Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos geografijaŽemynas EuropaRegionas Vidurio EuropaKoordinatės 57 00 Š 25 00 RPlotas 64 588 km 124 98 5 žemės 1 5 v
Latvijos geografija
| Latvijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Vidurio Europa |
| Koordinatės | 57°00'Š 25°00'R |
| Plotas | 64 588 km² (124) 98,5% žemės 1,5% vandens |
| Pakrantė | 531 km |
| Sienos | viso: 1 150 km Baltarusija: 141 km Estija: 339 km Lietuva: 453 km Rusija 211 km |
| Aukščiausias taškas | Gaizinkalnas 312 m |
| Žemiausias taškas | jūros lygyje |
| Ilgiausia upė | Dauguva |
| Didžiausias ežeras | Lubanas |
Latvija yra šalis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tarp Estijos ir Lietuvos. Apie 98 % šalies teritorijos yra žemiau nei 200 m virš jūros lygio. Paskutinis ledynmetis padalino Latviją į tris pagrindinius regionus (neskaitant mažai išraižytos pakrantės lygumos): morenines Vakarų ir Rytų aukštumas ir Vidurio žemumą. Moreninės kalvos su daugybe ežerų ir upelių kraštovaizdyje vyrauja (40 % teritorijos). Latvijoje yra daugiau nei 12 000 upių, tačiau tik 17 jų yra ilgesnės nei 100 km, taip pat daugiau nei 3000 nedidelių ežerų. Didžiausios upės yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta ir Aiviekstė.
Latvija turi 531 km smėlėtą pakrantę, Liepoja ir Ventspilis yra svarbūs neužšąlantys Baltijos jūros uostai. Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.
Apie 52 proc. šalies teritorijos dengia miškai (tarp jų pušynai sudaro 34%, eglynai – 18%, beržynai – 30%). Gamtiniai ištekliai: gintaras, durpės, klintis, dolomitas, vandens energija, ariama žemė.
Pagal plotą, kuris sudaro 64,559 kv. km, Latvija yra šiek tiek mažesnė už Lietuvą, tačiau didesnė nei tokios Europos šalys kaip Albanija, Belgija ar Šveicarija.
Reljefas
Latvijos reljefą suformavo ledynmetis, kurio padarinys yra didžiausia šalies kalva 311 m aukščio Gaizinkalnas. Latvija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Baltijos jūros pakrante 2-3 km, vietomis iki 50 km, pločio ruožu tęsiasi pajūrio žemuma. Šiaurėje yra 40-60 m aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos daugumą sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos - Kuršo aukštuma, kurios aukščiausias taškas Krievukalnis (184 m). Venta ją dalija į Vakarų ir Rytų Kuršo aukštumas.
Latvijos centre plyti Centrinė Vidžemės aukštuma (Gaizinkalnas, 311 m). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Delinkalnis, 271 m). Latvijos pietryčiuose yra upių slėnių, ežerų duburių suskaidyta Latgalos aukštuma (Didysis Liepukalnis, 289 m) - moreninės kalvos ir keimai. Tarp Centrinės Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre - plokščia, pelkėta . Latvijos teritorija geologiniu požiūriu yra Rytų Europos platformoje. Kristalinis pamatas Latvijos šiaurės rytuose stūgso 300-400 m gylyje, pietvakariuose - iki 2200 m. Nuosėdų dangą sudaro viršutinio proterezojaus, paleozojaus, triaso, jūros karbonatinės ir terigeninės nuosėdos, kvartero dariniai.
Vandens telkiniai
Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta, Nemunėlis ir Uogrė. Didžiausioji upė Dauguva nuo seno buvo svarbiu vandens keliu. Ja vietinės gentys, taip pat vikingai, rusai ir kiti europiečiai naudojo prekybai ir kariniams tikslams. 1020 km ilgio Dauguva (aukštupyje vadinama Vakarų Dvina) išteka iš Valdajaus aukštumos Rusijos Tverės srityje, vingiuoja per šiaurinę Baltarusiją ir pasisuka į Latviją, kuria teka 352 km iki įteka į Rygos įlanką. Ties Ryga Dauguva yra nuo 650 iki 750 m pločio, o deltoje - 1,5 km. Bendras metinis Dauguvos debitas yra 21 km3.
Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, Salaca), Suomijos įlankos (Siniaja, Ludza, Utroja ir Velikaja) baseinams. Bendras upių ilgis 37 500 km. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 kmDaugiausiai vandens su savo intakais į jūrą atplukdo Dauguva, Lielupė, Venta, Gauja ir Salaca. Upių tinklo vidutinis tankumas 580 m/km². Užšalusios būna gruodžio-kovo mėnesiais.
Yra 3195 ežerai, didesni kaip 0,01 km² (1 ha) (jie užima 1,5 % Latvijos ploto), iš jų 802 didesni kaip 0,1 km² (10 ha). Didžiausi - Lubanas, Raznos ežeras, Engurės ežeras, Burtniekas ir Liepojos ežeras. Dauguma ežerų telkšo aukštumose (apie 40 % ežerų yra Aukšžemės ir Latgalos aukštumose). Joje yra giliausias Baltijos šalių ežeras Drydzis (65,1 m). Mažiausiai ežerų yra Žiemgalos regione. Dauguma ežerų ledyninės kilmės, tačiau pajūryje yra reliktinių (Liepojos, Engūrės, Papės, Kanierio), Baltijos ledyninio ežero erozijos (Juglos, Kyšežero, Babytės) ežerų. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių. Vidutinis Latvijos ežeringumas yra 1,5 %. Maždaug toks pats ežeringumas yra ir Lietuvoje, tačiau žymiai mažesnis nei Estijoje (5 %), Švedijoje (8,5 %) ir Suomijoje (9 %).
Klimatas
Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo -2 °C iki -3 °C, rytuose -7 °C, liepos atitinkamai +16 °C ir +18 °C. Kritulių 550-800 mm per metus (~70 % vasarą). Daugiausiai jų iškrinta Vidžemės aukštumoje, mažiausiai Vidurio Latvijos žemumoje. Vegetacijos laikotarpis 175 - 195 dienos. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150 - 180 apsiniaukusių dienų.%.
Latvijos klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš Atlanto vandenyno. Drėgnumas yra gan aukštas, dangus paprastai būna debesuotas. Per metus vidutiniškai būna tik 30-40 saulėtų dienų. Vidutiniškas kritulių kiekis žemumose paprastai viršija 20 colių (500 mm), o aukštumose gali siekti ir viršyti 30 colių (760 mm) ribą. Šiltasis sezonas trunka 125-155 dienas. Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio. Apačioje pateikiami klimato rekordai:
| Mėnesis | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rug | Rug | Spa | Lap | Gru | Rekordas | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Karščio rekordas (°C) | 10.0 | 15.5 | 20.8 | 28.1 | 34.4 | 34.6 | 36.0 | 36.4 | 32.0 | 24.9 | 17.2 | 12.5 | 36.4 (1943) | |
| Šalčio rekordas (°C) | -43.0 | -43.2 | -34.4 | -21.8 | -10.5 | -3.1 | 1.1 | -1.7 | -7.3 | -14.7 | -24.6 | -42.9 | -43.2 (1956) | |
| Šaltinis: Latvijos meteorologijos tarnyba | ||||||||||||||
Dirvožemiai
~52 % Latvijos žemės ūkio naudmenų yra jauriniuose (daugiausiai velėniniuose jauriniuose) dirvožemiuose. Velėninių jaurinių dirvožemių daugiausia aukštumose. Velėninių karbonatinių dirvožemių yra 4 %, aliuvinių - 2 %. Žemumose labiau paplitę jauriniai, velėniniai glėjinai (iš jų viso yra 15 %), velėniniai jauriniai glėjiniai (8 %) ir pelkiniai dirvožemiai (19 %).
Augalija ir gyvūnija
Didelę dalį šalies dengia miškai (apie 40 % Latvijos ploto). 51 % visų miškų yra pušynai. Jų daugiausia šalies vakaruose, pietryčiuose ir šiaurės vakaruose. Eglynai užima 17 %, o beržynai 21 % miško. Yra ąžuolynų, alksnynų, drebulynų. Pavieniui auga klevai, liepos, uosiai. Per paskutiniuosius 100 metų Latvijos miškų plotas padvigubėjo ir šis procesas tęsiasi. Miškais nederlingi plotai užauga savaime arba yra užsodinami. Beveiki visi Latvijos miškai yra laisvai prieinami, dėl to paplitęs mėlynių, spanguolių, grybų rinkimas.
Latvijos miškininkystės įstatymai yra vieni griežčiausių Europoje, jais reguliuojami miškų kirtimai. Kasmet miškuose išauga apie 25 mln. kubinių metrų medienos, o iškirsti leidžiama apie 12-13 mln. kubinių metrų, dėl to dideja brandžių ir senų miškų dalis. Dėl gausių medienos resursų Latvijoje yra gerai išvystyta medienos apdirbimo pramonė, mediena ir jos produktai yra svarbi šalies eksporto prekė. Latvijos medienos apdirbimo įmonės yra svarbūs žaidėjai Europos rinkose.
Tradicinis Latvijos miškininkystės metodas plynai kertant nedidelius plotus bei platus miškų, kurie yra mažai paveikti žmonių veiklos, tinklas, taip pat gyventojų judėjimas iš kaimiškųjų vietovių į miestus leido susikurti unikaliai biologinei įvairovei miškuose, kur randamos gyvūnų ir paukščių rūšys, nesutinkamos ar labai retos kitur Europoje.
Pievos užima 4 %, o pelkės 4,7 % Latvijos ploto. Labiausiai pelkėti šiaurės rytai. Iš viso yra ~2000 aukštesniųjų augalų rūšių, iš jų 1390 gaubtasėklių, 84 plikasėklių rūšys. 240 rūšių yra vaistinės, 155 tinka maistui, 284 dekoratyvinės ir 100 nuodingų.
Manoma, kad pirmieji gyvūnai gyvenę Latvijos teritorijoje ledynmečiu buvo vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Pirmieji žinduoliai atklydę į Latviją buvo šiaurės elniai, kurie dabar gyvena tundroje. Šiek tiek vėliau pradėjo gyventi ir mėsėdžiai - rudieji lokiai, vilkai ir poliarinės lapės. Dabartinio Latgalos regiono teritorijoje gyvenę rudieji lokiai dabar išnaikinti. Ilgainiui kintant klimatui, prasidėjo augmenijos ir gyvūnijos pokyčiai. Atlanto laikotarpiu, kai klimatas buvo šiltesnis, Latvijos teritorijoje gyveno daug žolėdžių: tauras, laukiniai arkliai ir stumbrai. Latvijoje šiuo metu yra 507 stuburinių ir apie 17 540 rūšių bestuburių gyvūnų. Pagal 1992 m. Pasaulio gamtos fondo studiją Latvijoje gyvena juodųjų gandrų, bebrų, ūdrų, lūšių ir vilkų populiacijos. Taip pat yra daug elnių (86 000: taurieji elniai ir stirnos), šernų (32 000) ir lapių (13 000).
Tam tikrą poveikį gyvąjai gamtai padarė sovietinis periodas. Vakarinė Latvijos pakrantė buvo kruopščiai saugomas pasienio regionas. Beveik visi namai netoli jūros buvo nugriauti ar perkelti. Taip susidarė apie 300 km ūkinės veiklos neveikiama jūros pakrantė, su kuria ribojasi pušų ir eglių miškai bei smėlio kopos. Iki šiol išliko draudimas statyti statinius arčiau nei 1 km iki jūros pakrantės. Tuo tarpu jūros pakrantė aplink Rygą sovietiniais laikais buvo labai veikiama turizmo. Jūrmala, su savo SPA ir viešbučiais, aukštomis pušimi, smėlėtais paplūdimiai, senovine architektūra tebetraukia turistus tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.
Aplinkosauga
Latvijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 4 rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Seniausias, bet mažiausias (163 km²) nacionalinis parkas Latvijos teritorijoje yra Slyterės nacionalinis parkas. Jis buvo įkurtas 1921 m., kaip gamtos rezervatas. Antras (596 km²) pagal dydį ir naujausias (įkurtas 2007 m.) Latvijoje esantis Raznos nacionalinis parkas. Trečias pagal dydį yra Kemerių nacionalinis parkas (406 km²), įsteigtas 1997 m. Didžiausias Latvijos nacionalinis parkas yra Gaujos nacionalinis parkas. Jis užima apie 917 km² plotą ir buvo įsteigtas 1973 m. Latvijai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Plotas ir sienos
Plotas:
iš viso: 64,588 km²
žemė: 64,588 km²
vanduo: 0 km²
Sausumos valstybės siena:
iš viso: 1,380 km
ribojasi su: Baltarusija 173 km, Estija 343 km, Lietuva 588 km, Rusija 276 km
Pajūris: 498 km
Aukščio ekstremalumai:
Žemiausias taškas: Baltijos jūra 0 m
Aukščiausias taškas: Gaizinkalnas 312 m
Latvijos geografinės koordinatės
- Šiaurė : (58°05′06″š. pl. 25°11′57″r. ilg. / 58.085137°š. pl. 25.1992035°r. ilg.) paminklas "Baltās naktis", Valmieros rajonas Ipikų pag.
- Pietūs : (55°40′30″š. pl. 26°35′50″r. ilg. / 55.674971°š. pl. 26.5972137°r. ilg.) paminklas "Saules puķe", Daugpilio rajonas Demenės pag.
- Rytai : (56°21′14″š. pl. 20°58′13″r. ilg. / 56.3539336°š. pl. 20.9701538°r. ilg.) paminklas "Austras koks", Ludzos rajonas Pasienės pag.
- Vakarai : (56°16′37″š. pl. 28°14′28″r. ilg. / 56.2769113°š. pl. 28.2410431°r. ilg.) paminklas "Zaļais stars", Liepojos rajonas Nycos pag.
Žemėtvarka
Žemėtvarka:
ariama žemė: 27 %
miškai 46 %
kitas: 14 % (1993 duomenys)
Šaltiniai
- Statistical Inventory of Forests. Latvian State Forest Research Institute "Silava".
- State Forest Service of Latvia
- Latvijos geografija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
- Petras, Lingė (2007). Europos valstybių gamtinė geografija. Kronta.
- Latvijos statistikos departamentas (Didžiausios upės)
- Britannica.com
- Latvijas valsts meži. APRAKSTS Archyvuota kopija 2010-05-15 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2008-04-08
- Latvijos statisitkos departamentas[neveikianti nuoroda] Nacionaliniai parkai ir rezervatai
- http://www.rs.gov.lv/bildes_upl/Valsts-robezsardzes-objektu-izvietojums-01.01.2010..gif Archyvuota kopija 2013-01-28 iš Wayback Machine projekto. Valsts robežsardzes objektu izvietojums
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos geografija, Kas yra Latvijos geografija? Ką reiškia Latvijos geografija?
Latvijos geografijaZemynas EuropaRegionas Vidurio EuropaKoordinates 57 00 S 25 00 RPlotas 64 588 km 124 98 5 zemes 1 5 vandensPakrante 531 kmSienos viso 1 150 km Baltarusija 141 km Estija 339 km Lietuva 453 km Rusija 211 kmAuksciausias taskas Gaizinkalnas 312 mZemiausias taskas juros lygyjeIlgiausia upe DauguvaDidziausias ezeras Lubanas Latvija yra salis rytineje Baltijos juros pakranteje tarp Estijos ir Lietuvos Apie 98 salies teritorijos yra zemiau nei 200 m virs juros lygio Paskutinis ledynmetis padalino Latvija į tris pagrindinius regionus neskaitant mazai israizytos pakrantes lygumos morenines Vakaru ir Rytu aukstumas ir Vidurio zemuma Morenines kalvos su daugybe ezeru ir upeliu krastovaizdyje vyrauja 40 teritorijos Latvijoje yra daugiau nei 12 000 upiu taciau tik 17 ju yra ilgesnes nei 100 km taip pat daugiau nei 3000 nedideliu ezeru Didziausios upes yra Dauguva Lielupe Gauja Venta ir Aiviekste Latvija turi 531 km smeleta pakrante Liepoja ir Ventspilis yra svarbus neuzsalantys Baltijos juros uostai Siaures vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos juros Rygos įlanka Apie 52 proc salies teritorijos dengia miskai tarp ju pusynai sudaro 34 eglynai 18 berzynai 30 Gamtiniai istekliai gintaras durpes klintis dolomitas vandens energija ariama zeme Pagal plota kuris sudaro 64 559 kv km Latvija yra siek tiek mazesne uz Lietuva taciau didesne nei tokios Europos salys kaip Albanija Belgija ar Sveicarija ReljefasLatvijos reljefa suformavo ledynmetis kurio padarinys yra didziausia salies kalva 311 m aukscio Gaizinkalnas Latvija yra Rytu Europos lygumos siaures vakaruose Kalvotos aukstumos kaitaliojasi su lekstomis ir pelketomis zemumomis Baltijos juros pakrante 2 3 km vietomis iki 50 km plocio ruozu tesiasi pajurio zemuma Siaureje yra 40 60 m aukscio Siaures Latvijos zemuma kuri pietuose pereina į kalvota Vidurio Latvijos zemuma jos dauguma sudaro Ziemgalos lyguma Į vakarus nuo jos Kurso aukstuma kurios auksciausias taskas Krievukalnis 184 m Venta ja dalija į Vakaru ir Rytu Kurso aukstumas Latvijos centre plyti Centrine Vidzemes aukstuma Gaizinkalnas 311 m Į siaures rytus nuo jos Estijos pasienyje yra Aluksnes aukstuma Delinkalnis 271 m Latvijos pietryciuose yra upiu sleniu ezeru duburiu suskaidyta Latgalos aukstuma Didysis Liepukalnis 289 m morenines kalvos ir keimai Tarp Centrines Vidzemes ir Latgalos aukstumu yra Rytu Latvijos zemuma o jos centre plokscia pelketa Latvijos teritorija geologiniu poziuriu yra Rytu Europos platformoje Kristalinis pamatas Latvijos siaures rytuose stugso 300 400 m gylyje pietvakariuose iki 2200 m Nuosedu danga sudaro virsutinio proterezojaus paleozojaus triaso juros karbonatines ir terigenines nuosedos kvartero dariniai Vandens telkiniaiSalacos upe Salacgryvos miestelio Latvija ribose Latvijoje teka apie 12 400 upiu is kuriu didziausios yra Dauguva Lielupe Gauja Venta Nemunelis ir Uogre Didziausioji upe Dauguva nuo seno buvo svarbiu vandens keliu Ja vietines gentys taip pat vikingai rusai ir kiti europieciai naudojo prekybai ir kariniams tikslams 1020 km ilgio Dauguva aukstupyje vadinama Vakaru Dvina isteka is Valdajaus aukstumos Rusijos Tveres srityje vingiuoja per siaurine Baltarusija ir pasisuka į Latvija kuria teka 352 km iki įteka į Rygos įlanka Ties Ryga Dauguva yra nuo 650 iki 750 m plocio o deltoje 1 5 km Bendras metinis Dauguvos debitas yra 21 km3 Latvijos upes priklauso atviros Baltijos juros Venta Rygos įlankos Lielupe Dauguva Gauja Salaca Suomijos įlankos Siniaja Ludza Utroja ir Velikaja baseinams Bendras upiu ilgis 37 500 km 880 upiu ilgesniu nei 10 km 17 ilgesniu nei 100 kmDaugiausiai vandens su savo intakais į jura atplukdo Dauguva Lielupe Venta Gauja ir Salaca Upiu tinklo vidutinis tankumas 580 m km Uzsalusios buna gruodzio kovo menesiais Yra 3195 ezerai didesni kaip 0 01 km 1 ha jie uzima 1 5 Latvijos ploto is ju 802 didesni kaip 0 1 km 10 ha Didziausi Lubanas Raznos ezeras Engures ezeras Burtniekas ir Liepojos ezeras Dauguma ezeru telkso aukstumose apie 40 ezeru yra Aukszemes ir Latgalos aukstumose Joje yra giliausias Baltijos saliu ezeras Drydzis 65 1 m Maziausiai ezeru yra Ziemgalos regione Dauguma ezeru ledynines kilmes taciau pajuryje yra reliktiniu Liepojos Engures Papes Kanierio Baltijos ledyninio ezero erozijos Juglos Kysezero Babytes ezeru Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtiniu vandens telkiniu Vidutinis Latvijos ezeringumas yra 1 5 Mazdaug toks pats ezeringumas yra ir Lietuvoje taciau zymiai mazesnis nei Estijoje 5 Svedijoje 8 5 ir Suomijoje 9 KlimatasLatvijoje vyrauja vidutiniu platumu klimatas pereinamasis is jurinio į zemyninį Sausio vidutine temperatura pajuryje nuo 2 C iki 3 C rytuose 7 C liepos atitinkamai 16 C ir 18 C Krituliu 550 800 mm per metus 70 vasara Daugiausiai ju iskrinta Vidzemes aukstumoje maziausiai Vidurio Latvijos zemumoje Vegetacijos laikotarpis 175 195 dienos Vyrauja vakaru vejai Per metus buna 150 180 apsiniaukusiu dienu Latvijos klimatui įtaka daro vyraujantys pietvakariu vejai ateinantys is Atlanto vandenyno Dregnumas yra gan aukstas dangus paprastai buna debesuotas Per metus vidutiniskai buna tik 30 40 sauletu dienu Vidutiniskas krituliu kiekis zemumose paprastai virsija 20 coliu 500 mm o aukstumose gali siekti ir virsyti 30 coliu 760 mm riba Siltasis sezonas trunka 125 155 dienas Vasaros buna vesios ir lietingos Vidutine temperatura birzelio menesį siekia apie 17 C nors kartais temperatura sokteli iki 34 C Ziema ateina letai ir trunka nuo gruodzio vidurio iki kovo menesio vidurio Vidutine sausio menesio temperatura svyruoja nuo mazdaug 2 C pakranteje iki mazdaug 7 C salies rytuose Retkarciais temperatura gali smarkiai kristi iki 40 C salcio Apacioje pateikiami klimato rekordai Latvijos temperaturos rekordaiMenesis Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rug Rug Spa Lap Gru RekordasKarscio rekordas C 10 0 15 5 20 8 28 1 34 4 34 6 36 0 36 4 32 0 24 9 17 2 12 5 36 4 1943 Salcio rekordas C 43 0 43 2 34 4 21 8 10 5 3 1 1 1 1 7 7 3 14 7 24 6 42 9 43 2 1956 Saltinis Latvijos meteorologijos tarnybaDirvozemiai 52 Latvijos zemes ukio naudmenu yra jauriniuose daugiausiai veleniniuose jauriniuose dirvozemiuose Veleniniu jauriniu dirvozemiu daugiausia aukstumose Veleniniu karbonatiniu dirvozemiu yra 4 aliuviniu 2 Zemumose labiau paplite jauriniai veleniniai glejinai is ju viso yra 15 veleniniai jauriniai glejiniai 8 ir pelkiniai dirvozemiai 19 Augalija ir gyvunijaDidele dalį salies dengia miskai apie 40 Latvijos ploto 51 visu misku yra pusynai Ju daugiausia salies vakaruose pietryciuose ir siaures vakaruose Eglynai uzima 17 o berzynai 21 misko Yra azuolynu alksnynu drebulynu Pavieniui auga klevai liepos uosiai Per paskutiniuosius 100 metu Latvijos misku plotas padvigubejo ir sis procesas tesiasi Miskais nederlingi plotai uzauga savaime arba yra uzsodinami Beveiki visi Latvijos miskai yra laisvai prieinami del to paplites melyniu spanguoliu grybu rinkimas Latvijos miskininkystes įstatymai yra vieni griezciausiu Europoje jais reguliuojami misku kirtimai Kasmet miskuose isauga apie 25 mln kubiniu metru medienos o iskirsti leidziama apie 12 13 mln kubiniu metru del to dideja brandziu ir senu misku dalis Del gausiu medienos resursu Latvijoje yra gerai isvystyta medienos apdirbimo pramone mediena ir jos produktai yra svarbi salies eksporto preke Latvijos medienos apdirbimo įmones yra svarbus zaidejai Europos rinkose Tradicinis Latvijos miskininkystes metodas plynai kertant nedidelius plotus bei platus misku kurie yra mazai paveikti zmoniu veiklos tinklas taip pat gyventoju judejimas is kaimiskuju vietoviu į miestus leido susikurti unikaliai biologinei įvairovei miskuose kur randamos gyvunu ir pauksciu rusys nesutinkamos ar labai retos kitur Europoje Pievos uzima 4 o pelkes 4 7 Latvijos ploto Labiausiai pelketi siaures rytai Is viso yra 2000 aukstesniuju augalu rusiu is ju 1390 gaubtasekliu 84 plikasekliu rusys 240 rusiu yra vaistines 155 tinka maistui 284 dekoratyvines ir 100 nuodingu Manoma kad pirmieji gyvunai gyvene Latvijos teritorijoje ledynmeciu buvo vabzdziai ir kiti bestuburiai Pirmieji zinduoliai atklyde į Latvija buvo siaures elniai kurie dabar gyvena tundroje Siek tiek veliau pradejo gyventi ir mesedziai rudieji lokiai vilkai ir poliarines lapes Dabartinio Latgalos regiono teritorijoje gyvene rudieji lokiai dabar isnaikinti Ilgainiui kintant klimatui prasidejo augmenijos ir gyvunijos pokyciai Atlanto laikotarpiu kai klimatas buvo siltesnis Latvijos teritorijoje gyveno daug zoledziu tauras laukiniai arkliai ir stumbrai Latvijoje siuo metu yra 507 stuburiniu ir apie 17 540 rusiu bestuburiu gyvunu Pagal 1992 m Pasaulio gamtos fondo studija Latvijoje gyvena juoduju gandru bebru udru lusiu ir vilku populiacijos Taip pat yra daug elniu 86 000 taurieji elniai ir stirnos sernu 32 000 ir lapiu 13 000 Tam tikra poveikį gyvajai gamtai padare sovietinis periodas Vakarine Latvijos pakrante buvo kruopsciai saugomas pasienio regionas Beveik visi namai netoli juros buvo nugriauti ar perkelti Taip susidare apie 300 km ukines veiklos neveikiama juros pakrante su kuria ribojasi pusu ir egliu miskai bei smelio kopos Iki siol isliko draudimas statyti statinius arciau nei 1 km iki juros pakrantes Tuo tarpu juros pakrante aplink Ryga sovietiniais laikais buvo labai veikiama turizmo Jurmala su savo SPA ir viesbuciais aukstomis pusimi smeletais papludimiai senovine architektura tebetraukia turistus tiek is Rytu tiek is Vakaru AplinkosaugaLatvijoje yra 4 nacionaliniai parkai 4 rezervatai ir 1 biosferos rezervatas Seniausias bet maziausias 163 km nacionalinis parkas Latvijos teritorijoje yra Slyteres nacionalinis parkas Jis buvo įkurtas 1921 m kaip gamtos rezervatas Antras 596 km pagal dydį ir naujausias įkurtas 2007 m Latvijoje esantis Raznos nacionalinis parkas Trecias pagal dydį yra Kemeriu nacionalinis parkas 406 km įsteigtas 1997 m Didziausias Latvijos nacionalinis parkas yra Gaujos nacionalinis parkas Jis uzima apie 917 km plota ir buvo įsteigtas 1973 m Latvijai esant Sovietu Sajungos sudetyje Plotas ir sienosPlotas is viso 64 588 km zeme 64 588 km vanduo 0 km Sausumos valstybes siena is viso 1 380 km ribojasi su Baltarusija 173 km Estija 343 km Lietuva 588 km Rusija 276 km Pajuris 498 km Aukscio ekstremalumai Zemiausias taskas Baltijos jura 0 m Auksciausias taskas Gaizinkalnas 312 m Latvijos geografines koordinates Siaure 58 05 06 s pl 25 11 57 r ilg 58 085137 s pl 25 1992035 r ilg 58 085137 25 1992035 paminklas Baltas naktis Valmieros rajonas Ipiku pag Pietus 55 40 30 s pl 26 35 50 r ilg 55 674971 s pl 26 5972137 r ilg 55 674971 26 5972137 paminklas Saules puke Daugpilio rajonas Demenes pag Rytai 56 21 14 s pl 20 58 13 r ilg 56 3539336 s pl 20 9701538 r ilg 56 3539336 20 9701538 paminklas Austras koks Ludzos rajonas Pasienes pag Vakarai 56 16 37 s pl 28 14 28 r ilg 56 2769113 s pl 28 2410431 r ilg 56 2769113 28 2410431 paminklas Zalais stars Liepojos rajonas Nycos pag ZemetvarkaZemetvarka ariama zeme 27 miskai 46 kitas 14 1993 duomenys SaltiniaiStatistical Inventory of Forests Latvian State Forest Research Institute Silava State Forest Service of Latvia Latvijos geografija Lietuviskoji tarybine enciklopedija VI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1980 T VI Kombinacija Lietuvos Petras Linge 2007 Europos valstybiu gamtine geografija Kronta Latvijos statistikos departamentas Didziausios upes Britannica com Latvijas valsts mezi APRAKSTS Archyvuota kopija 2010 05 15 is Wayback Machine projekto Nuoroda tikrinta 2008 04 08 Latvijos statisitkos departamentas neveikianti nuoroda Nacionaliniai parkai ir rezervatai http www rs gov lv bildes upl Valsts robezsardzes objektu izvietojums 01 01 2010 gif Archyvuota kopija 2013 01 28 is Wayback Machine projekto Valsts robezsardzes objektu izvietojums