės ūkio išteklius. Nilo kontrolė buvo vertinama kaip strateginis pranašumas prekyboje.
|
|
|
Nepriklausomos valstybės
Liberija savo nepriklausomybę kolonializmo laikotarpiu išlaikė, nes Europos šalys ją laikė JAV kolonija arba protektoratu. Liberiją įkūrė, kolonizavo, įsteigė ir kontroliavo Amerikos kolonizacijos draugija, privati organizacija, įsteigta siekiant perkelti iš vergijos išvaduotus afroamerikiečius ir Karibų jūros vergus iš JAV ir Karibų jūros salų 1822 m. Liberija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Amerikos kolonizacijos draugijos 1847 m. liepos 26 d., tapdama seniausia Afrikos respublika ir antra pagal senumą juodaodžių respublika pasaulyje (po Haičio).
Tuo tarpu Etiopija buvo laikoma Italijos protektoratu, nors šalis su tokiu statusu niekuomet nesutiko, o jos nepriklausomybė nuo Italijos buvo pripažinta po ir po jo sekusios 1896 m. sudarytos Adis Abebos sutarties. Šalį Benito Musolinio karinės pajėgos buvo okupavusios 1936–1941 m. Etiopija yra seniausia nepriklausoma Afrikos valstybė.
Galerija
- 1892 m. Edvardo Linlio Samburno iliustracija, kurioje vaizduojamas britų magnatas Sesilis Rodsas, apžergęs Afriką nuo Kapo iki Kairo.
- Europietis ir pigmėjai. Kai kurie pigmėjai buvo eksponuojami (pvz., JAV).
- Leitenantas fon Durlingas su kaliniais , kur Vokietija buvo įkūrusi koncentracijos stovyklą hereru ir namų gentims, taikydama .
- Vienas iš daugelio Belgijos kolonistų padarytų nusikaltimų Kongo laisvojoje valstybėje - nukirstos plaštakos vaikams, per dieną neįvykdžiusiems kaučiuko surinkimo kvotų.
Šaltiniai
- Daly, Samuel Fury Childs (2019-05-04). „From Crime to Coercion: Policing Dissent in Abeokuta, Nigeria, 1900–1940“. The Journal of Imperial and Commonwealth History. 47 (3): 474–489. doi:10.1080/03086534.2019.1576833. ISSN 0308-6534. S2CID 159124664.
- Brantlinger, Patrick (1985). „Victorians and Africans: The Genealogy of the Myth of the Dark Continent“. Critical Inquiry. 12 (1): 166–203. doi:10.1086/448326. JSTOR 1343467. S2CID 161311164.
- R. Robinson, J. Gallagher and A. Denny, Africa and the Victorians, London, 1965, p. 175.
- Shillington 2005, p. 301.
- H.R. Cowie, Imperialism and Race Relations. Revised edition, Nelson Publishing, Vol. 5, 1982.
- Conquest and Disease or Colonialism and Health? Archyvuota kopija 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto., Gresham College | Lectures and Events.
- Khanna, V. N. (2013). International Relations (5th leid.). India: Vikas Publishing House. p. 55. ISBN 9789325968363.
- Hochschild, Adam (1999). King Leopold's Ghost: A Story of Greed, Terror, and Heroism in Colonial Africa. New York: Mariner Books. p. 281. ISBN 0-358-21250-2. OCLC 1105149367.
- Smitha, Frank E. „Africa and Empire in the 1880s and '90s“. www.fsmitha.com. Nuoroda tikrinta 2019-12-19.
- Thomas Pakenham, The Scramble for Africa: White Man’s Conquest of the Dark Continent from 1876 to 1912 (1991).
- Robert Aldrich, Greater France: A history of French overseas expansion (1996).
- Borrero, Mauricio (2009). Russia: A Reference Guide from the Renaissance to the Present (anglų). Infobase Publishing. pp. 69–70. ISBN 978-0-8160-7475-4.
- Allan Forbes, Edgar (September 1910). „Notes on the Only American Colony in the World“. National Geographic Magazine. 1910 m. rugsėjis – via JSTOR.
- „Colonization - The African-American Mosaic Exhibition | Exhibitions (Library of Congress)“. www.loc.gov. 2010-07-23. Nuoroda tikrinta 2019-12-25.
- Constitution of the Republic of Liberia: July 26, 1847 as Amended to May 1955. M. Nijhoff. 1965.
Literatūra
- Shillington, Kevin (2005). History of Africa. Palgrave Macmillan. ISBN 978-0-333-59957-0.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Afrikos padalijimas, Kas yra Afrikos padalijimas? Ką reiškia Afrikos padalijimas?
Afrikos padalijimas dar vadinamas Afrikos uzkariavimu buvo septyniu Vakaru Europos valstybiu įvykdyta invazija aneksija padalijimas ir kolonizavimas didziojoje Afrikos zemyno dalyje per trumpa laiko tarpa 1881 1914 m zinoma kaip 1870 m europieciai formaliai kontroliavo 10 Afrikos zemyno o 1914 m jau beveik 90 Nekolonizuotos liko tik Etiopija vadinta Abisinija ir Liberija nors veliau Etiopija uzpuls ir penkerius metus nuo 1936 iki 1941 m okupuos Italijos karalyste 1913 m Afrikos padalijimas Belgijos kolonijos nuspalvintos geltonai Britu imperijos rozine spalva Prancuzijos melynai Vokietijoa turkio spalva Italijos zaliai Portugalijos purpurine spalva Ispanijos alyvu Paprastai Afrikos padalijimo pradzia laikoma 1884 m Berlyno konferencija reglamentavusi Europos kolonizacija ir prekyba Afrikoje Paskutiniame XIX amziaus ketvirtyje Europos zemyno imperiju viduje buvo daug nesutarimu ir neramumu del to Afrikos zemynas buvo pasidalintas be karu tarp kolonizuojanciu Europos tautu Pacioje XIX a pab pereita nuo taip vadinamo karines įtakos ir ekonominio dominavimo prie tiesioginio valdymo Afrika Vakaru Europos valstybes kolonizavo del siu dingsciu noredamos civilizuoti zemyna baltuju nasta nesti civilizacija siekdamos isnaikinti ar suvaldyti zemyne paplitusias ligas ir noredamos uztikrinti kad paisoma vergijos draudimo Vis delto pagrindinemis priezastimis galima laikyti Vakaru Europos valstybiu nora naudoti kolonijas kaip sverta konkuruojant vienai su kita ir patogus priejimas prie specifiniu medziagu dramblio kaulo gumos palmiu aliejaus kakavos deimantu arbatos ir aliuminio EigaIki 1879 m 10 teritoriju Afrikoje buvo kolonizuota tarp ju Portugalijos kolonizuoti Angola ir Mozambikas Didziajai Britanijai priklausanti Kapo kolonija ir Prancuzijos uzimtas Alzyras XIX a antrojoje puseje pirmoji Afrika dalintis pradejo Britu imperija pradeje kara pries Zulu karalyste Pietu Afrikoje ir 1879 m ja padaline 1881 m ja paseke Prancuzija okupuodama Tunisa Kadangi į Tunisa pretenzijas buvo reiskusi Italija tai ja paskatino prisijungti prie Vokietijos ir Austrijos Vengrijos 1879 m suformuoto gynybinio aljanso suformuojant Trilype sajunga XIX a devintojo desimtmecio pr prancuzu keliautojas Pjeras Savornjanas de Braca Kongo baseina iszvalge dar XIX a devintojo desimtmecio pradzioje panasiu metu zvalgyba Belgijos karaliui Leopoldui II vykde Henris Mortonos Stenlis 1882 m ir 1885 m buvo įkurtos atitinkamai Prancuzu Kongo ir Kongo laisvosios valstybes kolonijos 1881 m Didzioji Britanija okupavo Egipta autonomine valstybe priesaika susaistyta su Osmanu imperija ir taip kartu įgijo Egipto valdoma Sudana bei dalį Cado Eritrejos ir Somalijos zemiu 1871 m suvienijusi zemes į viena valstybe Vokietija taip pat prisidejo prie Afrikos zemiu dalybu 1884 m paskelbusi Kameruna ir Pietvakariu Afrika jos saugomomis teritorijomis Tais paciais metais Prancuzija okupavo Gvineja 1895 m įkurta Prancuzijos Vakaru Afrika 1910 m Prancuzijos Pusiaujo Afrika 1889 m prie Europos kolonizatoriu megino prisijungti ir Rusijos imperija Tereko kazokai buvo trumpam uzeme esantį Italija savo pirmaja kolonija Afrikoje įsteige Eritrejoje po karo 1889 m konsolidavusi valdzia 1894 m Ispanija uzkariavo Siaures Maroke esancia Melilja Afrikos kolonijos pagal kolonizatoriuBelgija Kongo laisvoji valstybe ir Belgijos Kongas siandien Kongo Demokratine Respublika Ruanda Urundis apima siuolaikine Ruanda ir Burundį 1922 1962 m Prancuzija Prancuzijos Vakaru Afrika Mauritanija Senegalas Albreda 1681 1857 m dabar priklauso Gambijai Prancuzijos Sudanas dabar Malis 1880 1958 Prancuzijos Gvineja dabar Gvineja Dramblio Kaulo Krantas Nigeris Prancuzijos Aukstutine Volta dabar Burkina Fasas Prancuzijos Dahomeja dabar Beninas Prancuzijos Togolandas 1916 1960 m dabar Togas Forsados ir Badzibo anklavai Nigerijos dalis Prancuzijos Pusiaujo Afrika Gabonas 1922 1960 m Prancuzijos Kongas dabar Kongo Respublika Ubangis Saris dabar Centrines Afrikos Respublika Prancuzijos Cadas dabar Cadas Prancuzijos Siaures Afrika Prancuzijos Alzyras 1830 1962 m nuo 1848 m buvo administruojamas kaip neatskiriama Prancuzijos dalis Prancuzijos Tuniso protektoratas Prancuzijos Maroko protektoratas 1943 1951 Po Sarlio de Golio uzkariavimo Jungtiniu Tautu pervesta administruoti Prancuzijai Egiptas nuosavybe 1798 1801 Prancuzijos ir Jungtines Karalystes kondominiumas 1876 1882 Prancuzijos Rytu Afrika dabar Madagaskaras Komorai Indijos vandenyne issibarsciusios salos Prancuzijos Somalilandas dabar Dzibutis 1715 1810 dabar Mauricijus Vokietija Vokietijos Kamerunas dabar Kamerunas ir dalis Nigerijos 1884 1916 Vokietijos Rytu Afrika dabar Ruanda Burundis ir didzioji Tanzanijos dalis 1885 1919 m Vokietijos Pietvakariu Afrika dabar Namibija 1884 1915 Vokietijos Togolandas dabar Togas ir rytine Ganos dalis 1884 1914 Po pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijos valdos buvo padalytos tarp Didziosios Britanijos gavo dalį vakaru Kameruno Tanzanija vakaru Toga ir Namibija Prancuzijos gavo didziaja Kameruno ir rytu Togo dalį ir Belgijos gavo Ruanda ir Burundį Italija Italijos Eritreja Italijos Somalis Oltre Giuba 1925 m prijungta prie Italijos Somalijos Libija Italijos Tripolitanija Italu Kirenaika Italijos Libija 1934 m sujungus Kirenaika ir Tripolitanija 1936 m Fasistine Italija uzeme Etiopija ir prijungusi ja prie Italijos Eritrejos ir Italijos Somalilando suformavo Italijos Rytu Afrika Portugalija Portugalijos Angola dabar Angola Zemynine Angola Portugalijos Kongas dabar Angolos Kabindos provincija Portugalijos Mozambikas dabar Mozambikas Portugalijos Gvineja dabar Bisau Gvineja Portugalijos Zaliasis Kysulys dabar Zaliasis Kysulys Portugalijos San Tome ir Prinsipe dabar San Tome ir Prinsipe San Tome sala Prinsipes sala dabar Uida Beninas Ispanija Siaures Ispanijos Marokas eauenas Jebala Kertas Lukusasas Rifas Ispanijos Vakaru Afrika Ifnis Dzubi kysulys Ispanijos Sachara dabar Vakaru Sachara Sagucha el Hamra Rio de Oras Ispanijos Gvineja dabar Pusiaujo Gvineja Biokas Rio Munis AnobonasJungtine Karalyste Britai pirmiausia buvo suinteresuoti islaikyti efektyvu susisiekima su Indija todel is pradziu susidomejo Egiptu ir Pietu Afrika Sias sritis uzemus britu kolonistai tokie kaip Cecil Rhodes ketino sukurti Kairo kysulio gelezinkelį ir eksploatuoti mineralinius bei zemes ukio isteklius Nilo kontrole buvo vertinama kaip strateginis pranasumas prekyboje Egiptas Britu Kirenaika 1943 1951 m dabar priklauso Libijai Britu Tripolitanija 1943 1951 m dabar priklauso Libijai Anglo Egipto Sudanas 1899 1956 Britu Somalilandas dabar Somalio dalis Britu Rytu Afrika Kenijos kolonija Ugandos protektoratas Tanzanija Tanganikos teritorija 1919 1961 m Zanzibaras Britu Mauricijus Becuanalandas dabar Botsvana Pietu Rodezija dabar Zimbabve Siaures Rodezija dabar Zambija Britu Seiseliai Britu Pietu Afrika Pietu Afrika Transvalio kolonija Kysulio kolonija Natalio kolonija Oranzines upes kolonija Pietvakariu Afrika nuo 1915 m dabar Namibija Britu Vakaru Afrika Gambijos kolonija ir protektoratas Britu Siera Leone Kolonijine Nigerija Britu Togolandas 1916 1956 m siandien yra Ganos dalis Kamerunas 1922 1961 m dabar yra Kameruno ir Nigerijos dalis Gold Coast Britu kolonija dabar Gana Nyasalandas dabar Malavis Basutolandas dabar Lesotas Svazilandas dabar Esvatinis Sv Elenos Dangun Zengimo ir Tristano da Kunjos salosNepriklausomos valstybes Liberija savo nepriklausomybe kolonializmo laikotarpiu islaike nes Europos salys ja laike JAV kolonija arba protektoratu Liberija įkure kolonizavo įsteige ir kontroliavo Amerikos kolonizacijos draugija privati organizacija įsteigta siekiant perkelti is vergijos isvaduotus afroamerikiecius ir Karibu juros vergus is JAV ir Karibu juros salu 1822 m Liberija paskelbe savo nepriklausomybe nuo Amerikos kolonizacijos draugijos 1847 m liepos 26 d tapdama seniausia Afrikos respublika ir antra pagal senuma juodaodziu respublika pasaulyje po Haicio Tuo tarpu Etiopija buvo laikoma Italijos protektoratu nors salis su tokiu statusu niekuomet nesutiko o jos nepriklausomybe nuo Italijos buvo pripazinta po ir po jo sekusios 1896 m sudarytos Adis Abebos sutarties Salį Benito Musolinio karines pajegos buvo okupavusios 1936 1941 m Etiopija yra seniausia nepriklausoma Afrikos valstybe Galerija1892 m Edvardo Linlio Samburno iliustracija kurioje vaizduojamas britu magnatas Sesilis Rodsas apzerges Afrika nuo Kapo iki Kairo Europietis ir pigmejai Kai kurie pigmejai buvo eksponuojami pvz JAV Leitenantas fon Durlingas su kaliniais kur Vokietija buvo įkurusi koncentracijos stovykla hereru ir namu gentims taikydama Vienas is daugelio Belgijos kolonistu padarytu nusikaltimu Kongo laisvojoje valstybeje nukirstos plastakos vaikams per diena neįvykdziusiems kauciuko surinkimo kvotu SaltiniaiDaly Samuel Fury Childs 2019 05 04 From Crime to Coercion Policing Dissent in Abeokuta Nigeria 1900 1940 The Journal of Imperial and Commonwealth History 47 3 474 489 doi 10 1080 03086534 2019 1576833 ISSN 0308 6534 S2CID 159124664 Brantlinger Patrick 1985 Victorians and Africans The Genealogy of the Myth of the Dark Continent Critical Inquiry 12 1 166 203 doi 10 1086 448326 JSTOR 1343467 S2CID 161311164 R Robinson J Gallagher and A Denny Africa and the Victorians London 1965 p 175 Shillington 2005 p 301 H R Cowie Imperialism and Race Relations Revised edition Nelson Publishing Vol 5 1982 Conquest and Disease or Colonialism and Health Archyvuota kopija 2008 12 07 is Wayback Machine projekto Gresham College Lectures and Events Khanna V N 2013 International Relations 5th leid India Vikas Publishing House p 55 ISBN 9789325968363 Hochschild Adam 1999 King Leopold s Ghost A Story of Greed Terror and Heroism in Colonial Africa New York Mariner Books p 281 ISBN 0 358 21250 2 OCLC 1105149367 Smitha Frank E Africa and Empire in the 1880s and 90s www fsmitha com Nuoroda tikrinta 2019 12 19 Thomas Pakenham The Scramble for Africa White Man s Conquest of the Dark Continent from 1876 to 1912 1991 Robert Aldrich Greater France A history of French overseas expansion 1996 Borrero Mauricio 2009 Russia A Reference Guide from the Renaissance to the Present anglu Infobase Publishing pp 69 70 ISBN 978 0 8160 7475 4 Allan Forbes Edgar September 1910 Notes on the Only American Colony in the World National Geographic Magazine 1910 m rugsejis via JSTOR Colonization The African American Mosaic Exhibition Exhibitions Library of Congress www loc gov 2010 07 23 Nuoroda tikrinta 2019 12 25 Constitution of the Republic of Liberia July 26 1847 as Amended to May 1955 M Nijhoff 1965 LiteraturaShillington Kevin 2005 History of Africa Palgrave Macmillan ISBN 978 0 333 59957 0 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu