Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Meksikos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiame straipsnyje apžvelgiama Meksikos istorija nuo ispanų kolonizacijos XVI a. Apie prieškolumbinę civilizaciją Meksikos teritorijoje žiūrėkite straipsnį Mezoamerika
| Meksikos istorija |
| Mezoamerika |
| Meksikos, užkariavimas |
| Naujoji Ispanija |
| JAV-Meksikos karas |
Meksikos istorija - Meksikos teritorijos, joje gyvenančių tautų ir valstybės istorija.
Kolonijiniai laikai
Plačiau apie Meksikos užkariavimą žr. straipsnius: Meksikos užkariavimas, Ernanas Kortesas ir Ispanijos kolonijos Amerikoje
Ispanai Meksiką pirmą kartą pasiekė 1517 m., kai pietų Meksikos krantus tyrė Francisco Hernández de Córdoba (Fransisko Ernandeso de Kordobos) vadovaujama ekspedicija. Po jos 1518 m. sekė Juan de Grijalva (Chuano de Grichalvos) ekspedicija. Meksikos užkariavimas () prasidėjo 1519 m., kai Hernán Cortés (Ernano Korteso) vadovaujami konkistadorai išsilaipino vietovėje, kurią pavadino „Puerto de la Villa Rica de la Vera Cruz“ (šiuolaikinis Verakruso miestas).
Iš pradžių Meksikos centrinę dalį valdę actekai tikėjo (pagal senus padavimus), kad ispanai yra atsiųsti dievų, todėl iš pradžių beveik nesipriešino ispanams. Tačiau netrukus indėnai įsitikino, kad ispanai nėra dievai, ir stojo į kovą. Po keleto mūšių, kuriuose ispanai vos nepralaimėjo, konkistadorai 1521 m. apsupo ir užėmė actekų imperijos sostinę Tenočtitlaną. Tai buvo actekų imperijos žlugimas.
Ispanų pergalę lėmė keletas faktorių. Pirmiausia, ispanų ginkluotė buvo pažangesnė, jie turėjo patrankas, plieninius ginklus ir žirgus. Antra, nuo ispanų indėnai užsikrėtė ligomis, kuriom jie neturėjo imuniteto – šios ligos sukėlė epidemijas, nuo kurių mirė daug vietos gyventojų. Trečia, ispanams padėjo actekų imperijos pavergtos tautos, kurios ispanų atėjimą laikė galimybe išsivaduoti nuo actekų priespaudos. Tačiau tos tautos klydo – išskyrus actekų religiją (kuri reikalavo žmonių aukų), ispanų valdymas nebuvo joms nei kiek lengvesnis.
Kolonijinis periodas truko nuo 1521 iki 1821 metų. Tuo metu Meksika buvo vadinama „Nueva España“ („Naujoji Ispanija“), jos teritorija apėmė šiuolaikinę Meksiką, Karibų jūros salas, Centrinę Ameriką iki pat Kosta Rikos bei dabartinės JAV pietvakarius. Tačiau Jukatanas buvo galutinai užkariautas tik 1697 metais (plačiau žr. ).
Užkariautojams imant vietos moteris į žmonas ir taip maišantis dviem kultūroms, susidarė nauja etninė grupė – metisai. Tačiau visu kolonijiniu laikotarpiu visuomenėje vyravo ispanai dvarininkai bei Meksikoje gimę baltieji (kreolai). Žemesnę padėtį užėmė metisai, o indėnai užėmė žemiausią visuomenės laiptelį.
Nepriklausomybės kovos
Pagrindinis straipsnis:
Nepriklausomybės karas prasidėjo 1810 m. rugsėjo 16 d., jį inicijavo (Migelis Idalgas), ispanų kilmės kunigas bei progresyvios idėjos apskritai. Napoleonui įsiveržus į Ispaniją ir į jos sostą pasodinus savo brolį, susidarė padėtis, kai Ispanijai esant okupuotai kolonijos praktiškai tvarkėsi savarankiškai. Meksikos konservatoriai ir turtingieji dvarininkai teberėmė senąjį Burbonų dinastijos Ispanijos karalių ir priešinosi liberaliai Napoleono politikai. Taigi susiformavo visų politinių jėgų Meksikoje sąjunga, kai tiek liberalai (siekę demokratinės Meksikos), tiek ir konservatoriai (kurie norėjo Burbonų dinastijos karaliaus ir senojo status quo) sutarė, kad Meksika turi tapti nepriklausoma ir pati lemti savo likimą.
Ryškiausios nepriklausybės karo figūros buvo , , generolas ir generolas . Karas truko vienuolika metų ir baigėsi, kai nepriklausomybės šalininkų kariuomenė 1821 m. užėmė sostinę Meksiką. Nors nepriklausomybė buvo paskelbta dar 1810 m., teisiškai ji buvo įtvirtinta 1821 metų rugpjūtį, Kordoboje (Verakruso valstija) vicekaraliui Juan de O'Donojú ir generolui Agustín de Iturbide pasirašius susitarimą dėl nepriklausomybės pripažinimo.
1821 m. de Iturbide, buvęs Ispanijos generolas, vėliau perėjęs į nepriklausomybės šalininkų pusę, pasiskelbė imperatoriumi – oficialiai tik laikinai, tol kol kurios nors Europos karališkos šeimos atstovas bus įtikintas tapti Meksikos monarchu (plačiau žr. ). 1823 m. kilęs sukilimas nuvertė imperatorių, ir buvo paskelbta Meksikos Respublika. 1824 m. prezidentu tapo Félix Fernández (pasivadinęs „Guadalupe Victoria“, kas simbolizavo ir žodį „Pergalė“).
JAV įsiveržimas, kova dėl reformų
Didžiąją XIX amžiaus dalį Meksikos politinė arena buvo nestabili, ir pasižymėjo dažna prezidentų kaita. XIX a. 2-ame ketvirtyje politikoje dominavo diktatorius (Antonijus Lopesas de Santa Ana). Jo valdymo metu Meksika prarado maždaug trečdalį šalies teritorijos (šalies šiaurėje). 1836 m. Teksasas paskelbė nepriklausomybę nuo Meksikos, o 1846 m. kilo Amerikos–Meksikos karas (1846-1848). Vėliau, 1853, diktatorius už 15 mln. dolerių pardavė dar dalį šalies teritorijos JAV. Visa tai sukėlė didžiulį tautos nepasitenkinimą.
1855 m. prezidentu buvo išrinktas , vadinamosios moderatų partijos atstovas. Moderatai siekė vykdyti tarpinę tarp konservatorių ir liberalų politiką. 1857 m. buvo priimta nauja Meksikos konstitucija, kuri išlaikė didžiąją dalį Romos Katalikų Bažnyčios teisių, turėtų kolonijiniu laikotarpiu, tačiau, skirtingai nei senojoje konstitucijoje, joje nebeliko nuostatos, skelbiačios katalikybę vienintele šalies religija. Konservatoriams net ir tokios reformos buvo nepriimtinos, prezidentas ir jo administracija buvo ir kilo maištas. Nuo 1858 m. sausio iki 1861 m. sausio vyko vadinamasis „Reformų karas“. Šis pilietinis karas dar labiau supriešino šalį – dauguma moderatų prisijungė prie liberalų partijos, manydami, kad būtina apriboti Katalikų bažnyčios valdžią. Karo meto, liberalų vyriausybė rezidavo Verakruse, o konservatorių – Meksike. Karas baigėsi liberalų pergale, ir liberalų prezidentas Benito Juárez (Benito Chuaresas) perkėlė savo administraciją į Meksiko miestą.
Prancūzijos įsiveržimas ir imperija
Benito Juárezo prezidentavimas (1858-1871) buvo pertrauktas trumpo Habsburgų valdymo (1864-1867). Konservatoriai, siekę atstatyti Meksikoje monarchiją, pakvietė užimti sostą Austrijos erchercogą Ferdinandą (žinomą kaip ), jį karine jėga taip pat rėmė Prancūzija, siekusi kontroliuoti kasyklas šalies šiaurės vakarų dalyje.
Nors iš pradžių prancūzai (tuo metu – stipriausia armija pasaulyje) 1862 m. gegužės 5 d. pralaimėjo (nuo to laiko ši diena Meksikoje yra nacionalinė šventė, ), tačiau vėliau nugalėjo Meksikos vyriausybės pajėgas (vadovaujamas ) ir paskelbė Maksimiljaną Meksikos imperatoriumi. Maksimiljamas pasisakė už konstitucinę monarchiją, kurioje monarchas dalytųsi valdžia su demokratiškai išrinktu kongresu. Tai buvo per daug liberalu Meksikos konservatoriams, o kadangi liberalai imperatoriaus išvis nepripažino, Maksimiljanas Meksikoje turėjo labai mažai šalininkų. Galiausiai, prezidento Juarezo šalininkai sučiupo ir sušaudė Maksimiljaną, ir 1867 m. buvo atstatyta respublika (prezidento Juarezo administracija tebeveikė per visą prancūzų intervencijos laikotarpį). Tais pačiais metais priimta nauja Konstitucija, pagal kurią buvo konfiskuotos Katalikų bažnyčios žemės (Bažnyčia tuo metu valdė apie pusę visos žemės), įvesta civilinė santuoka ir uždrausta kunigams dalyvauti politikoje (bažnyčios atskyrimas nuo valstybės).
Po pergalės, konservatoriai išliko nepatenkinti prezidento Juarezo valdymu (jų manymu, prezidentas sukaupė savo rankose per daug valdžios, be to norėjo būti perrinktas dar vienai kadencijai), ir vienas iš armijos generolų, Porfirio Díaz, 1876 sukilo prieš vyriausybę ir ją nuvertė.
Pažanga ir Diazo diktatūra
Porfirio Díaz (Porfirijus Diasas) tapo naujuoju prezidentu. Jo valdymo metais (1876-1911), pritraukiant investicijas iš užsienio šalių, buvo smarkiai pagerinta šalies infrastruktūra. Tai buvo santykinai taikus, lydimas ekonominės pažangos, laikotarpis, pramintas „Porfiriatu“. Tačiau žmonės šiuo laikotarpiu nebuvo patenkinti: šalis traukė užsienio investicijas daugiausia dėl labai žemo darbo užmokesčio, tai sukėlė didžiulius socialinius kontrastus (didelė dalis žmonių gyveno visiškame skurde). Demokratija buvo visiškai panaikinta, pasipriešinimas buvo slopinamas jėga.
Meksikos revoliucija
žr. pagrindinį straipsnį
1910 m. 80 metų sulaukęs prezidentas Diazas nusprendė surengti rinkimus, kuriuose būtų perrinktas prezidentu. Jis manė, kad Meksikoje jau nebėra rimtos opozicijos, tačiau , iš turtingos šeimos kilęs mokslininkas, nusprendė dalyvauti rinkimuose ir greitai pelnė daugelio rinkėjų paramą, nepaisant to, kad valdžia pasodino jį į kalėjimą.
Kai buvo paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, buvo pranešta, kad prezidentu beveik vienbalsiai perrinktas Diazas, o Madero visoje šalyje gavo vos kelis šimtus balsų. Toks įžūlus rinkimų rezultatų klastojimas sukėlė masines riaušės. Madero 1910 m. lapkričio 20 d. paskelbė dokumentą (pavadintą „San Luis Potosi planu“), kuriame kvietė tautą ginklu kovoti prieš diktatūrą. Tuo prasidėjo .
Nors Madero buvo įkalintas San Antonijuje (JAV Teksaso valstija), bet jo kvietimas veikė – federalinė armija netrukus buvo nugalėta revoliucinių pajėgų, kurioms vadovavo Emiliano Zapata šalies pietuose, Pancho Villa ir šiaurėje, bei . Prezidentas Diazas 1911 m. atsistatydino iš posto „vardan ramybės tautoje“ ir išvyko į Prancūziją, kur ir mirė 1915 m.
Revoliucijos vadai siekė skirtingų tikslų, jų pažiūros įvairavo nuo liberalių, tokių kaip Madero, iki radikalių, kaip Zapatos ir Pancho Villos. Taigi laimėję revoliucinieriai negalėjo susitarti, kaip toliau organizuoti valstybės valdymą. To rezultatas – kova dėl vyriausybės kontrolės, kuri tęsėsi daugiau nei 20 metų. Šis periodas taip pat laikomas Meksikos revoliucijos dalimi, bet gali būti laikomas ir pilietiniu karu. Šiuo laikotarpiu, tarp daugelio kitų aukų, buvo nužudyti ir prezidentai Madero (1913) bei (1920), bei revoliucionieriai Emiliano Zapata (1919) bei Pancho Villa (1923).
Po Diazo atsistatydinimo 1911 m., prezidentu buvo išrinktas Madero. 1913 m. jis buvo nuverstas ir nužudytas. Vienu iš dažnai besikeitusių vėlesnių prezidentų tapo , buvęs revoliucienierių generolas, kuris 1917 m. vasario 5 d. paskelbė naują Meksikos konstituciją (kuri galioja iki šiol).
1920 m. prezidentu tapo . Jis stengėsi patenkinti visus visuomenės sluoksnius, išskyrus bažnyčią ir dvarininkus, ir sėkmingai skatino socialinę liberalizaciją (ypač mažinant bažnyčios vaidmenį), gerino švietimą ir moterų padėtį.
Tačiau ir po 1920 m. ginkluoti konfliktai tęsėsi. Didžiausios to laikotarpio sukilimas kilo tarp pasaulietinės valstybės ir Bažnyčios viršenybės šalininkų 1926-1929 m. (vadinamasis , la Guerra Cristera).
Stabilizacija ir Institucinės revoliucinės partijos (PRI) valdymas
1929 m. tuometinis prezidentas, generolas , įkūrė Nacionalinę revoliucinę partiją (ji vėliau buvo pavadinta Institucine revoliucine partija, PRI). Ši partija įtikino daugumą generolų-revoliucienierių paleisti savo asmenines armijas ir sujungti jas į vieną Meksikos armiją, taigi šios partijos sukūrimas dažnai laikomas Meksikos revoliucijos pabaiga.
1934 m. atėjęs į valdžią prezidentas ėmėsi šalies pertvarkymo: 1936 m. jis ištrėmė ankstesnį prezidentą Callesą (paskutinį iš generolų, turėjusių diktatoriaus ambicijų), įvairias konkuruojančias politines jėgas sujungė į PRI, ir nustatė taisykles, kurios leido PRI be konkurencijos valdyti šalį kelis dešimtmečius be vidinių kovų. 1938 m. buvo nacionalizuota naftos pramonė, elektros energijos gamyba, sukurtas nacionalinis politechnikos institutas, suteiktas politinis prieblogstis ispanams, bėgantiems nuo Ispanijos pilietinio karo, pradėta žemės reforma, dalinami vadovėliai vaikams. Visų šių politikų poveikis vienaip ar kitaip jaučiamas šalyje ir dabar.
Kitas prezidentas, , nusigręžė nuo nacionalistinės politikos ir siekė sukurta palankias sąlygas užsienio investicijoms. Vyriausybė užšaldė atlyginimus, draudė streikuoti, persekiojo disidentus, nusigręžė nuo žemės reformos. Kitas prezidentas, , netgi pataisė konstitucijos 27 straipsnį, kad būtų apgintos didžiųjų žemvaldžių teisės.
Po Antrojo pasaulinio karo sekusius kelis dešimtmečius PRI vyriausybės pasiekė gana ženklaus ekonomikos augimo ir gyvenimo gerėjimo, tačiau ekonomiką kelis kartus ištiko krachas, o XX a. 7-ajame dešimtmetyje didėjo socialiniai neramumai. 1976 ir 1982 m. šalį ištiko ekonominės krizės, po kurių buvo nacionalizuoti visi bankai (bankai buvo apkaltinti ekonomikos destabilizavimu). Abiejų krizių metu buvo nuvertintas pesas, ir iki pat 2000 m. beveik kiekvieno prezidento kadencijos pabaigoje (t. y. kas šešerius metus) įvykdavo ženkli valiutos devalvacija ir ekonomikos recesija. 1994 m. gruodį, po staigaus peso vertės nuvertinimo, šalį ištiko didžiausia per pusšimtį metų ekonominė krizė (praminta „gruodžio klaida“ arba „tekilos efektu“).
Dabartis
prezidentavimo metu tebesitęsiant ekonominei krizei, Meksike nuolat vyko demonstracijos, o Čiapo valstijoje kilo sukilimas. Prezidentas taip pat įvykdė rinkimines ir politines reformas, kurios sumažino PRI dominavimą. Po 1988 m. rinkimų, kurių rezultatų sąžiningumas buvo stipriai ginčijamas, šalyje buvo sukurtas Federalinis rinkimų institutas, kurio paskirtis – sekti, kad rinkimai vyktų sąžiningai. Dėl to, 2000 m. liepos 2 d. prezidento rinkimus laimėjo kandidatas Vicente Fox Quesada – taip baigėsi 71 metus trukęs PRI dominavimas. Abiejuose Kongreso rūmuose taip pat atstovaujami įvairių partijų atstovai.
Šalį tebekamuoja ekonominės ir socialinės problemos, tarp kurių – žemi atlyginimai, didelę gyventojų dalį palietęs nedarbas, nelygus pajamų pasiskirstymas, PRI dominuojamų vietovių pasipriešinimas demokratinėms reformoms, menkos ekonominės galimybės pietinėse indėnų gyvenamose valstijose. Sprendžiant šias problemas, šaliai aktualūs ir ekonomikos kontrolės bei plėtros klausimai, ypač naftos sektoriaus, bei prekybos su JAV plėtra. Pastaruoju metu vis daugiau problemų kelia narkotikų prekyba ir su ja susijusi prievarta, nusikaltimai bei korupcija.
Valdovai ir prezidentai
Meksikai vadovavo:
- Actekų imperatoriai
- Imperatorius
- Imperatorius Ferdinandas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Meksikos istorija, Kas yra Meksikos istorija? Ką reiškia Meksikos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siame straipsnyje apzvelgiama Meksikos istorija nuo ispanu kolonizacijos XVI a Apie prieskolumbine civilizacija Meksikos teritorijoje ziurekite straipsnį Mezoamerika Meksikos istorijaMezoamerikaMeksikos uzkariavimasNaujoji IspanijaJAV Meksikos karas Meksikos istorija Meksikos teritorijos joje gyvenanciu tautu ir valstybes istorija Kolonijiniai laikaiHernan Cortes issilaipina Verakruse Placiau apie Meksikos uzkariavima zr straipsnius Meksikos uzkariavimas Ernanas Kortesas ir Ispanijos kolonijos Amerikoje Ispanai Meksika pirma karta pasieke 1517 m kai pietu Meksikos krantus tyre Francisco Hernandez de Cordoba Fransisko Ernandeso de Kordobos vadovaujama ekspedicija Po jos 1518 m seke Juan de Grijalva Chuano de Grichalvos ekspedicija Meksikos uzkariavimas prasidejo 1519 m kai Hernan Cortes Ernano Korteso vadovaujami konkistadorai issilaipino vietoveje kuria pavadino Puerto de la Villa Rica de la Vera Cruz siuolaikinis Verakruso miestas Is pradziu Meksikos centrine dalį valde actekai tikejo pagal senus padavimus kad ispanai yra atsiusti dievu todel is pradziu beveik nesipriesino ispanams Taciau netrukus indenai įsitikino kad ispanai nera dievai ir stojo į kova Po keleto musiu kuriuose ispanai vos nepralaimejo konkistadorai 1521 m apsupo ir uzeme acteku imperijos sostine Tenoctitlana Tai buvo acteku imperijos zlugimas Ispanu pergale leme keletas faktoriu Pirmiausia ispanu ginkluote buvo pazangesne jie turejo patrankas plieninius ginklus ir zirgus Antra nuo ispanu indenai uzsikrete ligomis kuriom jie neturejo imuniteto sios ligos sukele epidemijas nuo kuriu mire daug vietos gyventoju Trecia ispanams padejo acteku imperijos pavergtos tautos kurios ispanu atejima laike galimybe issivaduoti nuo acteku priespaudos Taciau tos tautos klydo isskyrus acteku religija kuri reikalavo zmoniu auku ispanu valdymas nebuvo joms nei kiek lengvesnis Kolonijinis periodas truko nuo 1521 iki 1821 metu Tuo metu Meksika buvo vadinama Nueva Espana Naujoji Ispanija jos teritorija apeme siuolaikine Meksika Karibu juros salas Centrine Amerika iki pat Kosta Rikos bei dabartines JAV pietvakarius Taciau Jukatanas buvo galutinai uzkariautas tik 1697 metais placiau zr Uzkariautojams imant vietos moteris į zmonas ir taip maisantis dviem kulturoms susidare nauja etnine grupe metisai Taciau visu kolonijiniu laikotarpiu visuomeneje vyravo ispanai dvarininkai bei Meksikoje gime baltieji kreolai Zemesne padetį uzeme metisai o indenai uzeme zemiausia visuomenes laiptelį Nepriklausomybes kovosPagrindinis straipsnis Nepriklausomybes karas prasidejo 1810 m rugsejo 16 d jį inicijavo Migelis Idalgas ispanu kilmes kunigas bei progresyvios idejos apskritai Napoleonui įsiverzus į Ispanija ir į jos sosta pasodinus savo brolį susidare padetis kai Ispanijai esant okupuotai kolonijos praktiskai tvarkesi savarankiskai Meksikos konservatoriai ir turtingieji dvarininkai tebereme senajį Burbonu dinastijos Ispanijos karaliu ir priesinosi liberaliai Napoleono politikai Taigi susiformavo visu politiniu jegu Meksikoje sajunga kai tiek liberalai sieke demokratines Meksikos tiek ir konservatoriai kurie norejo Burbonu dinastijos karaliaus ir senojo status quo sutare kad Meksika turi tapti nepriklausoma ir pati lemti savo likima Ryskiausios nepriklausybes karo figuros buvo generolas ir generolas Karas truko vienuolika metu ir baigesi kai nepriklausomybes salininku kariuomene 1821 m uzeme sostine Meksika Nors nepriklausomybe buvo paskelbta dar 1810 m teisiskai ji buvo įtvirtinta 1821 metu rugpjutį Kordoboje Verakruso valstija vicekaraliui Juan de O Donoju ir generolui Agustin de Iturbide pasirasius susitarima del nepriklausomybes pripazinimo 1821 m de Iturbide buves Ispanijos generolas veliau perejes į nepriklausomybes salininku puse pasiskelbe imperatoriumi oficialiai tik laikinai tol kol kurios nors Europos karaliskos seimos atstovas bus įtikintas tapti Meksikos monarchu placiau zr 1823 m kiles sukilimas nuverte imperatoriu ir buvo paskelbta Meksikos Respublika 1824 m prezidentu tapo Felix Fernandez pasivadines Guadalupe Victoria kas simbolizavo ir zodį Pergale JAV įsiverzimas kova del reformuDidziaja XIX amziaus dalį Meksikos politine arena buvo nestabili ir pasizymejo dazna prezidentu kaita XIX a 2 ame ketvirtyje politikoje dominavo diktatorius Antonijus Lopesas de Santa Ana Jo valdymo metu Meksika prarado mazdaug trecdalį salies teritorijos salies siaureje 1836 m Teksasas paskelbe nepriklausomybe nuo Meksikos o 1846 m kilo Amerikos Meksikos karas 1846 1848 Veliau 1853 diktatorius uz 15 mln doleriu pardave dar dalį salies teritorijos JAV Visa tai sukele didziulį tautos nepasitenkinima 1855 m prezidentu buvo isrinktas vadinamosios moderatu partijos atstovas Moderatai sieke vykdyti tarpine tarp konservatoriu ir liberalu politika 1857 m buvo priimta nauja Meksikos konstitucija kuri islaike didziaja dalį Romos Kataliku Baznycios teisiu turetu kolonijiniu laikotarpiu taciau skirtingai nei senojoje konstitucijoje joje nebeliko nuostatos skelbiacios katalikybe vienintele salies religija Konservatoriams net ir tokios reformos buvo nepriimtinos prezidentas ir jo administracija buvo ir kilo maistas Nuo 1858 m sausio iki 1861 m sausio vyko vadinamasis Reformu karas Sis pilietinis karas dar labiau supriesino salį dauguma moderatu prisijunge prie liberalu partijos manydami kad butina apriboti Kataliku baznycios valdzia Karo meto liberalu vyriausybe rezidavo Verakruse o konservatoriu Meksike Karas baigesi liberalu pergale ir liberalu prezidentas Benito Juarez Benito Chuaresas perkele savo administracija į Meksiko miesta Prancuzijos įsiverzimas ir imperijaBenito Juarezo prezidentavimas 1858 1871 buvo pertrauktas trumpo Habsburgu valdymo 1864 1867 Konservatoriai sieke atstatyti Meksikoje monarchija pakviete uzimti sosta Austrijos erchercoga Ferdinanda zinoma kaip jį karine jega taip pat reme Prancuzija siekusi kontroliuoti kasyklas salies siaures vakaru dalyje Nors is pradziu prancuzai tuo metu stipriausia armija pasaulyje 1862 m geguzes 5 d pralaimejo nuo to laiko si diena Meksikoje yra nacionaline svente taciau veliau nugalejo Meksikos vyriausybes pajegas vadovaujamas ir paskelbe Maksimiljana Meksikos imperatoriumi Maksimiljamas pasisake uz konstitucine monarchija kurioje monarchas dalytusi valdzia su demokratiskai isrinktu kongresu Tai buvo per daug liberalu Meksikos konservatoriams o kadangi liberalai imperatoriaus isvis nepripazino Maksimiljanas Meksikoje turejo labai mazai salininku Galiausiai prezidento Juarezo salininkai suciupo ir susaude Maksimiljana ir 1867 m buvo atstatyta respublika prezidento Juarezo administracija tebeveike per visa prancuzu intervencijos laikotarpį Tais paciais metais priimta nauja Konstitucija pagal kuria buvo konfiskuotos Kataliku baznycios zemes Baznycia tuo metu valde apie puse visos zemes įvesta civiline santuoka ir uzdrausta kunigams dalyvauti politikoje baznycios atskyrimas nuo valstybes Po pergales konservatoriai isliko nepatenkinti prezidento Juarezo valdymu ju manymu prezidentas sukaupe savo rankose per daug valdzios be to norejo buti perrinktas dar vienai kadencijai ir vienas is armijos generolu Porfirio Diaz 1876 sukilo pries vyriausybe ir ja nuverte Pazanga ir Diazo diktaturaPorfirio Diaz Porfirio Diaz Porfirijus Diasas tapo naujuoju prezidentu Jo valdymo metais 1876 1911 pritraukiant investicijas is uzsienio saliu buvo smarkiai pagerinta salies infrastruktura Tai buvo santykinai taikus lydimas ekonomines pazangos laikotarpis pramintas Porfiriatu Taciau zmones siuo laikotarpiu nebuvo patenkinti salis trauke uzsienio investicijas daugiausia del labai zemo darbo uzmokescio tai sukele didziulius socialinius kontrastus didele dalis zmoniu gyveno visiskame skurde Demokratija buvo visiskai panaikinta pasipriesinimas buvo slopinamas jega Meksikos revoliucijazr pagrindinį straipsnį 1910 m 80 metu sulaukes prezidentas Diazas nusprende surengti rinkimus kuriuose butu perrinktas prezidentu Jis mane kad Meksikoje jau nebera rimtos opozicijos taciau is turtingos seimos kiles mokslininkas nusprende dalyvauti rinkimuose ir greitai pelne daugelio rinkeju parama nepaisant to kad valdzia pasodino jį į kalejima Kai buvo paskelbti oficialus rinkimu rezultatai buvo pranesta kad prezidentu beveik vienbalsiai perrinktas Diazas o Madero visoje salyje gavo vos kelis simtus balsu Toks įzulus rinkimu rezultatu klastojimas sukele masines riauses Madero 1910 m lapkricio 20 d paskelbe dokumenta pavadinta San Luis Potosi planu kuriame kviete tauta ginklu kovoti pries diktatura Tuo prasidejo Nors Madero buvo įkalintas San Antonijuje JAV Teksaso valstija bet jo kvietimas veike federaline armija netrukus buvo nugaleta revoliuciniu pajegu kurioms vadovavo Emiliano Zapata salies pietuose Pancho Villa ir siaureje bei Prezidentas Diazas 1911 m atsistatydino is posto vardan ramybes tautoje ir isvyko į Prancuzija kur ir mire 1915 m Revoliucijos vadai sieke skirtingu tikslu ju paziuros įvairavo nuo liberaliu tokiu kaip Madero iki radikaliu kaip Zapatos ir Pancho Villos Taigi laimeje revoliucinieriai negalejo susitarti kaip toliau organizuoti valstybes valdyma To rezultatas kova del vyriausybes kontroles kuri tesesi daugiau nei 20 metu Sis periodas taip pat laikomas Meksikos revoliucijos dalimi bet gali buti laikomas ir pilietiniu karu Siuo laikotarpiu tarp daugelio kitu auku buvo nuzudyti ir prezidentai Madero 1913 bei 1920 bei revoliucionieriai Emiliano Zapata 1919 bei Pancho Villa 1923 Po Diazo atsistatydinimo 1911 m prezidentu buvo isrinktas Madero 1913 m jis buvo nuverstas ir nuzudytas Vienu is daznai besikeitusiu velesniu prezidentu tapo buves revoliucienieriu generolas kuris 1917 m vasario 5 d paskelbe nauja Meksikos konstitucija kuri galioja iki siol 1920 m prezidentu tapo Jis stengesi patenkinti visus visuomenes sluoksnius isskyrus baznycia ir dvarininkus ir sekmingai skatino socialine liberalizacija ypac mazinant baznycios vaidmenį gerino svietima ir moteru padetį Taciau ir po 1920 m ginkluoti konfliktai tesesi Didziausios to laikotarpio sukilimas kilo tarp pasaulietines valstybes ir Baznycios virsenybes salininku 1926 1929 m vadinamasis la Guerra Cristera Stabilizacija ir Institucines revoliucines partijos PRI valdymas1929 m tuometinis prezidentas generolas įkure Nacionaline revoliucine partija ji veliau buvo pavadinta Institucine revoliucine partija PRI Si partija įtikino dauguma generolu revoliucienieriu paleisti savo asmenines armijas ir sujungti jas į viena Meksikos armija taigi sios partijos sukurimas daznai laikomas Meksikos revoliucijos pabaiga 1934 m atejes į valdzia prezidentas emesi salies pertvarkymo 1936 m jis istreme ankstesnį prezidenta Callesa paskutinį is generolu turejusiu diktatoriaus ambiciju įvairias konkuruojancias politines jegas sujunge į PRI ir nustate taisykles kurios leido PRI be konkurencijos valdyti salį kelis desimtmecius be vidiniu kovu 1938 m buvo nacionalizuota naftos pramone elektros energijos gamyba sukurtas nacionalinis politechnikos institutas suteiktas politinis prieblogstis ispanams begantiems nuo Ispanijos pilietinio karo pradeta zemes reforma dalinami vadoveliai vaikams Visu siu politiku poveikis vienaip ar kitaip jauciamas salyje ir dabar Kitas prezidentas nusigreze nuo nacionalistines politikos ir sieke sukurta palankias salygas uzsienio investicijoms Vyriausybe uzsalde atlyginimus draude streikuoti persekiojo disidentus nusigreze nuo zemes reformos Kitas prezidentas netgi pataise konstitucijos 27 straipsnį kad butu apgintos didziuju zemvaldziu teises Po Antrojo pasaulinio karo sekusius kelis desimtmecius PRI vyriausybes pasieke gana zenklaus ekonomikos augimo ir gyvenimo gerejimo taciau ekonomika kelis kartus istiko krachas o XX a 7 ajame desimtmetyje didejo socialiniai neramumai 1976 ir 1982 m salį istiko ekonomines krizes po kuriu buvo nacionalizuoti visi bankai bankai buvo apkaltinti ekonomikos destabilizavimu Abieju kriziu metu buvo nuvertintas pesas ir iki pat 2000 m beveik kiekvieno prezidento kadencijos pabaigoje t y kas seserius metus įvykdavo zenkli valiutos devalvacija ir ekonomikos recesija 1994 m gruodį po staigaus peso vertes nuvertinimo salį istiko didziausia per pussimtį metu ekonomine krize praminta gruodzio klaida arba tekilos efektu Dabartisprezidentavimo metu tebesitesiant ekonominei krizei Meksike nuolat vyko demonstracijos o Ciapo valstijoje kilo sukilimas Prezidentas taip pat įvykde rinkimines ir politines reformas kurios sumazino PRI dominavima Po 1988 m rinkimu kuriu rezultatu saziningumas buvo stipriai gincijamas salyje buvo sukurtas Federalinis rinkimu institutas kurio paskirtis sekti kad rinkimai vyktu saziningai Del to 2000 m liepos 2 d prezidento rinkimus laimejo kandidatas Vicente Fox Quesada taip baigesi 71 metus trukes PRI dominavimas Abiejuose Kongreso rumuose taip pat atstovaujami įvairiu partiju atstovai Salį tebekamuoja ekonomines ir socialines problemos tarp kuriu zemi atlyginimai didele gyventoju dalį palietes nedarbas nelygus pajamu pasiskirstymas PRI dominuojamu vietoviu pasipriesinimas demokratinems reformoms menkos ekonomines galimybes pietinese indenu gyvenamose valstijose Sprendziant sias problemas saliai aktualus ir ekonomikos kontroles bei pletros klausimai ypac naftos sektoriaus bei prekybos su JAV pletra Pastaruoju metu vis daugiau problemu kelia narkotiku prekyba ir su ja susijusi prievarta nusikaltimai bei korupcija Valdovai ir prezidentaiMeksikai vadovavo Acteku imperatoriai Imperatorius Imperatorius Ferdinandas