Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Įvardžiuotinės formos kokybinių būdvardžių pažyminiu einančių ir sudaiktavardėjusių dalyvių kelintinių skaitvardžių tam
Įvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos – kokybinių būdvardžių, pažyminiu einančių ir sudaiktavardėjusių dalyvių, kelintinių skaitvardžių, tam tikrų parodomųjų ir savybinių įvardžių formos, pagal funkciją santykiaujančios su tų pačių žodžių paprastosiomis formomis. Iš indoeuropiečių kalbų tik baltų ir slavų kalbos vartoja įvardžiuotines formas, jei nepaisytume panašių, bet ne tapačių darinių indoiranėnų kalbose.
Daryba ir vartosena
Baltų kalbos
Lietuvių kalboje įvardžiuotinės formos sudaromos iš paprastųjų prie jų galūnės pridedant įvardžio jis, ji (< ide. *i̯o-) atitinkamų linksnių formas (baltas + jis > baltasis, balto+ jo > baltojo, balta(m) + jam > baltajam ir kt.). Baltų kalbose priaugdamas įvardis apsaugojo galūnes nuo trumpėjimo: lietuvių baltà, bet baltó-ji (liet. o < ā), bálta, bet baltą́-ja (čia liet. -a < -ą), báltas, bet baltą́s-ias (čia liet. -as < -ąs) ir kt. Panašiai vyko ir latvių kalboje, tik neretai apsaugojęs galūnes įvardis vėliau nukrito: balta 't. p.', bet baltā 'baltoji' (čia latv. -a < -ā), baltas 'baltos', bet baltās 'baltosios' (čia latv. -as < -ās), baltu 'baltą', bet baltuo 'baltąją' (čia latv. -u < -uo), baltas 't. p.', bet baltās 'baltąsias' (čia latv. -as < -ās), baltu 'baltų', bet baltuo 'baltųjų' (čia latv. -u < -uo) ir kt. Nenukritę įvardžiai jis 't. p.', jī 'ji' matyti linksniuose balta-is 'baltasis', balta-jai 't. p.', balta-jam 't. p.', balta-jā 'baltojoje / baltajame', balta-jām 'baltosioms', balta-jiem 'baltiesiems', balta-jās 'baltosiose', balta-juos 'baltuosiuose' (įprastinėje latvių rašyboje dvibalsis uo žymimas raide o). Įvardžiai jis, jī bendrinėje latvių kalboje savarankiškai nebevartojami, išlikę tik įvardžiuotinėse formose, tačiau jie išsaugoti latgalių tarmėje: jis, jei < jī. Įvardžiuotinių formų būta ir prūsų kalboje (prūs. pirmo-i 'pirmoji' (< *pirmū-i) < *pirmā-i̯ī), tik jos paliudytos šykščiai, nes vertėjus veikė vokiškas originalas ir jie tik iš dalies atspindėjo gyvąją prūsų kalbos vartoseną.
Geriausiai įvardžiuotinės formos išlikusios lietuvių kalboje. Būdvardžių ir dalyvių įvardžiuotinės ir paprastosios formos sudaro apibrėžtumo / neapibrėžtumo priešpriešą, kur įvardžiuotinės formos yra žymėtas narys – žymi apibrėžtą, žinomą daiktą, o paprastosios – nežymėtas, tik nusako daikto ypatybę, apibrėžtumo nežymi (plg. Paduok baltąjį puodelį – tam tikrą mums žinomą puodelį, ir Paduok baltą puodelį – bet kokį baltos spalvos puodelį). Daiktai iš kitų išskiriami ir apibrėžiami pagal žymimos ypatybės išskirtinai didelį kiekį (didžioji knyga), priešinant ypatybes (senoji ir naujoji bažnyčia), nurodant specifiką (migdomieji vaistai) arba įvardijant jau žinomo daikto ypatybę (stebuklingoji lazdelė, kai žinoma, kad ji stebuklinga). Lygiai taip pat išskiriant daiktus iš kitų įvardžiuotinės formos žymi ir daiktų rūšį (saldžioji paprika). Šios formos ne tik apibrėžia, bet ir akcentuoja – žymi būdingą ypatybę ar ypatybės gausumą ir dažnai taikomos meninėje kalboje (jaunasis bernelis, žalioji girelė, mano mergelė eikliųjų (labai eiklių) žingsnelių). Įvardžių ir skaitvardžių įvardžiuotinės formos paprastai tik pabrėžia (pabrėžiamas, iškeliamas žymimasis daiktas ar skaičius); parodomųjų įvardžių ir asmeninio jis vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko įvardžiuotinės formos kaip tik ir sudaromos su pabrėžiamąja dalelyte ‑ai (tasai, jisai). Baltų kalbų įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės formos apibrėžtumo / neapibrėžtumo atžvilgiu vartojamos panašiai, kaip artikelius turinčiose kalbose vartojami žymimieji ir nežymimieji artikeliai (vokiečių žymimieji der, die, das, nežymimieji ein, eine, anglų žymimasis the, nežymimasis a): liet. mažoji mergaitė, latv. mazā meitene atitinka vok. das kleine Mädchen, angl. the little girl, o liet. maža mergaitė, latv. maza meitene – vok. ein kleines Mädchen, angl. a little girl.
Slavų kalbos
Slavų kalbose įvardžiuotinės formos sudarytos įvardžius jungiant ne prie galūnės, o prie kamiengalio, neįtraukiant galūnės priebalsio. Šie priaugantys įvardžiai slavų prokalbėje turėjo formas *jь 'jis', *ja 'ji', bevardė g. *je 'tai' (plg. rus. белы-й (bely-j) 'baltas', бела-я (bela-ja) 'baltà', бело-е (belo-je) 'bálta'). Iš visų slavų kalbų geriausiai įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių formų linksniavimo skirtumas išlaikytas serbų-kroatų ir slovėnų kalbose. Daugelio slavų kalbų įvardžiuotinės formos savo specifinių semantinių funkcijų nebeturi, jų vartosena nuo paprastųjų formų skiriasi tik sintaksine funkcija: įvardžiuotinės formos vartojamos tada, kai jos eina pažyminiu ir jokios apibrėžiamosios, išskiriamosios reikšmės nėra (rus. бела-я стена (bela-ja stena) reiškia tiesiog 'balta siena'), o paprastosios formos pasitelkiamos kaip vardinė tarinio dalis (rus. стена бела (stena bela) 'siena (yra) balta'). Neretai slavų įvardžiuotinės formos vadinamos ilgosiomis, o paprastosios – trumposiomis.
Indoiranėnų kalbos
Panašią, kaip baltų kalbose, apibrėžiamąją paskirtį turi iš to paties indoeuropiečių įvardžio *i̯o‑ kilę indoiranėnų įvardžiai: Avestos kalboje įvardis yō pasitelkiamas kaip žymimasis artikelis prie daiktavardžių ir būdvardžių (Daēūm yim Apaošəm 'Daevą Apaošą', pažodžiui 'Daevą kurį Apaošą'; šyaoδanāiš yāiš vahištāiš 'geriausiaisiais darbais', pažodžiui 'darbais kuriais geriausiais'). Ir senojoje lietuvių kalboje įvardis galėjo jungtis prie daiktavardžio (danguję-jis 'dangiškasis', t. y. 'tas, kuris danguje'), jis buvo paslankus, galėjo būti vartojamas prieš būdvardiško žodžio šaknį (pa-jo-prasto 'paprastojo', nu-jam-liūdusiam 'nuliūdusiajam', pra-jis-puolęs 'prapuolusysis').
Išnašos
- A. Valeckienė (2005-08-17, red. 2018-08-24). T. Paulauskytė (red.). „Įvardžiuotinės formos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - Zinkevičius, Z. (1980). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 189, 190, 194.
- „Par Latgaliešu rakstības noteikumiem“. likumi.lv. 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2024-11-02.
- Rinkevičius, V. (2015). Prūsistikos pagrindai (PDF). Vilnius. p. 146. ISBN 978-609-417-101-7. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-08-23. Nuoroda tikrinta 2024-11-02.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 300.
- Senn A. The Relationships of Baltic and Slavic. // Ancient Indo-European Dialects: Proceedings of the Conference on the Indo-European Linguistics. — Berkeley — Los Angeles: University of California Press, 1966, p. 148
- Zinkevičius, Z. (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 32.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 127.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Įvardžiuotinės formos, Kas yra Įvardžiuotinės formos? Ką reiškia Įvardžiuotinės formos?
Įvardziuotines formos kokybiniu budvardziu pazyminiu einanciu ir sudaiktavardejusiu dalyviu kelintiniu skaitvardziu tam tikru parodomuju ir savybiniu įvardziu formos pagal funkcija santykiaujancios su tu paciu zodziu paprastosiomis formomis Is indoeuropieciu kalbu tik baltu ir slavu kalbos vartoja įvardziuotines formas jei nepaisytume panasiu bet ne tapaciu dariniu indoiranenu kalbose Daryba ir vartosenaBaltu kalbos Lietuviu kalboje įvardziuotines formos sudaromos is paprastuju prie ju galunes pridedant įvardzio jis ji lt ide i o atitinkamu linksniu formas baltas jis gt baltasis balto jo gt baltojo balta m jam gt baltajam ir kt Baltu kalbose priaugdamas įvardis apsaugojo galunes nuo trumpejimo lietuviu balta bet balto ji liet o lt a balta bet balta ja cia liet a lt a baltas bet balta s ias cia liet as lt as ir kt Panasiai vyko ir latviu kalboje tik neretai apsaugojes galunes įvardis veliau nukrito balta t p bet balta baltoji cia latv a lt a baltas baltos bet baltas baltosios cia latv as lt as baltu balta bet baltuo baltaja cia latv u lt uo baltas t p bet baltas baltasias cia latv as lt as baltu baltu bet baltuo baltuju cia latv u lt uo ir kt Nenukrite įvardziai jis t p ji ji matyti linksniuose balta is baltasis balta jai t p balta jam t p balta ja baltojoje baltajame balta jam baltosioms balta jiem baltiesiems balta jas baltosiose balta juos baltuosiuose įprastineje latviu rasyboje dvibalsis uo zymimas raide o Įvardziai jis ji bendrineje latviu kalboje savarankiskai nebevartojami islike tik įvardziuotinese formose taciau jie issaugoti latgaliu tarmeje jis jei lt ji Įvardziuotiniu formu buta ir prusu kalboje prus pirmo i pirmoji lt pirmu i lt pirma i i tik jos paliudytos syksciai nes vertejus veike vokiskas originalas ir jie tik is dalies atspindejo gyvaja prusu kalbos vartosena Geriausiai įvardziuotines formos islikusios lietuviu kalboje Budvardziu ir dalyviu įvardziuotines ir paprastosios formos sudaro apibreztumo neapibreztumo priespriesa kur įvardziuotines formos yra zymetas narys zymi apibrezta zinoma daikta o paprastosios nezymetas tik nusako daikto ypatybe apibreztumo nezymi plg Paduok baltajį puodelį tam tikra mums zinoma puodelį ir Paduok balta puodelį bet kokį baltos spalvos puodelį Daiktai is kitu isskiriami ir apibreziami pagal zymimos ypatybes isskirtinai didelį kiekį didzioji knyga priesinant ypatybes senoji ir naujoji baznycia nurodant specifika migdomieji vaistai arba įvardijant jau zinomo daikto ypatybe stebuklingoji lazdele kai zinoma kad ji stebuklinga Lygiai taip pat isskiriant daiktus is kitu įvardziuotines formos zymi ir daiktu rusį saldzioji paprika Sios formos ne tik apibrezia bet ir akcentuoja zymi budinga ypatybe ar ypatybes gausuma ir daznai taikomos menineje kalboje jaunasis bernelis zalioji girele mano mergele eikliuju labai eikliu zingsneliu Įvardziu ir skaitvardziu įvardziuotines formos paprastai tik pabrezia pabreziamas iskeliamas zymimasis daiktas ar skaicius parodomuju įvardziu ir asmeninio jis vyriskosios gimines vienaskaitos vardininko įvardziuotines formos kaip tik ir sudaromos su pabreziamaja dalelyte ai tasai jisai Baltu kalbu įvardziuotines ir neįvardziuotines formos apibreztumo neapibreztumo atzvilgiu vartojamos panasiai kaip artikelius turinciose kalbose vartojami zymimieji ir nezymimieji artikeliai vokieciu zymimieji der die das nezymimieji ein eine anglu zymimasis the nezymimasis a liet mazoji mergaite latv maza meitene atitinka vok das kleine Madchen angl the little girl o liet maza mergaite latv maza meitene vok ein kleines Madchen angl a little girl Slavu kalbos Slavu kalbose įvardziuotines formos sudarytos įvardzius jungiant ne prie galunes o prie kamiengalio neįtraukiant galunes priebalsio Sie priaugantys įvardziai slavu prokalbeje turejo formas j jis ja ji bevarde g je tai plg rus bely j bely j baltas bela ya bela ja balta belo e belo je balta Is visu slavu kalbu geriausiai įvardziuotiniu ir neįvardziuotiniu formu linksniavimo skirtumas islaikytas serbu kroatu ir slovenu kalbose Daugelio slavu kalbu įvardziuotines formos savo specifiniu semantiniu funkciju nebeturi ju vartosena nuo paprastuju formu skiriasi tik sintaksine funkcija įvardziuotines formos vartojamos tada kai jos eina pazyminiu ir jokios apibreziamosios isskiriamosios reiksmes nera rus bela ya stena bela ja stena reiskia tiesiog balta siena o paprastosios formos pasitelkiamos kaip vardine tarinio dalis rus stena bela stena bela siena yra balta Neretai slavu įvardziuotines formos vadinamos ilgosiomis o paprastosios trumposiomis Indoiranenu kalbos Panasia kaip baltu kalbose apibreziamaja paskirtį turi is to paties indoeuropieciu įvardzio i o kile indoiranenu įvardziai Avestos kalboje įvardis yō pasitelkiamas kaip zymimasis artikelis prie daiktavardziu ir budvardziu Daeum yim Apaosem Daeva Apaosa pazodziui Daeva kurį Apaosa syaodanais yais vahistais geriausiaisiais darbais pazodziui darbais kuriais geriausiais Ir senojoje lietuviu kalboje įvardis galejo jungtis prie daiktavardzio danguje jis dangiskasis t y tas kuris danguje jis buvo paslankus galejo buti vartojamas pries budvardisko zodzio saknį pa jo prasto paprastojo nu jam liudusiam nuliudusiajam pra jis puoles prapuolusysis IsnasosA Valeckiene 2005 08 17 red 2018 08 24 T Paulauskyte red Įvardziuotines formos VLE Nuoroda tikrinta 2024 11 01 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Zinkevicius Z 1980 Lietuviu kalbos istorine gramatika įvadas istorine fonetika daiktavardziu linksniavimas I Vilnius Mokslas pp 189 190 194 Par Latgaliesu rakstibas noteikumiem likumi lv 2007 09 28 Nuoroda tikrinta 2024 11 02 Rinkevicius V 2015 Prusistikos pagrindai PDF Vilnius p 146 ISBN 978 609 417 101 7 Suarchyvuotas originalas PDF 2016 08 23 Nuoroda tikrinta 2024 11 02 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link CS1 prieziura numeric names authors list link Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos istorija lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas p 300 Senn A The Relationships of Baltic and Slavic Ancient Indo European Dialects Proceedings of the Conference on the Indo European Linguistics Berkeley Los Angeles University of California Press 1966 p 148 Zinkevicius Z 1981 Lietuviu kalbos istorine gramatika įvardziai budvardziai skaitvardziai veiksmazodziai nekaitomosios kalbos dalys istorines sintakses apybraiza II Vilnius Mokslas p 32 Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos istorija lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas p 127