Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ispanijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ispanijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Pietų Europa Pirėnų pusiasalis |
| Plotas | 505 370 km² 98,97 % žemės 1,03 % vandens |
| Pakrantė | 4 964 km |
| Sienos | Portugalija 1 214 km Prancūzija 623 km Andora 63,7 km Marokas (Melilja) 9,6 km Marokas (Seuta) 6,3 km Gibraltaras 1,2 km |
| Aukščiausias taškas | Teidė 3 718 m |
| Žemiausias taškas | Viduržemio jūra, Atlanto vandenynas 0 m |
| Ilgiausia upė | Tachas 716 km |
| Didžiausias ežeras | 3,48 km² |
Ispanija – valstybė Pietų Europoje, Pirėnų pusiasalyje.
Paviršius
Kalnuotas kraštas; kalnai, kalnagūbriai, plokščiakalniai, plynaukštės ir aukštumos užima 89 % (200–1 000 m virš jūros lygio pakilę 70 %, 1 000–2 000 m virš jūros lygio – 18 %, per 2 000 m virš jūros lygio – 1 % šalies teritorijos), žemumos 11 % šalies ploto. Vidutinis šalies aukštis 660 m virš jūros lygio. Būdingos kalnuoto paviršiaus formos: kordiljeros – kalnai arba kalnagūbriai; sieros – kalnagūbriai su dantytomis viršūnėmis; sistemos – kalnų masyvai; – kalnai su asimetriškais šlaitais.
Pakrantėse žemumos: pietvakariuose – Andalūzijos, šiaurės rytuose – Aragono, rytuose – Valensijos ir Mursijos.
Klimatas
Vyrauja Viduržemio jūros subtropikų klimatas su karštomis sausomis vasaromis ir drėgnomis šiltomis žiemomis didesnėje dalyje. Atlanto jūrinis šiaurėje, subnivalinių pusdykumių ir alpinių pievų kalnuose, atogrąžų (tropinis) Kanarų salose. Drėgnoji (šiaurinė dalis) ir sausoji (vidurinė, pietinė ir pietrytinė dalis) Ispanija; drėgnajai Ispanijai būdingas jūrinis, sausajai – žemyninis klimatas.
Vidaus vandenys
Upės priklauso Atlanto vandenyno (, Kadiso įlankos) ir Viduržemio jūros baseinams. Ilgiausios Atlanto vandenyno upės Tachas, Dueras, Gvadjana teka į vakarus arba pietvakarius giliais ir uolėtais tarpukalnių slėniais. Dueras išteka iš Iberijos kalnų, ištakos 2080 m virš jūros lygio; aukštupyje teka 100 km ilgio ir 400 m gylio kanjonu; dešinysis intakas Lobosas taip pat formuoja kanjoną. Įtekanti į Kadiso įlanką vienintelė laivybinė upė Gvadalkivyras teka per Andalūzijos žemumą, žemupyje suformuoja pelkėtas užliejamas maršas Marizmą. Ilgiausia Ispanijos upė Ebras išteka iš Iberijos kalnų, didelė požeminių vandenų reikšmė maitinimui; svarbiausiais Tacho ir Segūros kanalas – ilgis 286 km. Trumpos ir vandeningos šiaurinės upės, įtekančios į Kantabrijos jūrą; ilgiausios Navija (159 km), Nalonas (129 km).
Upės maitinamos lietaus ir požeminiais, kalnuose – sniego tirpsmo vandenimis; patvinsta žiemą, nusenka vasarą. Laivybai beveik netinka. Vanduo naudojamas drėkinimui ir energetikai (HE kaskadai Duero, Tacho, Ebro, Minjo upėse ir jų intakuose).
Natūralių ežerų nedaug; didžiausias ežeras Galjokanta (28 km²) – Iberijos kalnuose. Apie 1000 tvenkinių arba dirbtinių ežerų Tachp, Gvadjanos, Gvadalkivyro, Ebro upių baseinuose.
Dirvožemis
Didžiojoje drėgnosios Ispanijos dalyje paplitę miškų rusvieji, Galisijoje – jauriniai dirvožemiai. Sausosios Ispanijos rytinei daliai būdingi pilkžemiai ir rusvieji dirvožemiai, vakarinei – rūgštūs rusvieji dirvožemiai ir raudonžemiai, o vidurinei – pilkai rudi akmeningi dirvožemiai. Žemumose ir upių slėniuose vyrauja derlingi tamsūs aliuviniai dirvožemiai. Dirvų erozija, ypač iškirtus kalnų šlaitų miškus; šalies pietuose, Aragone ir La Mančoje derlingas dirvožemis dažnai nuplautas.
Augalija
Plačialapiai miškai drėgnojoje Ispanijoje; tipiška žemyninė sausojoje Ispanijoje. Drėgnajai Ispanijai būdingi ąžuolai (kamštiniai, ), liepos, , klevai, bukai, topoliai, aukščiau kalnuose – pajūrio pušys, eglės, maumedžiai, per 1 700–1 800 m virš jūros lygio – alpinės pievos. Kartais išskiriama Žalioji Ispanija – šiaurinė pakrantė, būdingas augalijos vešlumas, didelis žolingumas, ir Drėgnoji Ispanija – šiaurės vakarai su plačialapių miškais ir turtingu pomiškiu.
Gyvūnija
Šiaurėje paplitę Vidurio Europos, viduryje ir pietuose – Viduržemio pajūrio gyvūnai. Reti plėšrūnai rudosios meškos, vilkai, lūšys, miškuose paplitę šernai, lapės, , elniai, taurieji elniai, stirnos. Sausojoje Ispanijoje daug graužikų, nariuotakojų ir roplių – , , triušių, gyvačių, skorpionų, gekonų, chameleonų. Daug paukščių rūšių, ypač migruojančių – gegučių, genių, šarkų, kurapkų, flamingų, žiemojančių gervių, gandrų, ančių, žąsų. Tipiški Ispanijos paukščiai ir .
Aplinkosauga
Didelė kasmetė tarša anglies monoksidu (~3,6 mln. t), lakiaisiais organiniais junginiais (~2,5 mln. t )– Europoje daugiau tik Rusija ir Ukraina), metano dujomis (~1,9 mln. t).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos geografija, Kas yra Ispanijos geografija? Ką reiškia Ispanijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ispanijos geografijaZemynas EuropaRegionas Pietu Europa Pirenu pusiasalisPlotas 505 370 km 98 97 zemes 1 03 vandensPakrante 4 964 kmSienos Portugalija 1 214 km Prancuzija 623 km Andora 63 7 km Marokas Melilja 9 6 km Marokas Seuta 6 3 km Gibraltaras 1 2 kmAuksciausias taskas Teide 3 718 mZemiausias taskas Vidurzemio jura Atlanto vandenynas 0 mIlgiausia upe Tachas 716 kmDidziausias ezeras 3 48 km Ispanija valstybe Pietu Europoje Pirenu pusiasalyje PavirsiusKalnuotas krastas kalnai kalnagubriai ploksciakalniai plynaukstes ir aukstumos uzima 89 200 1 000 m virs juros lygio pakile 70 1 000 2 000 m virs juros lygio 18 per 2 000 m virs juros lygio 1 salies teritorijos zemumos 11 salies ploto Vidutinis salies aukstis 660 m virs juros lygio Budingos kalnuoto pavirsiaus formos kordiljeros kalnai arba kalnagubriai sieros kalnagubriai su dantytomis virsunemis sistemos kalnu masyvai kalnai su asimetriskais slaitais Pakrantese zemumos pietvakariuose Andaluzijos siaures rytuose Aragono rytuose Valensijos ir Mursijos KlimatasVyrauja Vidurzemio juros subtropiku klimatas su karstomis sausomis vasaromis ir dregnomis siltomis ziemomis didesneje dalyje Atlanto jurinis siaureje subnivaliniu pusdykumiu ir alpiniu pievu kalnuose atograzu tropinis Kanaru salose Dregnoji siaurine dalis ir sausoji vidurine pietine ir pietrytine dalis Ispanija dregnajai Ispanijai budingas jurinis sausajai zemyninis klimatas Vidaus vandenysUpes priklauso Atlanto vandenyno Kadiso įlankos ir Vidurzemio juros baseinams Ilgiausios Atlanto vandenyno upes Tachas Dueras Gvadjana teka į vakarus arba pietvakarius giliais ir uoletais tarpukalniu sleniais Dueras isteka is Iberijos kalnu istakos 2080 m virs juros lygio aukstupyje teka 100 km ilgio ir 400 m gylio kanjonu desinysis intakas Lobosas taip pat formuoja kanjona Įtekanti į Kadiso įlanka vienintele laivybine upe Gvadalkivyras teka per Andaluzijos zemuma zemupyje suformuoja pelketas uzliejamas marsas Marizma Ilgiausia Ispanijos upe Ebras isteka is Iberijos kalnu didele pozeminiu vandenu reiksme maitinimui svarbiausiais Tacho ir Seguros kanalas ilgis 286 km Trumpos ir vandeningos siaurines upes įtekancios į Kantabrijos jura ilgiausios Navija 159 km Nalonas 129 km Upes maitinamos lietaus ir pozeminiais kalnuose sniego tirpsmo vandenimis patvinsta ziema nusenka vasara Laivybai beveik netinka Vanduo naudojamas drekinimui ir energetikai HE kaskadai Duero Tacho Ebro Minjo upese ir ju intakuose Naturaliu ezeru nedaug didziausias ezeras Galjokanta 28 km Iberijos kalnuose Apie 1000 tvenkiniu arba dirbtiniu ezeru Tachp Gvadjanos Gvadalkivyro Ebro upiu baseinuose DirvozemisDidziojoje dregnosios Ispanijos dalyje paplite misku rusvieji Galisijoje jauriniai dirvozemiai Sausosios Ispanijos rytinei daliai budingi pilkzemiai ir rusvieji dirvozemiai vakarinei rugstus rusvieji dirvozemiai ir raudonzemiai o vidurinei pilkai rudi akmeningi dirvozemiai Zemumose ir upiu sleniuose vyrauja derlingi tamsus aliuviniai dirvozemiai Dirvu erozija ypac iskirtus kalnu slaitu miskus salies pietuose Aragone ir La Mancoje derlingas dirvozemis daznai nuplautas AugalijaPlacialapiai miskai dregnojoje Ispanijoje tipiska zemynine sausojoje Ispanijoje Dregnajai Ispanijai budingi azuolai kamstiniai liepos klevai bukai topoliai auksciau kalnuose pajurio pusys egles maumedziai per 1 700 1 800 m virs juros lygio alpines pievos Kartais isskiriama Zalioji Ispanija siaurine pakrante budingas augalijos veslumas didelis zolingumas ir Dregnoji Ispanija siaures vakarai su placialapiu miskais ir turtingu pomiskiu GyvunijaSiaureje paplite Vidurio Europos viduryje ir pietuose Vidurzemio pajurio gyvunai Reti plesrunai rudosios meskos vilkai lusys miskuose paplite sernai lapes elniai taurieji elniai stirnos Sausojoje Ispanijoje daug grauziku nariuotakoju ir ropliu triusiu gyvaciu skorpionu gekonu chameleonu Daug pauksciu rusiu ypac migruojanciu geguciu geniu sarku kurapku flamingu ziemojanciu gerviu gandru anciu zasu Tipiski Ispanijos pauksciai ir AplinkosaugaDidele kasmete tarsa anglies monoksidu 3 6 mln t lakiaisiais organiniais junginiais 2 5 mln t Europoje daugiau tik Rusija ir Ukraina metano dujomis 1 9 mln t