Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nervinis audinys lot textus nervosus audinys sudarantis nervų sistemą Susideda iš nervinių ląstelių neuronų ir neuroglij
Nervinis audinys
Nervinis audinys (lot. textus nervosus) – audinys, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir neuroglijos. Nervų sistema reguliuoja visą organizmo veiklą ir palaiko ryšį su aplinka. Nervinį audinį sudaro neuronai ir neuroglija. Neuronas, yra pagrindinis struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis yra specialiai prisitaikęs perduoti elektrocheminį impulsą iš neurono į neuroną ar kitą organą.
Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatino aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas du branduolėliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma (neuroplasma) turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomas, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinamas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtasis endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneraciją ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neuronų kūne išryškėja siūlinės struktūros – neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja visduląstelinėje medžiagų pernašoje.
Ataugos yra dviejų rūšių – aksonas (neuritas) ir dendritas. Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną. Juo impulsas eina iš kūno į periferiją. Aksonas nuo neurono kūno prsideda kalvele ir baigiasi išsišakojimu – telodendronu. Neuronas gali turėti vieną ir daugiau dendridų. Dendritais impulsas ateina į neurono kūną. Dendritai yra trumpesni ir jie šakojasi arti neurono kūno. Ataugos panašios į medį, todėl ir vadinamos dendritais (gr. dendron – medis). Kiekviena atsišakojusi atauga baigiasi sustorėjimu, kuriuo siejasi su kitais neuronais .
Pagal atliekamą funkciją neuronai skiriami į tokias grupes:
a) tarpiniai – asociaciniai;
b) juntamieji – aferentiniai
c) motoriniai – eferentiniai
Be minėtų, yra sekreciniai neuronai, kurie geba patys sekretuoti. Jie randami pogumburio branduoliuose. Be nervinių ląstelių, nervinis audinys turi neurogliją, o šią sudaro ląstelės gliocitai (gliocytus). Gliocitai nervinio impulso nepraleidžia, bet atlieka daug pagalbinių funkcijų: paremia neuronus, izoliuoja, atlieka trofinę funkciją, dalyvauja atsinaujinant nervinėms skaiduloms, atlieka apsauginę funkciją. Neurologija skirstoma taip:
1. Centrinė:
a) Makroglija – astrocitai, oligodendrocitai, ependimocitai;
b) Mikroglija.
2. Periferinė:
a)Neurolemocitai – Švano (Schwann) ląstelės;
b) Mazgų gliocitai.
Astriocitai (astrocytus) yra dviejų rūšių – skaiduliniai ir protoplazminiai. Protoplazminiai astrocitai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, atlieka mechaninę funkciją. Skaiduliniai turi ilgas ataugas, išsidėstę netoli kraujagyslių ir sudaro pasienines glijines mambranas.
Oligodendrocitai (oligodendrocytus) gaubia neuronų kūnus ir ataugas. Jie sudaro nervinių skaidulų dangalus, dalyvauja medžiagų apykaitoje, atsinaujinant nervinėms skaiduloms, gaminantis mielinui.
Oligodendrocitai gali būti dvejopi:
a) kaip palydovinės ląstelės, išsidėsčiusios pilkojoje medžiagoje apie motorinius neuronus;
b) mieliną sudarančios ląstelės. Periferinėje nervų sistemoje jos vadinamos neurolemocitais ar Švano ląstelėmis.
Ependimocitai (ependymocytus) iškloja nugaros smegenų centrinį kanalą ir smegenų skilvelius. Tai aiškiai poliarizuotos ląstelės, viršuniniame gale turinčios blakstienėlės, pamatiniame gale – ilgą ataugą. Pasižymi sekrecine, dengiamąja ir paramine funkcija.
Mikroglija (microglia) – mažos ląstelės, turinčios daug ataugų. Randams CNS ir PNS. Prireikus geba daugintis mitoziškai, tampa smegenų makrografais.
Neurolemocitai (neurolemocytus) – mažos ląstelės, kurios supa pereferinų nervų mielininių nervinių skaidulų vieną ašinį cilindrą, o nemielininių – daug ašinių cilindrų.
Mazgų gliocitai (gliocytus ganglii) – ląstelės, supančios nervinių mazgų neuronų kūnus. Šie gliocitai atlieka apsauginę, medžiagų apykaitos tarp kapiliarų ir neuronų funkcijas
Neurono ataugos, apsuptos dangalais, sudaro nervines skaidulas (neurofibrae). Nervinės skaidulos centre gali būti dendritas ar aksonas.
Mielininės skaidulos yra baltos spalvos. Kielviena mielininė skaidula turi vieną ašinį cilindrą, apsuptą dangalų. Ašinį cilndrą sudaro aksoplazma, korioje išilgai išsidėsčiusios neurofibrilės. Daug neurosomų, ypač mazgų srityje. Ašinį cilindrą supa mielininis dangalas. Šis dangalas ištisinės makšties apie cilindrą nesudaro, bet periodiškai nutrūksta. Toje vietoje susidaro nervinės skaidulos mazgas. Nervinės atkarpos dalis tarp dviejų mazgų vadinama skaidulos segmentu. Jis atitinka vieną neurolemocitą. Mazgas yra riba tarp dviejų gretimų neurolemocitų, kurie kontaktuoja vienas su kitu interdigitacijos būdu. Mazgo vietoje mielino nėra. Čia neurolema yra glaudžiai prigludusi prie ašinio cilindro. Mazgo vietoje vyksta medžiagų apykaita ir toje vietoje greičiau plinta nervinis impulsas.
Mielininis dangalas susidaro formuojantis skaidulai. Ašinis cilindras įsiterpia į grandinėle išsirikiavusius neurolemocitus, kurių galai vienas su kitu jungiasi pirštinėmis jungtimis.
Nemielininės nervinės skaidulos išplitusios vegetacinėje nervų sistemoje. Į nemielininės nervinės skaidulos sudėtį įeina iki 20 ašinių cilindrų, priklausančių įvairiems neuronams.
Tarpneuroninės sinapsės
Tarpneuroninės sinapsės (synapses interneurales) yra dviejų neuronų morfologinės jungtys, kuriomis nervinis impulsas iš vieno neurono plinta į kitą. Sinapsę sudaro trys dalys: priešinapsinė membrana, sinapsinis plyšys ir posinapsinė membrana. Pastarąją sudaro inervuojamos ląstelės plazmolema. Morfologiniu funkciniu pagrindu sinapsės klasifikuojamos į tris pagrindines grupes:
Sinapsės
1. Neuroninės sinapsės:
a) aksodendritinės (synapsis axodendritica)
b) aksosomatinės (synapsis axosomatica)
c) aksoaksoninės (synapsis axo – axonalis)
2. Neuromuskulinės (synapsis neuromuscularis) neurito ir skersaruožės raumeninės skaidulos sinapsė – motorinė plokštelė.
3. Neuroglandulinė sinapsė (synapsis neuroglandularis) neurono ir liaukos sinapsė. Nervinių skaidulų periferiniai galai baigiasi nervinėmis galūnėmis (terminationes neurales). Jos sujungia neuronus su įvairiais audiniais vadinamosiomis periferinėmis sinapsėmis. Pagal atliekamą funkciją nervinės galūnės skirstomos į dvi grupes: efektorines ir receptorines. Efektorinės – tai motorinių neuronų aksonų galūnės.
Efektorinės nervinės galūnės sudarytos sinapsių principu. Skiriama priešsinapsinis polius – efektorinio neurono aksonas, ir posinapsinis polius – griaučių skersaruožio raumens skaidula. Tokia sinapsė vadinama motorine plokštele.
Receptorinės nervinės galūnės – tai juntamųjų neuronų dendritų galai. Jomis prasideda visi reflekso lankai. Pagal struktūros ypatumus skiriamos dvi nervinių galūnių grupės: laisvosiosios ir nelaisvos. Laisvųjų nervinių galūnių (terminationes nervi liberae) randama epitelyje, gleivinėse, jungiamajame audinyje, raumenyse. Laisvosios nervinės galūnės priima lietimo, spaudimo temperatūros jutimus.
Neuronai
Neuronas yra struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir ataugų. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma (neuroplazma) su joje esančiais . Neurono kūnas gali būti apskritas, ovalus, piramidės ar kriaušės formos. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga – aksonas ir daug trumpesnių ataugų – dendritų. Neuronai priima aplinkos signalus, perduoda juos kitiems neuronams bei perduoda raumenų ir kitokioms ląstelėms signalus veikti.
Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai: ramybės būsenoje jis aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis neigiamas krūvis trumpam išnyksta. Todėl smegenų darbą galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais.
Neuroglija
Neuronus supančios neuroglijos ląstelės (gliocitai) irgi gali daryti įtaką signalų perdavimui, tačiau pagrindinės jų funkcijos yra trofinė (maitinti neuronus), ir atraminė bei apsauginė (apsaugoti juos nuo smūgių bei sukrėtimų). Neuroglijos ląstelės gali vykdyti fagozitozę.
Literatūra
- Žmogaus anatomija 1, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nervinis audinys, Kas yra Nervinis audinys? Ką reiškia Nervinis audinys?
Nervinis audinys lot textus nervosus audinys sudarantis nervu sistema Susideda is nerviniu lasteliu neuronu ir neuroglijos Nervu sistema reguliuoja visa organizmo veikla ir palaiko rysį su aplinka Nervinį audinį sudaro neuronai ir neuroglija Neuronas yra pagrindinis strukturinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas Jis yra specialiai prisitaikes perduoti elektrocheminį impulsa is neurono į neurona ar kita organa Nervinis audinys Neurono kunas turi branduolį kuris del didelio chromatino aktyvumo dazosi silpnai Branduolyje yra vienas du branduoleliai Neurono plazmolema be budingos visoms lastelems funkcijos pasizymi impulso perdavimu Neurono citoplazma neuroplasma turi visas organeles Goldzio kompleksa mitochondrijas lizosomas neurofibriles kurios sudaro neurono griaucius Kune ir dendrituose yra gerai susiformaves endoplazminis tinklas kuris dar vadinamas tigroidine medziaga Sis grudetasis endoplazminis tinklas garantuoja vidulasteline neurono regeneracija ilgaamziskuma Impregnavus sidabro druskomis neuronu kune isryskeja siulines strukturos neurofibriles kurios atlieka atramine funkcija ir dalyvauja visdulastelineje medziagu pernasoje Ataugos yra dvieju rusiu aksonas neuritas ir dendritas Kiekvienas neuronas turi tik viena aksona Juo impulsas eina is kuno į periferija Aksonas nuo neurono kuno prsideda kalvele ir baigiasi issisakojimu telodendronu Neuronas gali tureti viena ir daugiau dendridu Dendritais impulsas ateina į neurono kuna Dendritai yra trumpesni ir jie sakojasi arti neurono kuno Ataugos panasios į medį todel ir vadinamos dendritais gr dendron medis Kiekviena atsisakojusi atauga baigiasi sustorejimu kuriuo siejasi su kitais neuronais Pagal atliekama funkcija neuronai skiriami į tokias grupes a tarpiniai asociaciniai b juntamieji aferentiniai c motoriniai eferentiniai Be minetu yra sekreciniai neuronai kurie geba patys sekretuoti Jie randami pogumburio branduoliuose Be nerviniu lasteliu nervinis audinys turi neuroglija o sia sudaro lasteles gliocitai gliocytus Gliocitai nervinio impulso nepraleidzia bet atlieka daug pagalbiniu funkciju paremia neuronus izoliuoja atlieka trofine funkcija dalyvauja atsinaujinant nervinems skaiduloms atlieka apsaugine funkcija Neurologija skirstoma taip 1 Centrine a Makroglija astrocitai oligodendrocitai ependimocitai b Mikroglija 2 Periferine a Neurolemocitai Svano Schwann lasteles b Mazgu gliocitai Astriocitai astrocytus yra dvieju rusiu skaiduliniai ir protoplazminiai Protoplazminiai astrocitai dalyvauja medziagu apykaitos procesuose atlieka mechanine funkcija Skaiduliniai turi ilgas ataugas issideste netoli kraujagysliu ir sudaro pasienines glijines mambranas Oligodendrocitai oligodendrocytus gaubia neuronu kunus ir ataugas Jie sudaro nerviniu skaidulu dangalus dalyvauja medziagu apykaitoje atsinaujinant nervinems skaiduloms gaminantis mielinui Oligodendrocitai gali buti dvejopi a kaip palydovines lasteles issidesciusios pilkojoje medziagoje apie motorinius neuronus b mielina sudarancios lasteles Periferineje nervu sistemoje jos vadinamos neurolemocitais ar Svano lastelemis Ependimocitai ependymocytus iskloja nugaros smegenu centrinį kanala ir smegenu skilvelius Tai aiskiai poliarizuotos lasteles virsuniniame gale turincios blakstieneles pamatiniame gale ilga atauga Pasizymi sekrecine dengiamaja ir paramine funkcija Mikroglija microglia mazos lasteles turincios daug ataugu Randams CNS ir PNS Prireikus geba daugintis mitoziskai tampa smegenu makrografais Neurolemocitai neurolemocytus mazos lasteles kurios supa pereferinu nervu mielininiu nerviniu skaidulu viena asinį cilindra o nemielininiu daug asiniu cilindru Mazgu gliocitai gliocytus ganglii lasteles supancios nerviniu mazgu neuronu kunus Sie gliocitai atlieka apsaugine medziagu apykaitos tarp kapiliaru ir neuronu funkcijas Neurono ataugos apsuptos dangalais sudaro nervines skaidulas neurofibrae Nervines skaidulos centre gali buti dendritas ar aksonas Mielinines skaidulos yra baltos spalvos Kielviena mielinine skaidula turi viena asinį cilindra apsupta dangalu Asinį cilndra sudaro aksoplazma korioje isilgai issidesciusios neurofibriles Daug neurosomu ypac mazgu srityje Asinį cilindra supa mielininis dangalas Sis dangalas istisines maksties apie cilindra nesudaro bet periodiskai nutruksta Toje vietoje susidaro nervines skaidulos mazgas Nervines atkarpos dalis tarp dvieju mazgu vadinama skaidulos segmentu Jis atitinka viena neurolemocita Mazgas yra riba tarp dvieju gretimu neurolemocitu kurie kontaktuoja vienas su kitu interdigitacijos budu Mazgo vietoje mielino nera Cia neurolema yra glaudziai prigludusi prie asinio cilindro Mazgo vietoje vyksta medziagu apykaita ir toje vietoje greiciau plinta nervinis impulsas Mielininis dangalas susidaro formuojantis skaidulai Asinis cilindras įsiterpia į grandinele issirikiavusius neurolemocitus kuriu galai vienas su kitu jungiasi pirstinemis jungtimis Nemielinines nervines skaidulos isplitusios vegetacineje nervu sistemoje Į nemielinines nervines skaidulos sudetį įeina iki 20 asiniu cilindru priklausanciu įvairiems neuronams Tarpneuronines sinapsesTarpneuronines sinapses synapses interneurales yra dvieju neuronu morfologines jungtys kuriomis nervinis impulsas is vieno neurono plinta į kita Sinapse sudaro trys dalys priesinapsine membrana sinapsinis plysys ir posinapsine membrana Pastaraja sudaro inervuojamos lasteles plazmolema Morfologiniu funkciniu pagrindu sinapses klasifikuojamos į tris pagrindines grupes Sinapses1 Neuronines sinapses a aksodendritines synapsis axodendritica b aksosomatines synapsis axosomatica c aksoaksonines synapsis axo axonalis 2 Neuromuskulines synapsis neuromuscularis neurito ir skersaruozes raumenines skaidulos sinapse motorine plokstele 3 Neuroglanduline sinapse synapsis neuroglandularis neurono ir liaukos sinapse Nerviniu skaidulu periferiniai galai baigiasi nervinemis galunemis terminationes neurales Jos sujungia neuronus su įvairiais audiniais vadinamosiomis periferinemis sinapsemis Pagal atliekama funkcija nervines galunes skirstomos į dvi grupes efektorines ir receptorines Efektorines tai motoriniu neuronu aksonu galunes Efektorines nervines galunes sudarytos sinapsiu principu Skiriama priessinapsinis polius efektorinio neurono aksonas ir posinapsinis polius griauciu skersaruozio raumens skaidula Tokia sinapse vadinama motorine plokstele Receptorines nervines galunes tai juntamuju neuronu dendritu galai Jomis prasideda visi reflekso lankai Pagal strukturos ypatumus skiriamos dvi nerviniu galuniu grupes laisvosiosios ir nelaisvos Laisvuju nerviniu galuniu terminationes nervi liberae randama epitelyje gleivinese jungiamajame audinyje raumenyse Laisvosios nervines galunes priima lietimo spaudimo temperaturos jutimus NeuronaiNeuronas yra strukturinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas Jis susideda is kuno ir ataugu Kuna sudaro branduolys ir citoplazma neuroplazma su joje esanciais Neurono kunas gali buti apskritas ovalus piramides ar kriauses formos Ataugos yra dvieju rusiu viena ilga aksonas ir daug trumpesniu ataugu dendritu Neuronai priima aplinkos signalus perduoda juos kitiems neuronams bei perduoda raumenu ir kitokioms lastelems signalus veikti Neurono veikla lydi elektriniai reiskiniai ramybes busenoje jis aplinkos atzvilgiu įelektrintas neigiamai suzadinus sis neigiamas kruvis trumpam isnyksta Todel smegenu darba galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais NeuroglijaNeuronus supancios neuroglijos lasteles gliocitai irgi gali daryti įtaka signalu perdavimui taciau pagrindines ju funkcijos yra trofine maitinti neuronus ir atramine bei apsaugine apsaugoti juos nuo smugiu bei sukretimu Neuroglijos lasteles gali vykdyti fagozitoze LiteraturaZmogaus anatomija 1 G Cesnys J Tutkuviene A Barkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene