Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Altyulos orda Alty Ulos ulusas Alty Uly nogajų sukurtas valstybinis darinys kuris gyvavo nuo 1555 metų kai dalis nogajų
Altyulos orda
Altyulos orda (Alty-Ulos ulusas, Alty Uly) – nogajų sukurtas valstybinis darinys, kuris gyvavo nuo 1555 metų, kai dalis nogajų murzų atskilo ir pradėjo šešis ulusus valdyti atskirai nuo Nogajų Ordos. Alty-Ulos klajokliai valdė teritorijas tarp Jajiko, Embos ir Sydarjos upių, o XVII amžiaus pirmojoje pusėje juos nukariavo kalmukų chanai.
| Altyulos Orda | ||||
| ||||
| Apytikslė Nogajų Ordos teritorija | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 1555 m., 1555 | |||
| - Užkariauta kalmukų | XVII a. pirmoji pusė, ~ 1630 m. | |||
Istorija
1555 metais Embės upės regione, teritorijoje tarp Uralo kalnų, Jajiko upės ir Sydarjos upės susiformavo atskira Altyulos orda (Alty-Ulos ulusas).
Priešistorė būtų tokia, kad 1549 metais mirus Nogajų Ordos valdovui Šeich-Mamaj-Bijui, kilo rietenos dėl sosto tarp mirusiojo brolių Izmail-bijaus ir Jusuf-bijaus. Tada šeši velionio bėjaus sūnus- Kasimas. Chanas, Bajus, Bijus, Bekas, Akas – su savo valdytais ulusais atsiskyrė nuo ordos ir ėmė klajoti rytinėse nogajų žemėse. Tos teritorijos buvo tarp Embos, Jajiko, Syrdarjos upių. Atskalūnai sukūrė gan silpną, tačiau pakankamai savarankišką valstybinį darinį. Alty-Ula, išvertus iš nogajų kalbos reiškė „šešių sūnų ulusas“.
Alty-Ulos muzrų vadovaujami klajokliai gyveno teritorijose nuo Jajiko upės vakarinėse žemėse, iki Sydarjos upės rytiniuose pakraščiuose, kur jų žemės ribojosi su kazachų valdomomis teritorijomis. 1570–1580 metais Alty Ulos ulusus ėmė puldinėti kazokai, todėl nogajai persikėlė labiau į rytus nuo Jajiko. Tuo metu Alty ulos murzų valdoma teritorija vakaruose buvo ties Embos upe, o prie Jajiko įsikūrė prorusiški Jajiko kazokai. XVII amžiaus pirmojoje pusėje Alty Ulos nogajai pripažino kalmukų taišų viršenybę. Kalmukai ir altyuliečiai klajodavo kartu. Kai kurie altyulos murzos su savo ulusais persikėlė į kazachų ir Chyvos chanų valdas. O kita dalis pasekė paskui didžiuosius nogajus, bei mažuosius nogajus, persikėlė į vakarus, ir ėmė klajoti po Juodosios jūros regiono stepes, pripažindami priklausomybę nuo Krymo chanato.
XVII amžiaus pirmojoje pusėje Alty Ulos Orda nustojo gyvavusi. Alty-ulai nesugebėjo apginti savo nepriklausomybės ir galutinai pateko į kalmukų taišų priklausomybę. O kai kalmukai XVII amžiaus viduryje persikėlė į Žemutinį Pavolgį, viena dalis alty-uliečių įėjo į kazachų valdomą Jaunesnįjį Žuzą, bei ilgainiui susimaišė su kazachais, o kita dalis pasitraukė prie Juodosios jūros. Tokiu būdu alty-uliečių valstybės nebeliko.
Literatūra
- Трепалов В. В. «История Ногайской Орды», РАН, Москва, 2002 г. ISBN 5-02-018193-5
Nuorodos
- Трепалов В. В. «АЛТЫУЛЫ: ОСТАТКИ НОГАЙСКОЙ ОРДЫ В КАЗАХСКИХ СТЕПЯХ», Вестник Евразии, выпуск № 2, 2001 г.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Altyulos orda, Kas yra Altyulos orda? Ką reiškia Altyulos orda?
Altyulos orda Alty Ulos ulusas Alty Uly nogaju sukurtas valstybinis darinys kuris gyvavo nuo 1555 metu kai dalis nogaju murzu atskilo ir pradejo sesis ulusus valdyti atskirai nuo Nogaju Ordos Alty Ulos klajokliai valde teritorijas tarp Jajiko Embos ir Sydarjos upiu o XVII amziaus pirmojoje puseje juos nukariavo kalmuku chanai Altyulos Orda 1555 XVII a pirmoji puse 1630Location ofApytiksle Nogaju Ordos teritorijaSostine NenurodytaValdymo forma MonarchijaIstorija Įkurimas 1555 m 1555 Uzkariauta kalmuku XVII a pirmoji puse 1630 m Istorija1555 metais Embes upes regione teritorijoje tarp Uralo kalnu Jajiko upes ir Sydarjos upes susiformavo atskira Altyulos orda Alty Ulos ulusas Priesistore butu tokia kad 1549 metais mirus Nogaju Ordos valdovui Seich Mamaj Bijui kilo rietenos del sosto tarp mirusiojo broliu Izmail bijaus ir Jusuf bijaus Tada sesi velionio bejaus sunus Kasimas Chanas Bajus Bijus Bekas Akas su savo valdytais ulusais atsiskyre nuo ordos ir eme klajoti rytinese nogaju zemese Tos teritorijos buvo tarp Embos Jajiko Syrdarjos upiu Atskalunai sukure gan silpna taciau pakankamai savarankiska valstybinį darinį Alty Ula isvertus is nogaju kalbos reiske sesiu sunu ulusas Alty Ulos muzru vadovaujami klajokliai gyveno teritorijose nuo Jajiko upes vakarinese zemese iki Sydarjos upes rytiniuose pakrasciuose kur ju zemes ribojosi su kazachu valdomomis teritorijomis 1570 1580 metais Alty Ulos ulusus eme puldineti kazokai todel nogajai persikele labiau į rytus nuo Jajiko Tuo metu Alty ulos murzu valdoma teritorija vakaruose buvo ties Embos upe o prie Jajiko įsikure prorusiski Jajiko kazokai XVII amziaus pirmojoje puseje Alty Ulos nogajai pripazino kalmuku taisu virsenybe Kalmukai ir altyulieciai klajodavo kartu Kai kurie altyulos murzos su savo ulusais persikele į kazachu ir Chyvos chanu valdas O kita dalis paseke paskui didziuosius nogajus bei mazuosius nogajus persikele į vakarus ir eme klajoti po Juodosios juros regiono stepes pripazindami priklausomybe nuo Krymo chanato XVII amziaus pirmojoje puseje Alty Ulos Orda nustojo gyvavusi Alty ulai nesugebejo apginti savo nepriklausomybes ir galutinai pateko į kalmuku taisu priklausomybe O kai kalmukai XVII amziaus viduryje persikele į Zemutinį Pavolgį viena dalis alty ulieciu įejo į kazachu valdoma Jaunesnįjį Zuza bei ilgainiui susimaise su kazachais o kita dalis pasitrauke prie Juodosios juros Tokiu budu alty ulieciu valstybes nebeliko LiteraturaTrepalov V V Istoriya Nogajskoj Ordy RAN Moskva 2002 g ISBN 5 02 018193 5NuorodosTrepalov V V ALTYULY OSTATKI NOGAJSKOJ ORDY V KAZAHSKIH STEPYaH Vestnik Evrazii vypusk 2 2001 g