Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AfroamerikiečiaiAfroamerikiečių džiazo grupė 1921 m Gyventojų skaičius 40 6 mln Populiacija šalyse Jungtinės Amerikos Va
Afroamerikiečiai
| Afroamerikiečiai | |
|---|---|
Afroamerikiečių džiazo grupė (1921 m.) | |
| Gyventojų skaičius | 40,6 mln. |
| Populiacija šalyse | Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Kalba (-os) | anglų (įvairios tarmės), Luizianos kreolų |
| Religijos | krikščionys (baptistai, metodistai, kiti protestantai, katalikai) musulmonai |
| Giminingos etninės grupės | amerikiečiai, karibiečiai (jamaikiečiai, haitiečiai ir kt.), vakarų afrikiečiai (ypač jorubai, mandinkai) |
| Vikiteka: | Afroamerikiečiai |
Afroamerikiečiai arba Afrikos amerikiečiai (angl. African Americans, Black Americans) – JAV gyvenantys juodaodžių kilmės asmenys, viena iš amerikiečių potaučių. Daugelis jų yra vergovės laikais iš Afrikos atgabentų vergų palikuonys, bet taip pat yra vėlesnių atvykėlių iš Afrikos, Karibų, Centrinės Amerikos ar Pietų Amerikos. Afroamerikiečių bendruomenė susiformavo XVII amžiuje, kolonizacijos laikotarpiu. Tai antra pagal didumą etninė grupė šalyje. Kalba Amerikos anglų kalba, jos įvairiomis tarmėmis, o Luizianoje – ir vietos kreolų kalba (prancūzų k. pagrindu). Dauguma tikinčiųjų yra krikščionys protestantai (78 %, daugiausia baptistai, metodistai), taip pat yra katalikų (5 %), Jehovos liudytojų (1 %), musulmonų (1 %) ir kt.
Daugiausia gyvena Misisipėje, Luizianoje, Džordžijoje, Alabamoje, Merilande, Pietų Karolinoje, Delavere ir kt.
Afroamerikiečiai – vergų iš Vakarų Afrikos (ypač iš ), atgabentų į Šiaurės Ameriką XVII–XIX a., ainiai. Nors pradžioje jie laikėsi izoliacijoje nuo kitų rasinių grupių, bet vėliau pradėjo maišytis su kitais amerikiečiais (baltaisiais, indėnais ir kt.), todėl XIX a. vid. apie trečdalis laisvųjų juodųjų buvo mulatai (ir tik 10 % vergų), o XX a. 4-ajame dešimtmetyje mutalai buvo jau 75 % afroamerikiečių. Po 1861–1865 m. JAV pilietinio karo atšaukta vergovė žymiai sumažino juodųjų atskirtį ir paspartino kultūrinį supanašėjimą (asimiliaciją). Tiesa, 1890–1910 m. pietinių valstijų konstitucijos afroamerikiečiams pilietinių teisių dar neužtikrino, veikė rasinės atskirties (segregacijos) sistema.[reikalingas šaltinis]
1910 m. pietinėse valstijose tebegyveno 90 % visų afroamerikiečių, tačiau maždaug nuo 1914 m. prasidėjo migracija į šiaurines ir vakarines valstijas, o 5–8 dešimtmečiais ji įgavo didžiausią mastą. Kadangi juodaodžiai kraustėsi išskirtinai į miestus, jie tapo labiausiai urbanizuota amerikiečių potaute (1980 m. miestuose gyveno 85,3 %).[reikalingas šaltinis]
Iki XX a. vid., veikiant griežtai JAV segregacijos politikai, atskirai skirti „negrai“ ir „mulatai“, tačiau 1950 m. „mulatų“ kategorija panaikinta, o mulatų rasės žmonės priskirti daugiausia „negrams“. XX a. 7-ajame dešimtmetyje vyko afroamerikiečių kova dėl lygių pilietinių teisių – jiems pavyko iškovoti rasinę segregaciją įtvirtinančių įstatymų panaikinimą, tačiau faktiškai afroamerikiečiai daug kur tebelieka apatiniuose visuomeniniuose sluoksniuose – dirba mažai apmokamus, „juodus“ darbus, gyvena uždarose bendruomenėse („getuose“), dažnai išgyvena skurdą, nedarbą, įsitraukę į kriminalinę veiklą. Diduma afroamerikiečių dalyvauja asimiliacijos procesuose, nors dalis pabrėžia savo rasinį išskirtinumą, kelia nacionalistines ir separatistines idėjas.[reikalingas šaltinis]
Afroamerikiečių muzika, folkloras išlaikė daug afrikietiškų tradicijų bruožų, patys yra žymiai paveikę amerikietišką kultūrą.
Išnašos
- https://factfinder.census.gov/faces/tableservices/jsf/pages/productview.xhtml?pid=ACS_15_1YR_DP05&prodType=table=American
- http://mumford1.dyndns.org/cen2000/BlackWhite/BlackDiversityReport/black-diversity03.htm Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- http://factfinder.census.gov/servlet/QTTable?_bm=y&-geo_id=01000US&-qr_name=DEC_2000_SF1_U_QTP4&-ds_name=DEC_2000_SF1_U&-redoLog=false Archyvuota kopija 2020-02-12 iš archive.today
- Афро-американцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Afroamerikiečiai, Kas yra Afroamerikiečiai? Ką reiškia Afroamerikiečiai?
AfroamerikieciaiAfroamerikieciu dziazo grupe 1921 m Gyventoju skaicius 40 6 mln Populiacija salyse Jungtines Amerikos ValstijosKalba os anglu įvairios tarmes Luizianos kreoluReligijos krikscionys baptistai metodistai kiti protestantai katalikai musulmonaiGiminingos etnines grupes amerikieciai karibieciai jamaikieciai haitieciai ir kt vakaru afrikieciai ypac jorubai mandinkai Vikiteka Afroamerikieciai Afroamerikieciai arba Afrikos amerikieciai angl African Americans Black Americans JAV gyvenantys juodaodziu kilmes asmenys viena is amerikieciu potauciu Daugelis ju yra vergoves laikais is Afrikos atgabentu vergu palikuonys bet taip pat yra velesniu atvykeliu is Afrikos Karibu Centrines Amerikos ar Pietu Amerikos Afroamerikieciu bendruomene susiformavo XVII amziuje kolonizacijos laikotarpiu Tai antra pagal diduma etnine grupe salyje Kalba Amerikos anglu kalba jos įvairiomis tarmemis o Luizianoje ir vietos kreolu kalba prancuzu k pagrindu Dauguma tikinciuju yra krikscionys protestantai 78 daugiausia baptistai metodistai taip pat yra kataliku 5 Jehovos liudytoju 1 musulmonu 1 ir kt Daugiausia gyvena Misisipeje Luizianoje Dzordzijoje Alabamoje Merilande Pietu Karolinoje Delavere ir kt Afroamerikieciu pasiskirstymas pagal valstijas 2010 m Afroamerikieciai vergu is Vakaru Afrikos ypac is atgabentu į Siaures Amerika XVII XIX a ainiai Nors pradzioje jie laikesi izoliacijoje nuo kitu rasiniu grupiu bet veliau pradejo maisytis su kitais amerikieciais baltaisiais indenais ir kt todel XIX a vid apie trecdalis laisvuju juoduju buvo mulatai ir tik 10 vergu o XX a 4 ajame desimtmetyje mutalai buvo jau 75 afroamerikieciu Po 1861 1865 m JAV pilietinio karo atsaukta vergove zymiai sumazino juoduju atskirtį ir paspartino kulturinį supanasejima asimiliacija Tiesa 1890 1910 m pietiniu valstiju konstitucijos afroamerikieciams pilietiniu teisiu dar neuztikrino veike rasines atskirties segregacijos sistema reikalingas saltinis 1910 m pietinese valstijose tebegyveno 90 visu afroamerikieciu taciau mazdaug nuo 1914 m prasidejo migracija į siaurines ir vakarines valstijas o 5 8 desimtmeciais ji įgavo didziausia masta Kadangi juodaodziai kraustesi isskirtinai į miestus jie tapo labiausiai urbanizuota amerikieciu potaute 1980 m miestuose gyveno 85 3 reikalingas saltinis Iki XX a vid veikiant grieztai JAV segregacijos politikai atskirai skirti negrai ir mulatai taciau 1950 m mulatu kategorija panaikinta o mulatu rases zmones priskirti daugiausia negrams XX a 7 ajame desimtmetyje vyko afroamerikieciu kova del lygiu pilietiniu teisiu jiems pavyko iskovoti rasine segregacija įtvirtinanciu įstatymu panaikinima taciau faktiskai afroamerikieciai daug kur tebelieka apatiniuose visuomeniniuose sluoksniuose dirba mazai apmokamus juodus darbus gyvena uzdarose bendruomenese getuose daznai isgyvena skurda nedarba įsitrauke į kriminaline veikla Diduma afroamerikieciu dalyvauja asimiliacijos procesuose nors dalis pabrezia savo rasinį isskirtinuma kelia nacionalistines ir separatistines idejas reikalingas saltinis Afroamerikieciu muzika folkloras islaike daug afrikietisku tradiciju bruozu patys yra zymiai paveike amerikietiska kultura Isnasoshttps factfinder census gov faces tableservices jsf pages productview xhtml pid ACS 15 1YR DP05 amp prodType table American http mumford1 dyndns org cen2000 BlackWhite BlackDiversityReport black diversity03 htm Archyvuota kopija 2007 10 12 is Wayback Machine projekto http factfinder census gov servlet QTTable bm y amp geo id 01000US amp qr name DEC 2000 SF1 U QTP4 amp ds name DEC 2000 SF1 U amp redoLog false Archyvuota kopija 2020 02 12 is archive today Afro amerikancy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999