Chòroščius lenk Choroszcz miestas Lenkijos šiaurės rytuose prie Horodniankos upės Valsčiaus centras Priklauso Balstogės
Choroščius

Chòroščius (lenk. Choroszcz) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, prie Horodniankos upės. Valsčiaus centras. Priklauso Balstogės aglomeracijai, sujungtas su Balstoge miesto autobusų maršrutais. Choroščiaus paribiu eina Via Baltica DW651 kelias. Netoli nuo miesto yra įsikūręs Narevo nacionalinis parkas.
Choroščius lenk. Choroszcz | |
---|---|
Šv. Jono Krikštyojo ir Šv. Stepono bažnyčia | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Balstogės apskritis |
Valsčius | Choroščiaus valsčius |
Gyventojų | 5 469 |
Plotas | 16,79 km² |
Tankumas | 326 žm./km² |
Pašto kodas | PL 16-070 |
Istorija
Tai yra viena iš seniausių gyvenviečių Palenkės regione. Pirmieji žmonės čia apsigyveno dar mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.1459 m. įkurta Choroščiaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono parapija. XV a. pabaigoje gyvenvietė atiteko bajorui Jonui Ivanui Chodkevičiui. 1507 m. Ldk Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei miesto teises. Tais pačiais metais buvo įkurta Choroščiaus Dievo Motinos parapija. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. miestas pradėjo sparčiai augti. XVI a. mieste apsigyveno pirmieji žydai. XVI a. pabaigoje mieste buvo 200 namų ir 1200 gyventojų. 1654 m. trakų vaivada pakvietė į miestą dominikonų ordino vienuolius. XVII a. mieste siautė maro epidemijos, gaisrai ir kariniai konfliktai. 1683 m. sudegė didelis dalis miesto pastatų. 1709 m. mieste apsigyveno didysis karūnos etmonas Janas Klemensas Branickis, kuris mieste pasistatė rūmus bei finansavo bažnyčios ir cerkvės statybas. Pagal Branickių šeimos herbą sukurtas ir Choroščiaus miesto herbas. 1753-1756 m. pastatyta Choroščiaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono bažnyčia. XVIII a. pabaigoje mieste buvo 15 bravorų. Po etmono mirties rūmai atiteko Izabelai Poniatovskai. XVIII a. buvo įkurtos Choroščiaus žydų kapinės. XVIII a. pabaigoje mieste gyveno 584 žmonės, iš kurių 156 žydai, taip pat buvo 122 namai ir 4 pagrindinės gatvės.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. 1840 m. pastatyta milo gamykla. 1886 m. mieste gyveno 1512 žmonės, iš kurių 765 buvo ne lenkų tautybės. Buvo 300 katalikų, 200 evangelikų ir 200 stačiatikių. 1878 m. pastatyta Choroščiaus Dievo Motinos cerkvė. XX a. pabaigoje buvo Balstogės apskrities miestelis.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Prieš I pasaulinį karą mieste gyveno apie 5,000 žmonių, iš kurių po karo liko tik 2,405 žmonės. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1930 m. pastatyta psichiatrijos ligoninė. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. šalia esančiame Novosiulkų miške buvo nužudyti 464 miesto gyventojai. Iš viso per karą šiame miške buvo nužudyta apie 4000 žmonių. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Per karą buvo sugriauti Choroščiaus Branickių rūmai, kurie vėliau buvo atstatyti ir kuriuose šiuo metu veikia . 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Galerija
-
- Dievo Motinos cerkvė
- Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono bažnyčia
- Kultūros namai
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Choroszcza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 632 psl. (lenk.)
Nuorodos
- Miesto laikraščio tinklalapis (lenk.)
- Kultūros namų tinklalapis (lenk.)
- Choroščo "Lambados" futbolo klubo tinklalapis (lenk.)[neveikianti nuoroda]
- Miesto žydų istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Choroščo rūmų interjero muziejaus tinklalapis (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Choroščius, Kas yra Choroščius? Ką reiškia Choroščius?
Choroscius lenk Choroszcz miestas Lenkijos siaures rytuose prie Horodniankos upes Valsciaus centras Priklauso Balstoges aglomeracijai sujungtas su Balstoge miesto autobusu marsrutais Chorosciaus paribiu eina Via Baltica DW651 kelias Netoli nuo miesto yra įsikures Narevo nacionalinis parkas Choroscius lenk Choroszcz Sv Jono Krikstyojo ir Sv Stepono baznyciaChoroscius53 08 35 s pl 22 59 08 r ilg 53 14306 s pl 22 98556 r ilg 53 14306 22 98556 Choroscius Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Palenkes vaivadijaApskritis Balstoges apskritisValscius Chorosciaus valsciusGyventoju 2008 5 469Plotas 16 79 km Tankumas 2008 326 zm km Pasto kodas PL 16 070IstorijaTai yra viena is seniausiu gyvenvieciu Palenkes regione Pirmieji zmones cia apsigyveno dar mezolito laikotarpiu Nuo V a pr m e iki X a siose vietovese gyveno lietuviams artima baltu gentis jotvingiai Nuo XIII XIV a iki 1513 m priklause LDK Traku vaivadijai nuo 1513 m iki 1569 m Liublino unijos Palenkes vaivadijai 1459 m įkurta Chorosciaus Sv Jono Krikstytojo ir Sv Stepono parapija XV a pabaigoje gyvenviete atiteko bajorui Jonui Ivanui Chodkeviciui 1507 m Ldk Zygimantas Senasis suteike gyvenvietei miesto teises Tais paciais metais buvo įkurta Chorosciaus Dievo Motinos parapija Nuo 1569 m iki 1795 m buvo Abieju Tautu Respublikos Mazosios Lenkijos provincijos Palenkes vaivadijos valdose XVI a miestas pradejo sparciai augti XVI a mieste apsigyveno pirmieji zydai XVI a pabaigoje mieste buvo 200 namu ir 1200 gyventoju 1654 m traku vaivada pakviete į miesta dominikonu ordino vienuolius XVII a mieste siaute maro epidemijos gaisrai ir kariniai konfliktai 1683 m sudege didelis dalis miesto pastatu 1709 m mieste apsigyveno didysis karunos etmonas Janas Klemensas Branickis kuris mieste pasistate rumus bei finansavo baznycios ir cerkves statybas Pagal Branickiu seimos herba sukurtas ir Chorosciaus miesto herbas 1753 1756 m pastatyta Chorosciaus Sv Jono Krikstytojo ir Sv Stepono baznycia XVIII a pabaigoje mieste buvo 15 bravoru Po etmono mirties rumai atiteko Izabelai Poniatovskai XVIII a buvo įkurtos Chorosciaus zydu kapines XVIII a pabaigoje mieste gyveno 584 zmones is kuriu 156 zydai taip pat buvo 122 namai ir 4 pagrindines gatves Nuo 1795 m iki 1807 m priklause Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos Balstoges departamentui 1807 1842 m priklause Rusijos imperijos Balstoges sriciai 1842 1914 m Gardino gubernijai 1840 m pastatyta milo gamykla 1886 m mieste gyveno 1512 zmones is kuriu 765 buvo ne lenku tautybes Buvo 300 kataliku 200 evangeliku ir 200 staciatikiu 1878 m pastatyta Chorosciaus Dievo Motinos cerkve XX a pabaigoje buvo Balstoges apskrities miestelis Nuo 1914 m iki 1919 m priklause Vokietijos imperijos Oberosto sriciai Pries I pasaulinį kara mieste gyveno apie 5 000 zmoniu is kuriu po karo liko tik 2 405 zmones 1919 1939 m priklause Lenkijos tarpukario Balstoges vaivadijai 1930 m pastatyta psichiatrijos ligonine 1939 1941 m priklause Tarybu Sajungos Baltarusijos TSR Balstoges srities Balstoges rajonui 1941 1945 m priklause Treciojo Reicho Balstoges sriciai 1941 m salia esanciame Novosiulku miske buvo nuzudyti 464 miesto gyventojai Is viso per kara siame miske buvo nuzudyta apie 4000 zmoniu Nuo 1945 m priklauso Lenkijai Per kara buvo sugriauti Chorosciaus Branickiu rumai kurie veliau buvo atstatyti ir kuriuose siuo metu veikia 1945 1999 m priklause Balstoges vaivadijai GalerijaBranickiu rumai Dievo Motinos cerkve Sv Jono Krikstytojo ir Sv Stepono baznycia Kulturos namaiSaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija http www musicalia lt meli index1 php id 65 Archyvuota kopija 2012 04 23 is Wayback Machine projekto http pl wikipedia org wiki Plik Poland in the 11th century JPG http mkp emokykla lt gimtoji images php IId 268 Archyvuota kopija 2023 03 24 is Wayback Machine projekto http forum istorija net photos show album asp albumid 35 amp photoid 360 Archyvuota kopija 2014 12 30 is Wayback Machine projekto Choroszcza Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T I Aa Dereneczna Warszawa 1880 632 psl lenk NuorodosMiesto laikrascio tinklalapis lenk Kulturos namu tinklalapis lenk Chorosco Lambados futbolo klubo tinklalapis lenk neveikianti nuoroda Miesto zydu istorija lenk Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Chorosco rumu interjero muziejaus tinklalapis lenk