Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas EretasJ Eretas apie 1927 m Gimė 1896 m spalio 18 d Bazelis ŠveicarijaMirė 1984 m kovo 13 d 87 metai BazelisSutuok
Juozas Eretas
| Juozas Eretas | |
|---|---|
| J.Eretas apie 1927 m. | |
| Gimė | 1896 m. spalio 18 d. Bazelis, Šveicarija |
| Mirė | 1984 m. kovo 13 d. (87 metai) Bazelis |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Jakaitytė-Eretienė |
| Vaikai | Juozas, Aldona, Laisvė, Birutė, Julija |
| Veikla | literatūros istorikas, publicistas, žurnalistas, pedagogas, politikas |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | Fribūro universitetas |
| Vikiteka | Juozas Eretas |
Juozas Eretas-Jakaitis (vok. Jozeph Ehret, 1896 m. spalio 18 d. Bazelyje, Šveicarija – 1984 m. kovo 13 d. Bazelyje) – lietuvių ir šveicarų mokslininkas, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas.
Biografija
Šveicarijoje
Bazelyje baigė gimnaziją. Nuo 1915 m. studijavo germanistiką ir istoriją Fribūro, Bazelio ir Lozanos universitetuose. 1918 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją apie jėzuitų teatrą Fribūre. Su lietuviais susipažino dar studentaudamas Fribūre 1917 m. pabaigoje, lietuviams palankaus profesoriaus Gustavo Šniurerio rekomenduotas, pradėjo dirbti Lietuvos informacijų biure.
Šveicaro J. Ereto likimą, jo viso gyvenimo veiklą Lietuvos labui lėmė lietuvis Mikelis Ašmys, vienas iš Klaipėdos krašto jaunųjų patriotų. M. Ašmio padedamas J. Eretas pradėjo mokytis lietuvių kalbos, susipažino su Fribūro universiteto studentais Stasiu Šalkauskiu, Kaziu Pakštu, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Kartu su M. Ašmiu leido informacinius biuletenius ir žurnalą „Litauen“. 1918 m. parašė didžiulį veikalą (apie 500 psl.) vokiečių kalba „Litauen in Vergangenheit, Gegenwart und Zukunft“ („Lietuva praeityje, dabartyje ir ateityje“; Bern, 1919). Ši knyga tapo pirmąja pažintine studija valstybėms, kurios apie ką tik nepriklausomybę paskelbusią jauną valstybę mažai žinojo.
1918 m. M. Ašmį netikėtai pakirto ispaniškas gripas. Mirties akivaizdoje M. Ašmys pasikvietė savo studijų draugą ir bendradarbį J. Eretą, nupiešė atgimstančios Lietuvos perspektyvas, išsakė troškimus ir paprašė jį pavaduoti dirbant tėvynės labui. J. Eretas pažadėjo ir savo pažadą tesėjo.
1918 m. J. Eretas pradėjo dirbti Lietuvos informacijų biure Lozanoje. Nuo 1919 m. sausio mėn. dirbo spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, nuo rugsėjo mėn. – spaudos biure Berlyne. Tais pačiais metais Lietuvos atstovas Berne Juozas Purickis pakvietė J. Eretą darbuotis atstovybėje kaip spaudos atašė, o metų pabaigoje Lietuvos Vyriausybė pakvietė dirbti Užsienio reikalų ministerijoje patarėju bei organizuoti informacijos tarnybas Lietuvoje.
Lietuvoje
1919 m. spalio 15 d. J. Eretas atvyko į Kauną, buvo paskirtas užsienio reikalų ministro patarėju spaudos reikalams. Čia įkūrė spaudos biurą (nuo 1920 m. pavasario – Informacijos departamentas) ir tapo jo direktoriumi. Užsienio reikalų viceministro pavedimu prie Informacijos departamento 1920 m. balandžio 1 d. įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą ELTA (Ereto Lietuvos Telegramų Agentūra), vadovavo 14 jos skyrių Lietuvoje ir užsienyje. 1922 m. vasario 4 d. atsistatydino, pareigas perduodamas Matui Šalčiui.
Pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 m. spalio mėn. įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1-ojo savanorių pulko vado Kazio Škirpos adjutantu. 1920 m. derybose su lenkais Ženevoje ir 1921 m. Briuselyje buvo deleguotas prie lietuvių delegacijos spaudos reikalams.
1919–1922 m. pakviestas organizuoti Aukštųjų kursų Humanitarinį skyrių, kuriame vėliau dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą, o dramos studijoje – visuotinę literatūrą ir meno istoriją. Įkūrus Lietuvos universitetą, išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Visuotinės literatūros katedrai.
1922 m. gavo Lietuvos pilietybę. Juozo Tumo-Vaižganto paskatintas apie 1921 m. atkūrė Motiejaus Valančiaus blaivybės draugiją, 1922 m. įkūrė ir pradėjo leisti draugijos žurnalą „Sargyba“. Sveiką gyvenimo būdą skatino ir sportu, parašė du sporto vadovėlius. 1923 m. prisidėjo prie (LSL) įsteigimo, 1923 m. įsteigė ir redagavo lygos laikraštį „Sportas“, kartu su Karoliu Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją (LGSF), leido federacijos laikraštį „Jėga ir grožis“. Padėjo įkurti vaikų laikraštėlį „Angelas sargas“, vėliau pavadintą „Žvaigždute“.
1923 m. išrinktas į Lietuvos Antrąjį Seimą, bet politinė karjera jo visai nedomino ir, nebaigęs kadencijos, iš jo pasitraukė. Kur kas labiau jį traukė mokslinė ir visuomeninė veikla, ypač organizacinis darbas su jaunimu. Įsteigė katalikišką kaimo jaunimo švietėjišką organizaciją „Pavasarininkai“, 1923–1928 m. valdybos pirmininkas. Šalia laikraščio „Pavasaris“, skirto eiliniams nariams, 1923 m. įsteigė „Pavasarininkų vadą“, skirtą jaunimo vadovams auklėti ir instruktuoti. 1926 m. laikraštis pertvarkytas ir pavadintas „Jaunimo vadu“. 1925 m. drauge su kitais įkūrė „Pavasario“ liaudies universitetą, vėliau pavadintą vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. „Pavasario“ liaudies universitetas sudarė sąlygas siekti mokslo materialiai nepasiturinčiam jaunimui ir jau dirbantiems asmenims.
1927 m. Kaune organizavo jubiliejinį pavasarininkų kongresą, sutraukęs per 11 tūkst. pavasarininkų ir daug svečių iš užsienio. 1928 m. pabaigoje dėl susilpnėjusios sveikatos atsisakęs pirmininko pareigų liko „Pavasario sąjungos“ garbės pirmininku. 1932 m. vasarą už nepalankius žodžius valdžiai su kitais dviem pavasarininkais (Pranu Dovydaičiu ir Juozu Leimonu) buvo uždarytas į Marijampolės kalėjimą.
J. Eretas buvo aktyvus Ateitininkų sąjungos narys, dalyvavo renginiuose, skaitė paskaitas. 1927 m. liepos 18 d. vadovavo pirmajai ateitininkų sporto olimpiadai, vykusiai Palangoje. 1927 m. kartu su V. Mykolaičiu-Putinu organizavo studentų literatų būrelį „Šatrija“, o nuo 1932 m. buvo šio būrelio globėjas.
1930 m. išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto leidžiamo žurnalo „Athenaeum“ redaktoriumi; jį redagavo iki 1938 m. Nuo 1936 m. bendradarbiavo katalikų inteligentų leidžiamame dienraštyje „XX amžius“, kas antrą savaitę pateikdavo vedamuosius apie įvykius Ispanijoje, straipsnius pasirašinėjo Hispanus slapyvardžiu.
Vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų. 1931−1940 m. LKMA centro valdybos vicepirmininkas. 1936 m. suteiktas LKMA akademiko vardas. 1935, 1937, 1940 m. redagavo „Suvažiavimų darbus“.
1925 m. vedė studentę Oną Jakaitytę (1898–1954) ir nuo tol, norėdamas pabrėžti šeimos lietuviškumą, pasirašinėjo Ereto-Jakaičio pavarde. Šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.
1940 m. uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, visa profesūra, taip pat ir J. Eretas, buvo atleista. Su šeima apsigyveno žmonos tėviškėje Pakorbūdžių kaime (Sintautų valsčius), slapstėsi pas ūkininkus, kad nesuimtų. 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, tačiau su šeima pateko į SS lagerius, iš kurių Šveicarijos vyriausybės pastangomis buvo išvaduotas.
Šveicarijoje
1941 m. kovo 22 d. su šeima atvyko į savo pirmąją tėvynę Šveicariją, apsigyveno gimtajame Bazelyje. 1942 m. ėjo Fribūro universiteto kanclerio pareigas. 1942–1956 m. tarnavo Šveicarijos kariuomenėje vyresniuoju leitenantu. Iki pensijos 1962 m. dirbo Bazelio miesto gimnazijoje.
Įsijungė į platesnę švietėjišką veiklą, trylika metų buvo renkamas į Bazelio miesto kantono švietimo tarybą, ruošė ir publikavo studijas įvairiais švietimo klausimais. 1954 m. išrinktas išeivijos Lietuvių rašytojų sąjungos garbės nariu, tapo Šveicarijos lietuvių bendruomenės vadovybės nariu. Šveicarų enciklopediniuose leidiniuose „Schweitzer Lexikon“ (1945–1948 m.) ir „Frauenlexikon“ (1953–1954 m.) redagavo baltų tautų skyrių, rašė į „Europe Acterna“ (1955 m.). Paskelbė straipsnių leidiniuose „Aidai“, „Draugas“, „Tėvynės sargas“, „Šaltinis“.
Niekada nepamiršo savo antrosios tėvynės – Lietuvos, tęsė kovą už jos išlaisvinimą. Aktyviai įsijungė į Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklą, skaitė paskaitas Vasario 16-os minėjimuose ir Europos lietuvių studijų savaičių metu, susitikinėjo su lietuviais kitose šalyse – keliskart apsilankė JAV, Italijoje ir Vokietijoje. Palaidotas Bazelio kapinėse.1996 m., minint 100-ąsias profesoriaus gimimo metines, šeimos nariai Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo didelę dalį J. Ereto asmeninio archyvo – nuotraukų, knygų, laiškų.
Kūryba
Šveicarijoje parašė knygą „Lietuvos praeitis, dabartis ir ateitis“ (Litauen in Vergangenheit, Gegenwart und Zukunft, 1919 m.), Lietuvoje išleido „Lengvosios atletikos vadovėlį“ (kartu su Karoliu Dineika, 1922 m.), „Muštuką ir kumščiasvydį“ (1923 m.), „Bethoveno jaunystė“ (1927), „Henrich Seuse“ (1929 m.), „Meister Eckehartas“ (1930 m.), „Jonas Tauleris“ (1930 m.), „Vokiečių literatūros istorija“ (1931 m., T. 1), „Jaunasis Goethe“ (1932 m.), „J. W. Goethe“ (1933 m.), "Frederikas Ozanamas" (1934 m.), iškalbos vadovėlį „Menas kalbėti“ (1935 m.), „L. Rėzos santykiai su J. V. Gėte“ (1938 m.) ir kt.
Aktyviai dalyvavo Lietuvos ir užsienio spaudoje, parašė daug straipsnių ir studijų periodiniuose leidiniuose „Logos“, „Židinys“, „Soter“, „Naujoji Romuva“, „Athenaeum“.
Užsienyje parašė ir išleido „Tremties trilogiją“: „Tremtis – prakeikimas ar uždavinys?“ (1964 m.), „Tremties lietuvis idėjų sūkuryje“ (1965 m.), „Mažosios tautos ir valstybės (jų reikšmė Europai)“ (1966 m.), taip pat „Tremtis, kaip istorijos reiškinys“ (1965 m.), monografijas apie Stasį Šalkauskį (1960 m.), Kazį Pakštą (1970 m.), prelatui Pranciškui Jurui skirtą monografiją „Valančiaus šviesa už marių“ (1980 m.). Vokiečių kalba paskelbė studiją „Užmirštieji baltai“. 1972–1975 m. ji išversta į anglų, prancūzų, ispanų, italų, portugalų kalbas.
Atminimo įamžinimas
- 2001 m. spalio 18 d. VDU Katalikų teologijos kiemelyje (Gimnazijos g. 7) pastatytas profesoriaus ir jo žmonos atminimui skirtas medinis stogastulpis (tautodail. Ipolitas Užkurnys).
- 2003 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
- 2006 m. spalio 12 d. ant namo Kaune (Rotušės a. 23/2) atidengta memorialinė lenta (dail. Leonas Adomkus).
- 2010 m. spalio 15 d. prie namo Bazelyje (Šveicarija), kuriame po sovietų okupacijos nuo 1941 m. grįžęs į Šveicariją gyveno J. Eretas, atidengta atminimo lenta.
Bibliografija
- Stasys Šalkauskis, monografija. – Basel, 1961 m.
- Baltisches Schicksal. – Basel, 1970 m.
- Užmirštieji baltai. – Kaunas: Naujasis amžius, 2001 m. – 24 p. – ISBN 9955-426-15-2
Literatūra
- Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas Tarnyboje Lietuvai (red. str. rinkinys). – Brooklyn, N. Y.: Pranciškonų spaustuvė, 1972.
- Kultūra. Mokslas. Religija / Juozas Eretas (sud. Silvestras Gaižiūnas). – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2006. – 376 p. – ISBN 9955-435-79-8
Šaltiniai
- http://www.lis.lt/index.php?lang=LT&id=archyvas&TomasID=4&ArchyvasPSL=69&ArchyvasKiekis=1[neveikianti nuoroda]
- Juozas Eretas – „Tūkstantmečio šveicaras“[neveikianti nuoroda]
- Stasys Šalkauskis. 15 metų kultūrinėje Lietuvos tarnyboje // Židinys, 1934. T. 20. Nr. 8-9. – 193–211 psl.
- Juozui Eretui – 100 Archyvuota kopija 2004-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 123 psl.
- Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai // XXI amžius, 2008-07-02, Nr. 50 (1643) Archyvuota kopija 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
- Vaidotas A. Vaičaitis. Juozas Eretas ir ateitininkų sąjūdis Archyvuota kopija 2013-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- Paminėtos prof. Juozo Ereto 100-osios gimimo metinės
- Pagerbtas Šveicarijos sūnus, Lietuvos patriotas // XXI amžius, 2001-10-10, Nr. 76 (985) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=486&parent_id=140
- http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20041013/4-1.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=ERETAS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Eretas, Kas yra Juozas Eretas? Ką reiškia Juozas Eretas?
Juozas EretasJ Eretas apie 1927 m Gime 1896 m spalio 18 d Bazelis SveicarijaMire 1984 m kovo 13 d 87 metai BazelisSutuoktinis e Ona Jakaityte EretieneVaikai Juozas Aldona Laisve Birute JulijaVeikla literaturos istorikas publicistas zurnalistas pedagogas politikasPartija Lietuvos krikscioniu demokratu partijaAlma mater Friburo universitetasVikiteka Juozas Eretas Juozas Eretas Jakaitis vok Jozeph Ehret 1896 m spalio 18 d Bazelyje Sveicarija 1984 m kovo 13 d Bazelyje lietuviu ir sveicaru mokslininkas literaturos istorikas ir pedagogas publicistas Lietuvos telegramu agenturos ELTA steigejas ir pirmasis vadovas BiografijaSveicarijoje Bazelyje baige gimnazija Nuo 1915 m studijavo germanistika ir istorija Friburo Bazelio ir Lozanos universitetuose 1918 m apgyne filosofijos daktaro disertacija apie jezuitu teatra Fribure Su lietuviais susipazino dar studentaudamas Fribure 1917 m pabaigoje lietuviams palankaus profesoriaus Gustavo Sniurerio rekomenduotas pradejo dirbti Lietuvos informaciju biure Sveicaro J Ereto likima jo viso gyvenimo veikla Lietuvos labui leme lietuvis Mikelis Asmys vienas is Klaipedos krasto jaunuju patriotu M Asmio padedamas J Eretas pradejo mokytis lietuviu kalbos susipazino su Friburo universiteto studentais Stasiu Salkauskiu Kaziu Pakstu Vincu Mykolaiciu Putinu Kartu su M Asmiu leido informacinius biuletenius ir zurnala Litauen 1918 m parase didziulį veikala apie 500 psl vokieciu kalba Litauen in Vergangenheit Gegenwart und Zukunft Lietuva praeityje dabartyje ir ateityje Bern 1919 Si knyga tapo pirmaja pazintine studija valstybems kurios apie ka tik nepriklausomybe paskelbusia jauna valstybe mazai zinojo 1918 m M Asmį netiketai pakirto ispaniskas gripas Mirties akivaizdoje M Asmys pasikviete savo studiju drauga ir bendradarbį J Ereta nupiese atgimstancios Lietuvos perspektyvas issake troskimus ir paprase jį pavaduoti dirbant tevynes labui J Eretas pazadejo ir savo pazada tesejo 1918 m J Eretas pradejo dirbti Lietuvos informaciju biure Lozanoje Nuo 1919 m sausio men dirbo spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne nuo rugsejo men spaudos biure Berlyne Tais paciais metais Lietuvos atstovas Berne Juozas Purickis pakviete J Ereta darbuotis atstovybeje kaip spaudos atase o metu pabaigoje Lietuvos Vyriausybe pakviete dirbti Uzsienio reikalu ministerijoje patareju bei organizuoti informacijos tarnybas Lietuvoje Lietuvoje 1919 m spalio 15 d J Eretas atvyko į Kauna buvo paskirtas uzsienio reikalu ministro patareju spaudos reikalams Cia įkure spaudos biura nuo 1920 m pavasario Informacijos departamentas ir tapo jo direktoriumi Uzsienio reikalu viceministro pavedimu prie Informacijos departamento 1920 m balandzio 1 d įsteige Lietuvos telegramu agentura ELTA Ereto Lietuvos Telegramu Agentura vadovavo 14 jos skyriu Lietuvoje ir uzsienyje 1922 m vasario 4 d atsistatydino pareigas perduodamas Matui Salciui Pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenes savanoris 1920 m spalio men įstojo į Lietuvos kariuomene tarnavo 1 ojo savanoriu pulko vado Kazio Skirpos adjutantu 1920 m derybose su lenkais Zenevoje ir 1921 m Briuselyje buvo deleguotas prie lietuviu delegacijos spaudos reikalams 1919 1922 m pakviestas organizuoti Aukstuju kursu Humanitarinį skyriu kuriame veliau deste vokieciu kalba ir literatura o dramos studijoje visuotine literatura ir meno istorija Įkurus Lietuvos universiteta isrinktas Teologijos filosofijos fakulteto profesoriumi vadovavo Visuotines literaturos katedrai 1922 m gavo Lietuvos pilietybe Juozo Tumo Vaizganto paskatintas apie 1921 m atkure Motiejaus Valanciaus blaivybes draugija 1922 m įkure ir pradejo leisti draugijos zurnala Sargyba Sveika gyvenimo buda skatino ir sportu parase du sporto vadovelius 1923 m prisidejo prie LSL įsteigimo 1923 m įsteige ir redagavo lygos laikrastį Sportas kartu su Karoliu Dineika 1922 m įkure Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija LGSF leido federacijos laikrastį Jega ir grozis Padejo įkurti vaiku laikrastelį Angelas sargas veliau pavadinta Zvaigzdute 1923 m isrinktas į Lietuvos Antrajį Seima bet politine karjera jo visai nedomino ir nebaiges kadencijos is jo pasitrauke Kur kas labiau jį trauke moksline ir visuomenine veikla ypac organizacinis darbas su jaunimu Įsteige katalikiska kaimo jaunimo svietejiska organizacija Pavasarininkai 1923 1928 m valdybos pirmininkas Salia laikrascio Pavasaris skirto eiliniams nariams 1923 m įsteige Pavasarininku vada skirta jaunimo vadovams aukleti ir instruktuoti 1926 m laikrastis pertvarkytas ir pavadintas Jaunimo vadu 1925 m drauge su kitais įkure Pavasario liaudies universiteta veliau pavadinta vyskupo Motiejaus Valanciaus vardu Pavasario liaudies universitetas sudare salygas siekti mokslo materialiai nepasiturinciam jaunimui ir jau dirbantiems asmenims 1927 m Kaune organizavo jubiliejinį pavasarininku kongresa sutraukes per 11 tukst pavasarininku ir daug sveciu is uzsienio 1928 m pabaigoje del susilpnejusios sveikatos atsisakes pirmininko pareigu liko Pavasario sajungos garbes pirmininku 1932 m vasara uz nepalankius zodzius valdziai su kitais dviem pavasarininkais Pranu Dovydaiciu ir Juozu Leimonu buvo uzdarytas į Marijampoles kalejima J Eretas buvo aktyvus Ateitininku sajungos narys dalyvavo renginiuose skaite paskaitas 1927 m liepos 18 d vadovavo pirmajai ateitininku sporto olimpiadai vykusiai Palangoje 1927 m kartu su V Mykolaiciu Putinu organizavo studentu literatu burelį Satrija o nuo 1932 m buvo sio burelio globejas 1930 m isrinktas Teologijos filosofijos fakulteto leidziamo zurnalo Athenaeum redaktoriumi jį redagavo iki 1938 m Nuo 1936 m bendradarbiavo kataliku inteligentu leidziamame dienrastyje XX amzius kas antra savaite pateikdavo vedamuosius apie įvykius Ispanijoje straipsnius pasirasinejo Hispanus slapyvardziu Vienas Lietuviu kataliku mokslo akademijos LKMA steigeju 1931 1940 m LKMA centro valdybos vicepirmininkas 1936 m suteiktas LKMA akademiko vardas 1935 1937 1940 m redagavo Suvaziavimu darbus 1925 m vede studente Ona Jakaityte 1898 1954 ir nuo tol noredamas pabrezti seimos lietuviskuma pasirasinejo Ereto Jakaicio pavarde Seima isaugino penkis vaikus sunu Juoza filologa dukras Aldona dramos aktore Laisve piesimo mokytoja Birute tarnautoja ir Julija mokytoja 1940 m uzdarius Teologijos filosofijos fakulteta visa profesura taip pat ir J Eretas buvo atleista Su seima apsigyveno zmonos teviskeje Pakorbudziu kaime Sintautu valscius slapstesi pas ukininkus kad nesuimtu 1941 m pasitrauke į Vokietija taciau su seima pateko į SS lagerius is kuriu Sveicarijos vyriausybes pastangomis buvo isvaduotas Sveicarijoje 1941 m kovo 22 d su seima atvyko į savo pirmaja tevyne Sveicarija apsigyveno gimtajame Bazelyje 1942 m ejo Friburo universiteto kanclerio pareigas 1942 1956 m tarnavo Sveicarijos kariuomeneje vyresniuoju leitenantu Iki pensijos 1962 m dirbo Bazelio miesto gimnazijoje Įsijunge į platesne svietejiska veikla trylika metu buvo renkamas į Bazelio miesto kantono svietimo taryba ruose ir publikavo studijas įvairiais svietimo klausimais 1954 m isrinktas iseivijos Lietuviu rasytoju sajungos garbes nariu tapo Sveicarijos lietuviu bendruomenes vadovybes nariu Sveicaru enciklopediniuose leidiniuose Schweitzer Lexikon 1945 1948 m ir Frauenlexikon 1953 1954 m redagavo baltu tautu skyriu rase į Europe Acterna 1955 m Paskelbe straipsniu leidiniuose Aidai Draugas Tevynes sargas Saltinis Atminimo lenta Kaune Rotuses a 23 2Stogastulpis su atminimo lenta Juozui ir Onai Eretams Kaune prie Zitieciu rumu Niekada nepamirso savo antrosios tevynes Lietuvos tese kova uz jos islaisvinima Aktyviai įsijunge į Sveicarijos lietuviu bendruomenes veikla skaite paskaitas Vasario 16 os minejimuose ir Europos lietuviu studiju savaiciu metu susitikinejo su lietuviais kitose salyse keliskart apsilanke JAV Italijoje ir Vokietijoje Palaidotas Bazelio kapinese 1996 m minint 100 asias profesoriaus gimimo metines seimos nariai Vytauto Didziojo universitetui padovanojo didele dalį J Ereto asmeninio archyvo nuotrauku knygu laisku KurybaSveicarijoje parase knyga Lietuvos praeitis dabartis ir ateitis Litauen in Vergangenheit Gegenwart und Zukunft 1919 m Lietuvoje isleido Lengvosios atletikos vadovelį kartu su Karoliu Dineika 1922 m Mustuka ir kumsciasvydį 1923 m Bethoveno jaunyste 1927 Henrich Seuse 1929 m Meister Eckehartas 1930 m Jonas Tauleris 1930 m Vokieciu literaturos istorija 1931 m T 1 Jaunasis Goethe 1932 m J W Goethe 1933 m Frederikas Ozanamas 1934 m iskalbos vadovelį Menas kalbeti 1935 m L Rezos santykiai su J V Gete 1938 m ir kt Aktyviai dalyvavo Lietuvos ir uzsienio spaudoje parase daug straipsniu ir studiju periodiniuose leidiniuose Logos Zidinys Soter Naujoji Romuva Athenaeum Uzsienyje parase ir isleido Tremties trilogija Tremtis prakeikimas ar uzdavinys 1964 m Tremties lietuvis ideju sukuryje 1965 m Mazosios tautos ir valstybes ju reiksme Europai 1966 m taip pat Tremtis kaip istorijos reiskinys 1965 m monografijas apie Stasį Salkauskį 1960 m Kazį Paksta 1970 m prelatui Pranciskui Jurui skirta monografija Valanciaus sviesa uz mariu 1980 m Vokieciu kalba paskelbe studija Uzmirstieji baltai 1972 1975 m ji isversta į anglu prancuzu ispanu italu portugalu kalbas Atminimo įamzinimas2001 m spalio 18 d VDU Kataliku teologijos kiemelyje Gimnazijos g 7 pastatytas profesoriaus ir jo zmonos atminimui skirtas medinis stogastulpis tautodail Ipolitas Uzkurnys 2003 m isleistas pasto zenklas dail Ausrele Ratkeviciene 2006 m spalio 12 d ant namo Kaune Rotuses a 23 2 atidengta memorialine lenta dail Leonas Adomkus 2010 m spalio 15 d prie namo Bazelyje Sveicarija kuriame po sovietu okupacijos nuo 1941 m grįzes į Sveicarija gyveno J Eretas atidengta atminimo lenta BibliografijaStasys Salkauskis monografija Basel 1961 m Baltisches Schicksal Basel 1970 m Uzmirstieji baltai Kaunas Naujasis amzius 2001 m 24 p ISBN 9955 426 15 2LiteraturaDidysis jo nuotykis Prof J Eretas Tarnyboje Lietuvai red str rinkinys Brooklyn N Y Pranciskonu spaustuve 1972 Kultura Mokslas Religija Juozas Eretas sud Silvestras Gaiziunas Vilnius Pasvires pasaulis 2006 376 p ISBN 9955 435 79 8Saltiniaihttp www lis lt index php lang LT amp id archyvas amp TomasID 4 amp ArchyvasPSL 69 amp ArchyvasKiekis 1 neveikianti nuoroda Juozas Eretas Tukstantmecio sveicaras neveikianti nuoroda Stasys Salkauskis 15 metu kulturineje Lietuvos tarnyboje Zidinys 1934 T 20 Nr 8 9 193 211 psl Juozui Eretui 100 Archyvuota kopija 2004 12 24 is Wayback Machine projekto Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 123 psl Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai XXI amzius 2008 07 02 Nr 50 1643 Archyvuota kopija 2016 03 12 is Wayback Machine projekto Vaidotas A Vaicaitis Juozas Eretas ir ateitininku sajudis Archyvuota kopija 2013 05 16 is Wayback Machine projekto Paminetos prof Juozo Ereto 100 osios gimimo metines Pagerbtas Sveicarijos sunus Lietuvos patriotas XXI amzius 2001 10 10 Nr 76 985 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto http www post lt katalogas item details php3 item id 486 amp parent id 140 http www xxiamzius lt archyvas priedai horizontai 20041013 4 1 html Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto http atminimas kvb lt asmenvardis php asm ERETAS 20JUOZAS Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto