Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuršininkų kalba Kursenieku valodaKalbama Vieta pagal kalbančiųjų skaičių KilmėIndoeuropiečių prokalbė Baltų slavų proka
Kuršininkų tarmė
| Kuršininkų kalba Kursenieku valoda | |
| Kalbama | - |
|---|---|
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė
|
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | bat |
| ISO 639-3 | xcu |
| - | |
Kuršininkų kalba (kurš. kursineeki wahloda; latv. kursenieku valoda; vok. Nehrungskurisch) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta lietuvių kalbos (žemaičių tarmės), vokiečių žemaičių tarmės ir vokiečių kalbos.
Susiformavo XV–XVIII a., kai dalis Latvijos Kuršo gyventojų persikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį, Kuršių neriją ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba. Pagal 1927 m. išleistą kuršininkų žodyną 60 proc. žodžių buvo tokie patys kaip ir latvių kalboje, 26 proc. buvo skoliniai iš vokiečių ir 13 proc. - skoliniai iš lietuvių kalbos.
1945 m. šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys, mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.
Patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme, nes jų atmintyje migracija iš Kuršo neišliko, juolab kad migracijos metu dar nebuvo susiformavusi „Latvijos“ ir „latvių“ sąvoka. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo. Tarmė nebeperduodama kitai kartai, dėl to artimiausiu metu išnyks. Tarmę intensyviai tyrinėja Klaipėdos universiteto mokslininkai, universitete sukaupta daug medžiagos ir vykdomos ekspedicijos.
Istorija
Kuršininkų protėviai į Kuršių neriją, kurią jie vadino kuse kape, pradėjo keltis XV a. iš vakarinių Kuršo sričių. Tuo metu ten jau buvo išplitusi latvių kalba, tačiau kuršininkai išlaikė ir kai kuriuos kuršių kalbos archaizmus, o vėliau nuo tolesnės latvių kalbos raidos buvo izoliuoti.
Vėliau jų kalbą stipriai veikė lietuvių ir vokiečių kalbos (iš pradžių kolonistų vokiečių žemaičių tarmė, vėliau literatūrinė vokiečių kalba, kuri mokyta mokyklose). Pietinėje nerijos dalyje kuršininkų tarmė anksti buvo išstumta vokiečių kalbos, o šiaurinėje išliko ilgiau.
Nuorodos
- Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.
- Vartiklis Archyvuota kopija 2015-06-15 iš Wayback Machine projekto. Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai
- Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60
Nuorodos
batSIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršininkų tarmė, Kas yra Kuršininkų tarmė? Ką reiškia Kuršininkų tarmė?
Kursininku kalba Kursenieku valodaKalbama Vieta pagal kalbanciuju skaiciu KilmeIndoeuropieciu prokalbe Baltu slavu prokalbe Baltu prokalbe Rytu baltu kalbos Latviu kalba Kursininku tarmeOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2batISO 639 3xcu Kursininku kalba kurs kursineeki wahloda latv kursenieku valoda vok Nehrungskurisch nykstanti latviu kalbos tarme stipriai paveikta lietuviu kalbos zemaiciu tarmes vokieciu zemaiciu tarmes ir vokieciu kalbos Susiformavo XV XVIII a kai dalis Latvijos Kurso gyventoju persikele į Sventosios Palangos apylinkes bei Rytprusiu pajurį Kursiu nerija ir sumiso su lietuviais vokieciais ir apylinkese gyvenusiu kursiu bei prusu palikuonimis Kursiu nerijoje kursininku tarme XIX a vyravo XX a didesnį vaidmenį eme įgauti vokieciu kalba Pagal 1927 m isleista kursininku zodyna 60 proc zodziu buvo tokie patys kaip ir latviu kalboje 26 proc buvo skoliniai is vokieciu ir 13 proc skoliniai is lietuviu kalbos 1945 m siaurineje Kursiu nerijos dalyje dar buvo apie 245 seimos kuriose kalbeta kursininku tarme Antrojo pasaulinio karo pabaigoje praktiskai visi kursininkai atsidure Vokietijoje 2002 m Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kursininku tarme Kursiu nerijoje yra like 9 asmenys kurie save laiko kursininkais ir geriau ar blogiau kalba sia tarme Patys kursininkai saves niekada nelaike latviais bei savo kalbos nelaike latviu kalbos tarme nes ju atmintyje migracija is Kurso neisliko juolab kad migracijos metu dar nebuvo susiformavusi Latvijos ir latviu savoka Del intensyviu kalbiniu kontaktu ypatingo socialinio statuso ir istoriniu politiniu aplinkybiu tarme nuolat kito o jos vartojimo plotas sparciai mazejo Tarme nebeperduodama kitai kartai del to artimiausiu metu isnyks Tarme intensyviai tyrineja Klaipedos universiteto mokslininkai universitete sukaupta daug medziagos ir vykdomos ekspedicijos IstorijaKursininku proteviai į Kursiu nerija kuria jie vadino kuse kape pradejo keltis XV a is vakariniu Kurso sriciu Tuo metu ten jau buvo isplitusi latviu kalba taciau kursininkai islaike ir kai kuriuos kursiu kalbos archaizmus o veliau nuo tolesnes latviu kalbos raidos buvo izoliuoti Veliau ju kalba stipriai veike lietuviu ir vokieciu kalbos is pradziu kolonistu vokieciu zemaiciu tarme veliau literaturine vokieciu kalba kuri mokyta mokyklose Pietineje nerijos dalyje kursininku tarme anksti buvo isstumta vokieciu kalbos o siaurineje isliko ilgiau NuorodosKursiu nerijos kursininku tarmes nykimo pozymiai daiktavardziu linksniavimo pokyciai rasytiniuose paminkluose Arina Ivanickaja Dalia Kiseliunaite In Baltiska tautine regionine savimone baltu literaturose ir kulturose 2015 P 207 225 PDF ResearchGate Vartiklis Archyvuota kopija 2015 06 15 is Wayback Machine projekto Dalia Kiseliunaite Paskutinioji kursininku karta Etnines kulturos ir kalbos reliktai Dalia Kiseliunaite Kursiu nerijos kursininku kalbos ir etninio identiteto klausimai In Baltistica XXX 2 1995 P 60Nuorodos a href wiki Bat title Bat bat a SIL ISO 639 kalbos kodo bat dokumentacija angl SIL Documentation for ISO 639 identifier bat Duomenys apie kodu xcu zymima kalba svetaineje ethnologue com