Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dubuo kaulinis dubuo kaulas esantis stuburo atramos taške Dubuo jungia dalį gūžduobių Pas dvikojus abiejų kojų šlaunies
Kaulinis dubuo
Dubuo (kaulinis dubuo) – kaulas, esantis stuburo atramos taške. Dubuo jungia dalį gūžduobių. Pas dvikojus – abiejų kojų šlaunies dalį, pas keturkojus – tik užpakalines kojas.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Sandara
Kaulinį dubenį sudaro:
- Du dubenkauliai (lot. ossa coxarum), kurių kiekvienas sudarytas iš klubakaulio(os ilii), sėdynkaulio (os ischii) ir gaktikaulio (os pubis) .
- Kryžkaulis (os sacrum)
- Uodegikaulis (os coccygis).
Dubenkaulis – stambiausias porinis plokščiasis kaulas, kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su ašinių griaučių apačia. Kartu su kryžkauliu dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį (pelvis). Dubenkaulis susidaro iš trijų suaugusių kaulų – į viršų nukrypusio klubakaulio, žemyn nukrypusio sėdynkaulio ir į priekį atsigręžusio gaktikaulio. Visų trijų kaulų sąaugoje išoriniame kaulo paviršiuje yra gili gūžduobė, į kurią įsistato šlaunikaulio galva.
Anksčiausiai, trečią embriono vystymosi mėnesį, užsimezga klubakaulio plėtros centras, šiek tiek vėliau (4-5 mėnesį) sėdynkaulio, o paskui (5-6 mėnesį) – ir gaktikaulio. Kiekvieno kaulo keli centrai suauga apie 10-12 gyvenimo metus, o gūžduobė susilieja 15-16 metais. Sėdynkaulio šiurkštuma ir klubinė skaiuterė savarankiškai kaulėja apie 17-19 metus.
Klubakaulis
Klubakaulis (os ilium) – didžiausias dubenkaulio dėmuo. Į apačią nukrypęs jo drūtgalys, arba klubakaulio kūnas (corpus ossis ilii) įeina į gūžduobės sudėtį. Plokštėdamas į viršų kūnas pereina į klubakaulio sparną (ala ossis ilii). Sparnas viršuje baigiasi klubine skiautere (crista iliaca) prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys. Skiauterės išorėje yra žymi išorinė lūpa (labium externum). Beveik per patį vidurį ši lūpa labiau išvirsta į išorę, sudarydama klubinį gumburėlį. Iš vidaus skiauterė turi vidinę lūpą (labium internum). Tarp lūpų tai išnykdama, tai vėl išryškėdama, driekiasi tarpinė linija (linea intermedia). Skiauterė priekyje pereina į priekinį sparno kraštą, o užpakalinėje pusėje – į užpakalinį. Juose yra po dvi ataugas, kurios vadinamos pagal tai, kaip išsidėsčiusios. Priekiniame krašte viena jų guli aukščiau – tai priekinis viršutinis klubakaulio dyglys (spina iliaca anterior superior). Kita atauga guli žemiau, todėl vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu (spina iliaca anterior inferior). Užpakalinėje briaunoje yra analogiškos ataugos, tik jos ne taip aiškiai matomos: užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys (spina iliaca posterior superior) ir užpakalinis apatinis klubakaulio dyglys (spina iliaca posterior inferior). Po pastaruoju dygliu prasideda didžioji sėdimoji įlanka (incisura ischiadica major) kurios priekinės briaunos vidurys yra ta vieta, kurioje suauga klubakaulio ir sėdynkaulio kūnai.
Pirminis klubakaulio osifikacijos centras atsiranda apie ketvirtą intrauterininio laikotarpio savaitę tuoj pat virš didžiosios sėdimosios įlankos. Naujagimio klubinė skiauterė dar būna kremzlinė. Brendimo laikotarpiu toje kremzlėje susidaro du kaulėjimo centrai, kurie veikiai susilieja, o ketera priauga prie klubinio sparno apie dvidešimtuosius metus.
Sėdynkaulis
Sėdynkaulis (os ischii) sudaro apatinę užpakalinę dubenkaulio dalį. Sėdynkaulis turi masyvų kūną (corpus ossis ischii) nuo kurio kampu į priekį ir į viršų atsiskiria sėdynkaulio šaka (ramus ossis ischii).
Kūno drūtgalys įeina į gūžduobės sudėtį. Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdimuoju gumburu (tuber ischiadicum). Gumburo paviršius gruoblėtas, prie jo prisisega daug šlaunies ir dubens raumenų. Gumburu remiamės į horizontalią plokštumą, kai sėdime. Kūno užpakaliniame paviršiuje kyšo sėdimasis dyglys, kuris skiria aukščiau gulinčią didžiąją sėdimąją įlanką (incisura ischiadica major) nuo žemiau esančios seklios mažosios sėdimosios įlankos (incisura ischiadica minor). Nuo dyglio prie kryžkaulio eina raištis, jungiantis dubenkaulį su kryžkauliu.
Sėdynkaulio šaka jungiasi su gaktikaulio apatine šaka.
Pirminis sėdynkaulio osifikacijos centras užsimezga ketvirtą gemalo raidos mėnesį kaulo kūne. Sėdymasis gumburas kaulėja iš atskiro centro lytinio brendimo laikotarpiu.
Gaktikaulis
Gaktikaulis (os pubis) sudaro priekinę dubenkaulio dalį.
Stambus kūnas (corpus ossis pubis) įeina į gūžduobės sudėtį, ten suauga su klubakaulio ir sėdynkaulio kūnais. Ten virš gūžduobės matyti aptaki klubinė gaktos pakyla. Kūno apačia riboja užtvarinę angą iš viršaus ir užpakalio.
Viršutinė gaktikaulio šaka (ramus superior ossis pubis) prasideda nuo kūno ir laibėdama eina kitos pusės gaktikaulio viršutinės šakos link. Viršutinis jos kraštas aštrus, kuris medialinėje pusėje užlinksta šiek tiek į priekį, sudarydama gana ryškų gaktinį gumburėlį, tuberculum pubicum, prie kurio tvirtinasi kirkšnies raištis, tiesusis pilvo ir kai kurie apatinės galūnės raumenys.
Apatinė gaktinė šaka (ramus inferior ossis pubis) kampu užlinksta atgal ir pirmyn nuo viršutinės ir driekiasi sėdynkaulio šakos link. Jų sąaugos vieta kartais pastebima kaip neryškus sustorėjimas.
Gaktikaulis rutuliojasi iš pirminio kaulėjimo centro, kuris tarp ketvirto ir penkto intrauterininės raidos mėnesio susidaro viršutinėje šakoje ir paplinta po visą kremzlinį kaulo modelį.
Visas dubuo (pelvis)
Kaulinio dubens ertmę (cavitas pelvis) riboja kryžkaulis, os sacrum, stuburgalis, os coccygis, apatinis juosmens slankstelis ir dubenkaulia, os coxae, sujungti sąnarių, sąvaržos ir raiščių. Dubuo iš apačios laiko pilvo organus, jame yra virškinimo organų sistemos pabaiga, kai kurie šlapimo organai ir vidiniai lyties organai. Per dubenį užgimsta vaisius. Dubuo yra svarbus vertikaliai stovėsenai (statikai): per jį kamieno, galvos ir viršutinių galūnių masė pasiskirsto apatinėms galūnėms. Su vertikalia stovėsena ir dvikoje eigastimi (bipedaline lokomocija) susijęs ir dubenkaulio pasvirimas, inclinatio pelvis: plokštuma, išvesta per dubenkaulio ribinę liniją, linea terminalis, su horizontalia plokštuma sudaro atgal apie 60 laipsnių atvirą kampą. Ribinė linija brėžiama per kryžkaulio kyšulį, promontorium, briauną tarp kryžkaulio sparnų, ala ossis sacri, ir jo dubeninio paviršiaus, facies pelvica, klubakaulio lankinę liniją, linea arcuata, gaktikaulio skaiuterę, pecten ossis pubis, iki gaktos sąvaržos, symphysis pubica. Pastarąją sudaro skaidulinė kremzlė, turinti vertikalų plyšį ir jungianti gaktikaulių sąvaržinius paviršius, facies symphysialis.
Ribinė linija, linea terminalis, dalija dubens ertmę į du aukštus. Viršutinis aukštas, didysis dubuo (pelvis major) yra platesnis ir sudaro pilvo ertmės dugną. Apatinis (pelvis minor) – siauresnis.
Didžiojo dubens, pelvis major, užpakalinę ir šoninę sienas sudaro apatinis juosmens slankstelis ir klubakaulio sparnai, priekinės sienos nėra, ją suformuos pilvo raumenys, o apačioje plačia anga jis susisiekia su mažuoju dubeniu.
Mažasis dubuo, pelvis minor, yra į apačia siaurėjanti ertmė, kuri viršutine dubens atvara, apertura pelvis superior, sutampančia su ribine linija, susisiekia su didžiuoju dubeniu, o apatinė atvara, apertura pelvis inferior, esti uždaryta raiščių, raumenų ir fascijų komplekso, vadinamo tarpviete, perineum. Apatinę atvarą sudaro stuburgalis, os coccygis, kryžmeninis gumburo raištis, ligamentum sacrotuberale, jungiantis kryžkaulį su sėdimuoju gumburu (maceruotame kauliniame dubenyje to raiščio, suprantama, nėra), taip pat sėdimasis gumburas, tuber ischiadicum, sėdynkaulio šaka, ramus ossis ischii, ir apatinė gaktikaulio šaka, ramus inferior ossis pubis. Po sąvarža apatinės gaktikaulių šakos apriboja vyrų gaktos kampą, angulus subpubicus, moterų – gaktos lanką, arcus pubicus. Užpakalinę mažojo dubens sieną sudaro kryžkaulis, stuburgalis ir klubakaulio kūno užpakalinė atkarpa, šoninę – klubakaulio kūno priekinė dalis ir sėdynkaulio kūnas su sėdimuoju gumburu, o priekinę, atviriausią, sieną – gaktikaulis, abi jo šakos.
Akušerinei praktikai yra labai svarbūs vidiniai ir išoriniai dubens, ypač mažojo, matmenys. Tiksliai nustatyti vidinius mažojo dubens matmenis sudėtinga arba visai neįmanoma, dauguma jų matoma rentgenografiškai arba echoskopiškai, tad apie mažojo dubens dydį dažnai tenka spręsti iš išorinių matmenų, kurie susiję su vidiniais matmenimis.
Svarbiausi išoriniai matmenys, nustatomi storiniu slankmačiu, yra šie:
1. Tarpdyglinis nuotolis (atstumas), distantia interspinosa, – atstumas tarp priekinių viršutinių klubinių dyglių, spina iliaca anterior superior. J. Tutkuvienės duomenimis, XX a. paskutinio dešimtmečio lietuvių merginų, pasiekusių brandos amžių, šis matmuo yra vidutiniškai 26 cm.
2. Tarpskiauterinis nuotolis, distantia intercristalis, – didžiausias atstumas tarp klubinių skiauterių, crista iliaca. Lietuvių moterų jis yra apie 29 cm.
3. Tarpgūbrinis nuotolis, distantia intertrochanterica, matuojamas tarp didžiųjų šlaunikaulių gūbrių, trochanter major, labiausiai į šoną išsišovusių taškų. Mūsų populiacijos tarpgūbrinio nuotolio vidurkis yra 32 cm. 4. Išorinė jungė, conjugata externa, matuojama storiniu slankmačiu tarp gaktinės sąvaržos viršutinės briaunos ir penktojo juosmens slankstelio keterinės ataugos. Išorinė jungė esti apie 21 cm ilgio.
Mažojo dubens dydį apibūdina vidiniai matmenys – du diametrai ir penkios jungės, arba sagitaliniai matmenys:
1. Skersinis diametras, diameter transversa, – tai viršutinės dubens atvaros plotis, didžiausias atstumas skersine ašimi tarp dviejų pusių ribinių linijų, lineae terminalis. Jis vidutiniškai esti 13,5 cm.
2. Įstrižinis diametras, diameter obliqua, – ribinės linijos atstumas tarp vienos pusės kryžmeninio klubo sąnario, articulatio sacroiliaca, ir kitos pusės klubinės gaktos pakylos, eminentia iliopubica, vidinio paviršiaus. Šis matmuo esti apie 12,5 cm.
3. Anatominė jungė, conjugata anatomica, matuojama tarp gaktos sąvaržos viršutinės briaunos ir kyšulio, promontorium. Šis matmuo svyruoja nuo 11 cm iki 11,5 cm.
4. Tikroji jungė, conjugata vera, anksčiau vadinta akušerine junge, conjugata obstetrica, – tai atstumas, tarp sąvaržos vidinio paviršiaus ir kyšulio. Jis siekia 10,5 – 11,0 cm.
5. Įstrižoji jungė, conjugata diagonalis, yra atstumas tarp sąvaržos apatinės briaunos ir kyšulio. Ją apytiksliai galima nustatyti išoriškai – pro makštį. Įstrižinė jungė esti apie 12 cm.
6. Tiesioji jungė, conjugata recta, yra atstumas nuo simfizės vidinio paviršiaus iki I–III kryžmens slankstelių jungties ir siekia 12,5 cm.
7. Vidurinė jungė, conjugata mediana, – tai apatinės dubens atvaros, apertura pelvis inferior, seniau vadintos dubens išeiga, exitus pelvis, strėlinis matmuo, atstumas nuo sąvaržos apatinio krašto iki stuburgalio viršūnės. Ji paprastai esti 9,5 cm ilgio, tačiau gimdant stuburgalis gali atsilenkti, tada ši jungė pailgėja iki 11,5 cm. Vidurinę jungę galima išmatuoti ir iš išorės, vieną storinio skriestuvo kojytę priglaudžiant prie sąvaržos apatinio krašto, o kitą – prie stuburgalio. Skriestuvo skalė dažnai rodo apie 12 cm. Iš šio skaičiaus atėmus 1,5 cm (stuburgalio minkštųjų audinių storį) gaunamas apytikslis vidurinės jungės dydis.
Per visų jungių vidurį nubrėžę liniją, gausime dubens ašį, axis pelvis.
Lytiniai dubens skirtumai
Lytiniai dubens skirtumai išryškėja tik individui (apie 20 metus) ir susiję su moters organizmo prisitaikymu gimdyti. Svarbiausi su lytimi susiję požymiai yra šie:
- Moters dubuo žemesnis ir platesnis, vyro – aukštesnis ir siauresnis
- Moters gaktikaulių apatinės šakos sudaro buką kampą, o vyro tas kampas smailus
- Moterų didžioji sėdimoji įlanka plati ir sekloka, vyrų – siaura ir gili
- Moterų užtvarinė anga labiau trikampė, vyrų – ovali
- Moterų kryžkaulis trumpesnis ir plokštesnis, vyrų – ilgesnis ir labiau išlinkęs
- Moterų viršutinė dubens atvara ovali, vyrų – širdies pavidalo
- Moterų klubakaulio ausinio paviršiaus pratęstas priekinis kraštas kerta didžiąją sėdimąją įlanką, vyrų ta linija sutampa suįlankos priekiniu kraštu
- Moterų klubakulyje prieš ausinį paviršių esti gili ir plati priešausinė vaga, o vyrų – ji sekli arba jos visai nebūna
- Sėdmeninis indeksas, kuris yra procentinis gaktikaulio ir sėdynkaulio ilgių santykis, moterų yra didesnis kaip 95%, vyrų – mažesnis kaip 90%. Sėdynkaulio ilgis matuojamas nuo visų trijų dubens kaulų sandūros taško gūžduobėje iki sėdimojo gumburo vidurio, o gaktikaulio ilgis – nuo to paties gūžduobės taško iki sąvaržinio paviršiaus viršaus.
Nustatyti lytį pagal dubens kaulus kartais būna sunku, o iki 10 % individų ir visai neįmanoma. Nustatant lytį reikia žiūrėti kokie požymiai – moteriškieji ar vyriškieji – vyrauja. Lyties diagnostika svarbi teismo medicinai, fizinei antropologijai bei su pastarąja glaudžiai susijusiai archeologijai.
Literatūra
- G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. Žmogaus anatomija (1 dalis) 2008 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaulinis dubuo, Kas yra Kaulinis dubuo? Ką reiškia Kaulinis dubuo?
Dubuo kaulinis dubuo kaulas esantis stuburo atramos taske Dubuo jungia dalį guzduobiu Pas dvikojus abieju koju slaunies dalį pas keturkojus tik uzpakalines kojas Vyro dubuo Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite SandaraKaulinį dubenį sudaro Du dubenkauliai lot ossa coxarum kuriu kiekvienas sudarytas is klubakaulio os ilii sedynkaulio os ischii ir gaktikaulio os pubis Kryzkaulis os sacrum Uodegikaulis os coccygis Dubenkaulis stambiausias porinis ploksciasis kaulas kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su asiniu griauciu apacia Kartu su kryzkauliu dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį pelvis Dubenkaulis susidaro is triju suaugusiu kaulu į virsu nukrypusio klubakaulio zemyn nukrypusio sedynkaulio ir į priekį atsigrezusio gaktikaulio Visu triju kaulu saaugoje isoriniame kaulo pavirsiuje yra gili guzduobe į kuria įsistato slaunikaulio galva Anksciausiai trecia embriono vystymosi menesį uzsimezga klubakaulio pletros centras siek tiek veliau 4 5 menesį sedynkaulio o paskui 5 6 menesį ir gaktikaulio Kiekvieno kaulo keli centrai suauga apie 10 12 gyvenimo metus o guzduobe susilieja 15 16 metais Sedynkaulio siurkstuma ir klubine skaiutere savarankiskai kauleja apie 17 19 metus KlubakaulisKlubakaulis os ilium didziausias dubenkaulio demuo Į apacia nukrypes jo drutgalys arba klubakaulio kunas corpus ossis ilii įeina į guzduobes sudetį Plokstedamas į virsu kunas pereina į klubakaulio sparna ala ossis ilii Sparnas virsuje baigiasi klubine skiautere crista iliaca prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys Skiauteres isoreje yra zymi isorine lupa labium externum Beveik per patį vidurį si lupa labiau isvirsta į isore sudarydama klubinį gumburelį Is vidaus skiautere turi vidine lupa labium internum Tarp lupu tai isnykdama tai vel isryskedama driekiasi tarpine linija linea intermedia Skiautere priekyje pereina į priekinį sparno krasta o uzpakalineje puseje į uzpakalinį Juose yra po dvi ataugas kurios vadinamos pagal tai kaip issidesciusios Priekiniame kraste viena ju guli auksciau tai priekinis virsutinis klubakaulio dyglys spina iliaca anterior superior Kita atauga guli zemiau todel vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu spina iliaca anterior inferior Uzpakalineje briaunoje yra analogiskos ataugos tik jos ne taip aiskiai matomos uzpakalinis virsutinis klubakaulio dyglys spina iliaca posterior superior ir uzpakalinis apatinis klubakaulio dyglys spina iliaca posterior inferior Po pastaruoju dygliu prasideda didzioji sedimoji įlanka incisura ischiadica major kurios priekines briaunos vidurys yra ta vieta kurioje suauga klubakaulio ir sedynkaulio kunai Pirminis klubakaulio osifikacijos centras atsiranda apie ketvirta intrauterininio laikotarpio savaite tuoj pat virs didziosios sedimosios įlankos Naujagimio klubine skiautere dar buna kremzline Brendimo laikotarpiu toje kremzleje susidaro du kaulejimo centrai kurie veikiai susilieja o ketera priauga prie klubinio sparno apie dvidesimtuosius metus SedynkaulisSedynkaulis os ischii sudaro apatine uzpakaline dubenkaulio dalį Sedynkaulis turi masyvu kuna corpus ossis ischii nuo kurio kampu į priekį ir į virsu atsiskiria sedynkaulio saka ramus ossis ischii Kuno drutgalys įeina į guzduobes sudetį Ta vieta nuo kurios kaip kablys uzlinksta sedynkaulio saka vadinama sedimuoju gumburu tuber ischiadicum Gumburo pavirsius gruobletas prie jo prisisega daug slaunies ir dubens raumenu Gumburu remiames į horizontalia plokstuma kai sedime Kuno uzpakaliniame pavirsiuje kyso sedimasis dyglys kuris skiria auksciau gulincia didziaja sedimaja įlanka incisura ischiadica major nuo zemiau esancios seklios mazosios sedimosios įlankos incisura ischiadica minor Nuo dyglio prie kryzkaulio eina raistis jungiantis dubenkaulį su kryzkauliu Sedynkaulio saka jungiasi su gaktikaulio apatine saka Pirminis sedynkaulio osifikacijos centras uzsimezga ketvirta gemalo raidos menesį kaulo kune Sedymasis gumburas kauleja is atskiro centro lytinio brendimo laikotarpiu GaktikaulisGaktikaulis os pubis sudaro priekine dubenkaulio dalį Stambus kunas corpus ossis pubis įeina į guzduobes sudetį ten suauga su klubakaulio ir sedynkaulio kunais Ten virs guzduobes matyti aptaki klubine gaktos pakyla Kuno apacia riboja uztvarine anga is virsaus ir uzpakalio Virsutine gaktikaulio saka ramus superior ossis pubis prasideda nuo kuno ir laibedama eina kitos puses gaktikaulio virsutines sakos link Virsutinis jos krastas astrus kuris medialineje puseje uzlinksta siek tiek į priekį sudarydama gana rysku gaktinį gumburelį tuberculum pubicum prie kurio tvirtinasi kirksnies raistis tiesusis pilvo ir kai kurie apatines galunes raumenys Apatine gaktine saka ramus inferior ossis pubis kampu uzlinksta atgal ir pirmyn nuo virsutines ir driekiasi sedynkaulio sakos link Ju saaugos vieta kartais pastebima kaip neryskus sustorejimas Gaktikaulis rutuliojasi is pirminio kaulejimo centro kuris tarp ketvirto ir penkto intrauterinines raidos menesio susidaro virsutineje sakoje ir paplinta po visa kremzlinį kaulo modelį Visas dubuo pelvis Kaulinio dubens ertme cavitas pelvis riboja kryzkaulis os sacrum stuburgalis os coccygis apatinis juosmens slankstelis ir dubenkaulia os coxae sujungti sanariu savarzos ir raisciu Dubuo is apacios laiko pilvo organus jame yra virskinimo organu sistemos pabaiga kai kurie slapimo organai ir vidiniai lyties organai Per dubenį uzgimsta vaisius Dubuo yra svarbus vertikaliai stovesenai statikai per jį kamieno galvos ir virsutiniu galuniu mase pasiskirsto apatinems galunems Su vertikalia stovesena ir dvikoje eigastimi bipedaline lokomocija susijes ir dubenkaulio pasvirimas inclinatio pelvis plokstuma isvesta per dubenkaulio ribine linija linea terminalis su horizontalia plokstuma sudaro atgal apie 60 laipsniu atvira kampa Ribine linija breziama per kryzkaulio kysulį promontorium briauna tarp kryzkaulio sparnu ala ossis sacri ir jo dubeninio pavirsiaus facies pelvica klubakaulio lankine linija linea arcuata gaktikaulio skaiutere pecten ossis pubis iki gaktos savarzos symphysis pubica Pastaraja sudaro skaiduline kremzle turinti vertikalu plysį ir jungianti gaktikauliu savarzinius pavirsius facies symphysialis Ribine linija linea terminalis dalija dubens ertme į du aukstus Virsutinis aukstas didysis dubuo pelvis major yra platesnis ir sudaro pilvo ertmes dugna Apatinis pelvis minor siauresnis Didziojo dubens pelvis major uzpakaline ir sonine sienas sudaro apatinis juosmens slankstelis ir klubakaulio sparnai priekines sienos nera ja suformuos pilvo raumenys o apacioje placia anga jis susisiekia su mazuoju dubeniu Mazasis dubuo pelvis minor yra į apacia siaurejanti ertme kuri virsutine dubens atvara apertura pelvis superior sutampancia su ribine linija susisiekia su didziuoju dubeniu o apatine atvara apertura pelvis inferior esti uzdaryta raisciu raumenu ir fasciju komplekso vadinamo tarpviete perineum Apatine atvara sudaro stuburgalis os coccygis kryzmeninis gumburo raistis ligamentum sacrotuberale jungiantis kryzkaulį su sedimuoju gumburu maceruotame kauliniame dubenyje to raiscio suprantama nera taip pat sedimasis gumburas tuber ischiadicum sedynkaulio saka ramus ossis ischii ir apatine gaktikaulio saka ramus inferior ossis pubis Po savarza apatines gaktikauliu sakos apriboja vyru gaktos kampa angulus subpubicus moteru gaktos lanka arcus pubicus Uzpakaline mazojo dubens siena sudaro kryzkaulis stuburgalis ir klubakaulio kuno uzpakaline atkarpa sonine klubakaulio kuno priekine dalis ir sedynkaulio kunas su sedimuoju gumburu o priekine atviriausia siena gaktikaulis abi jo sakos Akuserinei praktikai yra labai svarbus vidiniai ir isoriniai dubens ypac mazojo matmenys Tiksliai nustatyti vidinius mazojo dubens matmenis sudetinga arba visai neįmanoma dauguma ju matoma rentgenografiskai arba echoskopiskai tad apie mazojo dubens dydį daznai tenka spresti is isoriniu matmenu kurie susije su vidiniais matmenimis Svarbiausi isoriniai matmenys nustatomi storiniu slankmaciu yra sie 1 Tarpdyglinis nuotolis atstumas distantia interspinosa atstumas tarp priekiniu virsutiniu klubiniu dygliu spina iliaca anterior superior J Tutkuvienes duomenimis XX a paskutinio desimtmecio lietuviu merginu pasiekusiu brandos amziu sis matmuo yra vidutiniskai 26 cm 2 Tarpskiauterinis nuotolis distantia intercristalis didziausias atstumas tarp klubiniu skiauteriu crista iliaca Lietuviu moteru jis yra apie 29 cm 3 Tarpgubrinis nuotolis distantia intertrochanterica matuojamas tarp didziuju slaunikauliu gubriu trochanter major labiausiai į sona issisovusiu tasku Musu populiacijos tarpgubrinio nuotolio vidurkis yra 32 cm 4 Isorine junge conjugata externa matuojama storiniu slankmaciu tarp gaktines savarzos virsutines briaunos ir penktojo juosmens slankstelio keterines ataugos Isorine junge esti apie 21 cm ilgio Mazojo dubens dydį apibudina vidiniai matmenys du diametrai ir penkios junges arba sagitaliniai matmenys 1 Skersinis diametras diameter transversa tai virsutines dubens atvaros plotis didziausias atstumas skersine asimi tarp dvieju pusiu ribiniu liniju lineae terminalis Jis vidutiniskai esti 13 5 cm 2 Įstrizinis diametras diameter obliqua ribines linijos atstumas tarp vienos puses kryzmeninio klubo sanario articulatio sacroiliaca ir kitos puses klubines gaktos pakylos eminentia iliopubica vidinio pavirsiaus Sis matmuo esti apie 12 5 cm 3 Anatomine junge conjugata anatomica matuojama tarp gaktos savarzos virsutines briaunos ir kysulio promontorium Sis matmuo svyruoja nuo 11 cm iki 11 5 cm 4 Tikroji junge conjugata vera anksciau vadinta akuserine junge conjugata obstetrica tai atstumas tarp savarzos vidinio pavirsiaus ir kysulio Jis siekia 10 5 11 0 cm 5 Įstrizoji junge conjugata diagonalis yra atstumas tarp savarzos apatines briaunos ir kysulio Ja apytiksliai galima nustatyti isoriskai pro makstį Įstrizine junge esti apie 12 cm 6 Tiesioji junge conjugata recta yra atstumas nuo simfizes vidinio pavirsiaus iki I III kryzmens slanksteliu jungties ir siekia 12 5 cm 7 Vidurine junge conjugata mediana tai apatines dubens atvaros apertura pelvis inferior seniau vadintos dubens iseiga exitus pelvis strelinis matmuo atstumas nuo savarzos apatinio krasto iki stuburgalio virsunes Ji paprastai esti 9 5 cm ilgio taciau gimdant stuburgalis gali atsilenkti tada si junge pailgeja iki 11 5 cm Vidurine junge galima ismatuoti ir is isores viena storinio skriestuvo kojyte priglaudziant prie savarzos apatinio krasto o kita prie stuburgalio Skriestuvo skale daznai rodo apie 12 cm Is sio skaiciaus atemus 1 5 cm stuburgalio minkstuju audiniu storį gaunamas apytikslis vidurines junges dydis Per visu jungiu vidurį nubreze linija gausime dubens asį axis pelvis Lytiniai dubens skirtumaiLytiniai dubens skirtumai isryskeja tik individui apie 20 metus ir susije su moters organizmo prisitaikymu gimdyti Svarbiausi su lytimi susije pozymiai yra sie Moters dubuo zemesnis ir platesnis vyro aukstesnis ir siauresnis Moters gaktikauliu apatines sakos sudaro buka kampa o vyro tas kampas smailus Moteru didzioji sedimoji įlanka plati ir sekloka vyru siaura ir gili Moteru uztvarine anga labiau trikampe vyru ovali Moteru kryzkaulis trumpesnis ir plokstesnis vyru ilgesnis ir labiau islinkes Moteru virsutine dubens atvara ovali vyru sirdies pavidalo Moteru klubakaulio ausinio pavirsiaus pratestas priekinis krastas kerta didziaja sedimaja įlanka vyru ta linija sutampa suįlankos priekiniu krastu Moteru klubakulyje pries ausinį pavirsiu esti gili ir plati priesausine vaga o vyru ji sekli arba jos visai nebuna Sedmeninis indeksas kuris yra procentinis gaktikaulio ir sedynkaulio ilgiu santykis moteru yra didesnis kaip 95 vyru mazesnis kaip 90 Sedynkaulio ilgis matuojamas nuo visu triju dubens kaulu sanduros tasko guzduobeje iki sedimojo gumburo vidurio o gaktikaulio ilgis nuo to paties guzduobes tasko iki savarzinio pavirsiaus virsaus Nustatyti lytį pagal dubens kaulus kartais buna sunku o iki 10 individu ir visai neįmanoma Nustatant lytį reikia ziureti kokie pozymiai moteriskieji ar vyriskieji vyrauja Lyties diagnostika svarbi teismo medicinai fizinei antropologijai bei su pastaraja glaudziai susijusiai archeologijai LiteraturaG Cesnys J Tutkuviene A Barkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene Zmogaus anatomija 1 dalis 2008 m Sis straipsnis apie anatomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį