Busogos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didžiųjų ežerų valstybė: Busoga
Šalis	rytų Uganda
Vėliava
Tautos	basogai
Laikotarpis	1939-1967, 1995-
Miestai	Bugembė
Valdovai

Busogos karalystė – viena iš penkių tradicinių karalysčių Ugandos valstybės sudėtyje. Busoga (pažodžiui reiškia 'Sogos žemė') – karalystė iš 11 kunigaikštysčių, kuriose gyvena Soga kalba kalbantys žmonės basogai. 2002 m. buvo priskaičiuojama 2,5 mln. karalystės gyventojų.

Geografija

Karalystės sostinė yra Bugembė (angl. Bugembe), kuri yra netoli Džindžos (angl. Jinja), antro pagal dydį Ugandos miesto. Džindža yra ekonominis Busogos centras.

Busogą riboja:

• iš šiaurės – pelkėtas Kiogos ežeras (angl. Kyoga), už kurio yra nilotų žemės;
• iš vakarų – Baltasis Nilas, skiriantis nuo Bugandos;
• iš pietų – Viktorijos ežeras, skiriantis nuo Tanzanijos ir Kenijos. Į Busogos sudėtį įeina ir kai kurios salos Viktorijos ežere, pvz., Buvumos sala (Buvuma Island);
• iš rytų – Mpologomos upė, skirianti nuo smulkių gentinių grupių, bendrai vadinamų (Padhola, Bugwere, Bugisu, ir kt.).

Istorija

Busoga kaip atskiras kultūrinis regionas, turintis tapatybę, egzistuoja nuo XV a. pabaigos. Jo įkūrimo legenda siejama su princu Mukama Namutukula iš karališkosios Bunjoro karalystės Babito dinastijos. Jis atkeliavo Kiogos ežeru iš šiaurės. Jis išmokė vietos gyventojus metalo lydimo paslapčių. Jo penki sūnūs tapo atskirų krašto sričių valdytojais ir įkūrė čia savo dinastijas. Šių sūnų vardai tapo valdovų titulais. Mažose karalystėse (ssaza) buvo puoselėjama Bunjoro stiliaus valdymo sistema ir tradicijos.

Skirtingai nei gretima Buganda, Busoga iki pat XIX a. pabaigos nemėgino susivienyti, nors ir egzistavo tam tikra regioninė tapatybė, kuri nulėmė basogų etninės grupės atsiradimą. Tik valdant britams, atskirų ssaza vadai buvo įtikinti sukurti federaciją su bendru susirinkimu, lukiiko. Britai paskyrė bagandų kilmės lukiiko pirmininką. Kadangi vidiniai nesutarimai buvo stiprūs, britai ėmė ruošti kelis vietinius vadus visos federacijos valdymui.

1939 m. britai paskyrė Bulamogio karalystės monarchą visos federacijos valdovu ir taip pradėjo Busogos karalystės istoriją. Karaliaus titulas buvo Isebantu Kyabazinga, o karalienės – Inhebantu. Tai yra renkamas monarchas, kurį rinkti turi penki karališkojo kraujo atstovai iš penkių šalies provincijų.

Po nepriklausomybės Ugandos vyriausybė Busogos monarchiją panaikino 1967 m., kartu su Bugandos, Toro, Ankolės ir kitomis monarchijoms, bet 1993 m. karalystė vėl buvo atkurta. Dabar Busoga yra viena iš Ugandos sudedamųjų karalysčių, turinti administracinį subregiono statusą. 2007 m. birželį Busogos karalystę sudarė 7 rajonai – Kamulio, Igangos, Bugirio, Majugės, Džindžos, Kaliro ir Busikio (Namutumbos). Vėliau išskirti dar 3 rajonai: Luukos, Namajingo ir Bujendės. Rajonus valdo renkamos tarybos, valdo renkami merai.

2008 m. mirus Isebantu Kyabazinga Henry Wako Muloki, monarcho skyrimo tvarka pasirodė besanti ydinga. Po metus trukusio tarpuvaldžio buvo išrinkti du atskiri monarchai.

Tradicinės provincijos

Busogą sudaro 11 tradicinių provincijų, senųjų karalysčių ssaza palikuonių. Jų ribos dažniausiai atitinka dabartinius administracinius rajonus. Kiekviena ssaza turi savo paveldimą monarchiją su savitu monarcho titulu:

• Bulamogi () – valdovo titulas zibondo;
• Bugabula () – valdovo titulas gabula;
• Kigulu () – valdovo titulas ngobi;
• Luukwa () – valdovo titulas tabingwa;
• Bukono () – valdovo titulas nkono;
• Bukooli () – valdovo titulas wakooli;
• Butembe () – valdovo titulas ntembe;
• Bugweri () – valdovo titulas menya;
• Busiki () – valdovo titulas kisiki;
• Bunja () – valdovo titulas luba;
• Bunyole () – valdovo titulas nanyumba;

Valdovai

• 1939–1949 , Bulamogio zibondo;
• 1949–1955 , Bugabulos gabula;
• 1955–1966
• 1966–1995 Karalystė neegzistavo
• 1995–2008
• nuo 2009 – Edward Columbus Wambuzi Muloki
• nuo 2009 – Nadiope IV, Bugabulos gabula (opozicijoje);