Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Žarnyno dujos dažniausiai nemalonų kvapą turinčios dujos kurios susidaro žarnyne Jos susidaro žarnų turinyje vykstant ch
Žarnyno dujos
Žarnyno dujos – dažniausiai nemalonų kvapą turinčios dujos, kurios susidaro žarnyne. Jos susidaro žarnų turinyje vykstant cheminėms reakcijoms. Kartais žarnyno dujų išleidimas sukelia garsą, kuris girdimas dėl išeinamosios angos vibracijos.
Sudėtis
Didžiąją praryjamo, (ne įkvepiamo), oro dalį, ypač deguonį, organizmas absorbuoja anksčiau nei dujos patenka į žarnas. Kai oras pasiekia storąją žarną, didžiąją dalį sudaro azotas. Vykstant cheminėms reakcijoms tarp ir žarnų skysčių išsiskiria anglies dioksidas, kuris taip pat yra oro sudėtinė dalis ir bakterijų veiklos produktas. Daugiau anglies dioksido išskiria tie, kurie geria gazuotus gėrimus. Bakterijos taip pat gamina vandenilį ir metaną, kurie yra degūs. Kai kuriais atvejais žarnyno dujos su didesniu kiekių šių dviejų dujų gali degti. Šių dujų proporcijos, kuriomis jos išeina iš išeinamosios angos, priklauso nuo suvalgyto maisto, praryto oro kiekio ir žarnyno bakterijų.
Ne visų žmonių žarnyne gaminasi metanas, Pvz., vieno tyrimo, kuriame tyrė devynių žmonių išmatas, rezultatai parodė, kad kad tik penkių žmonių mėginiuose buvo archėjų, kurios geba išskirti metaną. Panašūs rezultatai gauti tiriant dujų mėginius, paimtus tiesiosiose žarnose.
Iš žarnyno išeinančios dujos dažnai turi nemalonų kvapą. Daug metų buvo manoma, kad tą dvoką suteikia mėsą virškinant susidarantys ir . 1984 m. atliktas tyrimas parodė, kad kvapą suteikia sieros turintys junginiai , vandenilio sulfidas (supuvusių kiaušinių kvapas) ir .
Kvapą turinčių medžiagų kiekis žarnyno dujose didėja einant nuo žolėdžių (pvz., galvijai) prie visaėdžių ir plėšrūnų (pvz., kačių).
Bekvapių žarnyno dujų sudėtis:
- azotas: 20–90 %
- vandenilis: 0–50 %
- anglies dioksidas: 10–30 %
- deguonis: 0–10 %
- metanas: 0–10 %
Dujų susidarymo priežastys
Žarnyno dujas sudaro tiek išorinės (įrytas oras), tiek vidinės kilmės (susidariusios virškinimo trakte) dujos. Išorinės dujos nuryjamos () ryjant maistą ar gėrimus, ryjant seiles (ypač per gausias dėl pykinimo ar rėmens). Endogeninės dujos susidaro kaip šalutinis produktas virškinant kai kurias maisto rūšis ar nevisiškai suvirškinant įprastinį maistą. Visos priežastys, dėl kurių maistas nevisiškai suvirškinamas skrandyje ir/ar , gali sukelti dujų kaupimąsi, kai tas nebaigtas virškinti maistas atkeliauja į , kur jį ima skaldyti storųjų žarnų mikroorganizmai.
Meteorizmą (dujų kaupimąsi žarnyne) sukeliantys maisto produktai paprastai turi daug tam tikrų angliavandenių (pvz., tokių kaip inulinas). Tai pupos, lęšiai, pieno produktai, svogūnai ir česnakai, porai, ropės, griežčiai, , saldžiosios ir paprastos bulvės, anakardžiai, topinambai, , kviečiai, mielės duonoje. Paprastai manoma, kad žiediniai kopūstai, brokoliai, gūžiniai ir Briuselio kopūstai bei kitos kryžmažiedės daržovės (gentis Brassica) ne tik didina dujų gamybą žarnyne, bet ir didina jų dvokumą.
Valgant pupas endogeninės dujos, manoma, susidaro iš sudėtingų oligoscharidų, kuriuos sunkiai virškina žarnyno fermentai, bet lengvai skaido žarnyno bakterijos (pvz., metaną gaminančios archėjos Methanobrevibacter smithii. Tokie angliavandeniai priekinę virškinimo trakto dalį praeina praktiškai nepakitę, o pasiekusius storąsias žarnas juos ima skaldyti bakterijos, išskirdamos žarnyno dujas.
Žmonėse su laktozės nepakantumu žarnyno bakterijos, skaldančios neįsisavinamą laktozę, išskiria daug dujų, kai valgomas saldus pienas ar maistas, turintis daug laktozės.
Dujų gamyba žarnyne atsidūrė dėmesio centre tiriant buities sąlygas kosminėse stotyse, aukštai skraidančiuose lėktuvuose bei povandeniniuose laivuose. Padidėjusį dujų išsiskyrimą iš žarnyno pastebėjo dar prieš du šimtus metų.
Išnašos
- Miller TL; Wolin MJ, de Macario EC, Macario AJ (1982). „Isolation of Methanobrevibacter smithii from human faeces“. Appl Environ Microbiol. 43(1) (1): 227–32. PMC 241804. PMID 6798932.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - (2008). „The Molecules That Matter“. What the Nose Knows. Crown Publishers. p. 28. ISBN 9781400082346.
- Human Digestive System". Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2007-08-22.
- McGee, Harold (1984). . Scribner. pp. 257–8. ISBN 0-684-84328-5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žarnyno dujos, Kas yra Žarnyno dujos? Ką reiškia Žarnyno dujos?
Zarnyno dujos dazniausiai nemalonu kvapa turincios dujos kurios susidaro zarnyne Jos susidaro zarnu turinyje vykstant cheminems reakcijoms Kartais zarnyno duju isleidimas sukelia garsa kuris girdimas del iseinamosios angos vibracijos SudetisDidziaja praryjamo ne įkvepiamo oro dalį ypac deguonį organizmas absorbuoja anksciau nei dujos patenka į zarnas Kai oras pasiekia storaja zarna didziaja dalį sudaro azotas Vykstant cheminems reakcijoms tarp ir zarnu skysciu issiskiria anglies dioksidas kuris taip pat yra oro sudetine dalis ir bakteriju veiklos produktas Daugiau anglies dioksido isskiria tie kurie geria gazuotus gerimus Bakterijos taip pat gamina vandenilį ir metana kurie yra degus Kai kuriais atvejais zarnyno dujos su didesniu kiekiu siu dvieju duju gali degti Siu duju proporcijos kuriomis jos iseina is iseinamosios angos priklauso nuo suvalgyto maisto praryto oro kiekio ir zarnyno bakteriju Ne visu zmoniu zarnyne gaminasi metanas Pvz vieno tyrimo kuriame tyre devyniu zmoniu ismatas rezultatai parode kad kad tik penkiu zmoniu meginiuose buvo archeju kurios geba isskirti metana Panasus rezultatai gauti tiriant duju meginius paimtus tiesiosiose zarnose Is zarnyno iseinancios dujos daznai turi nemalonu kvapa Daug metu buvo manoma kad ta dvoka suteikia mesa virskinant susidarantys ir 1984 m atliktas tyrimas parode kad kvapa suteikia sieros turintys junginiai vandenilio sulfidas supuvusiu kiausiniu kvapas ir Kvapa turinciu medziagu kiekis zarnyno dujose dideja einant nuo zoledziu pvz galvijai prie visaedziu ir plesrunu pvz kaciu Bekvapiu zarnyno duju sudetis azotas 20 90 vandenilis 0 50 anglies dioksidas 10 30 deguonis 0 10 metanas 0 10 Duju susidarymo priezastysZarnyno dujas sudaro tiek isorines įrytas oras tiek vidines kilmes susidariusios virskinimo trakte dujos Isorines dujos nuryjamos ryjant maista ar gerimus ryjant seiles ypac per gausias del pykinimo ar remens Endogenines dujos susidaro kaip salutinis produktas virskinant kai kurias maisto rusis ar nevisiskai suvirskinant įprastinį maista Visos priezastys del kuriu maistas nevisiskai suvirskinamas skrandyje ir ar gali sukelti duju kaupimasi kai tas nebaigtas virskinti maistas atkeliauja į kur jį ima skaldyti storuju zarnu mikroorganizmai Meteorizma duju kaupimasi zarnyne sukeliantys maisto produktai paprastai turi daug tam tikru angliavandeniu pvz tokiu kaip inulinas Tai pupos lesiai pieno produktai svogunai ir cesnakai porai ropes griezciai saldziosios ir paprastos bulves anakardziai topinambai kvieciai mieles duonoje Paprastai manoma kad ziediniai kopustai brokoliai guziniai ir Briuselio kopustai bei kitos kryzmaziedes darzoves gentis Brassica ne tik didina duju gamyba zarnyne bet ir didina ju dvokuma Valgant pupas endogenines dujos manoma susidaro is sudetingu oligoscharidu kuriuos sunkiai virskina zarnyno fermentai bet lengvai skaido zarnyno bakterijos pvz metana gaminancios archejos Methanobrevibacter smithii Tokie angliavandeniai priekine virskinimo trakto dalį praeina praktiskai nepakite o pasiekusius storasias zarnas juos ima skaldyti bakterijos isskirdamos zarnyno dujas Zmonese su laktozes nepakantumu zarnyno bakterijos skaldancios neįsisavinama laktoze isskiria daug duju kai valgomas saldus pienas ar maistas turintis daug laktozes Duju gamyba zarnyne atsidure demesio centre tiriant buities salygas kosminese stotyse aukstai skraidanciuose lektuvuose bei povandeniniuose laivuose Padidejusį duju issiskyrima is zarnyno pastebejo dar pries du simtus metu IsnasosVikiteka Zarnyno dujos vaizdine ir garsine medziagaMiller TL Wolin MJ de Macario EC Macario AJ 1982 Isolation of Methanobrevibacter smithii from human faeces Appl Environ Microbiol 43 1 1 227 32 PMC 241804 PMID 6798932 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link 2008 The Molecules That Matter What the Nose Knows Crown Publishers p 28 ISBN 9781400082346 Human Digestive System Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2007 08 22 McGee Harold 1984 Scribner pp 257 8 ISBN 0 684 84328 5 Sis straipsnis apie anatomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį