Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Kauno kalėjimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
54°53′42″ š. pl. 23°54′59″ r. ilg. / 54.89500°š. pl. 23.91639°r. ilg.
| Kauno kalėjimas | |
|---|---|
| Įkurta | 1858 m. |
| Anksčiau | Kauno tardymo izoliatorius Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas |
| Jurisdikcija | Kalėjimų tarnyba |
| Buveinė | A. Mickevičiaus g. 11, 44307 Kaunas |
| Vadovas | Mindaugas Zaikauskas (nuo 2018) |
| Svetainė | kaunoti.lt |
| | |
Kauno kalėjimas (anksčiau Kauno tardymo izoliatorius, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas) – kalėjimas Kauno centre.
Viena moderniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Teritorija ~7000 m², įrengtos 262 vietos sulaikytiesiems.
3 aukštų pastate įrengtos 86 kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai bei administracijos patalpos.
Istorija
Projektavimas
Cariniu laikotarpiu areštines arba kalėjimus turėjo beveik visi apskričių miestai. 1823 m. Kaune pastatytas klasicistinių formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį Rotušės aikštėje. Statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie tuometinio Sankt Peterburgo plento (ties dabartine Prisikėlimo bažnyčia). Areštinei naudoti ir uždaryto dominikonų vienuolyno korpusai.
Praūžus 1831 m. sukilimui, vykstant sukilimams Vakarų Europoje ir jų atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko statyti naują kalėjimą. Caro administracija nutarė panaudoti Kauno pilies mūrus, tačiau techniškai šis uždavinys pasirodė sunkiai įgyvendinamas. Vėliau planuota panaudoti bernardinų vienuolyno pastatus. Tada nuspręsta, jog pigiau pastatyti naują kalėjimą, nei bandyti rekonstruoti tam nepritaikytą pastatą.
1847 m. vyko susirašinėjimas dėl naujo kalėjimo statybos. Tuometinis caro vyriausybės vidaus reikalų ministras L. Perovskis, motyvuodamas, jog Kaune esantis kalėjimas nebetinkamas, 1847 m. spalio 28 d. persiuntė Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai naujo 300 vietų kalėjimo projektą ir sąmatą. Pagal 1847 m. sudarytą miesto augimo generalinį planą, 1849 m. parinkta vieta dabartinių A. Mickevičiaus (Garnizonaja), Kęstučio (Bolšaja Sadovaja) ir Spaustuvininkų gatvių kvartale.
1850 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausioji valdyba pavedė paskelbti varžytines šios statybos rangos sutarčiai sudaryti (dab. viešieji pirkimai). Bet neatsirado rangovo. 1857 m. spalio 2 d. sudarytas kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Šternfeldu. Pagal šią sutartį rangovas įsipareigojo per 3,5 m. (1858 m. balandžio 15 d. – 1861 m. spalio 15 d.) pastatyti Kaune mūrinį kalėjimo pastatą (rus. тюремный замок) ir atiduoti jį valstybei, kuri per 30 metų nuomodama grąžins išlaidas, kasmet mokėdama po 5500 rublių nuompinigių (dab. ).
Statyba
Sąmata sudarė 156714,73 rublių. Sutartyje numatyta, kad statybai vykdyti valdžia rangovui suteiks 1/3 sąmatinės sumos beprocentinę paskolą, kurią vėliau jis privalės grąžinti (dab. viešojo ir privataus sektorių partnerystė. B. Šternfelds iš iždo gavo 68 tūkst. rublių paskolą, 1858 m. pavasarį pradėjo statybą. Rangovas kalėjimą statė kaip savo privačią nuosavybę.
Archyviniai dokumentai mini, jog kalėjimą ruoštasi statyti „po normalnomu čertežu“. Tai reiškia, kad naudotas „norminis“ („pavyzdinis“) projektas, parodantis, kokios kalėjime turi būti patalpos ir kaip jas racionaliai išdėstyti. Bendro pobūdžio norminį projektą pritaikė Kauno gubernijos statybos skyriaus architektas (1818–1858 m.).
Projekte numatyta 300 vietų kaliniams, koplyčia, administracinės-ūkinės patalpos, butai tarnautojams. Sumūrytas 3 aukštų pailgo plano pastatas su simetriškais rizalitais kiemo pusėje, nuo abiejų gatvių užstatymo linijos šiek tiek atitrauktas, nes nutarta palei šaligatvį sodinti medžius, kurie pridengtų aklinas tvoras ir grotuotais langais skaidytus fasadus. Pagrindinis įėjimas suprojektuotas ilgajame fasade – iš A. Mickevičiaus gatvės pusės.
B. Šternfeldas neįstengė statybos baigti kontrakte numatytu terminu – liko neužbaigti apdailos ir vidaus įrangos darbai. Tarp rangovo ir valdžios žinybų prasidėjo konfliktai, trukę >10 metų. Suimti 1863 m. sukilimo dalyviai įkalinti neįrengtose patalpose.
Kauno miesto policijos valdyba aprašė ir įkainavo pirkliui priklausantį Kauno kalėjimo pastatą, nes kito turto, tinkamo parduoti iš varžytinių, skolininkas nepateikė. 1879 m. spalio 20 d. raštu Kauno gubernatorius pranešė Vyriausiajai kalėjimų valdybai, kad paskelbtos varžytinės kalėjimo pastatui parduoti neįvyko, nes neatsirado pirkėjų.
Kartu gubernatorius pareiškė nuomonę, jog būtų tikslingiausia, jei valstybė pastatą išpirktų. Vienas iš motyvų buvo toks: kalėjimui atitekus naujam privačiam savininkui, šis, naudodamasis tuo, jog mieste kito kalėjimo nėra, smarkiai padidins nuompinigius ir iždas bus priverstas su tuo sutikti. Caro valdžia tam pritarė ir 1882 m. gruodžio 1 d. nupirko iš B. Štrenfeldo Kauno kalėjimo pastatus. Dar kelis metus ginčytasi dėl sklypo, kurį B. Šternfeldas pasisavino ir perleido sūnui, o šis sklypą pardavė bajorui A. Gricevičiui.
Pastatų kompleksas
Valstybei nupirkus nebaigto statyti kalėjimo pastatą, parengtas plėtros projektas. Jis 1883 m. kovo 30 d. patvirtintas Sankt Peterburge. Pagal jį prie A. Mickevičaus gatvės sumūryti du vienodi administracijos korpusai, atskirti kiemai (administracinis, tarnautojų, ūkinis bei kalinių). Kalėjime numatytos 553 vietos.
Šternfeldo statytas 3 aukštų pagrindinis korpusas atsidūrė komplekso viduryje. Centrinėje pagrindinio korpuso ašyje įrengta laiptinė, cerkvė (per du viršutinius aukštus) ir katalikų koplyčia (pirmame aukšte). Ilgi tamsūs koridoriai jungė ir kartu skyrė kalėjimą į atskiras dalis, visuose aukštuose keliose vietose jie pertverti geležinėmis rakinamomis durimis. Pagrindiniame korpuse įrengtos 84 bendros kameros ir 36 vienutės.
Bendra kamera buvo 5,5 m ilgio ir apie tiek pat pločio. Pusę kameros paprastai užėmė iš lentų sukalti dviejų aukštų gultai. Kitoje kameros pusėje įrengtos keturios pakeliamos ir dieną prie sienos pritvirtinamos geležinės lovos. Viduryje – 2 m ilgio ir pusės metro pločio stalas, du suolai. Kameroje taip pat buvo lentyna ir dvi kabyklos drabužiams.
Vienutė buvo 4,5 m ilgio ir nuo 1,6 iki 2,1 m pločio. Tokioje kameroje stovėjo geležinė lova, taburetė ir nedidelis staliukas. Nors šios kameros vadintos vienutėmis ir iš pradžių skirtos vienam žmogui, ilgainiui jose pradėta laikyti po 3, 4, net 5 kalinius.
Pusrūsyje įrengta valgykla ir virtuvė (atskira krikščionims ir žydams), karceriai, sandėliai, įvairios dirbtuvės. Kalėjimo viduje kaliniams pasivaikščioti įrengti du kiemai – vienas 41 m ilgio ir 10,5 m pločio, kitas (moterims) labai siauras – 4,8 m pločio. Gelsvos spalvos, trijų aukštų kalėjimo korpusą su mažais grotuotais langais, dengė 4 m aukščio mūrinė tvora. Ant jos viršaus nutiestas 1,5 m aukščio spygliuotas vielos raizginys. Miesto gyventojai kalėjimą praminė „Geltonąja“.
Kalėjimo viršininkas ir jo padėjėjai gyveno nameliuose prie vartų (virš kontoros ir sargybinės), prižiūrėtojai – vieno aukšto flygelyje. Tarnautojams vietos buvo mažoka, todėl prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatytas naujas dviaukštis gelsvų plytų korpusas (dab. Kęstučio g. 37). Išvaizda jis priminė nuomojamą namą. Tuo pačiu laikotarpiu sumūryta pirtis kieme. Kalėjimo korpusai su administraciniais pastatais užėmė beveik pusę A. Mickevičiaus, Kęstučio ir Spaustuvininkų gatvių kvartalo ir buvo vieni didžiausių statinių Karmelitų rajone.
Įkalintieji
1865 m. rugsėjo 29 d. pradėtas eksploatuoti naujasis kalėjimas taikytas nusikaltėlių baudimui. Bet, pradedant 1863 m., jame nemažą dalį kalinių sudarė caro ir vėlesnių valdžių priešininkai. Čia saugotas ir tardytas Kauno gubernijos sukilėlių vadovas Antanas Mackevičius, sukilėlių būrio vadas dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, revoliucionierius Feliksas Dzeržinskis. 1920 m. kalėjimo rūsyje sušaudyti Kauno įgulos kareivių sukilimo komiteto nariai. 1926 m. įkalinti Keturi komunarai (Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas). 1935–1936 m. kalėjime uždaryti šimtai Suvalkijos valstiečių streiko dalyvių. Kalintas ir Antanas Sniečkus bei kiti LKP veikėjai.
1918–1940 m.
Atsikūrus Lietuvos valstybei, pastatus perėmė Teisingumo ministerija, juose veikė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas – didžiausias Lietuvoje. Kartu su kalėjimui priklausiusiais Kauno IX fortu bei Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla čia buvo laikoma iki dviejų tūkstančių kalinių: 1921 m. – 796, 1927 m. – 1290, 1937–1939 m. – apie 1500 kalinių. Nuo 1925 m. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas priklausė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Kalėjimo kompleksą sudarė 7 mūriniai pastatai.
Tarpukario metais rimtos pastatų modernizacijos ar plėtimo nesiimta. Šiek tiek pagerintos buities sąlygos: 1936 m. įvestas centrinis šildymas, įrengta ligoninė (III aukšte), buvusi cerkvė pritaikyta katalikų koplyčiai (ją dekoravo dailininkas Mstislavas Dobužinskis), o stačiatikių cerkvė perkelta į pirmą aukštą. Ankstesnės koplyčios vietoje įrengta mokykla. Namo prie Kęstučio gatvės pirmame aukšte išsidėstė buhalterija, kontora, antrame – prižiūrėtojų bendrabutis.
Daugiausia dėmesio skirta dirbtuvėms, kadangi už stalių gaminius, siuvamus rūbus, automobilių remontą kalėjimas gaudavo nemažą pelną. Prieš 1929 m. pastatytos stalių dirbtuvės prie Spaustuvininkų gatvės, virš pirties sumūrytas antras aukštas šaltkalvių dirbtuvėms ir kalvei. Kampe prie Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos buvo vienaukštė raudonų plytų krautuvė, kurioje prekiauta kalinių gamintais baldais, suvenyrais.
Pagrindinis kalėjimo korpusas, statytas pirklio Šternfeldo, nepasižymėjo gera kokybe. Nors sienos ir storos (apie 50 cm), tačiau dėl blogai užpildyto oro tarpo jos skilinėjo ir sviro. Dar 1895 m. buvo skelbiama, jog visi kalėjimo pastatai jau ima griūti, o kapitaliniam remontui reikės išleisti virš 89 000 rublių. Lietuvos Teisingumo ministerija paskelbė konkursą naujo kalėjimo projektui, ketindama iškelti šią įstaigą į miesto pakraštį. „Lietuvos aidas“ 1933 m. pradžioje rašė, jog konkurso sąlygomis domisi ne tik vietiniai, bet ir Šveicarijos, Prancūzijos, SSRS inžinieriai. Tačiau jokių poslinkių iki karo neįvyko.
1940–1990 m.
Senasis pastatas tarnavo ir prie sovietų valdžios. 1940 m. birželio 18 d. tuometinė vyriausybė paskelbė ėjusio prezidento pareigas Justo Paleckio pasirašytą amnestijos aktą, kuriuo remiantis visi politiniai kaliniai paleisti iš kalėjimų ir koncentracijos stovyklų, nors pats Kauno kalėjimas funkcionavo toliau. 1945 m. kalėjimo talpumo limitas padidintas iki 1850 kalinių, 1946 m. – 1881, 1947 m. – 2290, 1948 m. – 1813, 1949 m. – 1522, 1950 m. – 1402, 1951 m. – 1303, 1952 m. – 1334.
1960 m. liepos 26 d. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 390, likvidavusį šią įkalinimo įstaigą. Pagrindinis korpusas atiduotas Kauno technologiniam technikumui, o 1975 m. iš pagrindų rekonstruotas ir pritaikytas KPI „Vibrotechnikos“ mokslinio tyrimo sektoriui. 1974 m. Kauno istorijos muziejui ilgalaikiam naudojimui perduotas buvęs kalėjimo penktasis vienučių skyrius. Jame palikti nepakeisti karceriai, kameros, vienutės, įrengtos ekspozicijos iš politinių kalinių gyvenimo. Tačiau vėliau šias patalpas institutas ir muziejus pavertė savo sandėliais ir saugyklomis.
1973 m. nugriovus administracijos namelius su vartais, 1960 ir 1988 m. paaukštinus krautuvės pastatą, aplinka visiškai pasikeitė. Iš buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo išliko tik keli pastatai, atspindintys senąją paskirtį ir dar išlaikę senąją struktūrą ir architektūrą.
1969 m. liepos 15 d. Kauno kalėjimas įtrauktas į respublikinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą, kadangi iki 1940 m. čia kalinti pogrindinės LKP nariai. 1990 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės paminklotvarkos poskyris pasiūlė palikti pastatą paminklų sąraše, pakeičiant paminklo apibūdinimą.
Atgavus Nepriklausomybę
1993 m. liepos 22 d. Vyriausybės nutarimu pastatą nuspręsta rekonstruoti į Kauno tardymo izoliatorių. 1994 m. sausio 21 d. pastatas perduotas LR VRM Kauno miesto policijos komisariatui. 1997 m. pradėta pastato rekonstrukcija, kainavusi ~24 mln. litų.
2004 m. sausio 21 d. Vyriausybės nutarimu įsteigtas Kauno tardymo izoliatorius. 2004 m. birželio 10 d. jis atidarytas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d., Kalėjimų departamentą pertvarkius į Kalėjimų tarnybą pervadintas į Kauno kalėjimą.
Šaltiniai
- http://www.kaldep.lt/lt/kaunoti/447/kontaktai-apn_448.html
- https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/paaiskejo-kas-vadovaus-kauno-tardymo-izoliatoriui-871280
- Už grotų - Europa // Kauno diena, 2004 m. birželio 11 d. [1]
- http://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=19&Itemid=65 Kaunas: datos ir faktai. Elektroninis žinynas. Rusų carų valdžioje (1795-1915 m.)
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=18925&p_query=&p_tr2= LR Vyriausybės 1993 m. liepos 22 d. nutarimas Nr.552 Dėl buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo (A.Mickevičiaus g. 11) rekonstravimo į Kauno tardymo izoliatorių, areštinę ir skirstymo punktą
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225701&p_query=&p_tr2= LR Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 59 Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus steigimo
- https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2023/03/4D_2022_1-1433.pdf
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno kalėjimas, Kas yra Kauno kalėjimas? Ką reiškia Kauno kalėjimas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius 54 53 42 s pl 23 54 59 r ilg 54 89500 s pl 23 91639 r ilg 54 89500 23 91639 Kauno kalejimasĮkurta 1858 m Panaikinta Panaikinta TrumpinysTipasAnksciau Kauno tardymo izoliatorius Kauno sunkiuju darbu kalejimasJurisdikcija Kalejimu tarnybaBuveine A Mickeviciaus g 11 44307 KaunasMetinis biudzetas Metinis biudzetas Vadovas Mindaugas Zaikauskas nuo 2018 PavaduotojasDarbuotojuNariu skaicius Nariu skaicius BiudzetasAukstesnioji agentura Aukstesnioji Svetaine kaunoti ltInfolentele ziureti aptarti redaguoti2006 m Kauno kalejimas anksciau Kauno tardymo izoliatorius Kauno sunkiuju darbu kalejimas kalejimas Kauno centre Viena moderniausiu įkalinimo įstaigu Lietuvoje Teritorija 7000 m įrengtos 262 vietos sulaikytiesiems 3 aukstu pastate įrengtos 86 kameros pasivaiksciojimo kiemeliai bei administracijos patalpos IstorijaProjektavimas Cariniu laikotarpiu arestines arba kalejimus turejo beveik visi apskriciu miestai 1823 m Kaune pastatytas klasicistiniu formu medinis kalejimas panasus į arkliu pasto stotį Rotuses aiksteje Statinys su 9 kamerom virtuve pirtimi ir sargybine stovejo prie tuometinio Sankt Peterburgo plento ties dabartine Prisikelimo baznycia Arestinei naudoti ir uzdaryto dominikonu vienuolyno korpusai Prauzus 1831 m sukilimui vykstant sukilimams Vakaru Europoje ir ju atgarsiams pasireiskiant Kaune ir gubernijoje miesto ir gubernijos valdytojams teko statyti nauja kalejima Caro administracija nutare panaudoti Kauno pilies murus taciau techniskai sis uzdavinys pasirode sunkiai įgyvendinamas Veliau planuota panaudoti bernardinu vienuolyno pastatus Tada nuspresta jog pigiau pastatyti nauja kalejima nei bandyti rekonstruoti tam nepritaikyta pastata 1847 m vyko susirasinejimas del naujo kalejimo statybos Tuometinis caro vyriausybes vidaus reikalu ministras L Perovskis motyvuodamas jog Kaune esantis kalejimas nebetinkamas 1847 m spalio 28 d persiunte Vyriausiajai keliu ir viesuju pastatu valdybai naujo 300 vietu kalejimo projekta ir samata Pagal 1847 m sudaryta miesto augimo generalinį plana 1849 m parinkta vieta dabartiniu A Mickeviciaus Garnizonaja Kestucio Bolsaja Sadovaja ir Spaustuvininku gatviu kvartale 1850 m rugpjucio 16 d Vyriausioji valdyba pavede paskelbti varzytines sios statybos rangos sutarciai sudaryti dab viesieji pirkimai Bet neatsirado rangovo 1857 m spalio 2 d sudarytas kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Sternfeldu Pagal sia sutartį rangovas įsipareigojo per 3 5 m 1858 m balandzio 15 d 1861 m spalio 15 d pastatyti Kaune murinį kalejimo pastata rus tyuremnyj zamok ir atiduoti jį valstybei kuri per 30 metu nuomodama grazins islaidas kasmet mokedama po 5500 rubliu nuompinigiu dab Statyba Samata sudare 156714 73 rubliu Sutartyje numatyta kad statybai vykdyti valdzia rangovui suteiks 1 3 samatines sumos beprocentine paskola kuria veliau jis privales grazinti dab viesojo ir privataus sektoriu partneryste B Sternfelds is izdo gavo 68 tukst rubliu paskola 1858 m pavasarį pradejo statyba Rangovas kalejima state kaip savo privacia nuosavybe Archyviniai dokumentai mini jog kalejima ruostasi statyti po normalnomu certezu Tai reiskia kad naudotas norminis pavyzdinis projektas parodantis kokios kalejime turi buti patalpos ir kaip jas racionaliai isdestyti Bendro pobudzio norminį projekta pritaike Kauno gubernijos statybos skyriaus architektas 1818 1858 m Projekte numatyta 300 vietu kaliniams koplycia administracines ukines patalpos butai tarnautojams Sumurytas 3 aukstu pailgo plano pastatas su simetriskais rizalitais kiemo puseje nuo abieju gatviu uzstatymo linijos siek tiek atitrauktas nes nutarta palei saligatvį sodinti medzius kurie pridengtu aklinas tvoras ir grotuotais langais skaidytus fasadus Pagrindinis įejimas suprojektuotas ilgajame fasade is A Mickeviciaus gatves puses B Sternfeldas neįstenge statybos baigti kontrakte numatytu terminu liko neuzbaigti apdailos ir vidaus įrangos darbai Tarp rangovo ir valdzios zinybu prasidejo konfliktai truke gt 10 metu Suimti 1863 m sukilimo dalyviai įkalinti neįrengtose patalpose Kauno miesto policijos valdyba aprase ir įkainavo pirkliui priklausantį Kauno kalejimo pastata nes kito turto tinkamo parduoti is varzytiniu skolininkas nepateike 1879 m spalio 20 d rastu Kauno gubernatorius pranese Vyriausiajai kalejimu valdybai kad paskelbtos varzytines kalejimo pastatui parduoti neįvyko nes neatsirado pirkeju Kartu gubernatorius pareiske nuomone jog butu tikslingiausia jei valstybe pastata ispirktu Vienas is motyvu buvo toks kalejimui atitekus naujam privaciam savininkui sis naudodamasis tuo jog mieste kito kalejimo nera smarkiai padidins nuompinigius ir izdas bus priverstas su tuo sutikti Caro valdzia tam pritare ir 1882 m gruodzio 1 d nupirko is B Strenfeldo Kauno kalejimo pastatus Dar kelis metus gincytasi del sklypo kurį B Sternfeldas pasisavino ir perleido sunui o sis sklypa pardave bajorui A Griceviciui Pastatu kompleksas Valstybei nupirkus nebaigto statyti kalejimo pastata parengtas pletros projektas Jis 1883 m kovo 30 d patvirtintas Sankt Peterburge Pagal jį prie A Mickevicaus gatves sumuryti du vienodi administracijos korpusai atskirti kiemai administracinis tarnautoju ukinis bei kaliniu Kalejime numatytos 553 vietos Sternfeldo statytas 3 aukstu pagrindinis korpusas atsidure komplekso viduryje Centrineje pagrindinio korpuso asyje įrengta laiptine cerkve per du virsutinius aukstus ir kataliku koplycia pirmame aukste Ilgi tamsus koridoriai junge ir kartu skyre kalejima į atskiras dalis visuose aukstuose keliose vietose jie pertverti gelezinemis rakinamomis durimis Pagrindiniame korpuse įrengtos 84 bendros kameros ir 36 vienutes Bendra kamera buvo 5 5 m ilgio ir apie tiek pat plocio Puse kameros paprastai uzeme is lentu sukalti dvieju aukstu gultai Kitoje kameros puseje įrengtos keturios pakeliamos ir diena prie sienos pritvirtinamos gelezines lovos Viduryje 2 m ilgio ir puses metro plocio stalas du suolai Kameroje taip pat buvo lentyna ir dvi kabyklos drabuziams Vienute buvo 4 5 m ilgio ir nuo 1 6 iki 2 1 m plocio Tokioje kameroje stovejo gelezine lova taburete ir nedidelis staliukas Nors sios kameros vadintos vienutemis ir is pradziu skirtos vienam zmogui ilgainiui jose pradeta laikyti po 3 4 net 5 kalinius Pusrusyje įrengta valgykla ir virtuve atskira krikscionims ir zydams karceriai sandeliai įvairios dirbtuves Kalejimo viduje kaliniams pasivaikscioti įrengti du kiemai vienas 41 m ilgio ir 10 5 m plocio kitas moterims labai siauras 4 8 m plocio Gelsvos spalvos triju aukstu kalejimo korpusa su mazais grotuotais langais denge 4 m aukscio murine tvora Ant jos virsaus nutiestas 1 5 m aukscio spygliuotas vielos raizginys Miesto gyventojai kalejima pramine Geltonaja Kalejimo virsininkas ir jo padejejai gyveno nameliuose prie vartu virs kontoros ir sargybines priziuretojai vieno auksto flygelyje Tarnautojams vietos buvo mazoka todel pries Pirmajį pasaulinį kara pastatytas naujas dviaukstis gelsvu plytu korpusas dab Kestucio g 37 Isvaizda jis primine nuomojama nama Tuo paciu laikotarpiu sumuryta pirtis kieme Kalejimo korpusai su administraciniais pastatais uzeme beveik puse A Mickeviciaus Kestucio ir Spaustuvininku gatviu kvartalo ir buvo vieni didziausiu statiniu Karmelitu rajone Įkalintieji 1865 m rugsejo 29 d pradetas eksploatuoti naujasis kalejimas taikytas nusikalteliu baudimui Bet pradedant 1863 m jame nemaza dalį kaliniu sudare caro ir velesniu valdziu priesininkai Cia saugotas ir tardytas Kauno gubernijos sukileliu vadovas Antanas Mackevicius sukileliu burio vadas dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis revoliucionierius Feliksas Dzerzinskis 1920 m kalejimo rusyje susaudyti Kauno įgulos kareiviu sukilimo komiteto nariai 1926 m įkalinti Keturi komunarai Karolis Pozela Juozas Greifenbergeris Kazys Giedrys ir Rapolas Carnas 1935 1936 m kalejime uzdaryti simtai Suvalkijos valstieciu streiko dalyviu Kalintas ir Antanas Snieckus bei kiti LKP veikejai 1918 1940 m Atsikurus Lietuvos valstybei pastatus pereme Teisingumo ministerija juose veike Kauno sunkiuju darbu kalejimas didziausias Lietuvoje Kartu su kalejimui priklausiusiais Kauno IX fortu bei Dimitravo priverciamojo darbo stovykla cia buvo laikoma iki dvieju tukstanciu kaliniu 1921 m 796 1927 m 1290 1937 1939 m apie 1500 kaliniu Nuo 1925 m Kauno sunkiuju darbu kalejimas priklause Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Kalejimo kompleksa sudare 7 muriniai pastatai Tarpukario metais rimtos pastatu modernizacijos ar pletimo nesiimta Siek tiek pagerintos buities salygos 1936 m įvestas centrinis sildymas įrengta ligonine III aukste buvusi cerkve pritaikyta kataliku koplyciai ja dekoravo dailininkas Mstislavas Dobuzinskis o staciatikiu cerkve perkelta į pirma auksta Ankstesnes koplycios vietoje įrengta mokykla Namo prie Kestucio gatves pirmame aukste issideste buhalterija kontora antrame priziuretoju bendrabutis Daugiausia demesio skirta dirbtuvems kadangi uz staliu gaminius siuvamus rubus automobiliu remonta kalejimas gaudavo nemaza pelna Pries 1929 m pastatytos staliu dirbtuves prie Spaustuvininku gatves virs pirties sumurytas antras aukstas saltkalviu dirbtuvems ir kalvei Kampe prie Kestucio ir A Mickeviciaus gatviu sankryzos buvo vienaukste raudonu plytu krautuve kurioje prekiauta kaliniu gamintais baldais suvenyrais Pagrindinis kalejimo korpusas statytas pirklio Sternfeldo nepasizymejo gera kokybe Nors sienos ir storos apie 50 cm taciau del blogai uzpildyto oro tarpo jos skilinejo ir sviro Dar 1895 m buvo skelbiama jog visi kalejimo pastatai jau ima griuti o kapitaliniam remontui reikes isleisti virs 89 000 rubliu Lietuvos Teisingumo ministerija paskelbe konkursa naujo kalejimo projektui ketindama iskelti sia įstaiga į miesto pakrastį Lietuvos aidas 1933 m pradzioje rase jog konkurso salygomis domisi ne tik vietiniai bet ir Sveicarijos Prancuzijos SSRS inzinieriai Taciau jokiu poslinkiu iki karo neįvyko 1940 1990 m Senasis pastatas tarnavo ir prie sovietu valdzios 1940 m birzelio 18 d tuometine vyriausybe paskelbe ejusio prezidento pareigas Justo Paleckio pasirasyta amnestijos akta kuriuo remiantis visi politiniai kaliniai paleisti is kalejimu ir koncentracijos stovyklu nors pats Kauno kalejimas funkcionavo toliau 1945 m kalejimo talpumo limitas padidintas iki 1850 kaliniu 1946 m 1881 1947 m 2290 1948 m 1813 1949 m 1522 1950 m 1402 1951 m 1303 1952 m 1334 1960 m liepos 26 d LTSR Ministru Taryba prieme nutarima Nr 390 likvidavusį sia įkalinimo įstaiga Pagrindinis korpusas atiduotas Kauno technologiniam technikumui o 1975 m is pagrindu rekonstruotas ir pritaikytas KPI Vibrotechnikos mokslinio tyrimo sektoriui 1974 m Kauno istorijos muziejui ilgalaikiam naudojimui perduotas buves kalejimo penktasis vienuciu skyrius Jame palikti nepakeisti karceriai kameros vienutes įrengtos ekspozicijos is politiniu kaliniu gyvenimo Taciau veliau sias patalpas institutas ir muziejus paverte savo sandeliais ir saugyklomis 1973 m nugriovus administracijos namelius su vartais 1960 ir 1988 m paaukstinus krautuves pastata aplinka visiskai pasikeite Is buvusio Kauno sunkiuju darbu kalejimo isliko tik keli pastatai atspindintys senaja paskirtį ir dar islaike senaja struktura ir architektura 1969 m liepos 15 d Kauno kalejimas įtrauktas į respublikines reiksmes istorijos paminklu sarasa kadangi iki 1940 m cia kalinti pogrindines LKP nariai 1990 m lapkricio 19 d Kauno miesto savivaldybes paminklotvarkos poskyris pasiule palikti pastata paminklu sarase pakeiciant paminklo apibudinima Atgavus Nepriklausomybe 1993 m liepos 22 d Vyriausybes nutarimu pastata nuspresta rekonstruoti į Kauno tardymo izoliatoriu 1994 m sausio 21 d pastatas perduotas LR VRM Kauno miesto policijos komisariatui 1997 m pradeta pastato rekonstrukcija kainavusi 24 mln litu 2004 m sausio 21 d Vyriausybes nutarimu įsteigtas Kauno tardymo izoliatorius 2004 m birzelio 10 d jis atidarytas Nuo 2023 m sausio 1 d Kalejimu departamenta pertvarkius į Kalejimu tarnyba pervadintas į Kauno kalejima Saltiniaihttp www kaldep lt lt kaunoti 447 kontaktai apn 448 html https kauno diena lt naujienos kaunas miesto pulsas paaiskejo kas vadovaus kauno tardymo izoliatoriui 871280 Uz grotu Europa Kauno diena 2004 m birzelio 11 d 1 http datos kvb lt index php option com laikotarpiai amp task view amp id 19 amp Itemid 65 Kaunas datos ir faktai Elektroninis zinynas Rusu caru valdzioje 1795 1915 m http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 18925 amp p query amp p tr2 LR Vyriausybes 1993 m liepos 22 d nutarimas Nr 552 Del buvusio Kauno sunkiuju darbu kalejimo A Mickeviciaus g 11 rekonstravimo į Kauno tardymo izoliatoriu arestine ir skirstymo punkta http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 225701 amp p query amp p tr2 LR Vyriausybes 2004 m sausio 21 d nutarimas Nr 59 Del Kauno tardymo izoliatoriaus steigimo https www lrski lt wp content uploads 2023 03 4D 2022 1 1433 pdf