Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Russula adustaJuodmėsė ūmėdė Russula adusta Mokslinė klasifikacijaKaralystė Grybai Fungi Skyrius Papėdgrybūnai Basidiomy

Juodmėsė ūmėdė

  • Pagrindinis puslapis
  • Juodmėsė ūmėdė
Juodmėsė ūmėdė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Russula adusta

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
( Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
( Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
( Russula)
Rūšis: Juodmėsė ūmėdė
( Russula adusta)
Index Fungorum
Binomas
Russula adusta
, 1838

Juodmėsės ūmėdės savaiminio paplitimo arealas
Sinonimas
Agaricus nigricans (1785)
Agaricus adustus (1801)
Omphalia adusta (1821)
Omphalia adusta var. adusta (1821)
Russula adusta f. adusta (1838)
Russula adusta var. adusta (1838)
Russula nigricans var. adusta (1907)
Russula adusta var. coerulescens (1863)
Russula adusta f. gigantea (1895)
Russula adusta f. rubens (1943)
Russula adusta var. sabulosa (1986)

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta) – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos „kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai masyvūs, patamsėja dar lysdami iš samanų labai kirmijantys.

Išvaizda

Vaisiakūniai vidutinio stambumo. Kepurėlė 7-12 cm skersmens, mėsinga, jauna pusiau apvali, pusrutuliška, vėliau paplokščia, įdubusi, iš pradžių balta, lipni, netrukus pasidaro kreminė, pilkšvai, juodai ruda, sausa, matinė, luobelė beveik nesilupa, drėgna, gliti, matinė. Lakšteliai tankūs, ploni, pusiau nuaugintiniai, balti, senesnių grybų pilkšvi, pagaliau rusvai, net juodai pilki, paspaudus juoduoja. Kotas trumpas, storas 3–6(10)x2–5 cm, kepurėlės spalvos, plaušuotas, kietas, trapus, cilindrinės formos. Trama balta, kieta, stangri, perlaužus ar perpjovus parusvėja, po to patamsėja iki juosvos spalvos, sausa, nekarti. Sporos gruoblėtos, 7-10x6-8 μm, ovalinės, turi labai mažas karpas, kurios retai būna didesnės nei 0,2-0,3 μm aukščio. Bazidės yra (30) 50-60 (78) μm ilgio ir 7,5-11 (12) μm pločio. Bazidės viršūnėje yra keturios 5-6 μm ilgio sterigmos. Cistidės paprastai būna 50-100 μm ilgio ir 5-7 (11) μm pločio, jos beveik cilindrinės su buku galiuku.

Augavietė

Auga liepos – spalio mėn. pušynuose (ypač smėlinguose, senuose), aikštėse, pavieniui arba grupėmis.

Galerija

Literatūra

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (310 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos

Vikiteka: Juodmėsė ūmėdė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Grybų aprašymai (En.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Rug, 2025 / 20:16

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodmėsė ūmėdė, Kas yra Juodmėsė ūmėdė? Ką reiškia Juodmėsė ūmėdė?

Russula adustaJuodmese umede Russula adusta Moksline klasifikacijaKaralyste Grybai Fungi Skyrius Papedgrybunai Basidiomycota Klase Papedgrybiai Basidiomycetes Eile umedieciai Russulales Seima umediniai Russulaceae Gentis umede Russula Rusis Juodmese umede Russula adusta Index FungorumBinomasRussula adusta 1838Juodmeses umedes savaiminio paplitimo arealasSinonimasAgaricus nigricans 1785 Agaricus adustus 1801 Omphalia adusta 1821 Omphalia adusta var adusta 1821 Russula adusta f adusta 1838 Russula adusta var adusta 1838 Russula nigricans var adusta 1907 Russula adusta var coerulescens 1863 Russula adusta f gigantea 1895 Russula adusta f rubens 1943 Russula adusta var sabulosa 1986 Juodmese umede Russula adusta umediniu seimai priklausantis valgomas grybas vartojamas sviezias ir sudytas marinuotas III kategorijos Dzukijoje sios umedes vadinamos kiaulemis Viena is pirmuju umedziu musu miskuose grybautoju megstama Budingi pozymiai vaisiakuniai masyvus patamseja dar lysdami is samanu labai kirmijantys IsvaizdaVaisiakuniai vidutinio stambumo Kepurele 7 12 cm skersmens mesinga jauna pusiau apvali pusrutuliska veliau paplokscia įdubusi is pradziu balta lipni netrukus pasidaro kremine pilksvai juodai ruda sausa matine luobele beveik nesilupa dregna gliti matine Laksteliai tankus ploni pusiau nuaugintiniai balti senesniu grybu pilksvi pagaliau rusvai net juodai pilki paspaudus juoduoja Kotas trumpas storas 3 6 10 x2 5 cm kepureles spalvos plausuotas kietas trapus cilindrines formos Trama balta kieta stangri perlauzus ar perpjovus parusveja po to patamseja iki juosvos spalvos sausa nekarti Sporos gruobletos 7 10x6 8 mm ovalines turi labai mazas karpas kurios retai buna didesnes nei 0 2 0 3 mm aukscio Bazides yra 30 50 60 78 mm ilgio ir 7 5 11 12 mm plocio Bazides virsuneje yra keturios 5 6 mm ilgio sterigmos Cistides paprastai buna 50 100 mm ilgio ir 5 7 11 mm plocio jos beveik cilindrines su buku galiuku AugavieteAuga liepos spalio men pusynuose ypac smelinguose senuose aikstese pavieniui arba grupemis GalerijaLiteraturaVincentas Urbonas Lietuvos grybu atlasas Kaunas Lutute 2007 m 310 psl ISBN 978 9955 692 59 1NuorodosVikiteka Juodmese umede vaizdine ir garsine medziagaGrybu aprasymai En

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 13, 2025

    Nykštukiniai

  • Rugpjūtis 11, 2025

    Nuodingoji tauriabudė

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Nukutavake

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Nutilk, kai kalbi!

  • Rugpjūtis 16, 2025

    Ningišzidas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje