Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nogajų Orda Mangitų jurtas klajoklių valstybė į rytus nuo Volgos upės kurios politinis centras buvo Uralo upės žemupyje
Nogajų Orda
Nogajų Orda (Mangitų jurtas) – klajoklių valstybė į rytus nuo Volgos upės, kurios politinis centras buvo Uralo upės žemupyje. Susidarė po Tamerlano armijos antpuolių (1391 m.) žlugus Aukso Ordai.
| Nogajų Orda | ||||
| MDK vasalė 1557-1643 m. | ||||
| ||||
| Apytikslė Nogajų Ordos teritorija | ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 1440 m. | |||
| - Užkariauta kalmukų | 1643 m. | |||
Raida
Po Aukso Ordos žlugimo, dabartinio Kazachstano šiaurės vakaruose susidarė nauja valstybė – Nogajų Orda. Pagrindinė jos teritorija buvo stepėse tarp Volgos ir Uralo (Jaiko), o politinis centras – apylinkėse (prie Uralo upės). Rytuose nogajai klajojo po Uralo kairįjį krantą, šiaurės rytuose – iki Vakarų Sibiro žemumos, rytuose jų armijos prieidavo Syrdarjos vidurupį, šiaurės vakaruose klajokliai pasiekdavo Kazanę, pietvakariuose – Paaralę ir šiaurinį Pakaspįjį.
Ordos pavadinimas kilęs iš vieno Aukso Ordos karo vadų vardo – . Nogajus dalyvavo Batijaus užkariaujamuosiuose žygiuose, buvo karo vadu prie penkių Aukso Ordos chanų ir suvaidino svarbų vaidmenį Aukso Ordos istorijoje. Nogajaus Ordos gyventojų pagrindą sudarė į Nogajaus kariuomenę įėjusios gentys. Didžiąją dalį Nogajaus karių sudariusi tiurkų mangitų gentis pavadino savo ulusą Mangitų jurtu. Nogajų Ordos įkūrėju laikomas Nogajaus sūnus . Valdant Edygėjui Nogajų Orda ėmė atsiskirti nuo Aukso Ordos. Valdant Edygei Nur ad-Dinui buvo sukurta savarankiška valstybė, atsiskyrusi nuo Aukso Ordos.
Pačiame XVI a. viduryje nogajus ištiko visa eilė nelaimių: sausros, neįprasti šalčiai, dėl ko prasidėjo badas, maras ir vidaus nesutarimai. Be to, didėjo Maskvos grėsmė. Pastaroji tuo metu nukariavo nogajų šiaurinį kaimyną Kazanės chanatą ir siekė plėstis į pietus. Dalis nogajų, vadovaujamų 6 sūnų, atsiskyrė ir rytuose tarp Uralo ir Syrdarjos upių sukūrė Altyulos ordą. Kita dalis 1557 m. migravo į vakarus, į stepes tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų, kur įkūrė Mažąją Nogajų ordą.
Likę prie Uralo upės nogajai buvo priversti pripažinti Maskvos siuzerenitetą. Jie pasivadino Didžiąja Nogajų Orda, tačiau ji niekada nebeatkūrė buvusios galybės. V.Trepavlovas išskiria tris suirutes ir Ordos agoniją. Valstybės silpnumu pasinaudojo Nogajų chanato priešininkai. 1577 m. rusų kunigaikštis Serebrianas paėmė nogajų sostinę.
XVII a. pradžioje nauja grėsmė nogajams buvo iš rytų atėję klajokliai kalmukai. 1628−1630 m. jie užpuolė Didžiąją Nogajų ordą ir užgrobė jos teritorijas. 1634 m. didieji nogajai buvo arba išžudyti, priversti migruoti į vakarus, kur jie susijungė su mažaisiais nogajais, arba į rytus, kur susimaišė su kazachais.
Administracinė struktūra
Ordos centras buvo Saraičiko miestas prie žemutinio Uralo. Miestas įkurtas XIII a. Aukso Ordos egzistavimo laikotarpiu per Saraičiką ėjo prekybiniai keliai iš Krymo ir Kaukazo į Karakorumą ir Kiniją. XIII–XIV a. buvo miesto klestėjimo laikotarpis, tačiau XV a. Saraičikas buvo sugriautas. Tik tapęs Nogajų Ordos sostine Saraičikas ėmė atsigauti. XVI a. pradžioje Kazachų chanas Kasymas trumpam buvo užgrobęs Saraičiką, kuriame netrukus ir mirė, o kazachai grįžo į savo Betpak dala dykumą. 1580 m. miestą užėmė laisvieji kazokai. Mieste buvo palaidoti Aukso Ordos ir Nogajų Ordos chanai.
skirstėsi į keletą savivaldžių ulusų, kuriems vadovavo mirzos. XVI a., nogajams migravus į vakarinį Volgos krantą, iš Nogajų Ordos išsiskyrė , po to vakarinių nogajų aukščiausiu titulu tapo sultonas.
Ūkis
Ūkio pagrindą sudarė klajoklinė gyvulininkystė (arkliai, avys, ir kupranugariai) bei tranzitinė prekyba. Tuo metu, kai likusių totorių valstybių gyventojai perėjo prie sėslaus gyvenimo būdo, Nogajų Ordos ekonomika tebebuvo lemiama klajoklių gyvenimo būdo. Šioje valstybėje tebuvo vienas miestas – Saraičikas, kuris liko nuo Aukso Ordos laikų. Saraičikas ilgainiui prarado ankstesnę prekybinio centro reikšmę ir chanato ekonomikoje nevaidino didesnio vaidmens.
Valdovai
| Kazachijos istorija |
| Skitai () > Šiongnu |
| Kangdžu, Alanai, Eftalitai, Vusuniai, |
| Vakarų tiurkų kaganatas |
| Chazarai, , |
| Pečenegai, Ogūzai, , Karlukai |
| Kipčiakai, Karakitajai, Karachanidai |
| Aukso orda, Čagatajaus ulusas |
| Nogajų orda, Uzbekų chanatas |
| Kazachų chanatas |
| Rusijos imperija |
| Tarybų Sąjunga: |
| Kirgizijos ATSR > Kazakijos ATSR > Kazachijos TSR |
| Kazachija |
Nogajų ordos valdovai titulavosi bijais (rus. бий).
- 1392–1412;
- 1412–1419
- 1419–1427
- 1427–1428
- 1428–1447
- 1447–1473
- 1473–1491
- 1491–1502
- 1502–1504
- 1504–1508
- 1508–1510, 1516–1519
- 1508–1516
- 1521–1524
- 1524–1541
- 1537–1541 (vakarinės dalies valdovas - );
- 1537–1541 (rytinės dalies valdovas - kekovatas), 1541–1549 - bijus;
- 1549–1554, m. 1556
- 1557–1563
- Didieji Nogajai (Maskvos vasalai):
- 1563–1578
- 1578–1590
- 1590–1598
- 1598–1600
- 1600–1619
- 1622–1634
Nuorodos
- Трепавлов В.В. История Ногайской Орды. – М.: Издательская фирма “Восточная литература” РАН, 2001. – 752 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nogajų Orda, Kas yra Nogajų Orda? Ką reiškia Nogajų Orda?
Nogaju Orda Mangitu jurtas klajokliu valstybe į rytus nuo Volgos upes kurios politinis centras buvo Uralo upes zemupyje Susidare po Tamerlano armijos antpuoliu 1391 m zlugus Aukso Ordai Nogaju OrdaMDK vasale 1557 1643 m 1440 1643Location ofApytiksle Nogaju Ordos teritorijaSostineValdymo forma MonarchijaIstorija Įkurimas 1440 m Uzkariauta kalmuku 1643 m RaidaPo Aukso Ordos zlugimo dabartinio Kazachstano siaures vakaruose susidare nauja valstybe Nogaju Orda Pagrindine jos teritorija buvo stepese tarp Volgos ir Uralo Jaiko o politinis centras apylinkese prie Uralo upes Rytuose nogajai klajojo po Uralo kairįjį kranta siaures rytuose iki Vakaru Sibiro zemumos rytuose ju armijos prieidavo Syrdarjos vidurupį siaures vakaruose klajokliai pasiekdavo Kazane pietvakariuose Paarale ir siaurinį Pakaspįjį Ordos pavadinimas kiles is vieno Aukso Ordos karo vadu vardo Nogajus dalyvavo Batijaus uzkariaujamuosiuose zygiuose buvo karo vadu prie penkiu Aukso Ordos chanu ir suvaidino svarbu vaidmenį Aukso Ordos istorijoje Nogajaus Ordos gyventoju pagrinda sudare į Nogajaus kariuomene įejusios gentys Didziaja dalį Nogajaus kariu sudariusi tiurku mangitu gentis pavadino savo ulusa Mangitu jurtu Nogaju Ordos įkureju laikomas Nogajaus sunus Valdant Edygejui Nogaju Orda eme atsiskirti nuo Aukso Ordos Valdant Edygei Nur ad Dinui buvo sukurta savarankiska valstybe atsiskyrusi nuo Aukso Ordos Paciame XVI a viduryje nogajus istiko visa eile nelaimiu sausros neįprasti salciai del ko prasidejo badas maras ir vidaus nesutarimai Be to didejo Maskvos gresme Pastaroji tuo metu nukariavo nogaju siaurinį kaimyna Kazanes chanata ir sieke plestis į pietus Dalis nogaju vadovaujamu 6 sunu atsiskyre ir rytuose tarp Uralo ir Syrdarjos upiu sukure Altyulos orda Kita dalis 1557 m migravo į vakarus į stepes tarp Kaspijos ir Juodosios juru kur įkure Mazaja Nogaju orda Like prie Uralo upes nogajai buvo priversti pripazinti Maskvos siuzereniteta Jie pasivadino Didziaja Nogaju Orda taciau ji niekada nebeatkure buvusios galybes V Trepavlovas isskiria tris suirutes ir Ordos agonija Valstybes silpnumu pasinaudojo Nogaju chanato priesininkai 1577 m rusu kunigaikstis Serebrianas paeme nogaju sostine XVII a pradzioje nauja gresme nogajams buvo is rytu ateje klajokliai kalmukai 1628 1630 m jie uzpuole Didziaja Nogaju orda ir uzgrobe jos teritorijas 1634 m didieji nogajai buvo arba iszudyti priversti migruoti į vakarus kur jie susijunge su mazaisiais nogajais arba į rytus kur susimaise su kazachais Administracine strukturaOrdos centras buvo Saraiciko miestas prie zemutinio Uralo Miestas įkurtas XIII a Aukso Ordos egzistavimo laikotarpiu per Saraicika ejo prekybiniai keliai is Krymo ir Kaukazo į Karakoruma ir Kinija XIII XIV a buvo miesto klestejimo laikotarpis taciau XV a Saraicikas buvo sugriautas Tik tapes Nogaju Ordos sostine Saraicikas eme atsigauti XVI a pradzioje Kazachu chanas Kasymas trumpam buvo uzgrobes Saraicika kuriame netrukus ir mire o kazachai grįzo į savo Betpak dala dykuma 1580 m miesta uzeme laisvieji kazokai Mieste buvo palaidoti Aukso Ordos ir Nogaju Ordos chanai skirstesi į keleta savivaldziu ulusu kuriems vadovavo mirzos XVI a nogajams migravus į vakarinį Volgos kranta is Nogaju Ordos issiskyre po to vakariniu nogaju auksciausiu titulu tapo sultonas ukisukio pagrinda sudare klajokline gyvulininkyste arkliai avys ir kupranugariai bei tranzitine prekyba Tuo metu kai likusiu totoriu valstybiu gyventojai perejo prie seslaus gyvenimo budo Nogaju Ordos ekonomika tebebuvo lemiama klajokliu gyvenimo budo Sioje valstybeje tebuvo vienas miestas Saraicikas kuris liko nuo Aukso Ordos laiku Saraicikas ilgainiui prarado ankstesne prekybinio centro reiksme ir chanato ekonomikoje nevaidino didesnio vaidmens ValdovaiKazachijos istorijaSkitai gt SiongnuKangdzu Alanai Eftalitai Vusuniai Vakaru tiurku kaganatasChazarai Pecenegai Oguzai KarlukaiKipciakai Karakitajai KarachanidaiAukso orda Cagatajaus ulusasNogaju orda Uzbeku chanatasKazachu chanatasRusijos imperijaTarybu Sajunga Kirgizijos ATSR gt Kazakijos ATSR gt Kazachijos TSRKazachija Nogaju ordos valdovai titulavosi bijais rus bij 1392 1412 1412 1419 1419 1427 1427 1428 1428 1447 1447 1473 1473 1491 1491 1502 1502 1504 1504 1508 1508 1510 1516 1519 1508 1516 1521 1524 1524 1541 1537 1541 vakarines dalies valdovas 1537 1541 rytines dalies valdovas kekovatas 1541 1549 bijus 1549 1554 m 1556 1557 1563 Didieji Nogajai Maskvos vasalai 1563 1578 1578 1590 1590 1598 1598 1600 1600 1619 1622 1634NuorodosTrepavlov V V Istoriya Nogajskoj Ordy M Izdatelskaya firma Vostochnaya literatura RAN 2001 752 s