Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazys PakštasGimė 1893 m birželio 29 d Alinauka Užpalių valsčiusMirė 1960 m rugsėjo 11 d 67 metai Čikaga JAVTėvas Adomas
Kazys Pakštas
| Kazys Pakštas | |
|---|---|
| Gimė | 1893 m. birželio 29 d. Alinauka, Užpalių valsčius |
| Mirė | 1960 m. rugsėjo 11 d. (67 metai) Čikaga, JAV |
| Tėvas | Adomas Pakštas |
| Motina | Ona Pakštienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Pakštienė |
| Veikla | geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1918 m. Fordhamo universitetas, 1923 m. Fribūro universitetas |
Kazys Pakštas (1893 m. birželio 29 d. Alinaukoje, Užpalių valsčius – 1960 m. rugsėjo 11 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas.
Biografija
Gimė ūkininkų šeimoje. 1908 m. baigė Užpalių pradžios mokyklą. Išvyko į Kauną, dirbo Saliamono Banaičio spaustuvėje. 1912 m. Peterburgo Šv. Kotrynos gimnazijoje eksternu išlaikė šešių gimnazijos klasių egzaminus. 1912–1913 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Trumpai dirbo vaistininku Birštone.
1914 m. išvyko į JAV. 1915 m. įstojo į Valparaiso universitetą (Indianos valstija). Tų pačių metų rudenį įstojo į jėzuitų išlaikomą Lojolos universitetą, kuriame studijavo sociologiją ir politiką. Vėliau perėjo į Fordhamo universiteto (Niujorkas) Sociologijos fakultetą, kurį baigė 1918 m.
1919 m. grįžęs į Lietuvą dirbo ryšių karininku Prancūzijos, JAV ir Anglijos karinėse misijose. 1919–1923 m. Fribūro universitete studijavo gamtos mokslus, apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos klimatas“. 1923 m., vėl grįžęs į JAV, buvo „Darbininko“ (Bostonas) redaktorius, 1924–1925 m. „Draugo“ (Čikaga) vyr. redaktorius.
Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto kviečiamas 1925 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1925–1939 m. universitete dėstė įvairias geografijos mokslų disciplinas. Nuo 1925 m. docentas, nuo 1929 m. profesorius. 1931 m. perėjo į Matematikos-gamtos fakultetą, geografijos katedros vedėjas. 1928–1931 m. kas antrą savaitgalį Latvijos universitete skaitė geografijos paskaitas.
Daug keliavo, aplankė Braziliją (1927 m.), Palestiną, SSRS (1933 m.), 1930–1931 m. laivu keliavo aplink Afriką, pabuvojo beveik visose Europos šalyse. Intensyviai dirbo mokslinį darbą: nustatė Lietuvos klimatines juostas, pradėjo sistemingus ežerų tyrimus.
Pasižymėjo kaip vienas aktyviausių įvairių visuomeninių organizacijų steigėjų. Nuo 1926 m. – Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, 1939 m. išrinktas nariu akademiku. 1930–1940 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas. 1934 m. suorganizavo Lietuvos geografų draugiją ir iki 1940 m. buvo jos pirmininkas. 1933–1939 m. vadovavo Lietuvių-švedų draugijai, 1934–1939 m. buvo Lietuvių-amerikiečių draugijos vicepirmininkas, priklausė Lietuvių-prancūzų bei Lietuvių-šveicarų draugijoms. Dalyvavo steigiant Politinį klubą, Lietuvos vakarų sąjungą, Lietuvos katalikų universiteto steigimo komitetą, „Romuvos“ draugiją ir kt. Priklausė Kauno Rotary klubui. 1938 m. buvo siūlomas kandidatu į respublikos prezidentus.
Emigracijoje
1939 m. išvyko į JAV. 1939–1941 m. dėstė Kalifornijos universitete, 1943–1944 m. Karletono kolegijoje, 1947–1948 m. Armijos kalbų mokykloje, 1949–1954 m. Duguesne, 1955 m. Merilendo universitete. Nuo 1957 m. Stiubenvilio kolegijoje, įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė geografiją, geopolitiką ir įvadą į socialinius mokslus. 1954–1957 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
1941 m. Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros institutą ir iki 1943 m. vidurio jam vadovavo. 1951 m. įkūrė Centrinės Europos federalinį klubą, iki 1955 m. jam pirmininkavo. 1950 m. išrinktas Centrinės Europos krikščionių demokratų unijos vicepirmininku ir juo buvo iki 1959 m. Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose ir politiniuose kongresuose, daug rašė į lietuvišką spaudą.
Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.
Mokslinė veikla
Geopolitika
K. Pakštas į Lietuvos politinės minties istoriją įėjo kaip mokslininkas, vienas iš nedaugelio suvokęs geopolitikos svarbą tarpukario Europos ir pasaulio situacijoje. Tai mokslininkas, sugebėjęs įsiklausyti į tuo metu pasaulyje vyravusias nuotaikas, supratęs politinio mąstymo vystymosi kryptis ir prioritetus.
K. Pakštas buvo ne tik teoretikas, bet kūrė ir praktinių projektų modelius, bandė juos realizuoti. Tačiau tuometiniam autoritariniam Antano Smetonos režimui geografijos profesoriaus idėjos nebuvo priimtinos. Svarbiausias ir didžiausias jo darbas politinės geografijos srityje yra 1929 m. išleista knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. Šia tema taip pat buvo paskelbęs straipsnių spaudoje – „Iš praėjusio dešimtmečio į ateinantį“ (1928 m.), „Lietuvos ribų problema“ (1939 m.), „Baltoskandijos konfederacija“ (1936 m.), „Kodėl Lietuva turi būti nepriklausoma?“ (1943 m.) ir kt.
Nors K. Pakšto pagrindinio darbo pavadinime ir nėra žodžio geopolitika, jis gana dažnai sutinkamas pačiame tekste. Iš principo sunku surasti tvirtą ribą tarp to, kas vadinama politine geografija ir geopolitikos termino.
Kaip geografas K. Pakštas taip pat įsitraukė į valstybės likimo aiškinimą per geografinę aplinką. Jis rašė, kad „tautų ir valstybių painiuosius klausimus pridera spręsti ne tik laiko, bet ir erdvės atžvilgiu. Šitą erdvę mes suprantame kaip geografinę aplinką (milieu, environment), kurioje daugelis gyvenimo reiškinių susipina į tamprią virtinę ir vystosi nuolatinėje savitarpio įtakoje“. Tačiau savo tyrimuose K. Pakštas nebuvo maksimalistas ir nemanė, kad „visą žmonijos margumą“ galima būtų aiškinti vien tik gamtinės aplinkos įtaka.
Valstybės „talpumas“
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Atsarginė Lietuva.
K. Pakštas išskyrė keletą problemų, kurias, jo nuomone, turėtų nagrinėti geopolitikos mokslas. Viena iš jų yra valstybės teritorinis talpumas, t. y. kiek gyventojų valstybė galėtų išlaikyti ir išmaitinti esant tam tikram pragyvenimo standartui.
Lygindamas tos pačios platumos valstybes, turinčias maždaug vienodas gamtines sąlygas, K. Pakštas teigė, jog galima gana tiksliai nustatyti valstybės galimybes išlaikyti gyventojus. Šis klausimas buvo labai aktualus Lietuvai, nes profesorius laikėsi tokios nuomonės (ir ją pagrindė matematiniais skaičiavimais). Jis tvirtino, kad Lietuvoje artimiausioje ateityje bus didelis gyventojų perteklius, šis perteklius savaime ieškos lengviausių būdų savo gyvenimo standartui pakelti, t. y. – emigruoti. K. Pakštas pirmasis iš lietuvių pareiškė, jog emigracija yra neišvengiama. Jo nuomone, šio natūralaus proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau galima reguliuoti emigracijos kryptis ir tempus. O teisingai tvarkantis emigracija gali netgi labai pasitarnauti metropolijai.
Galia
K. Pakštas, kalbėdamas apie valstybių galią, horizontaliam valstybės dydžiui priešpastato vertikalų. Jo nuomone, ypač svarbus yra kokybinis skirtumas tarp mažų ir didelių valstybių. Jis rašė, kad didžiosios valstybės auga horizontaliai – plėsdamos savo teritoriją. Tuo tarpu mažosios valstybės, norėdamos atsilaikyti, yra priverstos „augti vertikaliai“, t. y. didinti gyventojų išsilavinimą, savo kultūrinį svorį. „Prieš horizontalių erdvių platybę reikia pastatyti aukštą vertikalinį Baltijos tautų ūgį. Tik šis beveik vienintelis būdas ir tėra reikiamai pusiausvyrai palaikyti Baltijos pajūryje“.
Profesorius pažymi, kad ekonominės galybės savo pradžią ir įsibėgėjimą gavo „moralinėse versmėse“. Čia autorius kaip pavyzdį pateikia mažąsias Europos valstybes – Daniją, Belgiją, Nyderlandus, Šveicariją. Faktiškai tai pirmasis toks praktinis švietimo ir mokslo būtinumo aiškinimas Lietuvoje.
K. Pakštas į Lietuvos politinės minties terminologiją įveda homo oeconomicus sąvoką. Nors ir nereikia užmiršti tikrųjų moralinių žmogaus charakterio vertybių, tačiau tokioms valstybėms kaip Lietuva reikia mokytis išnaudoti homo oeconomicus savybes ir savo politiką statyti ant ekonominio pagrindo. Tam, kad valstybė būtų saugi, ji turi būti naudinga savo kaimynams. Šiuo požiūriu, Pakšto vertinimu, Baltijos valstybių padėtis yra palanki – jos yra tranzito šalys ir turi didelius užnugarius (hinterlandus).
Baltoskandijos konfederacija
Vienas iš būdų mažosioms valstybėms atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių spaudimą yra jungtis į sąjungas ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Jungtis gali tik panašios savo dydžiu, geografine aplinka, tikėjimu, bei pagarbą ir toleranciją viena kitai jaučiančios valstybės. Remdamasis tuo K. Pakštas kalba apie galimą Baltoskandijos konfederaciją.
Įvertinimas
1934 m. Švedijos Geografijos ir antropologijos draugijos Andree medalis, 1938 m. Latvijos Trijų žvaigždžių ordino komandoras, 1939 m. Jo Didenybės Švedijos Karaliaus Vazos ordino kavalierius.
Atminimo įamžinimas
Lietuvos geografų draugija savo įkūrėjui 1992 m. Užpaliuose pastatė paminklą, o buvusio Alinaukos vienkiemio vietoje – koplystulpį.
1989 m. atkurta Lietuvos geografų draugija įsteigė K. Pakšto medalį kuriuo apdovanojami asmenys, labiausiai nusipelnę geografijos mokslui (nuo 1998 m.).
Taip pat skaitykite
- Baltoskandija
- Atsarginė Lietuva
Šaltiniai
- Vladas Terleckas. Kazys Pakštas – žymus geografas, neišgirstas pranašas [1] Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Jonas Rudokas. Ar paseno profesoriaus K. Pakšto idėjos? [2][neveikianti nuoroda]
- http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/ppersonos.htm Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Kazys Pakštas. Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas
- Kazys Pakštas. Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas (tęsinys)
- Vidmantas Valiušaitis. Per gyvenimą – lyg per tyrus Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Virginija Skučaitė. Nepripažinto pranašo odisėja tęsiasi
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazys Pakštas, Kas yra Kazys Pakštas? Ką reiškia Kazys Pakštas?
Kazys PakstasGime 1893 m birzelio 29 d Alinauka Uzpaliu valsciusMire 1960 m rugsejo 11 d 67 metai Cikaga JAVTevas Adomas PakstasMotina Ona PakstieneSutuoktinis e Ona PakstieneVeikla geografas keliautojas visuomenes veikejasAlma mater 1918 m Fordhamo universitetas 1923 m Friburo universitetas Kazys Pakstas 1893 m birzelio 29 d Alinaukoje Uzpaliu valscius 1960 m rugsejo 11 d Cikagoje JAV Lietuvos geografas keliautojas visuomenes veikejas profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas BiografijaGime ukininku seimoje 1908 m baige Uzpaliu pradzios mokykla Isvyko į Kauna dirbo Saliamono Banaicio spaustuveje 1912 m Peterburgo Sv Kotrynos gimnazijoje eksternu islaike sesiu gimnazijos klasiu egzaminus 1912 1913 m studijavo Kauno kunigu seminarijoje Trumpai dirbo vaistininku Birstone 1914 m isvyko į JAV 1915 m įstojo į Valparaiso universiteta Indianos valstija Tu paciu metu rudenį įstojo į jezuitu islaikoma Lojolos universiteta kuriame studijavo sociologija ir politika Veliau perejo į Fordhamo universiteto Niujorkas Sociologijos fakulteta kurį baige 1918 m 1919 m grįzes į Lietuva dirbo rysiu karininku Prancuzijos JAV ir Anglijos karinese misijose 1919 1923 m Friburo universitete studijavo gamtos mokslus apgyne daktaro disertacija Lietuvos klimatas 1923 m vel grįzes į JAV buvo Darbininko Bostonas redaktorius 1924 1925 m Draugo Cikaga vyr redaktorius Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakulteto kvieciamas 1925 m rudenį grįzo į Lietuva 1925 1939 m universitete deste įvairias geografijos mokslu disciplinas Nuo 1925 m docentas nuo 1929 m profesorius 1931 m perejo į Matematikos gamtos fakulteta geografijos katedros vedejas 1928 1931 m kas antra savaitgalį Latvijos universitete skaite geografijos paskaitas Daug keliavo aplanke Brazilija 1927 m Palestina SSRS 1933 m 1930 1931 m laivu keliavo aplink Afrika pabuvojo beveik visose Europos salyse Intensyviai dirbo mokslinį darba nustate Lietuvos klimatines juostas pradejo sistemingus ezeru tyrimus Pasizymejo kaip vienas aktyviausiu įvairiu visuomeniniu organizaciju steigeju Nuo 1926 m Lietuvos kataliku mokslo akademijos narys 1939 m isrinktas nariu akademiku 1930 1940 m Ateitininku federacijos vyriausiasis vadas 1934 m suorganizavo Lietuvos geografu draugija ir iki 1940 m buvo jos pirmininkas 1933 1939 m vadovavo Lietuviu svedu draugijai 1934 1939 m buvo Lietuviu amerikieciu draugijos vicepirmininkas priklause Lietuviu prancuzu bei Lietuviu sveicaru draugijoms Dalyvavo steigiant Politinį kluba Lietuvos vakaru sajunga Lietuvos kataliku universiteto steigimo komiteta Romuvos draugija ir kt Priklause Kauno Rotary klubui 1938 m buvo siulomas kandidatu į respublikos prezidentus Emigracijoje 1939 m isvyko į JAV 1939 1941 m deste Kalifornijos universitete 1943 1944 m Karletono kolegijoje 1947 1948 m Armijos kalbu mokykloje 1949 1954 m Duguesne 1955 m Merilendo universitete Nuo 1957 m Stiubenvilio kolegijoje įvairiose aukstosiose mokyklose deste geografija geopolitika ir įvada į socialinius mokslus 1954 1957 m dirbo Kongreso bibliotekoje Vasingtone 1941 m Cikagoje įkure Lietuviu kulturos instituta ir iki 1943 m vidurio jam vadovavo 1951 m įkure Centrines Europos federalinį kluba iki 1955 m jam pirmininkavo 1950 m isrinktas Centrines Europos krikscioniu demokratu unijos vicepirmininku ir juo buvo iki 1959 m Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose ir politiniuose kongresuose daug rase į lietuviska spauda Palaidotas Cikagos Sv Kazimiero kapinese Moksline veiklaGeopolitika K Pakstas į Lietuvos politines minties istorija įejo kaip mokslininkas vienas is nedaugelio suvokes geopolitikos svarba tarpukario Europos ir pasaulio situacijoje Tai mokslininkas sugebejes įsiklausyti į tuo metu pasaulyje vyravusias nuotaikas suprates politinio mastymo vystymosi kryptis ir prioritetus K Pakstas buvo ne tik teoretikas bet kure ir praktiniu projektu modelius bande juos realizuoti Taciau tuometiniam autoritariniam Antano Smetonos rezimui geografijos profesoriaus idejos nebuvo priimtinos Svarbiausias ir didziausias jo darbas politines geografijos srityje yra 1929 m isleista knyga Baltijos respubliku politine geografija Sia tema taip pat buvo paskelbes straipsniu spaudoje Is praejusio desimtmecio į ateinantį 1928 m Lietuvos ribu problema 1939 m Baltoskandijos konfederacija 1936 m Kodel Lietuva turi buti nepriklausoma 1943 m ir kt Nors K Paksto pagrindinio darbo pavadinime ir nera zodzio geopolitika jis gana daznai sutinkamas paciame tekste Is principo sunku surasti tvirta riba tarp to kas vadinama politine geografija ir geopolitikos termino Kaip geografas K Pakstas taip pat įsitrauke į valstybes likimo aiskinima per geografine aplinka Jis rase kad tautu ir valstybiu painiuosius klausimus pridera spresti ne tik laiko bet ir erdves atzvilgiu Sita erdve mes suprantame kaip geografine aplinka milieu environment kurioje daugelis gyvenimo reiskiniu susipina į tampria virtine ir vystosi nuolatineje savitarpio įtakoje Taciau savo tyrimuose K Pakstas nebuvo maksimalistas ir nemane kad visa zmonijos marguma galima butu aiskinti vien tik gamtines aplinkos įtaka Valstybes talpumas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Atsargine Lietuva K Pakstas isskyre keleta problemu kurias jo nuomone turetu nagrineti geopolitikos mokslas Viena is ju yra valstybes teritorinis talpumas t y kiek gyventoju valstybe galetu islaikyti ir ismaitinti esant tam tikram pragyvenimo standartui Lygindamas tos pacios platumos valstybes turincias mazdaug vienodas gamtines salygas K Pakstas teige jog galima gana tiksliai nustatyti valstybes galimybes islaikyti gyventojus Sis klausimas buvo labai aktualus Lietuvai nes profesorius laikesi tokios nuomones ir ja pagrinde matematiniais skaiciavimais Jis tvirtino kad Lietuvoje artimiausioje ateityje bus didelis gyventoju perteklius sis perteklius savaime ieskos lengviausiu budu savo gyvenimo standartui pakelti t y emigruoti K Pakstas pirmasis is lietuviu pareiske jog emigracija yra neisvengiama Jo nuomone sio naturalaus proceso neįmanoma sustabdyti taciau galima reguliuoti emigracijos kryptis ir tempus O teisingai tvarkantis emigracija gali netgi labai pasitarnauti metropolijai Galia K Pakstas kalbedamas apie valstybiu galia horizontaliam valstybes dydziui priespastato vertikalu Jo nuomone ypac svarbus yra kokybinis skirtumas tarp mazu ir dideliu valstybiu Jis rase kad didziosios valstybes auga horizontaliai plesdamos savo teritorija Tuo tarpu mazosios valstybes noredamos atsilaikyti yra priverstos augti vertikaliai t y didinti gyventoju issilavinima savo kulturinį svorį Pries horizontaliu erdviu platybe reikia pastatyti auksta vertikalinį Baltijos tautu ugį Tik sis beveik vienintelis budas ir tera reikiamai pusiausvyrai palaikyti Baltijos pajuryje Profesorius pazymi kad ekonomines galybes savo pradzia ir įsibegejima gavo moralinese versmese Cia autorius kaip pavyzdį pateikia mazasias Europos valstybes Danija Belgija Nyderlandus Sveicarija Faktiskai tai pirmasis toks praktinis svietimo ir mokslo butinumo aiskinimas Lietuvoje K Pakstas į Lietuvos politines minties terminologija įveda homo oeconomicus savoka Nors ir nereikia uzmirsti tikruju moraliniu zmogaus charakterio vertybiu taciau tokioms valstybems kaip Lietuva reikia mokytis isnaudoti homo oeconomicus savybes ir savo politika statyti ant ekonominio pagrindo Tam kad valstybe butu saugi ji turi buti naudinga savo kaimynams Siuo poziuriu Paksto vertinimu Baltijos valstybiu padetis yra palanki jos yra tranzito salys ir turi didelius uznugarius hinterlandus Baltoskandijos konfederacija Pagrindinis straipsnis Baltoskandijos konfederacija Vienas is budu mazosioms valstybems atsilaikyti pries didziuju valstybiu spaudima yra jungtis į sajungas ir glaudziau bendradarbiauti tarpusavyje Jungtis gali tik panasios savo dydziu geografine aplinka tikejimu bei pagarba ir tolerancija viena kitai jauciancios valstybes Remdamasis tuo K Pakstas kalba apie galima Baltoskandijos konfederacija Įvertinimas1934 m Svedijos Geografijos ir antropologijos draugijos Andree medalis 1938 m Latvijos Triju zvaigzdziu ordino komandoras 1939 m Jo Didenybes Svedijos Karaliaus Vazos ordino kavalierius Atminimo įamzinimasAtminimo lenta Kaune Lietuvos geografu draugija savo įkurejui 1992 m Uzpaliuose pastate paminkla o buvusio Alinaukos vienkiemio vietoje koplystulpį 1989 m atkurta Lietuvos geografu draugija įsteige K Paksto medalį kuriuo apdovanojami asmenys labiausiai nusipelne geografijos mokslui nuo 1998 m Taip pat skaitykiteBaltoskandija Atsargine LietuvaSaltiniaiVladas Terleckas Kazys Pakstas zymus geografas neisgirstas pranasas 1 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Jonas Rudokas Ar paseno profesoriaus K Paksto idejos 2 neveikianti nuoroda http www utena on lt Utenos enciklopedija personos ppersonos htm Archyvuota kopija 2008 09 17 is Wayback Machine projekto NuorodosKazys Pakstas Keletas samprotavimu apie Lietuvos ribas Kazys Pakstas Keletas samprotavimu apie Lietuvos ribas tesinys Vidmantas Valiusaitis Per gyvenima lyg per tyrus Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Virginija Skucaite Nepripazinto pranaso odiseja tesiasi