Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžiųjų Ežerų valstybės Rytų Afrikos gilumoje susikūrusi ikikolonijinė afrikietiška kultūra civilizacija Ji klestėjo te
Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės
Didžiųjų Ežerų valstybės – Rytų Afrikos gilumoje susikūrusi ikikolonijinė afrikietiška kultūra, civilizacija. Ji klestėjo teritorijose, kur šiuo metu yra pietinė Uganda, Ruanda, Burundis, šiaurės vakarų Tanzanija, vakarų Kenija, rytinė Kongo Demokratinė Respublika (Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijos).
| Didžiųjų ežerų valstybės |
| Bantų migracijos, |
| Kitaros imperija |
| > Bačveziai |
| Nilotų migracija |
| Karalystės: |
| Bunjoras, Buganda, Toras, Busoga, Ankolė, , Burundis, Karagvė, Buhaja, Buha |
| Kolonijos: |
| Vokietijos Rytų Afrika, Belgijos Kongas, Uganda, Ruanda-Burundis |
| Nepriklausomybė: |
| Uganda, Ruanda, Burundis, Tanzanija |
| XX-XXI a. karai: |
| , Kongo II |
Kitas pavadinimas yra Tarpuežerio valstybės (angl. Interlacustrine states). Pagal didžiausią regiono ežerą valstybės dar vadinamos Viktorijos ežero valstybėmis.
Geografija
Didžiųjų ežerų valstybių regionas iš trijų pusių apribotos Rytų Afrikos lūžio – aukštų kalnų su dideliu seisminiu aktyvumu ir gausiais ugnikalniais. Vakarinę ribą sudaro Virungos ir Ruvenzorio kalnai, kuriuose yra daug didelių ežerų: Alberto ežeras, Edvardo ežeras, Kivu ežeras, Tanganika. Rytų ribą sudaro Rytų lūžis, kuriame yra smulkūs ežerėliai. Šiaurinė regiono riba yra Kiogos ežeras. Zonos centre telkšo didžiulis Viktorijos ežeras.
Visi regiono ežerai tarpusavyje sujungti tankiu upių tinklu, čia prasideda didžiausios Afrikos upės: Nilas, Zambezė ir Kongas. Upių gausa sukuria puikias sąlygas žemdirbystei. Ši sąlyga lėmė vieną didžiausių Afrikoje gyventojų koncentraciją nuo senovės laikų. Šiuo metu regione jis yra 300–400 gyventojų kvadratiniam kilometrui. Regiono gamta labai įvairi. Ji vyruoja nuo drėgnų atogrąžų miškų (vakariniuose kalnuose) iki savanų (pietrytinėje regiono dalyje), nuo aukštikalnių iki lygumų.
Istorija
Didžiųjų ežerų regionas – vienas seniausiai žmogaus gyvenamų regionų pasaulyje. Jame randami seniausių žmogaus protėvių radiniai. Manoma, kad gyventojai, gyvenę iki bantų atsikėlimo, buvo pigmėjai, kurių palikuonys yra dabartiniai regiono pigmėjai batva.
Ankstyvoji raida
Bantų migracijos laikais II tūkst. pr. m. e. pabaigoje į regioną iš šiaurės vakarų kėlėsi bantų kalbomis kalbančios gentys, kurios atsinešė pažangesnes neolito technologijas. Dėl ypač palankių gamtinių sąlygų I tūkst. pr. m. e. jie išvystė aukštą priešistorinę kultūrą, kuriai, kaip spėjama, įtakos turėjo tuo metu šiaurėje klestėjusi Kušo civilizacija, dar vėliau – Aksumo imperija. Tai buvo , kurios gyventojai išmoko auginti sorgą, soras, ėmė verstis gyvulininkyste, gamino savitą aukšto lygio keramiką.
III a. pr. m. e. viduryje čia suklestėjo geležies lydymo technika, kuri greičiausiai atėjo iš pietvakarių, t. y. Katangos regiono. Geležies amžiaus bantai išplatino Ureve kultūrą visame Didžiųjų ežerų regione, pirmiausia upių ir ežerų pakrantėse. Tačiau suklestėjimas (lydymų žemdirbystė ir geležies lydymas) nulėmė spartų vietos miškų kirtimą. Dėl to kadaise džiunglėmis apaugęs regionas buvo beveik iškirstas. Ureve kultūra egzistavo visą I mūsų eros tūkst., tačiau apie VII a. pastebimas jos nuosmukis – visuomenė pereina į vėlyvąjį geležies amžių.
Nuo VIII a. regione paplinta naujo tipo kultūra – vadinamoji W keramika. Kartais išskiriamas pereinamasis laikotarpis po Urewe kultūros – C keramika. W keramikos laikotarpiui priskiriama archeologinė vietovė vakarų Ugandoje. Tuo metu kultūriniai centrai nuo Viktorijos ežero pakrančių persikėlė link kalnuotesnių, gyvulininkystei palankesnių vietovių. Pastebimas gyvulininkystės reikšmės augimas visuomenėje, vyrų ir moterų darbų diferenciacija, tačiau dar nėra susiformavusios darbo pasidalinimu.grįstos klasės.
Gali būti, kad XIII–XV a. Ntusi tapo tam tikro politinio vieneto centru ir sugebėjo įgyti hegemoniją didesnėje teritorijoje. XV a. jis buvo apleistas. Šį laikotarpį užpildo gausios vietos legendos, pasakojančios apie galingą Kitaros imperiją, kurią valdė ir dinastijos. Pastaruoju metu Europos mokslininkai ginčija šios imperijos istoriškumą.
Smulkios valstybės
Apie XV a. pabaigą regionas patyrė klajoklių tautų migraciją iš šiaurės. Tai buvo nilotai gyvulių augintojai, kurie, pasak legendų, sunaikino Kitaros imperiją. Nilotai greitai asimiliavosi su vietos žemdirbėmis tautomis, perėmė jų kalbas, tačiau išsaugojo klajoklinį (pastoralistinį) gyvenimo būdą. Archeologijoje tai siejama su W keramikos nunykimu, po kurio prasideda tarpinis mažai tyrinėtas laikotarpis, užsitęsęs iki pat XVII a.
XVII a. atsiranda naujo tipo kultūra – vadinamoji X/Y keramika. Jai būdingos dviejų tipų keramikos rūšys: "prabangūs", gerokai aukštesnio lygio Y keramikos dirbiniai, ir gerokai paprastesni X keramikos dirbiniai. Manoma, kad tai atspindi po nilotų migracijų Didžiųjų ežerų valstybėse susiformavusią dvigubą visuomenės sistemą. Visuomenė pradėta dalinti į dvi klases: gyvulių augintojai (vadinami tutsiais pietiniame areale ir ba šiauriniame) užima aukštesnę padėtį, o žemdirbiai (vadinami hutu pietiniame areale ir ba šiauriniame) – žemesnę.
Būtent nuo XVII a. visame regione ėmė kurtis daug smulkių valstybių, kurios išaugo iš klanais paremtų sąjungų. Kiekviena šių valstybių turi savo įkūrimo legendų, kurios siejamos su žymiais valdovais, ir kurios nukelia pradžią į ankstyvesnius laikus, t. y. XV–XVI a., t. y. nilotų migraciją. Tačiau, remiantis archeologiniais radiniais, mokslininkai linkę nukelti šią politinę konsolidaciją į XVII a. vidurį ar net pabaigą.
Per XVII a. svarbiausia valstybė buvo Bunjoras, tiesioginė Kitaros imperijos palikuonė. Iš jos plito įvairios legendos, religinės sistemos, simbolika, įteisinančios visuomenės susiskaldymą ir valdovų valdžią. Vėliau, XVIII a.,Bunjoro svarbą nustelbė kitos valstybės, pirmiausia Buganda, Karagvė, ir Burundis. Daugybės smulkių valstybių susiformavimas lėmė regiono gentinį ir kalbinį susiskaidymą.
Tarp šių valstybių buvo griežtai centralizuotų, didelių valstybių, pavyzdžiui, Bunjoras, Buganda ar Karagvė, ir smulkių karalysčių darinių, vienijamų bendros tapatybės, pavyzdžiui, Busoga, Buha ar Buhaja. Daugumas gyventojų, ypač regiono rytinėje dalyje (hehiai, njamveziai, ir kt.) iki pat XIX a. vidurio nesukūrė valstybių, o gyveno susiskaldę šimtais gentinių darinių. Ne visas svarbiausių valstybių sąrašas XIX a. pabaigoje:
|
|
|
|
Kolonizacija
Krašto kolonizacija įvyko labai vėlai dėl jo atokumo nuo jūros. XIX a. viduryje Didžiųjų ežerų valstybės plėtojo prekybinius santykius su Zanzibaru rytų pajūryje. Suintensyvėjusi prekyba, atsiradę pastovūs karavanų keliai tarp pakrantės ir ežerų valstybių labai spartino krašto raidą. Ypač stipriai buvo paveiktos regiono rytinės gentys (njamveziai, gogai, hehiai), kurios tapo svarbiausiomis tarpininkėmis, iš krašto gabenančiomis vergus, dramblio kaulą, raganosio ragą ir kitas prekes. Tarp šių prekybinių genčių prasidėjo politinė konsolidacija: aplink svarbiausius prekybinius miestus trumpam susikūrė didelės "imperijos". Jas paskatino kurtis svarbios to meto asmenybės – karingi vadai, kaip kad , ir kt.
XIX a. II pusėje krašte ėmė lankytis ir europiečių keliautojai, pirmiausia besidomintys Nilo ir kitų didžiųjų upių ištakų paieškomis. 1864 m. čia lankėsi , 1871 ir 1875 m. – Henry Morton Stanley, ir kt.
1886 m. sudariusios slaptą sutartį Britų imperija ir Vokietijos kolonijinė imperija pasidalino Svahilių krantą Rytų Afrikoje, o 1884 m. vakarinėje pakrantėje belgai įkūrė Kongo Laisvąją Valstybę, tačiau tikroji Afrikos gilumoje buvusio Didžiųjų ežerų regiono kolonizacija prasidėjo vėliau. Regione susikirto visų trijų valstybių interesai, kol galiausiai jis buvo padalintas.
Britai užvaldė šiaurinę krašto dalį kaip Ugandos protektoratą. Belgai valdė vakarines karalystes kaip dalį Belgijos Kongo (). Pietrytinės valstybės atiteko Vokietijai (Vokietijos Rytų Afrikai), kuri valdė teritorijas dabartinėje Tanzanijoje, Ruandoje ir Burundyje. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m. šią koloniją panaikinus, didžiąją dalį jos gavo Britų Imperija (kaip Tanganikos mandatą), o vakarinį pakraštį – Belgija (čia suformuota kolonijinė valda Ruanda-Burundis).
Skirtingai nei daugelyje kitų Afrikos vietų, kolonizatoriai (išskyrus belgus) išlaikė tradicines vietos karalystes ir kraštą valdė remdamiesi vietos monarchais.
Po nepriklausomybės
1960 m. nepriklausomybę nuo Belgijos iškovojo Kongas, 1961 m. – Tanganika, 1962 m. – Uganda, Ruanda ir Burundis. Postkolonijines valstybes kuriant "moderniu" pagrindu ir siekiant įdiegti naujas tapatybes, dauguma atvejų tradicinės valstybės buvo panaikintos (Tanganikos, Ruandos atveju) iš karto po nepriklausomybės. Burundžio ir Ugandos monarchijos buvo išlaikytos dar keletą metų, iki 1966 m. 1993 m. Ugandoje prasidėjo tradicinių monarchijų atgaivinimo procesas. Tais metais atkurtos 4 įtakingiausios karalystės, kurios traktuojamos kaip šalies administraciniai subregionai ir turi savivaldą. vėliau karalysčių atkūrimo ar net naujo sukūrimo paprašė ir kitos etninės grupės.
Po nepriklausomybės visos šalys regione susidūrė su rimtomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Auganti įtampa tarp atskirų visuomenės klasių prasiveržė kaip žudynės Burundyje 1972 m. ir 1994 m., ar Ruandos genocidas 1993 m. Socialiniai prieštaravimai ir ekspansyvios nuotaikos sukėlė ir du nuožmius karus regione: ir Antrąjį Kongo karą.
Kultūra
Didžiųjų ežerų karalystės išvystė sudėtingą visuomenės struktūrą, politikos, religijos, meno formas. Tačiau jų tyrimus labai apsunkina tai, kad jos neturėjo rašto ir nepaliko monumentaliosios akmeninės architektūros. Todėl visos žinios apie jas remiasi žodine tradicija, apsilankiusiųjų pasakojimais ir archeologiniais radiniais.
Buitis
Pagrindinis maisto produktas nuo Ureve kultūros laikų buvo specifinė bananų rūšis (vietinis porūšis), atkeliavusi iš Pietryčių Azijos ir čia introdukuota prekybiniais keliais iš Svahilių kranto. Šie bananai daugiausia naudojami gaminti lapuose įvyniotai košei . Iš bananų gaminamas ir alus, vynas (lubisi, urwagwa), degtinė (waragi, enguli). Tradiciniai javai yra sorgas, sora, ryžiai (pastarieji irgi atkeliavę iš Pietryčių Azijos), nuo XIX a. plačiai vartojami iš Naujojo Pasaulio atėję kukurūzai, manijokas. Iš kukurūzų gaminama košė ugalis. Dėl gausių upių ir ežerų mityboje vyrauja žuvis, o mėsa valgoma labai retai. Galvijai auginami pirmiausia dėl pieno, kuris yra ne tik svarbus maisto produktas, bet ir užima svarbią sakralinę funkciją vietos visuomenėse.
Visuomenė
Žemdirbystė ir gyvulininkystė sudarė svarbią ekonomikos dalį, tačiau skirtingai formavo socialinius santykius ir lėmė klasių atsiradimą. Dėl to yra išskiriamos dvi zonos: bananų ir gyvulių augintojų.
- Tipiškos bananų zonos karalystės buvo Buganda, Buhaja ir Busoga, prisišlieję prie Viktorijos ežero pakrančių. Ten ekonomika rėmėsi bananų auginimu, kas skatino sėslų gyvenimo būdą. Susikūrus valstybėms, ten susiformavo dvi pagrindinės klasės: nelaisvųjų valstiečių ir žemvaldžių. Bugandoje žemvaldžių klasę abami sudarė pats karalius , provincijų vietininkai abakungu, karališkosios giminės atstovai abalangira, žemės valdas už lojalumą gavę abatongole ir provincijų kunigaikščiai abataka. Valstiečiai abakopi dirbo jų žemėse ir gamino produkciją.
- Gyvulių augintojų zona buvo toliau nuo Viktorijos ežero, ir jai priklausė karalystės Bunjoras, Ankolė, Mpororas, , , Burundis, Buha ir kt. Čia irgi susiformavo dvi klasės, tačiau pagrįstos skirtingais ūkiais. Valdančioji klasė buvo gyvulių augintojai. Jie vadinosi tutsiai (Ruandoje, Burundyje, Baha), (Bunjore, Ankolėje, Karagvėje), (Mpore), (dab. KDR teritorijoje). Žemdirbiai (hutu pietinėse karalystėse, – šiaurinėse) buvo priklausomoji klasė. Jie neturėjo teisės auginti galvijus, tuoktis su gyvulių augintojais, eiti karinės tarnybos. Visi valstybiniai ir kariniai postai buvo užimami tik gyvulių augintojų. Pastaroji klasė irgi buvo griežtai hierarchinė, statusas rėmėsi turimų gyvulių skaičiumi, o tarpusavio santykius apsprendė senjoro-vasalo santykiai, vadinami buhake (Ruandoje), okutoidža (šiaurėje), ubugabire (Burundyje).
Afrikos ežerų valstybių visuomenė XIX a. daug kuo priminė Europos feodalinę visuomenę viduramžiais, nors šis teiginys yra neretai kritikuojamas kompetetingų autorių.
Architektūra
Visa karalysčių architektūra buvo statoma iš greitai gendančių medžiagų: šiaudų, stiebų ir medžio, todėl nėra likę senų statinių. Paplitę apvalaus plano namai su kūgišku stogu. Visuomenė gyveno nedidelėse apvalaus plano gyvenvietėse-kaimuose.
Karalystės turėjo tradiciją keisti sostines kaskart mirus valdovui. Skirtingai nei Pietinės Afrikos bantu valstybėse, kur kiekviena sostinė tapdavo valdovo kulto vieta ir leisdavo fiksuoti istoriją, Didžiųjų ežerų karalystėse sostinės buvo paliekamos ir ilgainiui visiškai sunykdavo. Tačiau valdant valdovui jos būdavo miestai su didele gyventojų koncentracija ir užimdavo nemažus plotus. Sostinėse buvo atskiri gyvenviečių kompleksai, skirti valstybės pareigūnams (ministrams) ir provincijų valdytojams. Njoro valdovo rūmuose, kurie sostinėje užimdavo centrinę vietą, buvo daugybė patalpų. Čia buvo talpinamas valdovo sostas nyamaro, paveldėtas iš Bačvezių dinastijos ritualinis būgnas nyalebe, karaliaus pieno stalelis, kėdė skirta gerti pieną ir t. t. Rūmuose buvo atskiros šventyklos, kirpykla, atskiri kambariai sakraliems daiktams – ietims, būgnams ir t. t. Prie rūmų gyvendavo dvariškiai ir sargybiniai, buvo vieta teismui.
Menas ir mokslas
Neturėdama rašto, Didžiųjų ežerų karalysčių visuomenė ypatingai išvystė žodinę perduodamąją tautosaką ir muziką. Svarbiausias naudojamas instrumentas yra (vietinio tipo būgnas), kartu naudojamas ir perduoti informacijai, turintis sakralinę funkciją, viena iš svarbiausių valdovo regalijų. Taip pat plačiai naudojamas (arfa), (vienastygis instrumentas), (medinis trimitas), (fleita) ir t. t. Visose valstybėse išsivystė monarcho rūmams skirtų šokių žanrai, savotiškas teatro prototipas.
Didžiųjų ežerų gyventojai padarė nemažų pasiekimų medicinoje. XIX a. besilankančius europiečius stebino vietos žiniuonių gebėjimas atlikti cezario pjūvį. Pasakojama, kad moteris buvo apsvaiginama , jis naudotas ir dezinfekcijai. Žaizda buvo siuvama geležinėmis adatomis ir užtepama žolelių koše.
Nuorodos
- Deividsonas, B. (1961) Juodoji motina. Vilnius: Vaga.
- Hamo Sassoon (1983) Kings, Cattle and Blacksmiths: Royal Insignia and Religious Symbolism in the Interlacustrine States. Azania: Archaeological Research in Africa, Volume 18, Issue 1.
- Reid, Andrew (1995) Ntusi and the development of social complexity in southern Uganda. Aspects of African Archeology. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Lund, Cato () The Royal Capitals of the Interlacustrine Kingdoms: an Urban Legacy for Uganda. The Uganda Journal.
- Kuhanen, Jan (2000) Poverty and Wealth in Traditional African Societies: Considerations Regarding Wealth, Well-Being, and Nutrition in the Ganda and Nyoro Societies, c 1800 to 1875. Nordic Journal of African Studies 9(1): 70–95. Archyvuota kopija 2007-06-10 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Reid, Andrew (1995) Ntusi and the development of social complexity in southern Uganda. Aspects of African Archeology.
- Chrétien, Jean-Pierre; Scott Strauss (2006 m. spalio mėn.). The Great Lakes of Africa: Two Thousand Years of History. MIT Press.
- Buluda, Itandala (1986) Feudalism in East Africa Journal of the Faculty of Arts and Social Sciences, University of Dar es Salaam.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės, Kas yra Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės? Ką reiškia Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės?
Didziuju Ezeru valstybes Rytu Afrikos gilumoje susikurusi ikikolonijine afrikietiska kultura civilizacija Ji klestejo teritorijose kur siuo metu yra pietine Uganda Ruanda Burundis siaures vakaru Tanzanija vakaru Kenija rytine Kongo Demokratine Respublika Siaures Kivu ir Pietu Kivu provincijos Didziuju ezeru valstybesBantu migracijos Kitaros imperija gt BacveziaiNilotu migracijaKaralystes Bunjoras Buganda Toras Busoga Ankole Burundis Karagve Buhaja BuhaKolonijos Vokietijos Rytu Afrika Belgijos Kongas Uganda Ruanda BurundisNepriklausomybe Uganda Ruanda Burundis TanzanijaXX XXI a karai Kongo II Kitas pavadinimas yra Tarpuezerio valstybes angl Interlacustrine states Pagal didziausia regiono ezera valstybes dar vadinamos Viktorijos ezero valstybemis GeografijaPagrindinis straipsnis Afrikos didieji ezerai Rytu Afrikos luzisRegiono palydovine nuotrauka Didziuju ezeru valstybiu regionas is triju pusiu apribotos Rytu Afrikos luzio aukstu kalnu su dideliu seisminiu aktyvumu ir gausiais ugnikalniais Vakarine riba sudaro Virungos ir Ruvenzorio kalnai kuriuose yra daug dideliu ezeru Alberto ezeras Edvardo ezeras Kivu ezeras Tanganika Rytu riba sudaro Rytu luzis kuriame yra smulkus ezereliai Siaurine regiono riba yra Kiogos ezeras Zonos centre telkso didziulis Viktorijos ezeras Visi regiono ezerai tarpusavyje sujungti tankiu upiu tinklu cia prasideda didziausios Afrikos upes Nilas Zambeze ir Kongas Upiu gausa sukuria puikias salygas zemdirbystei Si salyga leme viena didziausiu Afrikoje gyventoju koncentracija nuo senoves laiku Siuo metu regione jis yra 300 400 gyventoju kvadratiniam kilometrui Regiono gamta labai įvairi Ji vyruoja nuo dregnu atograzu misku vakariniuose kalnuose iki savanu pietrytineje regiono dalyje nuo aukstikalniu iki lygumu IstorijaDidziuju ezeru regionas vienas seniausiai zmogaus gyvenamu regionu pasaulyje Jame randami seniausiu zmogaus proteviu radiniai Manoma kad gyventojai gyvene iki bantu atsikelimo buvo pigmejai kuriu palikuonys yra dabartiniai regiono pigmejai batva Ankstyvoji raida Pagrindiniai straipsniai ir Kitaros imperija Bantu migracijos laikais II tukst pr m e pabaigoje į regiona is siaures vakaru kelesi bantu kalbomis kalbancios gentys kurios atsinese pazangesnes neolito technologijas Del ypac palankiu gamtiniu salygu I tukst pr m e jie isvyste auksta priesistorine kultura kuriai kaip spejama įtakos turejo tuo metu siaureje klestejusi Kuso civilizacija dar veliau Aksumo imperija Tai buvo kurios gyventojai ismoko auginti sorga soras eme verstis gyvulininkyste gamino savita auksto lygio keramika III a pr m e viduryje cia suklestejo gelezies lydymo technika kuri greiciausiai atejo is pietvakariu t y Katangos regiono Gelezies amziaus bantai isplatino Ureve kultura visame Didziuju ezeru regione pirmiausia upiu ir ezeru pakrantese Taciau suklestejimas lydymu zemdirbyste ir gelezies lydymas nuleme spartu vietos misku kirtima Del to kadaise dziunglemis apauges regionas buvo beveik iskirstas Ureve kultura egzistavo visa I musu eros tukst taciau apie VII a pastebimas jos nuosmukis visuomene pereina į velyvajį gelezies amziu Nuo VIII a regione paplinta naujo tipo kultura vadinamoji W keramika Kartais isskiriamas pereinamasis laikotarpis po Urewe kulturos C keramika W keramikos laikotarpiui priskiriama archeologine vietove vakaru Ugandoje Tuo metu kulturiniai centrai nuo Viktorijos ezero pakranciu persikele link kalnuotesniu gyvulininkystei palankesniu vietoviu Pastebimas gyvulininkystes reiksmes augimas visuomeneje vyru ir moteru darbu diferenciacija taciau dar nera susiformavusios darbo pasidalinimu grįstos klases Gali buti kad XIII XV a Ntusi tapo tam tikro politinio vieneto centru ir sugebejo įgyti hegemonija didesneje teritorijoje XV a jis buvo apleistas Sį laikotarpį uzpildo gausios vietos legendos pasakojancios apie galinga Kitaros imperija kuria valde ir dinastijos Pastaruoju metu Europos mokslininkai gincija sios imperijos istoriskuma Smulkios valstybes Dvieju valstybiu musis Viktorijos ezere XIX a Apie XV a pabaiga regionas patyre klajokliu tautu migracija is siaures Tai buvo nilotai gyvuliu augintojai kurie pasak legendu sunaikino Kitaros imperija Nilotai greitai asimiliavosi su vietos zemdirbemis tautomis pereme ju kalbas taciau issaugojo klajoklinį pastoralistinį gyvenimo buda Archeologijoje tai siejama su W keramikos nunykimu po kurio prasideda tarpinis mazai tyrinetas laikotarpis uzsiteses iki pat XVII a XVII a atsiranda naujo tipo kultura vadinamoji X Y keramika Jai budingos dvieju tipu keramikos rusys prabangus gerokai aukstesnio lygio Y keramikos dirbiniai ir gerokai paprastesni X keramikos dirbiniai Manoma kad tai atspindi po nilotu migraciju Didziuju ezeru valstybese susiformavusia dviguba visuomenes sistema Visuomene pradeta dalinti į dvi klases gyvuliu augintojai vadinami tutsiais pietiniame areale ir ba siauriniame uzima aukstesne padetį o zemdirbiai vadinami hutu pietiniame areale ir ba siauriniame zemesne Butent nuo XVII a visame regione eme kurtis daug smulkiu valstybiu kurios isaugo is klanais paremtu sajungu Kiekviena siu valstybiu turi savo įkurimo legendu kurios siejamos su zymiais valdovais ir kurios nukelia pradzia į ankstyvesnius laikus t y XV XVI a t y nilotu migracija Taciau remiantis archeologiniais radiniais mokslininkai linke nukelti sia politine konsolidacija į XVII a vidurį ar net pabaiga Per XVII a svarbiausia valstybe buvo Bunjoras tiesiogine Kitaros imperijos palikuone Is jos plito įvairios legendos religines sistemos simbolika įteisinancios visuomenes susiskaldyma ir valdovu valdzia Veliau XVIII a Bunjoro svarba nustelbe kitos valstybes pirmiausia Buganda Karagve ir Burundis Daugybes smulkiu valstybiu susiformavimas leme regiono gentinį ir kalbinį susiskaidyma Tarp siu valstybiu buvo grieztai centralizuotu dideliu valstybiu pavyzdziui Bunjoras Buganda ar Karagve ir smulkiu karalysciu dariniu vienijamu bendros tapatybes pavyzdziui Busoga Buha ar Buhaja Daugumas gyventoju ypac regiono rytineje dalyje hehiai njamveziai ir kt iki pat XIX a vidurio nesukure valstybiu o gyveno susiskalde simtais gentiniu dariniu Ne visas svarbiausiu valstybiu sarasas XIX a pabaigoje Buganda Bunjoras Burundis Buzinza Karagve Ankole Toro Vanga Ufipa Nkansis ir Ljangalile Busoga Bulamogi Bugabula Kigulu Luukwa Bukono Bukooli Butembe Bugweri Busiki Bunja Bunyole konfederacija Mpororo Nsenji Rudzumbura Igara Kadzara Rukiga Obvera ir kitos karalystes Buhaja ir kitos karalystes Buha ir kitos karalystes Kolonizacija Karavanu keliai tarp Didziuju ezeru ir pakrantesPagrindiniai straipsniai Vokietijos Rytu Afrika Ugandos protektoratas ir Belgijos Kongas Krasto kolonizacija įvyko labai velai del jo atokumo nuo juros XIX a viduryje Didziuju ezeru valstybes pletojo prekybinius santykius su Zanzibaru rytu pajuryje Suintensyvejusi prekyba atsirade pastovus karavanu keliai tarp pakrantes ir ezeru valstybiu labai spartino krasto raida Ypac stipriai buvo paveiktos regiono rytines gentys njamveziai gogai hehiai kurios tapo svarbiausiomis tarpininkemis is krasto gabenanciomis vergus dramblio kaula raganosio raga ir kitas prekes Tarp siu prekybiniu genciu prasidejo politine konsolidacija aplink svarbiausius prekybinius miestus trumpam susikure dideles imperijos Jas paskatino kurtis svarbios to meto asmenybes karingi vadai kaip kad ir kt John Hanning Speke viesnage pas Bugandos regente XIX a II puseje kraste eme lankytis ir europieciu keliautojai pirmiausia besidomintys Nilo ir kitu didziuju upiu istaku paieskomis 1864 m cia lankesi 1871 ir 1875 m Henry Morton Stanley ir kt 1886 m sudariusios slapta sutartį Britu imperija ir Vokietijos kolonijine imperija pasidalino Svahiliu kranta Rytu Afrikoje o 1884 m vakarineje pakranteje belgai įkure Kongo Laisvaja Valstybe taciau tikroji Afrikos gilumoje buvusio Didziuju ezeru regiono kolonizacija prasidejo veliau Regione susikirto visu triju valstybiu interesai kol galiausiai jis buvo padalintas Britai uzvalde siaurine krasto dalį kaip Ugandos protektorata Belgai valde vakarines karalystes kaip dalį Belgijos Kongo Pietrytines valstybes atiteko Vokietijai Vokietijos Rytu Afrikai kuri valde teritorijas dabartineje Tanzanijoje Ruandoje ir Burundyje Po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m sia kolonija panaikinus didziaja dalį jos gavo Britu Imperija kaip Tanganikos mandata o vakarinį pakrastį Belgija cia suformuota kolonijine valda Ruanda Burundis Skirtingai nei daugelyje kitu Afrikos vietu kolonizatoriai isskyrus belgus islaike tradicines vietos karalystes ir krasta valde remdamiesi vietos monarchais Po nepriklausomybes 1960 m nepriklausomybe nuo Belgijos iskovojo Kongas 1961 m Tanganika 1962 m Uganda Ruanda ir Burundis Postkolonijines valstybes kuriant moderniu pagrindu ir siekiant įdiegti naujas tapatybes dauguma atveju tradicines valstybes buvo panaikintos Tanganikos Ruandos atveju is karto po nepriklausomybes Burundzio ir Ugandos monarchijos buvo islaikytos dar keleta metu iki 1966 m 1993 m Ugandoje prasidejo tradiciniu monarchiju atgaivinimo procesas Tais metais atkurtos 4 įtakingiausios karalystes kurios traktuojamos kaip salies administraciniai subregionai ir turi savivalda veliau karalysciu atkurimo ar net naujo sukurimo paprase ir kitos etnines grupes Po nepriklausomybes visos salys regione susidure su rimtomis socialinemis ir ekonominemis problemomis Auganti įtampa tarp atskiru visuomenes klasiu prasiverze kaip zudynes Burundyje 1972 m ir 1994 m ar Ruandos genocidas 1993 m Socialiniai priestaravimai ir ekspansyvios nuotaikos sukele ir du nuozmius karus regione ir Antrajį Kongo kara KulturaMatokes bananai svarbiausias maisto produktas Didziuju ezeru karalystes isvyste sudetinga visuomenes struktura politikos religijos meno formas Taciau ju tyrimus labai apsunkina tai kad jos neturejo rasto ir nepaliko monumentaliosios akmenines architekturos Todel visos zinios apie jas remiasi zodine tradicija apsilankiusiuju pasakojimais ir archeologiniais radiniais Buitis Pagrindinis maisto produktas nuo Ureve kulturos laiku buvo specifine bananu rusis vietinis porusis atkeliavusi is Pietryciu Azijos ir cia introdukuota prekybiniais keliais is Svahiliu kranto Sie bananai daugiausia naudojami gaminti lapuose įvyniotai kosei Is bananu gaminamas ir alus vynas lubisi urwagwa degtine waragi enguli Tradiciniai javai yra sorgas sora ryziai pastarieji irgi atkeliave is Pietryciu Azijos nuo XIX a placiai vartojami is Naujojo Pasaulio ateje kukuruzai manijokas Is kukuruzu gaminama kose ugalis Del gausiu upiu ir ezeru mityboje vyrauja zuvis o mesa valgoma labai retai Galvijai auginami pirmiausia del pieno kuris yra ne tik svarbus maisto produktas bet ir uzima svarbia sakraline funkcija vietos visuomenese Visuomene Zemdirbyste ir gyvulininkyste sudare svarbia ekonomikos dalį taciau skirtingai formavo socialinius santykius ir leme klasiu atsiradima Del to yra isskiriamos dvi zonos bananu ir gyvuliu augintoju Tipiskos bananu zonos karalystes buvo Buganda Buhaja ir Busoga prisislieje prie Viktorijos ezero pakranciu Ten ekonomika remesi bananu auginimu kas skatino seslu gyvenimo buda Susikurus valstybems ten susiformavo dvi pagrindines klases nelaisvuju valstieciu ir zemvaldziu Bugandoje zemvaldziu klase abami sudare pats karalius provinciju vietininkai abakungu karaliskosios gimines atstovai abalangira zemes valdas uz lojaluma gave abatongole ir provinciju kunigaiksciai abataka Valstieciai abakopi dirbo ju zemese ir gamino produkcija Gyvuliu augintoju zona buvo toliau nuo Viktorijos ezero ir jai priklause karalystes Bunjoras Ankole Mpororas Burundis Buha ir kt Cia irgi susiformavo dvi klases taciau pagrįstos skirtingais ukiais Valdancioji klase buvo gyvuliu augintojai Jie vadinosi tutsiai Ruandoje Burundyje Baha Bunjore Ankoleje Karagveje Mpore dab KDR teritorijoje Zemdirbiai hutu pietinese karalystese siaurinese buvo priklausomoji klase Jie neturejo teises auginti galvijus tuoktis su gyvuliu augintojais eiti karines tarnybos Visi valstybiniai ir kariniai postai buvo uzimami tik gyvuliu augintoju Pastaroji klase irgi buvo grieztai hierarchine statusas remesi turimu gyvuliu skaiciumi o tarpusavio santykius apsprende senjoro vasalo santykiai vadinami buhake Ruandoje okutoidza siaureje ubugabire Burundyje Afrikos ezeru valstybiu visuomene XIX a daug kuo primine Europos feodaline visuomene viduramziais nors sis teiginys yra neretai kritikuojamas kompetetingu autoriu Architektura Ruandos karaliaus rumu pagrindinis pastatas Visa karalysciu architektura buvo statoma is greitai gendanciu medziagu siaudu stiebu ir medzio todel nera like senu statiniu Paplite apvalaus plano namai su kugisku stogu Visuomene gyveno nedidelese apvalaus plano gyvenvietese kaimuose Karalystes turejo tradicija keisti sostines kaskart mirus valdovui Skirtingai nei Pietines Afrikos bantu valstybese kur kiekviena sostine tapdavo valdovo kulto vieta ir leisdavo fiksuoti istorija Didziuju ezeru karalystese sostines buvo paliekamos ir ilgainiui visiskai sunykdavo Taciau valdant valdovui jos budavo miestai su didele gyventoju koncentracija ir uzimdavo nemazus plotus Sostinese buvo atskiri gyvenvieciu kompleksai skirti valstybes pareigunams ministrams ir provinciju valdytojams Njoro valdovo rumuose kurie sostineje uzimdavo centrine vieta buvo daugybe patalpu Cia buvo talpinamas valdovo sostas nyamaro paveldetas is Bacveziu dinastijos ritualinis bugnas nyalebe karaliaus pieno stalelis kede skirta gerti piena ir t t Rumuose buvo atskiros sventyklos kirpykla atskiri kambariai sakraliems daiktams ietims bugnams ir t t Prie rumu gyvendavo dvariskiai ir sargybiniai buvo vieta teismui Menas ir mokslas Cezario pjuvis atliekamas ziniuonio UgandojeRuandos sokis Intore Neturedama rasto Didziuju ezeru karalysciu visuomene ypatingai isvyste zodine perduodamaja tautosaka ir muzika Svarbiausias naudojamas instrumentas yra vietinio tipo bugnas kartu naudojamas ir perduoti informacijai turintis sakraline funkcija viena is svarbiausiu valdovo regaliju Taip pat placiai naudojamas arfa vienastygis instrumentas medinis trimitas fleita ir t t Visose valstybese issivyste monarcho rumams skirtu sokiu zanrai savotiskas teatro prototipas Didziuju ezeru gyventojai padare nemazu pasiekimu medicinoje XIX a besilankancius europiecius stebino vietos ziniuoniu gebejimas atlikti cezario pjuvį Pasakojama kad moteris buvo apsvaiginama jis naudotas ir dezinfekcijai Zaizda buvo siuvama gelezinemis adatomis ir uztepama zoleliu kose NuorodosDeividsonas B 1961 Juodoji motina Vilnius Vaga Hamo Sassoon 1983 Kings Cattle and Blacksmiths Royal Insignia and Religious Symbolism in the Interlacustrine States Azania Archaeological Research in Africa Volume 18 Issue 1 Reid Andrew 1995 Ntusi and the development of social complexity in southern Uganda Aspects of African Archeology Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Lund Cato The Royal Capitals of the Interlacustrine Kingdoms an Urban Legacy for Uganda The Uganda Journal Kuhanen Jan 2000 Poverty and Wealth in Traditional African Societies Considerations Regarding Wealth Well Being and Nutrition in the Ganda and Nyoro Societies c 1800 to 1875 Nordic Journal of African Studies 9 1 70 95 Archyvuota kopija 2007 06 10 is Wayback Machine projekto SaltiniaiReid Andrew 1995 Ntusi and the development of social complexity in southern Uganda Aspects of African Archeology Chretien Jean Pierre Scott Strauss 2006 m spalio men The Great Lakes of Africa Two Thousand Years of History MIT Press Buluda Itandala 1986 Feudalism in East Africa Journal of the Faculty of Arts and Social Sciences University of Dar es Salaam Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu