Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Peteris StučkaPeteris Stučka 1918 m Gimė 1865 m liepos 26 d Vidžemės gubernijaMirė 1932 m sausio 25 d 66 metai Maskva So
Peteris Stučka
| Peteris Stučka | |
|---|---|
| Peteris Stučka 1918 m. | |
| Gimė | 1865 m. liepos 26 d. , Vidžemės gubernija |
| Mirė | 1932 m. sausio 25 d. (66 metai) Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Tautybė | latvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Dora Pliekšāne |
| Veikla | teisininkas, revoliucionierius |
| Pareigos | advokatas |
| Partija | Latvijos socialdemokratų darbininkų partija Bolševikų partija |
| Išsilavinimas | Sankt Peterburgo imperatoriškasis universitetas |
| Žinomas (-a) už | Latvijos komunistų lyderis, Rusijos TFSR liaudies komisaras |
Peteris Stučka (latv. Pēteris Stučka, rus. Пётр Иванович Стучка, g. 1865 m. liepos 26 d. (liepos 14 d. pagal senąjį kalendorių), mirė 1932 m. sausio 25 d.) – teisininkas, rašytojas ir tarybinis politikas, vienas judėjimo lyderių, įvairių socialistinių ir komunistinių leidinių redaktorius.
1917 m. Stučka beveik mėnesį ėjo Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaro pareigas, vėliau į šį postą grąžintas ir 1918 m. Raudonajai armijai užėmus Latviją visą laiką išbuvo paskelbtos Latvijos Socialistinės Tarybų Respublikos vadovu, vėliau – Rusijos TFSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Biografija
Peteris Stučka gimė , Vidžemės gubernijoje, Rusijos imperijoje (dabartinė Latvijos teritorija). 1879–1883 m. mokėsi Rygos gimnazijoje, 1884–1888 m. teisės mokslų mokėsi Petrapilio universitete. Studijas baigęs nuo 1893 m. vertėsi advokato amatu Rygos mieste. Įsiliejo į judėjimą, vienas jo lyderių, 1883–1891 m. ir 1895–1897 m. – laikraščio Dienas Lapa redaktorius. Susituokė su latvių poeto Rainio seserimi Dora Pliekšane.
Už socialdemokratinę veiklą buvo areštuotas 1897 m. ir 1898 m. ištremtas į Vitebską, 1899 m. – į . 1903–1906 m. gyveno Vitebske, 1904–1905 m. buvo Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos centro komiteto narys. Po 1905 m. revoliucijos grįžo į Rygą. Nuo 1907 m. dirbo advokatu Petrapilyje, įsteigė privačią spaustuvę pavadinimu Dzirkstele. Po Vasario revoliucijos bolševikų partijos Petrapilio komiteto narys, po Spalio revoliucijos paskirtas Tarybų Rusijos teisingumo liaudies komisaru. Dalyvavo derybose dėl Brest-Litovsko taikos sutarties. Nuo 1918 m. rugpjūčio buvo Rusijos TFSR Užsienio reikalų liaudies komisariato kolegijos narys.
1918 m. gruodį bolševikams užėmus Latvijos teritoriją ir paskelbus tarybinę valdžią, P. Stučka tapo Latvijos Socialistinės Tarybų Respublikos vadovu Rygoje, vėliau – Rėzeknėje. Raudonajai Armijai pasitraukus iš Latgalos Stučkos valdyba persikėlė į Didžiuosius Lukus, kur valdyba buvo likviduota. Nuo 1920 m. sausio 17 d. Stučka dirbo Latvijos komunistų partijos CK Rusijos biure, kol sausio 25 d. biuras buvo pervadintas LKP CK Užsienio reikalų biuru. Sausio 31 d. Stučka išrinktas Užsienio reikalų biuro pirmininku. Po II Kominterno kongreso įkūrus Komunistinio internacionalo vykdomojo komiteto Latsekcijos sekretariatą 1920 m. spalio 15 d. Peteris Stučka išrinktas Latsekcijos pirmininku. Tuo pat metu Stučka ėjo ir Tarybų Rusijos Teisingumo liaudies komisaro pavaduotojo pareigas, o nuo 1923 m. paskirtas TSRS Aukščiausiojo Teismo pirmininku.
Nuo 1928 m. TSRS ir Kominterno valdyba pavedė Latvijos komunistų partijai pradėti aktyviai ruoštis galimam karui, todėl P. Stučka ragino įgyvendinti Latgalos separatizmo idėją ir rekomendavo komunistams stoti į organizaciją, motyvuodamas tuo, kad kovos atveju šie galėtų perimti kritusiųjų ginklus, nukauti vadus ir t. t.
1931 m. P. Stučka paskirtas Maskvos teisės instituto direktoriumi. Mirė 1932 m. sausio 25 d. Maskvoje, palaidotas Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus sienos.
Palikimas
Tarybinės okupacijos metais Latvijoje P. Stučkos garbei buvo pervadinamos gatvės (pvz., Tērbatas gatvė Rygoje), nuo 1958 iki 1990 m. Latvijos universitetas oficialiai vadintas Latvijos valstybiniu Peterio Stučkos universitetu, iki 1991 m. Stučka vadintas Aizkrauklės miestas.
Gyvas būdamas Peteris Stučka išleido nemažai knygų, tarp kurių – satyrinis rinkinys Mažieji gyliai (kartu su Rainiu), dvitomė knyga apie Tarybinę valdžią Latvijoje 1918–1920 m., literatūros kritika, atsiminimai.
Šaltiniai
- LNB datubāze
- O.Niedre, V.Daugmalis. „Slepenais karš pret Latviju. Komunistiskās partijas darbība 1920.–1940. gadā“ Totalitārisma seku dokumentēšanas centrs Rīga, 1999. gads (Ar Valda Egles komentāriem, 2011.)
| Partijos politinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaras 1917 m. | Po to: |
| Prieš tai: | Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaras 1918 m. kovo 18 d. — 1918 m. rugpjūčio 22 d. | Po to: |
| Prieš tai: - | Latvijos Socialistinės Tarybų Respublikos vadovas 1918 m. gruodžio 4 d.-1920 m. sausio 13 d. | Po to: - |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Peteris Stučka, Kas yra Peteris Stučka? Ką reiškia Peteris Stučka?
Peteris StuckaPeteris Stucka 1918 m Gime 1865 m liepos 26 d Vidzemes gubernijaMire 1932 m sausio 25 d 66 metai Maskva Sovietu SajungaTautybe latvisSutuoktinis e Dora PlieksaneVeikla teisininkas revoliucionieriusPareigos advokatasPartija Latvijos socialdemokratu darbininku partija Bolseviku partijaIssilavinimas Sankt Peterburgo imperatoriskasis universitetasZinomas a uz Latvijos komunistu lyderis Rusijos TFSR liaudies komisaras Peteris Stucka latv Peteris Stucka rus Pyotr Ivanovich Stuchka g 1865 m liepos 26 d liepos 14 d pagal senajį kalendoriu mire 1932 m sausio 25 d teisininkas rasytojas ir tarybinis politikas vienas judejimo lyderiu įvairiu socialistiniu ir komunistiniu leidiniu redaktorius 1917 m Stucka beveik menesį ejo Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaro pareigas veliau į sį posta grazintas ir 1918 m Raudonajai armijai uzemus Latvija visa laika isbuvo paskelbtos Latvijos Socialistines Tarybu Respublikos vadovu veliau Rusijos TFSR Auksciausiojo Teismo pirmininkas BiografijaPeteris Stucka gime Vidzemes gubernijoje Rusijos imperijoje dabartine Latvijos teritorija 1879 1883 m mokesi Rygos gimnazijoje 1884 1888 m teises mokslu mokesi Petrapilio universitete Studijas baiges nuo 1893 m vertesi advokato amatu Rygos mieste Įsiliejo į judejima vienas jo lyderiu 1883 1891 m ir 1895 1897 m laikrascio Dienas Lapa redaktorius Susituoke su latviu poeto Rainio seserimi Dora Plieksane Sovietu delegacija Breste Stovi antras Peteris Stucka Uz socialdemokratine veikla buvo arestuotas 1897 m ir 1898 m istremtas į Vitebska 1899 m į 1903 1906 m gyveno Vitebske 1904 1905 m buvo Latvijos socialdemokratu darbininku partijos centro komiteto narys Po 1905 m revoliucijos grįzo į Ryga Nuo 1907 m dirbo advokatu Petrapilyje įsteige privacia spaustuve pavadinimu Dzirkstele Po Vasario revoliucijos bolseviku partijos Petrapilio komiteto narys po Spalio revoliucijos paskirtas Tarybu Rusijos teisingumo liaudies komisaru Dalyvavo derybose del Brest Litovsko taikos sutarties Nuo 1918 m rugpjucio buvo Rusijos TFSR Uzsienio reikalu liaudies komisariato kolegijos narys 1918 m gruodį bolsevikams uzemus Latvijos teritorija ir paskelbus tarybine valdzia P Stucka tapo Latvijos Socialistines Tarybu Respublikos vadovu Rygoje veliau Rezekneje Raudonajai Armijai pasitraukus is Latgalos Stuckos valdyba persikele į Didziuosius Lukus kur valdyba buvo likviduota Nuo 1920 m sausio 17 d Stucka dirbo Latvijos komunistu partijos CK Rusijos biure kol sausio 25 d biuras buvo pervadintas LKP CK Uzsienio reikalu biuru Sausio 31 d Stucka isrinktas Uzsienio reikalu biuro pirmininku Po II Kominterno kongreso įkurus Komunistinio internacionalo vykdomojo komiteto Latsekcijos sekretariata 1920 m spalio 15 d Peteris Stucka isrinktas Latsekcijos pirmininku Tuo pat metu Stucka ejo ir Tarybu Rusijos Teisingumo liaudies komisaro pavaduotojo pareigas o nuo 1923 m paskirtas TSRS Auksciausiojo Teismo pirmininku Nuo 1928 m TSRS ir Kominterno valdyba pavede Latvijos komunistu partijai pradeti aktyviai ruostis galimam karui todel P Stucka ragino įgyvendinti Latgalos separatizmo ideja ir rekomendavo komunistams stoti į organizacija motyvuodamas tuo kad kovos atveju sie galetu perimti kritusiuju ginklus nukauti vadus ir t t 1931 m P Stucka paskirtas Maskvos teises instituto direktoriumi Mire 1932 m sausio 25 d Maskvoje palaidotas Raudonojoje aiksteje prie Kremliaus sienos PalikimasTarybines okupacijos metais Latvijoje P Stuckos garbei buvo pervadinamos gatves pvz Terbatas gatve Rygoje nuo 1958 iki 1990 m Latvijos universitetas oficialiai vadintas Latvijos valstybiniu Peterio Stuckos universitetu iki 1991 m Stucka vadintas Aizkraukles miestas Gyvas budamas Peteris Stucka isleido nemazai knygu tarp kuriu satyrinis rinkinys Mazieji gyliai kartu su Rainiu dvitome knyga apie Tarybine valdzia Latvijoje 1918 1920 m literaturos kritika atsiminimai SaltiniaiLNB datubaze O Niedre V Daugmalis Slepenais kars pret Latviju Komunistiskas partijas darbiba 1920 1940 gada Totalitarisma seku dokumentesanas centrs Riga 1999 gads Ar Valda Egles komentariem 2011 Partijos politines pareigosPries tai Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaras 1917 m Po to Pries tai Rusijos TFSR teisingumo liaudies komisaras 1918 m kovo 18 d 1918 m rugpjucio 22 d Po to Pries tai Latvijos Socialistines Tarybu Respublikos vadovas 1918 m gruodzio 4 d 1920 m sausio 13 d Po to Sis straipsnis apie Latvija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį