Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Kraujotakos sistema organų
Kraujotaka
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Kraujotakos sistema – organų sistema, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje – kraujyje, limfoje ir audinių skystyje.
| Kraujotakos sistema | |
|---|---|
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema vasculum |
| MeSH | D002319 |
| TA98 | A12.0.00.000 |
| TA2 | 3891 |
| FMA | 7161 |
Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai:
- išorinis – purusis jungiamasis audinys
- vidurinis – lygiųjų raumenų sluoksnis
- vidinis – endotelinis ląstelių sluoksnis
Kraujotakos sistemos funkcijos
- perneša limfą;
- perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;
- gamina antikūnus;
- perneša deguonį iš plaučių į audinius;
- padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
- aprūpina audinius maisto medžiagomis;
- išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;
- perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.
Kraujotakos sistemos vystymasis
Kraujotaka formuojasi gemalo laikotarpiu, pirmasis kraujotakos organas - .
- Gemalo širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę.
- Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą. Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga. Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės.
- Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną. Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį.
- Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją.
Širdies sandara
Širdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu.
- Epikardas – plona išorinė membrana, dengianti širdį.
- Miokardas – storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: žiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų.
- Endokardas – plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų.
- Dešinysis prieširdis (atrium dextrum) yra širdies dešiniajame pagrinde. Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų.
- Kairysis skilvelis (ventriculus sinister) viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą. Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu.
- Dešinysis skilvelis (ventriculus dexter) turi dvi angas, apačioje ir priekyje, nes skilvelis priima kraują iš prieširdžio ir toliau siunčia jį į plaučių kraujagysles.
- Kairysis prieširdis (atrium sinistrum) yra širdies pagrindo užpakalyje. Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausytė, kuri apgaubia plautinio kamieno pagrindą. Prieširdį fiksuoja į jį įeinančios keturios plautinės venos.
Širdies darbo ciklas
Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas – sistolė (systole), kuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas – diastolė (diastole) – poilsio fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to – skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis ramybėje susitraukia (plaka) 60-80 k./min, naktį – rečiau; vaiko – visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie 100 000 kartų.
Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis – į aortą. Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo (arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo). Per minutę širdis išstumia apie 4-8 litrus kraujo.
Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistema, susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. jos sudaro mazgus ir pluoštus. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, – prieširdinis skilvelio mazgas. tarpskilvelinėje pertvaroje – prieširdinis skilvelio pluoštas, kuris dalijasi į kairę ir dešinę atšakas (kojytes) ir išsišakoja skilveliuose.
Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min), sklindantį prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo – prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis – skilveliuose. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą.
Sinusinio mazgo ritmui sutrikus (aritmija), širdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo (40 k./min) arba prieširdinio skilvelio pluošto (30 k./min) ritmu. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k./min (bradikardija), bet ir dažniau negu 90 k./min (tachikardija). Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo (jame esančio deguonies) ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles.
Mažasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės
Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, yra 5-6cm ilgio, 3cm pločio. Jo 1-1,5cm išlenda iš širdiplėvės maišo. Jis tęsiasi nuo dešiniojo skilvelio arterinio kūgio kylančiosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, a. pulmonalis dextra, kairiąją plaučių arteriją, a. pulmonalis sinistra.
Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylančiosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas – viršutinę, vidurinę ir apatinę, aa. Lobaris superior, media et inferior. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, a. segmentales, kurios bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą.
Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiančiosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų arterijas. Nuo plautinio kamieno pasidalijimo aortos lanko link eina jungiamojo audinio pluoštas – arterinis raištis, lig. arteriosum. Tai po gimimo obliteravęs arterinis latakas, ductus arteriosus. Jeigu arterinis latakas neužanka, kraujas iš aorto patenka į plautinį kamieną. Latako neperrišus, dėl padidėjusio krūvio širdis maždaug 25 metų išsieikvoja.
Plautinės venos, vv.pulmonales, išeina po dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį. Jomis teka arterinis kraujas. Dešiniosios plaučių venos kiek ilgesnės. Plaučių venos susidaro sutekėjus tarpsegmentinėms venoms.
Didysis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės
Kraujas, tekėdamas didžiuoju kraujo apykaitos ratu, aprūpina audinius maisto medžiagomis ir deguonimi bei surenka iš jų anglies dioksidą, bei kitus medžiagų apykaitos produktus.
Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą (aorta ascendens), aortos lanką (arcus aortae) ir nusileidžiamąją aortą (aorta descendens). Kylamoji aorta yra maždaug 6 cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu – aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte.
Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3 mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.
Galvos, rankų, liemens, kojų arterijos
- Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra bendroji miego arterija, ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės.
- Išorinė miego arterija, kyla aukštyn iki apatinio žandikaulio gumburinės ataugos kaklo, kur suskyla į dvi galines šakas.
- Rankų arterijos: paraktinė arterija, pažastinė, žastinė, stipininė.
- Liemens arterijos: krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro užpakalinės tarpšonkaulių arterijos,'viršutinės diafragmos arterijos.
Koronarinės širdies arterijos
Tai kraujagyslės, kuriomis širdis aprūpinama krauju (deguonimi ir maisto medžiagomis) bei kuriomis surenkamas anglies dioksidas.
Sveikomis koronarinėmis (vainikinėmis) arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tada žmogus pajunta pirmuosius negalavimus - dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina (stenokardija). Tuomet diagnozuojama koronarinė (išeminė) širdies liga - t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindį - pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.
Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas.
Koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai:
- Rūkymas
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Riebaus maisto vartojimas
- Paveldimumas
- Diabetas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Nutukimas
- Stresas ir depresija
- Padidėjęs kraujo krešumas
Šaltiniai
- Campbell „Biology“
- http://www.sorimpeksas.com
- http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kraujas
- http://cyjanekpotasu.deviantart.com/art/Anatomy-of-the-Heart-335456473
- Sylvia S. Mader „Biologija“. II knyga
- „Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas“. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2010 m
Širdis - Aorta - Arterijos - Arteriolės - Kapiliarai - - Venos - Kraujas - Kraujagyslės
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kraujotaka, Kas yra Kraujotaka? Ką reiškia Kraujotaka?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Kraujotakos sistema organu sistema aprupinanti organizmo lasteles maisto medziagomis ir pasalinanti nenaudingus apykaitos produktus Dauguma organizmo gyvybiniu procesu vyksta skystoje terpeje kraujyje limfoje ir audiniu skystyje Kraujotakos sistemaDuomenysKlasifikacijaLotyniskai systema vasculumMeSH D002319TA98 A12 0 00 000TA2 3891FMA 7161 Kraujas teka sirdies ir kraujagysliu sistema aprupindamas zmogu reikalingomis medziagomis Kraujagysliu siena sudaro trys audiniu sluoksniai isorinis purusis jungiamasis audinys vidurinis lygiuju raumenu sluoksnis vidinis endotelinis lasteliu sluoksnis Kraujotakos sistemos funkcijos pernesa limfa pernesa anglies dvideginį is audiniu tarpu į plaucius gamina antikunus pernesa deguonį is plauciu į audinius padeda palaikyti pastovia kuno temperatura aprupina audinius maisto medziagomis isnesioja hormonus is liauku į kitas kuno dalis pernesa į inkstus medziagu apykaitos produktus Kraujotakos sistemos vystymasis Kraujotaka formuojasi gemalo laikotarpiu pirmasis kraujotakos organas Gemalo sirdis pradeda vystytis is poriniu uzuomazgu jau trecia savaite Vamzdelines sirdies vidurine dalis auga greiciau todel vamzdelis islinksta į S forma Apatinis galas islinksta aukstyn ir į uzpakalį Tai busimuju priesirdziu ir auseliu uzuomazga Tarp arterines ir venines dalies atsiranda susiaurejimas ten veliau issivysto atrioventrikulines angos Į desiniaja ir kairiaja puses sirdį pradeda dalinti pertvara kuri auga nuo priesirdziu puses Plautine aortos pertvara arterinį kamiena padalija į aorta ir plautinį kamiena Vystydamasi sirdis is kaklo srities slenka į krutines sritį Besivystancio zmogaus arterijos schematiskai pakartoja filogeneze is pradziu vystosi ziaunines arterijos kurios veliau pasikeicia į plauciu ir kuno arterijas Trecia embriono vystymosi savaite is juosmeniniu arteriju iseina dvi aortos kurios lanku leidziasi zemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į viena nusileidziamaja Sirdies sandara Sirdies sandara Sirdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organa kuris padeda vykdyti cirkuliacija Del jos vidines sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus į kuriuos reikia o arterinis kraujas niekada nesimaiso su veniniu Epikardas plona isorine membrana dengianti sirdį Miokardas storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas is ziediniu ir spiraliniu susitraukianciuju skaidulu specifiniu laidines sistemos skaidulu Endokardas plonas endotelio sluoksnis isklojantis priesirdziu ir skilveliu vidu Desinysis priesirdis atrium dextrum yra sirdies desiniajame pagrinde Į jį įteka abi tusciosios venos ir daug mazuju sirdies venu Kairysis skilvelis ventriculus sinister virsuje turi dvi angas uzpakalyje ir kaireje pro kuria patenka kraujas is kairiojo priesirdzio o priekyje ir desineje yra aortos anga kuria kraujas isteka į aorta Priekine kairiojo skilvelio dalis esanti arciau aortos angos vadinama arteriniu kugiu Desinysis skilvelis ventriculus dexter turi dvi angas apacioje ir priekyje nes skilvelis priima krauja is priesirdzio ir toliau siuncia jį į plauciu kraujagysles Kairysis priesirdis atrium sinistrum yra sirdies pagrindo uzpakalyje Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausyte kuri apgaubia plautinio kamieno pagrinda Priesirdį fiksuoja į jį įeinancios keturios plautines venos Sirdies darbo ciklasSirdis dirba cikliskai Kiekviena cikla sudaro staigus susitraukimas sistole systole kuri yra darbo faze ir ilgas atsipalaidavimas diastole diastole poilsio faze Pirma susitraukia priesirdziai po to skilveliai Diastoles trukme salygoja pulso greitį Sveika sirdis ramybeje susitraukia plaka 60 80 k min naktį reciau vaiko visada dazniau Plakimas greiteja dirbant karsciuojant susijaudinus Per para sirdis sutvinksi apie 100 000 kartu Per sistole susitraukiant sirdies raumeniui is desiniojo skilvelio veninis kraujas plusta į plautinį kamiena o is kairio arterinis į aorta Per diastole į skilvelius vel priplusta kraujo arterinio is plauciu ir veninio is viso organizmo Per minute sirdis isstumia apie 4 8 litrus kraujo Tinkama priesirdziu ir skilveliu susitraukimo seka salygoja sirdies laidzioji sistema susidedanti is tam tikru raumens lasteliu kuriu vienos sukelia o kitos perduoda nervinį impulsa jos sudaro mazgus ir pluostus Tusciosios venos sienoje prie angos į desinį priesirdį yra sinusinis mazgas desinio priesirdzio sienoje prie triburio voztuvo priesirdinis skilvelio mazgas tarpskilvelineje pertvaroje priesirdinis skilvelio pluostas kuris dalijasi į kaire ir desine atsakas kojytes ir issisakoja skilveliuose Sinusinis mazgas vadinamas sirdies ritmo vedliu nes sukelia susitraukimo impulsa ramybeje 60 80 k min sklindantį priesirdziuose ir į priesirdinį skilvelio mazga o is jo priesirdiniu skilvelio pluostu ir sakomis skilveliuose Smulkiausios pluosto sakeles perduoda impulsa gebancioms susitraukti sirdies raumenu lastelems Sirdies automatija tokia tobula kad tam tikromis salygomis sirdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo Si savybe palengvina sirdies persodinima Sinusinio mazgo ritmui sutrikus aritmija sirdis plaka letesniu priesirdinio skilvelio mazgo 40 k min arba priesirdinio skilvelio pluosto 30 k min ritmu Sirdis gali plakti ne tik reciau kaip 60 k min bradikardija bet ir dazniau negu 90 k min tachikardija Sirdis plaka tuo dazniau kuo daugiau organizmui reikia kraujo jame esancio deguonies ir kuo maziau sirdis jo isstumia per sistoles Mazasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagysles Mazasis kraujo apytakos ratas kraujo kelias is desiniojo skilvelio į kairįjį priesirdį Plautinis kamienas truncus pulmonalis yra 5 6cm ilgio 3cm plocio Jo 1 1 5cm islenda is sirdipleves maiso Jis tesiasi nuo desiniojo skilvelio arterinio kugio kylanciosios aortos priekyje Juo is desiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaucius Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi sakas desiniaja plauciu arterija a pulmonalis dextra kairiaja plauciu arterija a pulmonalis sinistra Desinioji plauciu arterija yra ilgesne ir platesne Ji yra uz kylanciosios aortos virsutines tusciosios venos ir desiniojo broncho Ties plauciu vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas virsutine vidurine ir apatine aa Lobaris superior media et inferior Skiltines arterijos suskyla į segmentines arterijas a segmentales kurios bendravardes su plauciu segmentais ir kartoja bronchu issisakojima Kairioji plauciu arterija yra priekyje nusileidzianciosios aortos ir kairiojo broncho Ji skyla į dvi skiltines sakas o pastarosios į bendravardes plauciu segmentu arterijas Nuo plautinio kamieno pasidalijimo aortos lanko link eina jungiamojo audinio pluostas arterinis raistis lig arteriosum Tai po gimimo obliteraves arterinis latakas ductus arteriosus Jeigu arterinis latakas neuzanka kraujas is aorto patenka į plautinį kamiena Latako neperrisus del padidejusio kruvio sirdis mazdaug 25 metu issieikvoja Plautines venos vv pulmonales iseina po dvi is abieju plauciu vartu ir įeina į kairiojo priesirdzio virsutine dalį Jomis teka arterinis kraujas Desiniosios plauciu venos kiek ilgesnes Plauciu venos susidaro sutekejus tarpsegmentinems venoms Didysis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagysles Kraujas tekedamas didziuoju kraujo apykaitos ratu aprupina audinius maisto medziagomis ir deguonimi bei surenka is ju anglies dioksida bei kitus medziagu apykaitos produktus Pagrindine arterija aorta prasideda is kairiojo skilvelio Ji salygiskai dalijama į kylamaja aorta aorta ascendens aortos lanka arcus aortae ir nusileidziamaja aorta aorta descendens Kylamoji aorta yra mazdaug 6 cm ilgio Ji prasideda is kairiojo skilvelio paplatejimu aortos stormeniu kuriame yra trys anciai sinus aortae Kylamoji aorta yra sirdinpleves maise Jos apacia is priekio uzengta arteriniu kugiu ir desiniaja ausyte Is aortos stormens bulbus aortae desiniojo ir kairiojo ancio 2 3 mm virs pusmenuliniu voztuveliu prasideda sirdies arterijos aa coronariae dextra et sinistra Is apatines lanko puses iseina plonis sakos į gerkle bronchus ir uzkrutį Galvos ranku liemens koju arterijos Viena is pagrindiniu galvos arteriju yra bendroji miego arterija si kyla aukstyn salia gerkles ir stemples Isorine miego arterija kyla aukstyn iki apatinio zandikaulio gumburines ataugos kaklo kur suskyla į dvi galines sakas Ranku arterijos paraktine arterija pazastine zastine stipinine Liemens arterijos krutinines aortos sakos kurias sudaro bronchines sakos stemplines sakos sirdinplevines sakos tarpuplautines sakos Pasienines sakas sudaro uzpakalines tarpsonkauliu arterijos virsutines diafragmos arterijos Koronarines sirdies arterijos Tai kraujagysles kuriomis sirdis aprupinama krauju deguonimi ir maisto medziagomis bei kuriomis surenkamas anglies dioksidas Sveikomis koronarinemis vainikinemis arterijomis kraujas teka laisvai be kliuciu Taciau joms susiaurejus kraujui tampa sunkiau pasiekti sirdies raumenį Tada zmogus pajunta pirmuosius negalavimus dazniausiai skausma krutineje fizinio kruvio metu nes smarkiau dirbanciai sirdziai reikia daugiau deguonies Deguonies trukumas ir sukelia skausma kuris vadinamas krutines angina stenokardija Tuomet diagnozuojama koronarine isemine sirdies liga t y pazeistu susiaurejusiu koronariniu arteriju liga Koronariniu arteriju susiaurejima sukelia is leto kraujagysliu sieneles zalojantis procesas ateroskleroze Aterosklerozines ploksteles siaurinancios spindį pagrindine koronarines sirdies ligos priezastis Kai aterosklerozes pazeista nesveika kraujagysle susiaurejimo vietoje uzkemsama trombu tam tikra sirdies raumens dalis negaudama deguonies apmirsta ir liaujasi dirbusi Įvyksta miokardo infarktas Koronarines sirdies ligos rizikos faktoriai koronarines sirdies kraujagyslesRukymas Padidejes kraujo spaudimas Padidejes cholesterolio kiekis kraujyje Riebaus maisto vartojimas Paveldimumas Diabetas Mazas fizinis aktyvumas Nutukimas Stresas ir depresija Padidejes kraujo kresumas Saltiniai Vikiteka Kraujotakos sistema vaizdine ir garsine medziagaCampbell Biology http www sorimpeksas com http etimologija baltnexus lt w kraujas http cyjanekpotasu deviantart com art Anatomy of the Heart 335456473 Sylvia S Mader Biologija II knyga Koronarine sirdies liga Rizikos veiksniai klinikiniai simptomai ir gydymas Zaneta Petrulioniene Vilnius UAB Vaistu zinios 2010 m v rZmogaus organu sistemos Kraujotakos sistema Sirdis Aorta Arterijos Arterioles Kapiliarai Venos Kraujas Kraujagysles