Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žmogaus anatomija mokslas apie žmogaus kūno sandarą formas struktūras šių struktūrų vystymąsi ir atliekamas funkcijas An
Žmogaus anatomija
Žmogaus anatomija – mokslas apie žmogaus kūno sandarą, formas, struktūras, šių struktūrų vystymąsi ir atliekamas funkcijas. Anatomija priklauso biologijos morfologinių mokslų šakai. Anatominės studijos gilinasi tiek į aprėpiamus, akiai matomus kūno požymius, kaip organai, jų sistemos, ir t. t., (kitaip vadinama topografinė, regioninė anatomija ar antropotomija), tiek į mikroskopines kūno funkcines daleles, pvz., individualias ląsteles ar audinius (į šią kategoriją patenka histologija ir citologija).
Istorija
Anatomijos mokslo šaknys siekia 1600 metų prieš Kristų, kuomet Egipte buvo pradėta gilintis į žmogaus kūną sudarančias dalis ir buvo atpažinta širdis su kraujagyslėmis, kepenys, blužnis, inkstai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Tikslių visų jiems pažįstamų organų funkcijų egiptiečiai gerai nesuprato, nežinojo ką tiksliai atlieka inkstai ir laikė širdį organizmo pagrindu.
Jau vėliau, V–IV amžiuje prieš Kristų, anatomijos mokslas tapo panašus į tokį, koks yra dabar. Šį darbą pradėjo graikų fiziologas Hipokratas (gr. Ἱπποκράτης) (460–377 m. pr. m. e.). Hipokrato studijų dėka buvo suprasta raumenų-kaulų sistema, pradėtos geriau suprasti daugelio organų, pvz., inkstų, funkcijos.
Taip pat IV amžiuje prieš Kristų anatomines studijas plėtojo ir Aristotelis. Dėl išrastos skrodimo technikos buvo pirma kartą vienos nuo kitų atskirtos arterijos ir venos, geriau suprasti ryšiai tarp organų.
Žmonių lavonų skrodimas prasidėjo IV amžiaus prieš Kristų pabaigoje Aleksandrijoje. Šie tyrimai padėjo daug geriau nei anksčiau suprasti žmogaus kūno struktūrą.
Viduramžiais Europoje anatomijos mokslas buvo stipriai ribojimas bažnytinės veiklos, todėl labiausiai vystėsi Islamo šalyse.
Leonardas da Vinčis – vienas nedaugelio viduramžiais besigilinusių į žmogaus kūno sandarą Žmogaus anatomija – mokslas apie žmogaus kūno sandarą, formas, struktūras, šių struktūrų vystymąsi ir atliekamas funkcijas. Anatomija priklauso biologijos morfologinių mokslų šakai. Anatominės studijos gilinasi tiek į aprėpiamus, akiai matomus kūno požymius, kaip organai, jų sistemos, ir t. t., (kitaip vadinama topografinė, regioninė anatomija ar antropotomija), tiek į mikroskopines kūno funkcines daleles, pvz., individualias ląsteles ar audinius (į šią kategoriją patenka histologija ir citologija).
Pagrindinės kūno sritys
Pagrindinės kūno sritys:
- Krūtinės ląsta
- Pilvas (ir pilvo ertmė)
- Galva ir kaklas
- Nugara
- Gakta ir tarpvietė
- Viršutinės ir apatinės galūnės
Krūtinės ląsta
Krūtinės ląstą formuoja šonkauliai, krūtinkaulis ir stuburas. Organus nuo trynimosi vienas į kitą apsaugo krūtinplėvė (plaučius ir šonkaulius) ir širdiplėvė (širdį ir plaučius).
Pagrindiniai krūtinės ląstoje vykstantys procesai – įkvėpimas/iškvėpimas, širdies plakimas.
Organai ir dariniai: plaučiai, bronchai, širdis, krūtinplėvė (pleura), širdiplėvė (perikardas), stemplė.
Pilvo ertmė
Pilvaplėvė saugo pilvo organus nuo trynimosi vienas į kitą ir į pilvo sienas, be to, padeda tvarkingai išsidėstyti ir laikytis žarnoms.
Pagrindiniai pilvo ertmėje atliekami procesai – virškinimas, šlapimo formavimas. Pilve esančios liaukos (kasa, kepenys, antinksčiai) atlieka ir daugiau specializuotų funkcijų. Diafragma svarbi kvėpavimo procesui.
Organai ir dariniai: pilvaplėvė, skrandis, blužnis, plonoji žarna (įskaitant dvylikapirštę žarną), kasa, kepenys, storoji žarna (įskaitant akląją, gaubtinę žarnas ir apendiksą), kepenų vartų vena, inkstai ir antinksčiai, viršutinė tuščioji vena, pilvo limfagyslės, diafragma.
Gakta ir tarpvietė
Gaktos srityje esančią dubens ertmę ir lytinius organus apsaugo dubens kaulai. Dėl skirtingų organų šie kaulai nevienodi moterų ir vyrų organizmuose. Vyrų dubenkauliai dažniausiai siauresni ir ilgesni, tuo tarpu moterų – platesni.
Šioje srityje esantys organai daugiausia susiję su dauginimusi ir šalinimu.
Organai ir dariniai: tiesioji žarna, vyrų ir moterų vidiniai ir išoriniai lytiniai organai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlaplė.
Galva ir kaklas
Galva apsaugo vieną svarbiausių žmogaus organų – smegenis, be to, kai kurias visų organizmo funkcijų reguliavimui reikalingas liaukas. Tai vykdo kaukolės kaulai – būdami itin tvirti ir glaudžiai suaugę jie patikimai apsaugo galvoje esančius darinius.
Galva – ne tik suvokimo, bet ir jutimų sritis. Galvos veido dalyje yra svarbūs jutiminiai organai kaip akis ir ausis.
Kaklas – svarbi lanksti jungtis tarp galvos ir kūno. Be to, kaklinėje srityje yra labai svarbūs virškinimui ir kvėpavimui vamzdeliai – stemplė ir trachėja, bei kiti dariniai reikalingi šioms funkcijoms atlikti.
Organai ir dariniai:
- galva: smegenys, hipofizė, veido dalys (akys, ausys, nosis ir t. t.), nosiaryklė ir kt.;
- kaklas: stemplė, trachėja, gerklos ir susiję dariniai, kaklinės srities stuburo slanksteliai.
Nugara
Nugaros srityje esantys dariniai susiję su laikysena ir judėjimu, kitokių specializacijų organai nugaros sričiai nėra priskiriami.
Stuburas svarbus ne tik dėl laikysenos palaikymo ir judėjimo funkcijos. Šiame darinyje apsaugoma labai svarbi jutimų priėmimo zona – nugaros smegenys.
Organai ir dariniai: stuburas, slanksteliai, nugaros raumenys, nugaros smegenys.
Galūnės
- Plačiau apie galūnių kaulus skaitykite – viršutinės galūnės ir apatinės galūnės.
Žmogaus galūnes sudaro galūnių kaulai ir raumenys. Pagrindinė šių kūno dalių funkcija – judėjimas.
Kiekvieną viršutinę galūnę sudaro dalis pečių lanko, žastas, dilbis ir plaštaka, susidedanti iš riešo, delno ir pirštų. Viršutines galūnes sudaro 64 kaulai (kiekviena po 32 kaulus).
Apatinės galūnės susideda iš šlaunies, blauzdos ir pėdos, kurią sudaro čiurna, padas ir pirštai. Apatines galūnes sudaro 62 kaulai (kiekviena po 31 kaulą).
Organizmo sandara
Organai ir jų sudaromos sistemos – pagrindinės žmogaus organizmo sudedamosios dalys, į kurias laipsniškai gilinantis aprėpiamos kone visos žmogaus anatomijos studijų sritys. Žmogaus organizmo sandara hierarchiškai skirstoma taip:
- organų sistemos
- organai
- audiniai
- ląstelės ir jų dalys
Organų sistemos
Organų sistemos – stambiausias apčiuopiamas organizmo sudedamasis vienetas. Organų sistemas sudaro organai ir audiniai. Visos šios sistemos prisitaikiusios atlikti specifines, organizmui būtinas funkcijas (pvz., visi šlapimo šalinimo sistemos organai (žr. lentelę) atsakingi už šlapimo surinkimą ir šalinimą), tačiau kai kurie organai ir audiniai dažnai veikia daugiau nei vienos organų sistemos veikloje (pvz., kasa – tiek virškinimo, tiek endokrininis organas).
Kūno ašys
Žmogaus kūne galima pravesti 3 ašis: stačioji – eina iš viršaus į žemyn. skersinė – iš kairės į dešinę, arba iš dešinės į kairę. strėlinė – eina kaip strėlė, iš priekio į nugarą.
Plokštumos – vidurinė arba medialinė plokštuma atskiria dvi žmogaus puses. Horizontalioji – į dvi puses dalina žmogaus kūną į viršutinę ir apatinę dalis. Frontalioji – dalija į priekinę ir užpakalinę puses.
Pagrindinės žmogaus organų sistemos:
| Sistema | Dalys | Funkcija |
|---|---|---|
| Kraujotakos sistema | Širdis, kraujagyslės, kraujas | Kraujo varinėjimas po organizmą; organizmo ląstelių aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, metabolizmo produktų pašalinimas iš audinių |
| Virškinimo sistema | Burnos ertmė, seilių liaukos, stemplė, skrandis, plonoji žarna, storoji žarna (įskaitant gaubtinę, akląją ir tiesiąją žarnas), kepenys, kasa, tulžies pūslė | Suvartotų maisto produktų vertimas organizmui prieinamais junginiais, jų perdavimas į kraują; kai kurių hormonų išskyrimas |
| Endokrininė sistema | Endokrininės liaukos: hipofizė, antinksčiai, kasa, skydliaukė, užkrūčio (čiobrelinė) liauka, sėklidės ir kiaušidės (lytinės liaukos) | Hormoninis daugelio organizmų funkcijų reguliavimas |
| Imuninė sistema | Kraujas, blužnis, užkrūčio (čiobrelinė) liauka, limfmazgiai | Organizmo apsauga nuo svetimkūnių, patekusių į audinius |
| Limfinė sistema | Limfagyslės, limfmazgiai, blužnis | Audinių skysčio pertekliaus grąžinimas atgal į kraujotaką, audinių skysčio apvalymas nuo patekusių į jį svetimkūnių |
| Raumenų sistema | Raumenys, sausgyslės | Judėjimas |
| Nervų sistema | Nugaros ir galvos smegenys, nervai, | Signalų iš aplinkos priėmimas, informacijos integravimas, sprendimo priėmimas, organizmų funkcijų reguliavimas (kartu su endokrinine sistema) |
| Dauginimosi sistema | Moteriški organai: kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, makštis; vyriški organai: , sėkliniai latakai, varpa | Gametų produkcija, dauginimasis, kai kurių hormonų gamyba |
| Kvėpavimo sistema | Nosies ertmė, trachėja, plaučiai | Organizmo aprūpinimas deguonimi ir anglies dioksido pašalinimas |
| Šlapimo organų sistema | Inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlaplė | Vandens ir druskų pertekliaus kartu su žalingais metabolizmo produktais pašalinimas iš organizmo |
| Griaučių sistema | Kaulai, kremzlės, sąnariai | Kūno forma, tvirtumas, judėjimas |
| Dengiamoji sistema (oda ir jos dariniai) | Oda, plaukai, nagai | Kitų organų sistemų apsaugojimas nuo išorinių aplinkos veiksnių (patogenų, chemikalų), temperatūros, vandens pusiausvyros reguliavimas |
Organai
Organai sudaryti iš audinių, pritaikytų atlikti vienokią ar kitokią specializuotą funkciją. Daugelis audinių tipų dalyvauja daugiau nei vieno organo veikloje. Skirtingose sistemose to paties audinio ląstelės gali skirtis, nes jis vienaip ar kitaip prisitaiko prie specifinio organo veiklos.
Organai žmogaus organizme dažniausiai dirba grupėmis ir sudaro sistemas. Tačiau kai kurie pagrindinių žmogaus organų yra būtini ir juos praradus organizmas iš karto arba netrukus nustotų funkcionuoti.
Pagrindiniai žmogaus organai:
- Smegenys – mąstymas, jutimai
- Širdis – kraujo varinėjimas po organizmą
- Oda – apsauga nuo patogenų ir cheminių medžiagų, temperatūros, vandens pusiausvyros reguliavimas
- Plaučiai – kvėpavimas
- Inkstai – šlapimo surinkimas, hidroreguliacija, druskų pusiausvyros palaikymas
- Kasa – virškinimo fermentų išskyrimas, gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas
- Kepenys – gliukozės kiekio reguliavimas, kenksmingų medžiagų skaidymas
- Skrandis – virškinimas, maisto sandėlis
- Žarnos – virškinimas, išmatų formavimas
- Kaulai – judėjimas, atrama
- Kraujagyslės – kraujo takas po visą organizmą. Randamos kelių tipų kraujagyslės: arterijos (įskaitant didžiausią žmogaus organizmo arteriją – aorta; gabena kraują iš širdies), arteriolės (plonesnės už arterijas), kapiliarai (ploniausios kraujagyslės besikeičiančios medžiagomis su audinių skysčiu taip aprūpindamos ląsteles reikalingomis medžiagomis ir išnešdamos šalinimo produktus), (tarpinės kraujagyslės tarp kapiliarų ir venų), venos (plačiausios žmogaus organizmo kraujagyslės; gabena kraują į širdį). Viena nuo kitos visos kraujagyslės skiriasi ir skirtingų audinių sluoksniais, be to, venos vienintelės turi vožtuvėlius.
- Limfagyslės – panašus į kraujagysles dariniai, surenkantys audinių skysčio perteklių, apvalantys jį nuo svetimkūnių ir grąžinantys atgal į kraują. Limfagyslės turi savybę pačios susitraukinėti taip varinėdamos savo turinį; užsibaigia aklinais galais, vadinamais limfmazgiais; su kraujagyslėmis susijungia ties paraktinėmis venomis.
- Akis – regėjimo organas. Nervinio audinio pagalba perduota priimamus signalus į smegenis.
- Ausis – klausos, pusiausvyros organas. Sudaryta iš išorinės, vidurinės ir vidinės dalių. Perduota priimamus signalus į smegenis.
- Nosis – dar vienas jutimo organas, atsakingas už uoslę, be to, svarbus kvėpavimo procese. Praeinantis pro nosies ertmę oras sušildomas, kad nepažeistų vidinių kvėpavimo organų. Be to, oras apvalomas nuo svetimkūnių, kurie prilimpa prie nosies ertmėje esančių ląstelių išskiriamų gleivių.
- Lūpos – išskirtinis žinduolių požymis, palengvinantis krūties žindimo procesą. Be to, lūpos svarbi temperatūros jutimo vieta.
- Lytiniai organai – dauginimasis
- Pagrindiniai žmogaus organai
- Smegenys
- Širdis ir plaučiai
- Odos sluoksniai
- Inkstai ir inkstų kraujotakos kraujagyslės
- Dalis pilvo ertmės organų: skrandis, dalis kepenų, tulžies pūslė, blužnis
- Kepenų fragmentas ir kepenų venos
- Žarnynas
- Skrandis
- Kasa ir dvylikapirštė žarna
- Akis
- Kraujagyslės
- Nervai (pažymėti geltonai)
Audiniai
Audinys – panašios sandaros ir funkcijų ląstelių rinkinys. Yra keturios pagrindinės žmogaus audinių grupės:
- Epitelinis audinys – uždengia ar iškloja įvairius kūno paviršius (pvz., žarnas, inkstų kanalėlius), kai kurios ląstelės geba sekretuoti įvairius skysčius (pvz., skrandžio sultis sudarančias gleives ir HCl)
- Jungiamasis audinys – sujungia skirtingas kūno dalis, aprūpina jas reikalingomis medžiagomis. Pavyzdžiai: kraujas, kaulinis, kremzlinis, riebalinis audinys.
- Raumeninis audinys – specializuotas atlikti susitraukimo funkcijai, kuri leidžia organizmui judėti. Daugelis žmogaus skeleto raumenų – – padeda sąmoningai judinti kūno dalis. Tuo tarpu ir lygieji raumenys veikia automiškai (be sąmoningos kontrolės). Širdies raumens susitraukimo pagalba po kūną varinėjamas kraujas. Lygieji raumenys atsakingi už žarnų , kraujagyslių siaurėjimą ir išsiplėtimą, jų randama skrandžio, šlapimo pūslės sienelėse ir kitur.
- Nervinis audinys – pritaikytas generuoti ir perduoti elektrinius impulsus taip reguliuodamas daugelį kūno funkcijų. Nervai yra išsiraizgę po visą organizmą; šio audinio sudaromosios ląstelės – neuronai – ilgiausios žmogaus organizme. Smegenys – nervinio audinio pavyzdys.
Ląstelė
- Plačiau apie ląstelės anatomiją skaitykite – Citologija.
Ląstelė – smulkiausias anatominis organizmo vienetas. Ląstelės buriasi į audinius, sudaro specializuotas struktūras. Savo sandara ląstelės viena nuo kitos labai skiriasi, nes yra įvairiai prisitaikiusios atlikti daugybę skirtingų funkcijų.
Taip pat skaitykite
- Žmogus
- Žmogaus biologija
Šaltiniai
- Gosling (2002). Human Anatomy (5th ed.)
- Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žmogaus anatomija, Kas yra Žmogaus anatomija? Ką reiškia Žmogaus anatomija?
Zmogaus anatomija mokslas apie zmogaus kuno sandara formas strukturas siu strukturu vystymasi ir atliekamas funkcijas Anatomija priklauso biologijos morfologiniu mokslu sakai Anatomines studijos gilinasi tiek į aprepiamus akiai matomus kuno pozymius kaip organai ju sistemos ir t t kitaip vadinama topografine regionine anatomija ar antropotomija tiek į mikroskopines kuno funkcines daleles pvz individualias lasteles ar audinius į sia kategorija patenka histologija ir citologija Leonardas da Vincis vienas nedaugelio viduramziais besigilinusiu į zmogaus kuno sandaraIstorijaAnatomijos mokslo saknys siekia 1600 metu pries Kristu kuomet Egipte buvo pradeta gilintis į zmogaus kuna sudarancias dalis ir buvo atpazinta sirdis su kraujagyslemis kepenys bluznis inkstai slapimo pusle ir slaple Tiksliu visu jiems pazįstamu organu funkciju egiptieciai gerai nesuprato nezinojo ka tiksliai atlieka inkstai ir laike sirdį organizmo pagrindu Jau veliau V IV amziuje pries Kristu anatomijos mokslas tapo panasus į tokį koks yra dabar Sį darba pradejo graiku fiziologas Hipokratas gr Ἱppokraths 460 377 m pr m e Hipokrato studiju deka buvo suprasta raumenu kaulu sistema pradetos geriau suprasti daugelio organu pvz inkstu funkcijos Taip pat IV amziuje pries Kristu anatomines studijas pletojo ir Aristotelis Del israstos skrodimo technikos buvo pirma karta vienos nuo kitu atskirtos arterijos ir venos geriau suprasti rysiai tarp organu Zmoniu lavonu skrodimas prasidejo IV amziaus pries Kristu pabaigoje Aleksandrijoje Sie tyrimai padejo daug geriau nei anksciau suprasti zmogaus kuno struktura Viduramziais Europoje anatomijos mokslas buvo stipriai ribojimas baznytines veiklos todel labiausiai vystesi Islamo salyse Leonardas da Vincis vienas nedaugelio viduramziais besigilinusiu į zmogaus kuno sandara Zmogaus anatomija mokslas apie zmogaus kuno sandara formas strukturas siu strukturu vystymasi ir atliekamas funkcijas Anatomija priklauso biologijos morfologiniu mokslu sakai Anatomines studijos gilinasi tiek į aprepiamus akiai matomus kuno pozymius kaip organai ju sistemos ir t t kitaip vadinama topografine regionine anatomija ar antropotomija tiek į mikroskopines kuno funkcines daleles pvz individualias lasteles ar audinius į sia kategorija patenka histologija ir citologija Pagrindines kuno sritysKrutines lasta ribojantys sonkauliai Pagrindines kuno sritys Krutines lasta Pilvas ir pilvo ertme Galva ir kaklas Nugara Gakta ir tarpviete Virsutines ir apatines galunesKrutines lasta Krutines lasta formuoja sonkauliai krutinkaulis ir stuburas Organus nuo trynimosi vienas į kita apsaugo krutinpleve plaucius ir sonkaulius ir sirdipleve sirdį ir plaucius Pagrindiniai krutines lastoje vykstantys procesai įkvepimas iskvepimas sirdies plakimas Organai ir dariniai plauciai bronchai sirdis krutinpleve pleura sirdipleve perikardas stemple Pilvo ertmes organai skrandis kepenys zarnynasPilvo ertme Pilvapleve saugo pilvo organus nuo trynimosi vienas į kita ir į pilvo sienas be to padeda tvarkingai issidestyti ir laikytis zarnoms Pagrindiniai pilvo ertmeje atliekami procesai virskinimas slapimo formavimas Pilve esancios liaukos kasa kepenys antinksciai atlieka ir daugiau specializuotu funkciju Diafragma svarbi kvepavimo procesui Organai ir dariniai pilvapleve skrandis bluznis plonoji zarna įskaitant dvylikapirste zarna kasa kepenys storoji zarna įskaitant aklaja gaubtine zarnas ir apendiksa kepenu vartu vena inkstai ir antinksciai virsutine tuscioji vena pilvo limfagysles diafragma Moters ir vyro dubens kaulaiGakta ir tarpviete Gaktos srityje esancia dubens ertme ir lytinius organus apsaugo dubens kaulai Del skirtingu organu sie kaulai nevienodi moteru ir vyru organizmuose Vyru dubenkauliai dazniausiai siauresni ir ilgesni tuo tarpu moteru platesni Sioje srityje esantys organai daugiausia susije su dauginimusi ir salinimu Organai ir dariniai tiesioji zarna vyru ir moteru vidiniai ir isoriniai lytiniai organai slapimtakiai slapimo pusle slaple Galvos ir kaklo ertmes ir vamzdeliaiGalva ir kaklas Galva apsaugo viena svarbiausiu zmogaus organu smegenis be to kai kurias visu organizmo funkciju reguliavimui reikalingas liaukas Tai vykdo kaukoles kaulai budami itin tvirti ir glaudziai suauge jie patikimai apsaugo galvoje esancius darinius Galva ne tik suvokimo bet ir jutimu sritis Galvos veido dalyje yra svarbus jutiminiai organai kaip akis ir ausis Kaklas svarbi lanksti jungtis tarp galvos ir kuno Be to kaklineje srityje yra labai svarbus virskinimui ir kvepavimui vamzdeliai stemple ir tracheja bei kiti dariniai reikalingi sioms funkcijoms atlikti Organai ir dariniai galva smegenys hipofize veido dalys akys ausys nosis ir t t nosiarykle ir kt kaklas stemple tracheja gerklos ir susije dariniai kaklines srities stuburo slanksteliai StuburasNugara Nugaros srityje esantys dariniai susije su laikysena ir judejimu kitokiu specializaciju organai nugaros sriciai nera priskiriami Stuburas svarbus ne tik del laikysenos palaikymo ir judejimo funkcijos Siame darinyje apsaugoma labai svarbi jutimu priemimo zona nugaros smegenys Organai ir dariniai stuburas slanksteliai nugaros raumenys nugaros smegenys Galunes Placiau apie galuniu kaulus skaitykite virsutines galunes ir apatines galunes Zmogaus galunes sudaro galuniu kaulai ir raumenys Pagrindine siu kuno daliu funkcija judejimas Kiekviena virsutine galune sudaro dalis peciu lanko zastas dilbis ir plastaka susidedanti is rieso delno ir pirstu Virsutines galunes sudaro 64 kaulai kiekviena po 32 kaulus Apatines galunes susideda is slaunies blauzdos ir pedos kuria sudaro ciurna padas ir pirstai Apatines galunes sudaro 62 kaulai kiekviena po 31 kaula Organizmo sandaraOrganai ir ju sudaromos sistemos pagrindines zmogaus organizmo sudedamosios dalys į kurias laipsniskai gilinantis aprepiamos kone visos zmogaus anatomijos studiju sritys Zmogaus organizmo sandara hierarchiskai skirstoma taip organu sistemos organai audiniai lasteles ir ju dalysOrganu sistemos Organu sistemos stambiausias apciuopiamas organizmo sudedamasis vienetas Organu sistemas sudaro organai ir audiniai Visos sios sistemos prisitaikiusios atlikti specifines organizmui butinas funkcijas pvz visi slapimo salinimo sistemos organai zr lentele atsakingi uz slapimo surinkima ir salinima taciau kai kurie organai ir audiniai daznai veikia daugiau nei vienos organu sistemos veikloje pvz kasa tiek virskinimo tiek endokrininis organas Kuno asysZmogaus kune galima pravesti 3 asis stacioji eina is virsaus į zemyn skersine is kaires į desine arba is desines į kaire streline eina kaip strele is priekio į nugara Plokstumos vidurine arba medialine plokstuma atskiria dvi zmogaus puses Horizontalioji į dvi puses dalina zmogaus kuna į virsutine ir apatine dalis Frontalioji dalija į priekine ir uzpakaline puses Pagrindines zmogaus organu sistemos Sistema Dalys FunkcijaKraujotakos sistema Sirdis kraujagysles kraujas Kraujo varinejimas po organizma organizmo lasteliu aprupinimas deguonimi ir maisto medziagomis metabolizmo produktu pasalinimas is audiniuVirskinimo sistema Burnos ertme seiliu liaukos stemple skrandis plonoji zarna storoji zarna įskaitant gaubtine aklaja ir tiesiaja zarnas kepenys kasa tulzies pusle Suvartotu maisto produktu vertimas organizmui prieinamais junginiais ju perdavimas į krauja kai kuriu hormonu isskyrimasEndokrinine sistema Endokrinines liaukos hipofize antinksciai kasa skydliauke uzkrucio ciobreline liauka seklides ir kiausides lytines liaukos Hormoninis daugelio organizmu funkciju reguliavimasImunine sistema Kraujas bluznis uzkrucio ciobreline liauka limfmazgiai Organizmo apsauga nuo svetimkuniu patekusiu į audiniusLimfine sistema Limfagysles limfmazgiai bluznis Audiniu skyscio pertekliaus grazinimas atgal į kraujotaka audiniu skyscio apvalymas nuo patekusiu į jį svetimkuniuRaumenu sistema Raumenys sausgysles JudejimasNervu sistema Nugaros ir galvos smegenys nervai Signalu is aplinkos priemimas informacijos integravimas sprendimo priemimas organizmu funkciju reguliavimas kartu su endokrinine sistema Dauginimosi sistema Moteriski organai kiausides kiausintakiai gimda makstis vyriski organai sekliniai latakai varpa Gametu produkcija dauginimasis kai kuriu hormonu gamybaKvepavimo sistema Nosies ertme tracheja plauciai Organizmo aprupinimas deguonimi ir anglies dioksido pasalinimasSlapimo organu sistema Inkstai slapimtakiai slapimo pusle slaple Vandens ir drusku pertekliaus kartu su zalingais metabolizmo produktais pasalinimas is organizmoGriauciu sistema Kaulai kremzles sanariai Kuno forma tvirtumas judejimasDengiamoji sistema oda ir jos dariniai Oda plaukai nagai Kitu organu sistemu apsaugojimas nuo isoriniu aplinkos veiksniu patogenu chemikalu temperaturos vandens pusiausvyros reguliavimasOrganai Organai sudaryti is audiniu pritaikytu atlikti vienokia ar kitokia specializuota funkcija Daugelis audiniu tipu dalyvauja daugiau nei vieno organo veikloje Skirtingose sistemose to paties audinio lasteles gali skirtis nes jis vienaip ar kitaip prisitaiko prie specifinio organo veiklos Organai zmogaus organizme dazniausiai dirba grupemis ir sudaro sistemas Taciau kai kurie pagrindiniu zmogaus organu yra butini ir juos praradus organizmas is karto arba netrukus nustotu funkcionuoti Pagrindiniai zmogaus organai Smegenys mastymas jutimai Sirdis kraujo varinejimas po organizma Oda apsauga nuo patogenu ir cheminiu medziagu temperaturos vandens pusiausvyros reguliavimas Plauciai kvepavimas Inkstai slapimo surinkimas hidroreguliacija drusku pusiausvyros palaikymas Kasa virskinimo fermentu isskyrimas gliukozes kiekio kraujyje reguliavimas Kepenys gliukozes kiekio reguliavimas kenksmingu medziagu skaidymas Skrandis virskinimas maisto sandelis Zarnos virskinimas ismatu formavimas Kaulai judejimas atrama Kraujagysles kraujo takas po visa organizma Randamos keliu tipu kraujagysles arterijos įskaitant didziausia zmogaus organizmo arterija aorta gabena krauja is sirdies arterioles plonesnes uz arterijas kapiliarai ploniausios kraujagysles besikeiciancios medziagomis su audiniu skysciu taip aprupindamos lasteles reikalingomis medziagomis ir isnesdamos salinimo produktus tarpines kraujagysles tarp kapiliaru ir venu venos placiausios zmogaus organizmo kraujagysles gabena krauja į sirdį Viena nuo kitos visos kraujagysles skiriasi ir skirtingu audiniu sluoksniais be to venos vieninteles turi voztuvelius Limfagysles panasus į kraujagysles dariniai surenkantys audiniu skyscio pertekliu apvalantys jį nuo svetimkuniu ir grazinantys atgal į krauja Limfagysles turi savybe pacios susitraukineti taip varinedamos savo turinį uzsibaigia aklinais galais vadinamais limfmazgiais su kraujagyslemis susijungia ties paraktinemis venomis Akis regejimo organas Nervinio audinio pagalba perduota priimamus signalus į smegenis Ausis klausos pusiausvyros organas Sudaryta is isorines vidurines ir vidines daliu Perduota priimamus signalus į smegenis Nosis dar vienas jutimo organas atsakingas uz uosle be to svarbus kvepavimo procese Praeinantis pro nosies ertme oras susildomas kad nepazeistu vidiniu kvepavimo organu Be to oras apvalomas nuo svetimkuniu kurie prilimpa prie nosies ertmeje esanciu lasteliu isskiriamu gleiviu Lupos isskirtinis zinduoliu pozymis palengvinantis kruties zindimo procesa Be to lupos svarbi temperaturos jutimo vieta Lytiniai organai dauginimasisPagrindiniai zmogaus organai Smegenys Sirdis ir plauciai Odos sluoksniai Inkstai ir inkstu kraujotakos kraujagysles Dalis pilvo ertmes organu skrandis dalis kepenu tulzies pusle bluznis Kepenu fragmentas ir kepenu venos Zarnynas Skrandis Kasa ir dvylikapirste zarna Akis Kraujagysles Nervai pazymeti geltonai Audiniai Audinys panasios sandaros ir funkciju lasteliu rinkinys Yra keturios pagrindines zmogaus audiniu grupes Epitelinis audinys uzdengia ar iskloja įvairius kuno pavirsius pvz zarnas inkstu kanalelius kai kurios lasteles geba sekretuoti įvairius skyscius pvz skrandzio sultis sudarancias gleives ir HCl Jungiamasis audinys sujungia skirtingas kuno dalis aprupina jas reikalingomis medziagomis Pavyzdziai kraujas kaulinis kremzlinis riebalinis audinys Raumeninis audinys specializuotas atlikti susitraukimo funkcijai kuri leidzia organizmui judeti Daugelis zmogaus skeleto raumenu padeda samoningai judinti kuno dalis Tuo tarpu ir lygieji raumenys veikia automiskai be samoningos kontroles Sirdies raumens susitraukimo pagalba po kuna varinejamas kraujas Lygieji raumenys atsakingi uz zarnu kraujagysliu siaurejima ir issipletima ju randama skrandzio slapimo pusles sienelese ir kitur Nervinis audinys pritaikytas generuoti ir perduoti elektrinius impulsus taip reguliuodamas daugelį kuno funkciju Nervai yra issiraizge po visa organizma sio audinio sudaromosios lasteles neuronai ilgiausios zmogaus organizme Smegenys nervinio audinio pavyzdys Lastele Placiau apie lasteles anatomija skaitykite Citologija Lastele smulkiausias anatominis organizmo vienetas Lasteles buriasi į audinius sudaro specializuotas strukturas Savo sandara lasteles viena nuo kitos labai skiriasi nes yra įvairiai prisitaikiusios atlikti daugybe skirtingu funkciju Taip pat skaitykiteVikiteka Zmogaus anatomija vaizdine ir garsine medziagaZmogus Zmogaus biologijaSaltiniaiGosling 2002 Human Anatomy 5th ed Valerie C Scanlon Tina Sanders 2007 Essentials of Anatomy and Physiology 5th ed F A Davis Company Philadelphia Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Vikizodynas