Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Laivių kapinynasKapinyno vaizdas iš pietų nuo Bubino upės pusės Laivių kapinynasKoordinatės 56 04 39 š pl 21 36 22 r ilg
Laivių kapinynas
| Laivių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
| Laivių kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 1,227 ha | ||
| Naudotas | V-XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1959, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1940, 1948-1952, 1956, 1978 m. | ||
| Registro Nr. | 5213 | ||
Laivių kapinynas (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas - 5213, senas registro kodas - A442P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR495) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Laivių kaime (Imbarės seniūnija), 0,85 km į šiaurės vakarus nuo kelių Seda-Salantai ir Plateliai-Salantai kryžkelės, Bubino dešiniajame krante.
Kapinynas
Įrengtas Bubino dešiniojo kranto pakilumoje į pietryčius nuo santakos su Salantu. Išliko kapinyno šiaurės vakarinis pakraštys, kurį iš šiaurės vakarų ir pietvakarių juosia melioracijos kanalas, iš pietryčių ir rytų – buvusio karjero duobės, o iš šiaurės rytų – sodyba. Kapinyno šiaurės rytinėje dalyje yra pakiluma, kurioje stūkso akmuo su užrašu, skelbiančiu, kad čia VII-XVII a. ir vėliau buvo laidojami Laivių kaimo gyventojai.
Archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Saugomos teritorijos plotas 1,227 ha. Jos pietvakarinėje dalyje yra Laivių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, Švedkapiais. 350 m į šiaurės vakarus nuo kapinyno yra Laivių piliakalnis.
Istorija
Kapinynas aptiktas prieš I pasaulinį karą vykdant žemės kasimo darbus. Tarpukariu nemažą jo dalį nukasė Salantų valsčiaus savivaldybė, į rytus nuo senųjų kaimo kapinių, vad. Maro kapeliais, Švedkapiais, kasusi žvyrą kelių remontui ir tiesimui. Sovietmečiu kapinyną toliau naikino Lenino kolūkis. Eksploatuojant karjerą iki XX a. 8 dešimtmečio buvo sunaikinta didesnioji kapinyno dalis.
1972 m. kapinynas įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR495),1992 m. paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe,1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (registro kodas A442),1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (registro kodas A442P),2005 m. pripažintas valstybės saugomu.
Tyrimai
Kapinyną tyrinėjo: 1940 m. – (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas),1948-1951 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas ir Vilniaus universitetas (tyrimų vadovai Pranas Kulikauskas ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė),1952 ir 1956 m. – Šiaulių Aušros muziejus (tyrimų vadovai , 1952 m., ir Julius Naudužas, 1956 m.), 1978 m. – Vytautas Daugudis (Lietuvos istorijos institutas).
Kapinyną žvalgė: 1948 m. – Lietuvos istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas),1959 m. – Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus),1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas),1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),1997 m. – Valdemaras Šimėnas (Vilniaus universitetas).
Kapinyną kartografavo: 1974-1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas,1982 m. – SSRS žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas,1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Iš viso kapinyne 1940-1978 m. ištirtas 3268 m² plotas. Jame aptikta dirbinių iš suardytų V-VI a. kapų, rasta 268 nedegintų ir 106 sudegintų VIII-XIII a. mirusiųjų kapai bei 2 židiniai. Nedeginti mirusieji laidoti dažniausiai galva į pietryčius, kartais karstuose, pailgose 30-110 cm gylio duobėse. Sudegintų mirusiųjų palaikai iš pradžių buvo sudedami į karstus, vėliau – supilami į dėžutes-karstelius, o deginimo papročiui įsigalėjus – suberiami į 30-150 cm gylio įvairaus dydžio ir pavidalo duobes.
Daugumoje kapų rasta įkapių: papuošalų (žalvarinių antkaklių, segių, žiedų, smeigtukų, kabučių), buities reikmenų (diržų, galąstuvų, skiltuvų, sidabruotomis alavo plokštelėmis puoštų kepuraičių), darbo įrankių (kirvių, dalgių), ginklų (kovos kirvių, ietigalių, kalavijų, tarp kurių buvo kalavijas su sidabru puošta rankena ir Damasko plieno ietigalis), žirgo aprangos reikmenų (žąslų, kamanų, balnakilpių) ir pan. Iš viso surinkta apie 2800 radinių, kurie saugomi Lietuvos nacionaliniame, Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių „Aušros” ir Kretingos muziejuose.
Kapinynas priskiriamas kuršiams.
- Paminklinis akmuo kapinyno teritorijoje.
- Kapinyno vaizdas iš šiaurės pusės.
Literatūra
- Julius Naudužas. Visi į talką muziejams. - Stalino vėliava. - 1956 m. rugpjūčio 18 d.
- Ona Navickaitė. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1959 m. - Iš lietuvių kultūros istorijos. - Vilnius, 1961. - T. 3. - P. 66-100
- Laima Vaitkunskienė. Laivių kapinynas, Maro kapeliai. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1986. - T. 2. - P. 470
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. IX-XII amžių kalavijai Lietuvoje. - Iš lietuvių kultūros istorijos. - Vilnius, 1964. - T. 4. - P. 204, 205, 224
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 135
- Kultūros vertybių registras: Laivių kapinynas[neveikianti nuoroda]
- Valstybės žinios. - 1998. - Nr. 14. - P. 10
- Valstybės žinios. - 1998. - Nr. 49. - P. 55
- Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190
- P. Baleniūno komandiruotės ataskaita, 1940-11-16. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 264
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius: Mintis, 1977. - T. 3. - P. 60-61, Nr. 325
- Vytautas Daugudis. Kretingos raj., Laivių senkapio 1978 m. žvalgomųjų kasinėjimų ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F.1, b. 279
- Pranas Kulikauskas. 1948 m. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos, įvykusios nuo 1948 m. liepos mėn. 20 d. iki rugpjūčio mėn. 26 d. dienoraštis (Kretingos aps., Telšių aps.). - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, b. 31. - L. 42
- Kapinynas, Laivių km., Imbarės apyl. Archeologinio paminklo pasas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 6. - L. 9-16
- Tyrimų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre
- Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F.28, ap.1. - B.14
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius, 1986
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - L. 49, 63
- Eugenija Butėnienė. Laivių kapinyno laidosena. - Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. - Vilnius, 1964. - T. 1. - P. 83-99
Nuorodos
- „Laivių kapinynas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.
- P. Baleniūno komandiruotės ataskaita. - 1940. - L. 264 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laivių kapinynas, Kas yra Laivių kapinynas? Ką reiškia Laivių kapinynas?
Laiviu kapinynasKapinyno vaizdas is pietu nuo Bubino upes puses Laiviu kapinynasKoordinates 56 04 39 s pl 21 36 22 r ilg 56 077465 s pl 21 606015 r ilg 56 077465 21 606015Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Imbares seniunijaPlotas 1 227 haNaudotas V XIII a Zvalgytas 1948 1959 1982 1992 m Tirtas 1940 1948 1952 1956 1978 m Registro Nr 5213 Laiviu kapinynas valstybes saugomas nacionalinio reiksmingumo lygmens kulturos paminklas unikalus kodas 5213 senas registro kodas A442P senas kulturos paminklu saraso Nr AR495 kapinynas Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Laiviu kaime Imbares seniunija 0 85 km į siaures vakarus nuo keliu Seda Salantai ir Plateliai Salantai kryzkeles Bubino desiniajame krante KapinynasĮrengtas Bubino desiniojo kranto pakilumoje į pietrycius nuo santakos su Salantu Isliko kapinyno siaures vakarinis pakrastys kurį is siaures vakaru ir pietvakariu juosia melioracijos kanalas is pietryciu ir rytu buvusio karjero duobes o is siaures rytu sodyba Kapinyno siaures rytineje dalyje yra pakiluma kurioje stukso akmuo su uzrasu skelbianciu kad cia VII XVII a ir veliau buvo laidojami Laiviu kaimo gyventojai Archeologinį vertinguju savybiu pobudį turintis kulturos paveldo objektas Saugomos teritorijos plotas 1 227 ha Jos pietvakarineje dalyje yra Laiviu senosios kapines vad Maro kapeliais Svedkapiais 350 m į siaures vakarus nuo kapinyno yra Laiviu piliakalnis Istorija Kapinynas aptiktas pries I pasaulinį kara vykdant zemes kasimo darbus Tarpukariu nemaza jo dalį nukase Salantu valsciaus savivaldybe į rytus nuo senuju kaimo kapiniu vad Maro kapeliais Svedkapiais kasusi zvyra keliu remontui ir tiesimui Sovietmeciu kapinyna toliau naikino Lenino kolukis Eksploatuojant karjera iki XX a 8 desimtmecio buvo sunaikinta didesnioji kapinyno dalis 1972 m kapinynas įrasytas į respublikines reiksmes archeologijos paminklu sarasa AR495 1992 m paskelbtas nekilnojamaja kulturos vertybe 1997 m įrasytas į kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa registro kodas A442 1998 m paskelbtas Lietuvos Respublikos kulturos paminklu registro kodas A442P 2005 m pripazintas valstybes saugomu Tyrimai Kapinyna tyrinejo 1940 m tyrimu vadovas Pranas Baleniunas 1948 1951 m Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas ir Vilniaus universitetas tyrimu vadovai Pranas Kulikauskas ir Regina Volkaite Kulikauskiene 1952 ir 1956 m Siauliu Ausros muziejus tyrimu vadovai 1952 m ir Julius Nauduzas 1956 m 1978 m Vytautas Daugudis Lietuvos istorijos institutas Kapinyna zvalge 1948 m Lietuvos istorijos institutas tyrimu vadovas Pranas Kulikauskas 1959 m Juozas Mickevicius Kretingos krastotyros muziejus 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba tyrimu vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras tyrimu vadovas Vilnius Morkunas 1997 m Valdemaras Simenas Vilniaus universitetas Kapinyna kartografavo 1974 1976 m Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1982 m SSRS zemes ukio aerofotogeodeziniu tyrinejimu institutas 1992 m Valstybinis zemetvarkos institutas Is viso kapinyne 1940 1978 m istirtas 3268 m plotas Jame aptikta dirbiniu is suardytu V VI a kapu rasta 268 nedegintu ir 106 sudegintu VIII XIII a mirusiuju kapai bei 2 zidiniai Nedeginti mirusieji laidoti dazniausiai galva į pietrycius kartais karstuose pailgose 30 110 cm gylio duobese Sudegintu mirusiuju palaikai is pradziu buvo sudedami į karstus veliau supilami į dezutes karstelius o deginimo paprociui įsigalejus suberiami į 30 150 cm gylio įvairaus dydzio ir pavidalo duobes Daugumoje kapu rasta įkapiu papuosalu zalvariniu antkakliu segiu ziedu smeigtuku kabuciu buities reikmenu dirzu galastuvu skiltuvu sidabruotomis alavo plokstelemis puostu kepuraiciu darbo įrankiu kirviu dalgiu ginklu kovos kirviu ietigaliu kalaviju tarp kuriu buvo kalavijas su sidabru puosta rankena ir Damasko plieno ietigalis zirgo aprangos reikmenu zaslu kamanu balnakilpiu ir pan Is viso surinkta apie 2800 radiniu kurie saugomi Lietuvos nacionaliniame Vytauto Didziojo karo Siauliu Ausros ir Kretingos muziejuose Kapinynas priskiriamas kursiams Paminklinis akmuo kapinyno teritorijoje Kapinyno vaizdas is siaures puses LiteraturaJulius Nauduzas Visi į talka muziejams Stalino veliava 1956 m rugpjucio 18 d Ona Navickaite Plokstiniu kapinynu tyrinejimai Lietuvoje 1948 1959 m Is lietuviu kulturos istorijos Vilnius 1961 T 3 P 66 100 Laima Vaitkunskiene Laiviu kapinynas Maro kapeliai Tarybu Lietuvos enciklopedija Vilnius 1986 T 2 P 470 Regina Volkaite Kulikauskiene IX XII amziu kalavijai Lietuvoje Is lietuviu kulturos istorijos Vilnius 1964 T 4 P 204 205 224SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 135 Kulturos vertybiu registras Laiviu kapinynas neveikianti nuoroda Valstybes zinios 1998 Nr 14 P 10 Valstybes zinios 1998 Nr 49 P 55 Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2005 04 29 įsakymas Nr ĮV 190 P Baleniuno komandiruotes ataskaita 1940 11 16 Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 b 20 L 264 Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1977 T 3 P 60 61 Nr 325 Vytautas Daugudis Kretingos raj Laiviu senkapio 1978 m zvalgomuju kasinejimu ataskaita Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 b 279 Pranas Kulikauskas 1948 m Lietuvos TSR Mokslu Akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologines ekspedicijos įvykusios nuo 1948 m liepos men 20 d iki rugpjucio men 26 d dienorastis Kretingos aps Telsiu aps Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 b 31 L 42 Kapinynas Laiviu km Imbares apyl Archeologinio paminklo pasas Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 4 b 6 L 9 16 Tyrimu medziaga saugoma Kulturos paveldo centre Vilnius Morkunas 1992 m Kretingos rajono zvalgomosios archeologines ekspedicijos ataskaita Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 28 ap 1 B 14 Kretingos rajono gamtos ir kulturos paminklu ir saugotinu objektu katalogas Vilnius 1986 Kretingos rajono kapiniu apskaitos duomenys 1982 m lauko darbai L 49 63 Eugenija Buteniene Laiviu kapinyno laidosena Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai Serija A Vilnius 1964 T 1 P 83 99Nuorodos Laiviu kapinynas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2017 02 18 P Baleniuno komandiruotes ataskaita 1940 L 264 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto