Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla oficialus pavadinimas Dimitravo priverčiamojo darbo įstaiga priverčiamojo darbo s
Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla
Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla (oficialus pavadinimas – Dimitravo priverčiamojo darbo įstaiga) – priverčiamojo darbo stovykla, Kauno kalėjimo filialas netoli Kretingos, Dimitrave, veikusi 1937–1940 m. ir 1941 m. antroje pusėje – 1944 m.
Istorija
Įkurta remiantis 1936 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Priverčiamojo darbo įstaigų įstatymu. Vyriausybės nutarimu į priverčiamojo darbo įstaigą uždaryti asmenys naudingiausi visuomenei galėjo būti rinkdami iš laukų akmenis, gamindami iš jų įvairius dirbinius ir ruošinius. Nuo seno akmenų gausumu pasižymėjo šiaurės vakarinė Lietuvos dalis. 1937 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausybė už 80 000 Lt iš Elenos Klotildos Ostrovskos nupirko netoli Kretingos buvusį Dimitravo palivarką su 80 ha žemės. Aplinkui Dimitravą buvo gausu akmenų, pro šalį ėjo geležinkelis ir Kretinga–Skuodas.
Priverčiamojo darbo įstaiga pradėjo veikti 1937 m. rugpjūčio mėn. Jai pritaikyti gyvenamieji ir ūkiniai palivarko statiniai. Akmenų mūro svirne buvo įrengtas kalėjimas, kuriame galėjo tilpti 200 kalinių. I aukšto bendrose kamerose buvo laikomi kriminaliniai, o mansardoje – politiniai nusikaltėliai. Mansardoje buvo įruoštos kelios vienvietės kameros kalinėms moterims. Vėliau už kalėjimo iškilo 3 mediniai barakai – 1 moterų ir 2 vyrų. Šalia kalėjimo buvęs rūsys pritaikytas karceriui. Kalėjimo zoną juosė gelžbetoninių stulpų ir spygliuotos vielos tvora. Aptvaro kampuose stovėjo sargybos bokšteliai, o nuo kaštonų alėjos pusės priešais kalėjimą buvo įrengti pagrindiniai vartai.
Įstaigos viršininkas ir administracija įsikūrė palivarko administraciniame pastate, o prižiūrėtojai – akmenų mūro kumetyne įrengtame bendrabutyje. Kitame, mediniame kumetyne įrengta ambulatorija, o senajame kalvės pastate buvo atnaujinta kalvė ir įrengta pirtis.
Pagal įstatymą, vidaus reikalų ministras, karo komendantai ir apskričių viršininkai be teismo administracine tvarka į Dimitravą priverčiamiesiems darbams siuntė politinės policijos atrinktus valstybės saugumui ir viešajai tvarkai pavojingus asmenis (politinius ir kriminalinius nusikaltėlius), kurių kaltei pagrįsti trūko įrodymų. Ten jie galėjo būti laikomi iki vienerių metų, o už blogą elgesį ir priverčiamojo darbo įstaigos taisyklių ir tvarkos nesilaikymą kalėjimo administracija bausmę savo nuožiūra galėjo prailginti dar iki 1–1,5 metų.
Atvežtus kalinius pasitikdavo įstaigos administracija. Gydytojui patikrinus sveikatą, kaliniai buvo supažindinami su stovyklos taisyklėmis ir tvarka, išskirstomi į barakus ir kameras. 1938 m. pradžioje čia kalėjo 46 vyrai (26 kriminaliniai ir 20 politinių) ir 6 politinės kalinės. 1938 m. balandžio mėn. buvo 72, gegužės mėn. – 91, 1939 m. rugsėjo mėn. – 149, gruodžio mėn. – 209 kaliniai. Dauguma jų – komunistai, taip pat asmenys, kuo nors pavojingi autoritariniam režimui.
Priverčiamasis darbas – tašyti akmenis. Kaliniai apylinkės laukuose rinko akmenis, kuriuos sandėliavo ir skaldė buvusiame tvartų pastate įrengtose dirbtuvėse-sandėlyje ir kieme įruoštoje darbų aikštelėje. Jie gamino akmenų trinkeles kelių statybai, akmeninius stulpelius kelkraščiams žymėti, akmens skaldą, ruošinius memorialinėms lentoms, paminklams ir pan. Produkciją gabeno į greta buvusią Tūbausių geležinkelio stotelę, iš kurios akmens dirbiniai buvo vežami prieškario Lietuvos plentams ir miestų gatvėms grįsti.
Įstaiga turėjo pati išsilaikyti: jai priklausančioje žemėje kaliniai augino javus ir daržoves, o ūkiniuose pastatuose maistui laikė karves ir kiaules.
Prasidėjus sovietų okupacijai, naujoji valdžia 1940 m. birželio 18 d. paleido 60 politinių kalinių, o vėliau – dar 15 kriminaliniai nusikaltėlių. Stovyklą uždarius, jos pastatus užėmė sovietų karinis dalinys.
Nacių okupacinė administracija atnaujino priverčiamojo darbo įstaigą, pavadindama ją „Zwangsarbeitslager“. Pirmiausia joje buvo uždaryti Kretingos apskrityje sulaikyti sovietų valdžios aktyvistai, tarnautojai ir rėmėjai. 1941 m. liepos mėn. pabaigoje atvaryta per 500 Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų. Rugpjūčio 15–16 d. 385 moterys, 31 vaikas ir 94 paaugliai nužudyti Joskaudų miške, o apie 40 merginų, paliktų stovykloje pagalbiniams ūkio darbams, 1941 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sušaudytos Balto kalno miške prie Darbėnų. Žydų vietas 1941 m. rudenį užėmė apie 300 Kretingos apskrityje likusių sovietų karininkų žmonų su vaikais. Didžiąją jų dalį netrukus vokiečiai išvežė priverstiniams darbams į Vokietiją, o kitas išdalino vietos ūkininkams. Nemažą stovyklos kontingento dalį sudarė Kretingos ir aplinkinių apskričių ūkininkai, nesugebėję arba atsisakę atlikti okupacinės valdžios nustatytas žemės ūkio prievoles. 1943 m. buvo apie 300, o 1944 m. – 500 kalinių. Jie dirbo prie Tūbausių bažnyčios, Kretingos geležinkelio depo ir įvairių karinių įtvirtinimų statybos, krovė vagonus Kretingos geležinkelio stotyje.
Artėjant sovietų kariuomenei, 1944 m. liepos 9 d. stovykloje kilo maištas, kurio metu pabėgo visi 500 kalinių. Vokiečiams pavyko sugauti ir grąžinti apie 60 kalinių, kurių gretas iki 1944 m. rudens papildė 40 naujai įkalintų asmenų. Vokiečiams traukiantis, 1944 m. spalio 8 d. kaliniai, padedami prižiūrėtojų, sukilo, išvaikė negausią stovyklos administraciją ir išsivadavo.
1944 m. gruodžio 15 d. sovietų karinė vadovybė surengė priverčiamojo darbo stovyklos apžiūrą. Jos metu nustatyta, kad kaliniai buvo laikomi 5 pastatuose. Vakarinėje kalinimo zonos dalyje stovėjo 3 mediniai, vienaukščiai, stačiakampio plano, 36 x 14 m dydžio barakai grotuotais langais. Juose buvę įrengti 106 triaukščiai gultai, talpinantys iki 324 žmonių. Rytinėje dalyje stovėjo dar du pastatai – mūrinis kalėjimas ir moterų barakas, talpinę apie 700–800 kalinių. Stovyklos teritorijos šiaurės rytiniame pakraštyje buvo aptiktos kelios kapų duobės su žmonių palaikais (komisija žuvusiųjų neskaičiavo ir mirties priežasties nenustatinėjo), dalį kurių išsivežė žuvusiųjų artimieji. Vėliau paskelbta, kad buvusioje „koncentracijos stovykloje 1941–1944 m. nužudyta 1770 žmonių“.
1944 m. pabaigoje Dimitrave įsikūrė sovietų karinė stovykla, ruošusi frontui seržantus, vykdžius šauktinių apmokymus. Karui pasibaigus, stovyklos teritorija perduota Kretingos valstybiniam ūkiui, o po 1949 m. joje įsikūrė Vienybės (vėliau – K. Poželos) kolūkis.
1964 m. spalio 10 d. buvo atidarytas Kretingos kraštotyros muziejaus filialas (veikė iki 1995 m. rugsėjo mėn.), o kalinių laidojimo vietoje atidengtas paminklinis akmuo žuvusiems atminti.1974 m. spalio 10 d. priešais kalėjimo pastatą atidengta Antano Dimžlio skulptūra „Politiniai kaliniai“, o stovyklos darbo zonoje – Vytauto Lukošiūno skulptūrinė grupė „Varpas“.
Stovyklos viršininkai
- Jonas Eigelis
- Aleksas Kondrackis
- Edmundas Tyras (laikinasis viršininkas; nuo 1941 m. rugpjūčio 3 d.)
Kaliniai
- Birutė Abdulskaitė
- Solomonas Atamukas
- Karolis Didžiulis
- Gesė Glezerytė
- Icikas Juchnikovas
- Klara Kučinskienė-Junčienė
- Jurgis Lebedys, kalbininkas
- Rocha Lichtaitė (Ulevičienė)
- Leonardas Martavičius, TSRS saugumo veikėjas
- Icikas Meskupas
- Vladas Niunka, būsimasis akademikas
- Juozas Pajaujis
- Justas Paleckis
- Motiejus Šumauskas
- Rachilė Volianskytė
- Voldemarininkų pučo dalyviai
Šaltiniai
- Seimas priėmė priverčiamojo darbo įstaigų įstatymą. – Lietuvos žinios, 1936 m. lapkričio 11. – P. 7
- . Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 775 psl.
- Algirdas Berželionis. Kol būsim gyvi (Dokumentinė apybraiža apie Dimitravo koncentracijos stovyklą). – Švyturys, 1964 m. – Nr. 69
- Dobradziejūnas A. Iš Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigos veiklos. – Policija, 1940 m. – Nr. 3
- Algirdas Berželionis. Kretingos rajonas. – Vilnius, 1982. – P. 24
- Žydų kalintų Dimitravo stovykloje žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011
- Alfredas Rukšėnas. Dėl žydų tautybės gyventojų žudynių Kretingos apskrities Darbėnų ir Kretingos valsčiuose 1941 m. vasarą ir rudenį. Istorinė pažyma. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – L. 3
- Danguolė Gedgaudienė. Kretingos kraštotyros muziejaus Dimitravo filialo [istorijos] apžvalga. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 17, b. 2. – L. 2
- Dimitravo priv. darbų stovykla (1940–1944 m.). – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 17, b. 1
- Протокол осмотра места происшествия 15 декабря 1944 года. Įvykių vietos apžiūros protokolas, 1944 m. gruodžio 15 d. – Kretinga, 1974
- Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m. Dokumentų rinkinys. Parengė Genovaitė Erslavaitė. – Vilnius, 1973. – D. 2. – P. 395
- Stanionytė O. Kūltūrinio gyvenimo kronika. – Švyturys, 1974 m. spalio 5 d.
- Dimitravo koncentracijos stovyklos muziejus. Sudarė Algirdas Berželionis. – Vilnius: Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, 1971. – P. 2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla, Kas yra Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla? Ką reiškia Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla?
Dimitravo priverciamojo darbo stovykla oficialus pavadinimas Dimitravo priverciamojo darbo įstaiga priverciamojo darbo stovykla Kauno kalejimo filialas netoli Kretingos Dimitrave veikusi 1937 1940 m ir 1941 m antroje puseje 1944 m Priverciamojo darbo stovyklos administracijos pastatasPriverciamojo darbo stovyklos kalejimo liekanosSkulptura Politiniai kaliniai Skulptorius Antanas Dimzlys Priverciamojo darbo stovyklos kalejimo zonos vaizdas is siaures vakaru pusesPriverciamojo darbo stovyklos karcerio pastato liekanosIstorijaĮkurta remiantis 1936 m liepos 10 d Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Priverciamojo darbo įstaigu įstatymu Vyriausybes nutarimu į priverciamojo darbo įstaiga uzdaryti asmenys naudingiausi visuomenei galejo buti rinkdami is lauku akmenis gamindami is ju įvairius dirbinius ir ruosinius Nuo seno akmenu gausumu pasizymejo siaures vakarine Lietuvos dalis 1937 m vasario 18 d Lietuvos vyriausybe uz 80 000 Lt is Elenos Klotildos Ostrovskos nupirko netoli Kretingos buvusį Dimitravo palivarka su 80 ha zemes Aplinkui Dimitrava buvo gausu akmenu pro salį ejo gelezinkelis ir Kretinga Skuodas Priverciamojo darbo įstaiga pradejo veikti 1937 m rugpjucio men Jai pritaikyti gyvenamieji ir ukiniai palivarko statiniai Akmenu muro svirne buvo įrengtas kalejimas kuriame galejo tilpti 200 kaliniu I auksto bendrose kamerose buvo laikomi kriminaliniai o mansardoje politiniai nusikalteliai Mansardoje buvo įruostos kelios vienvietes kameros kalinems moterims Veliau uz kalejimo iskilo 3 mediniai barakai 1 moteru ir 2 vyru Salia kalejimo buves rusys pritaikytas karceriui Kalejimo zona juose gelzbetoniniu stulpu ir spygliuotos vielos tvora Aptvaro kampuose stovejo sargybos boksteliai o nuo kastonu alejos puses priesais kalejima buvo įrengti pagrindiniai vartai Įstaigos virsininkas ir administracija įsikure palivarko administraciniame pastate o priziuretojai akmenu muro kumetyne įrengtame bendrabutyje Kitame mediniame kumetyne įrengta ambulatorija o senajame kalves pastate buvo atnaujinta kalve ir įrengta pirtis Pagal įstatyma vidaus reikalu ministras karo komendantai ir apskriciu virsininkai be teismo administracine tvarka į Dimitrava priverciamiesiems darbams siunte politines policijos atrinktus valstybes saugumui ir viesajai tvarkai pavojingus asmenis politinius ir kriminalinius nusikaltelius kuriu kaltei pagrįsti truko įrodymu Ten jie galejo buti laikomi iki vieneriu metu o uz bloga elgesį ir priverciamojo darbo įstaigos taisykliu ir tvarkos nesilaikyma kalejimo administracija bausme savo nuoziura galejo prailginti dar iki 1 1 5 metu Atveztus kalinius pasitikdavo įstaigos administracija Gydytojui patikrinus sveikata kaliniai buvo supazindinami su stovyklos taisyklemis ir tvarka isskirstomi į barakus ir kameras 1938 m pradzioje cia kalejo 46 vyrai 26 kriminaliniai ir 20 politiniu ir 6 politines kalines 1938 m balandzio men buvo 72 geguzes men 91 1939 m rugsejo men 149 gruodzio men 209 kaliniai Dauguma ju komunistai taip pat asmenys kuo nors pavojingi autoritariniam rezimui Priverciamasis darbas tasyti akmenis Kaliniai apylinkes laukuose rinko akmenis kuriuos sandeliavo ir skalde buvusiame tvartu pastate įrengtose dirbtuvese sandelyje ir kieme įruostoje darbu aiksteleje Jie gamino akmenu trinkeles keliu statybai akmeninius stulpelius kelkrasciams zymeti akmens skalda ruosinius memorialinems lentoms paminklams ir pan Produkcija gabeno į greta buvusia Tubausiu gelezinkelio stotele is kurios akmens dirbiniai buvo vezami prieskario Lietuvos plentams ir miestu gatvems grįsti Įstaiga turejo pati issilaikyti jai priklausancioje zemeje kaliniai augino javus ir darzoves o ukiniuose pastatuose maistui laike karves ir kiaules Prasidejus sovietu okupacijai naujoji valdzia 1940 m birzelio 18 d paleido 60 politiniu kaliniu o veliau dar 15 kriminaliniai nusikalteliu Stovykla uzdarius jos pastatus uzeme sovietu karinis dalinys Naciu okupacine administracija atnaujino priverciamojo darbo įstaiga pavadindama ja Zwangsarbeitslager Pirmiausia joje buvo uzdaryti Kretingos apskrityje sulaikyti sovietu valdzios aktyvistai tarnautojai ir remejai 1941 m liepos men pabaigoje atvaryta per 500 Skuodo zydu bendruomenes moteru ir vaiku Rugpjucio 15 16 d 385 moterys 31 vaikas ir 94 paaugliai nuzudyti Joskaudu miske o apie 40 merginu paliktu stovykloje pagalbiniams ukio darbams 1941 m rugsejo men pabaigoje susaudytos Balto kalno miske prie Darbenu Zydu vietas 1941 m rudenį uzeme apie 300 Kretingos apskrityje likusiu sovietu karininku zmonu su vaikais Didziaja ju dalį netrukus vokieciai isveze priverstiniams darbams į Vokietija o kitas isdalino vietos ukininkams Nemaza stovyklos kontingento dalį sudare Kretingos ir aplinkiniu apskriciu ukininkai nesugebeje arba atsisake atlikti okupacines valdzios nustatytas zemes ukio prievoles 1943 m buvo apie 300 o 1944 m 500 kaliniu Jie dirbo prie Tubausiu baznycios Kretingos gelezinkelio depo ir įvairiu kariniu įtvirtinimu statybos krove vagonus Kretingos gelezinkelio stotyje Artejant sovietu kariuomenei 1944 m liepos 9 d stovykloje kilo maistas kurio metu pabego visi 500 kaliniu Vokieciams pavyko sugauti ir grazinti apie 60 kaliniu kuriu gretas iki 1944 m rudens papilde 40 naujai įkalintu asmenu Vokieciams traukiantis 1944 m spalio 8 d kaliniai padedami priziuretoju sukilo isvaike negausia stovyklos administracija ir issivadavo 1944 m gruodzio 15 d sovietu karine vadovybe surenge priverciamojo darbo stovyklos apziura Jos metu nustatyta kad kaliniai buvo laikomi 5 pastatuose Vakarineje kalinimo zonos dalyje stovejo 3 mediniai vienauksciai staciakampio plano 36 x 14 m dydzio barakai grotuotais langais Juose buve įrengti 106 triauksciai gultai talpinantys iki 324 zmoniu Rytineje dalyje stovejo dar du pastatai murinis kalejimas ir moteru barakas talpine apie 700 800 kaliniu Stovyklos teritorijos siaures rytiniame pakrastyje buvo aptiktos kelios kapu duobes su zmoniu palaikais komisija zuvusiuju neskaiciavo ir mirties priezasties nenustatinejo dalį kuriu issiveze zuvusiuju artimieji Veliau paskelbta kad buvusioje koncentracijos stovykloje 1941 1944 m nuzudyta 1770 zmoniu 1944 m pabaigoje Dimitrave įsikure sovietu karine stovykla ruosusi frontui serzantus vykdzius sauktiniu apmokymus Karui pasibaigus stovyklos teritorija perduota Kretingos valstybiniam ukiui o po 1949 m joje įsikure Vienybes veliau K Pozelos kolukis 1964 m spalio 10 d buvo atidarytas Kretingos krastotyros muziejaus filialas veike iki 1995 m rugsejo men o kaliniu laidojimo vietoje atidengtas paminklinis akmuo zuvusiems atminti 1974 m spalio 10 d priesais kalejimo pastata atidengta Antano Dimzlio skulptura Politiniai kaliniai o stovyklos darbo zonoje Vytauto Lukosiuno skulpturine grupe Varpas Stovyklos virsininkaiJonas Eigelis Aleksas Kondrackis Edmundas Tyras laikinasis virsininkas nuo 1941 m rugpjucio 3 d KaliniaiBirute Abdulskaite Solomonas Atamukas Karolis Didziulis Gese Glezeryte Icikas Juchnikovas Klara Kucinskiene Junciene Jurgis Lebedys kalbininkas Rocha Lichtaite Uleviciene Leonardas Martavicius TSRS saugumo veikejas Icikas Meskupas Vladas Niunka busimasis akademikas Juozas Pajaujis Justas Paleckis Motiejus Sumauskas Rachile Volianskyte Voldemarininku puco dalyviaiSaltiniaiSeimas prieme priverciamojo darbo įstaigu įstatyma Lietuvos zinios 1936 m lapkricio 11 P 7 Dimitravo priverciamojo darbo stovykla Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 775 psl Algirdas Berzelionis Kol busim gyvi Dokumentine apybraiza apie Dimitravo koncentracijos stovykla Svyturys 1964 m Nr 69 Dobradziejunas A Is Dimitravo priverciamojo darbo įstaigos veiklos Policija 1940 m Nr 3 Algirdas Berzelionis Kretingos rajonas Vilnius 1982 P 24 Zydu kalintu Dimitravo stovykloje zudynes Holokausto Lietuvoje atlasas Sudare Milda Jakulyte Vasil Vilnius 2011 Alfredas Ruksenas Del zydu tautybes gyventoju zudyniu Kretingos apskrities Darbenu ir Kretingos valsciuose 1941 m vasara ir rudenį Istorine pazyma Vilnius LGGRTC 2010 L 3 Danguole Gedgaudiene Kretingos krastotyros muziejaus Dimitravo filialo istorijos apzvalga Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 17 b 2 L 2 Dimitravo priv darbu stovykla 1940 1944 m Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 17 b 1 Protokol osmotra mesta proisshestviya 15 dekabrya 1944 goda Įvykiu vietos apziuros protokolas 1944 m gruodzio 15 d Kretinga 1974 Masines zudynes Lietuvoje 1941 1944 m Dokumentu rinkinys Parenge Genovaite Erslavaite Vilnius 1973 D 2 P 395 Stanionyte O Kulturinio gyvenimo kronika Svyturys 1974 m spalio 5 d Dimitravo koncentracijos stovyklos muziejus Sudare Algirdas Berzelionis Vilnius Lietuvos paminklu apsaugos ir krastotyros draugija 1971 P 2