Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuršininkai latv Kursenieki vok Kuren aisčių etninė grupė kuri per aisčių genčių ar tautų vidaus XIV XVII a iš Latvijos
Kuršininkai
Kuršininkai (latv. Kursenieki; vok. Kuren) – aisčių etninė grupė, kuri per aisčių genčių ar tautų vidaus XIV–XVII a. iš Latvijos Kuršo atsikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį. Kuršininkai buvo tiesioginiai kuršių genties palikuonys. Lietuvoje jie buvo laikomi Kuršo latvių etnine grupe, nors patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme. Kuršininkai išpažįsta protestantizmo kryptį – liuteronybę.
Manoma, kad dalis kuršininkų Lietuvos teritorijoje susiliejo su dar išlikusiais ir žemaičių neasimiliuotais kuršiais. XVII a. viduryje kuršininkai gyveno Rytprūsiams ir dabartinei Lietuvai priklausančioje teritorijoje, daugiausiai palei Baltijos jūros pakrantę – nuo Būtingės, Palangos, Klaipėdos apylinkių, Kuršių nerijoje, Sembos pusiasalyje ir per Aistmarių neriją iki pat Dancigo (dab. Gdanskas, Lenkija). Bet jų pagrindinė gyvenama teritorija buvo Kuršių nerija ir apie Ventės ragą. Jų gyventoje šiaurinėje dalyje išliko tik žemės pavadinimas – Kuršas (latv. Kurzeme), kuris kilęs nuo ten kadaise gyvenusios jų protėvių – kuršių genties.
XIX a. pabaigoje kuršininkų tebuvo išlikę vos 4 tūkstančiai. Kuršininkai kalbėjo labai savotiška latvių kalbos tarme, seniai izoliuota nuo bendro latvių kalbos kamieno. Jų kalba buvo patyrusi ir lietuvių, vokiečių, o kuršininkų atsikėlusių iš šiaurinės Latvijos Kuršo dalies, turėjo net lyvių kalbos ypatybių. Su bendrine latvių kalba šiuo metu beveik neturi kontakto, bet, latviams šnekant, kuršininkai juos supranta.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir daugumai Rytprūsių gyventojų besievakuojant nuo artėjančių rusų karių, kartu su lietuvininkais, Rytprūsių vokiečiais, jų didelė dalis pasitraukė į Vokietijos gilumą, o dalis žuvo ar buvo ištremti. Pasilikusieji tėvynėje išlikę gyvi, kentė patyčias iš naujos valdžios pusės.
Latvijos kuršiai sulatvėjo, Vokietijon pasitraukusių kuršininkų dalis nutautėjo, nors ir po šiai dienai dar yra gana nemažai išlaikiusių savo krašto šaknis. Lietuvoje tik labai maža dalis pasilikusių pajūryje kuršininkų išliko iki mūsų dienų.
Nuorodos
- baltai.lt / Paskutinioji kuršininkų karta, 2010 m. gruodžio 20 d.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršininkai, Kas yra Kuršininkai? Ką reiškia Kuršininkai?
Kursininkai latv Kursenieki vok Kuren aisciu etnine grupe kuri per aisciu genciu ar tautu vidaus XIV XVII a is Latvijos Kurso atsikele į Sventosios Palangos apylinkes bei Rytprusiu pajurį Kursininkai buvo tiesioginiai kursiu genties palikuonys Lietuvoje jie buvo laikomi Kurso latviu etnine grupe nors patys kursininkai saves niekada nelaike latviais bei savo kalbos nelaike latviu kalbos tarme Kursininkai ispazįsta protestantizmo kryptį liuteronybe Kursininku apgyventa teritorija 1649 m pazymeta zaliai Tomo Mano memorialinis muziejus Nidoje Manoma kad dalis kursininku Lietuvos teritorijoje susiliejo su dar islikusiais ir zemaiciu neasimiliuotais kursiais XVII a viduryje kursininkai gyveno Rytprusiams ir dabartinei Lietuvai priklausancioje teritorijoje daugiausiai palei Baltijos juros pakrante nuo Butinges Palangos Klaipedos apylinkiu Kursiu nerijoje Sembos pusiasalyje ir per Aistmariu nerija iki pat Dancigo dab Gdanskas Lenkija Bet ju pagrindine gyvenama teritorija buvo Kursiu nerija ir apie Ventes raga Ju gyventoje siaurineje dalyje isliko tik zemes pavadinimas Kursas latv Kurzeme kuris kiles nuo ten kadaise gyvenusios ju proteviu kursiu genties XIX a pabaigoje kursininku tebuvo islike vos 4 tukstanciai Kursininkai kalbejo labai savotiska latviu kalbos tarme seniai izoliuota nuo bendro latviu kalbos kamieno Ju kalba buvo patyrusi ir lietuviu vokieciu o kursininku atsikelusiu is siaurines Latvijos Kurso dalies turejo net lyviu kalbos ypatybiu Su bendrine latviu kalba siuo metu beveik neturi kontakto bet latviams snekant kursininkai juos supranta Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir daugumai Rytprusiu gyventoju besievakuojant nuo artejanciu rusu kariu kartu su lietuvininkais Rytprusiu vokieciais ju didele dalis pasitrauke į Vokietijos giluma o dalis zuvo ar buvo istremti Pasilikusieji tevyneje islike gyvi kente patycias is naujos valdzios puses Latvijos kursiai sulatvejo Vokietijon pasitraukusiu kursininku dalis nutautejo nors ir po siai dienai dar yra gana nemazai islaikiusiu savo krasto saknis Lietuvoje tik labai maza dalis pasilikusiu pajuryje kursininku isliko iki musu dienu NuorodosVikiteka Kursininkai vaizdine ir garsine medziagabaltai lt Paskutinioji kursininku karta 2010 m gruodzio 20 d Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį