Galąstuvas priemonė pjovimo įrankiams aštrinti galąsti abrazyviniu būdu Galąstuvas peiliams galąstiGaląstuvas su skylute
Galąstuvas

Galąstuvas – priemonė pjovimo įrankiams aštrinti (galąsti) abrazyviniu būdu.
Įrankis
Galąstuvai būna rankiniai ir mašininiai, tvirtinami universaliosiose ar specializuotose galandimo staklėse. Juo sudaromi aštrūs naujo arba naudojamo įrankio ašmenys; toks įrankis turi tikslią ašmenų formą, glotnų paviršių ir yra patvaresnis. Metalo pjovimo įrankiams galąsti naudojami abrazyviniai įrankiai, pagaminti iš korundo, silicio, , deimanto, elboro, medienos pjovimo įrankiams – galąstuvai, pagaminti iš gamtinio smiltainio, kvarco, medienos. Yra didelės galios elektrinių galąstuvų, kurių abrazyviniai diskai sukasi 3000 sūkių per minutę greičiu.
Lietuvoje
Lietuvoje galąstuvas pradėtas naudoti I a. Pirmieji galąstuvai buvo įvairaus dydžio smulkiagrūdžio akmens netaisyklingos formos, vėliau mažesni, pailgi. II a. – III a. pradėta naudoti ir nedidelius 6–14 cm ilgio, iki 2–3 cm storio, keturkampio pjūvio, šiek tiek smailesniu galu, dažniausiai su skylute storesniajame gale galąstuvus. Per skylutę įvėrus geležinę arba žalvarinę grandelę jie nešioti prie diržo. Galąstuvų randama piliakalniuose ir gyvenvietėse, kapinynuose vyrams į kapą jie dėti iki XIV a. – XV a.
Greta akmeninių galąstuvų, kuriems gaminti naudotas kvarco smiltainis, kvarcitas, liditas, kai kurie kristaliniai skalūnai, XIX a. antroje pusėje – XX a. naudoti lietiniai ir mediniai. Dar vadintas brūkšte, pustykle. Akmeniniai ir lietiniai galąstuvai buvo pailginto stačiakampio formos (vietos darbo arba įvežtiniai). Medinius mentelės pavidalo, 30–70 cm ilgio galąstuvus valstiečiai gamindavosi iš ąžuolo, kartais iš beržo, gluosnio, uosio. Jie būdavo kryžmiškai išraižyti ir ištepti dervos arba sakų ir smėlio mišiniu, šlynu. Šienaujant galąstuvas buvo užkišamas už kelnių juosmens, juostos, diržo, nešiojamas kišenėje, drobiniame arba odiniame kapšiuke ar mediniame prie diržo pakabintame indelyje – šliutėje. Prieš pustant dalgį galąstuvas sudrėkinamas vandeniu, patrinamas į smėlį.
Šaltiniai
- . Galąstuvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 349 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Galąstuvas, Kas yra Galąstuvas? Ką reiškia Galąstuvas?
Galastuvas priemone pjovimo įrankiams astrinti galasti abrazyviniu budu Galastuvas peiliams galastiGalastuvas su skyluteĮrankisGalastuvai buna rankiniai ir masininiai tvirtinami universaliosiose ar specializuotose galandimo staklese Juo sudaromi astrus naujo arba naudojamo įrankio asmenys toks įrankis turi tikslia asmenu forma glotnu pavirsiu ir yra patvaresnis Metalo pjovimo įrankiams galasti naudojami abrazyviniai įrankiai pagaminti is korundo silicio deimanto elboro medienos pjovimo įrankiams galastuvai pagaminti is gamtinio smiltainio kvarco medienos Yra dideles galios elektriniu galastuvu kuriu abrazyviniai diskai sukasi 3000 sukiu per minute greiciu LietuvojeLietuvoje galastuvas pradetas naudoti I a Pirmieji galastuvai buvo įvairaus dydzio smulkiagrudzio akmens netaisyklingos formos veliau mazesni pailgi II a III a pradeta naudoti ir nedidelius 6 14 cm ilgio iki 2 3 cm storio keturkampio pjuvio siek tiek smailesniu galu dazniausiai su skylute storesniajame gale galastuvus Per skylute įverus gelezine arba zalvarine grandele jie nesioti prie dirzo Galastuvu randama piliakalniuose ir gyvenvietese kapinynuose vyrams į kapa jie deti iki XIV a XV a Greta akmeniniu galastuvu kuriems gaminti naudotas kvarco smiltainis kvarcitas liditas kai kurie kristaliniai skalunai XIX a antroje puseje XX a naudoti lietiniai ir mediniai Dar vadintas brukste pustykle Akmeniniai ir lietiniai galastuvai buvo pailginto staciakampio formos vietos darbo arba įveztiniai Medinius menteles pavidalo 30 70 cm ilgio galastuvus valstieciai gamindavosi is azuolo kartais is berzo gluosnio uosio Jie budavo kryzmiskai israizyti ir istepti dervos arba saku ir smelio misiniu slynu Sienaujant galastuvas buvo uzkisamas uz kelniu juosmens juostos dirzo nesiojamas kiseneje drobiniame arba odiniame kapsiuke ar mediniame prie dirzo pakabintame indelyje sliuteje Pries pustant dalgį galastuvas sudrekinamas vandeniu patrinamas į smelį Saltiniai Galastuvas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 349 psl Vikiteka Galastuvas vaizdine ir garsine medziaga