55 43 00 š pl 21 05 59 r ilg 55 71667 š pl 21 09972 r ilg 55 71667 21 09972 Lietuvos jūrų muziejusĮkurta 1975 m Panaikin
Lietuvos jūrų muziejus

55°43′00″ š. pl. 21°05′59″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.09972°r. ilg.
Lietuvos jūrų muziejus | |
---|---|
Įkurta | 1975 m. |
Tipas | Biudžetinė įstaiga |
Jurisdikcija | Kultūros ministerija |
Buveinė | Smiltynės g. 3, 93100 Klaipėda |
Vadovas | Olga Žalienė |
Darbuotojų | 157 (2023-04) |
Biudžetas | 5,936 mln. € (2023) |
Svetainė | Muziejus.lt |
|
Lietuvos jūrų muziejus – lietuviškas marinistinis muziejus.
Įsikūręs Klaipėdos Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių nerijos taške.
Nuo 1994 m. veikia muziejaus delfinariumas.
Svarbiausi skaičiai
Užima ~33 tūkst. m² plotą.
2022 m. pab. fondą sudarė 93994 eksponatai. Didžiausias rinkinys (19 787 vienetai) – jūrų faunos preparatai (moliuskų kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žuvys ir žinduoliai). Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, raštijos, filatelijos eksponatų. Gyvų eksponatų – 957 gyvūnai. Be rinkinių eksponavimo, muziejuje vykdomos edukacinės programos.
Lankytojai
1979–1999 m. apsilankė 9 mln. lankytojų.
Iki 2008 m. muziejų kasmet aplankydavo ~500 tūkst. lankytojų, vėliau ~300 tūkst., uždarius delfinariumą jų dar sumažėjo, 2011 m. muziejų aplankė ~100 tūkst. lankytojų. 2022 m. aplankė 335 tūkst. lankytojų.
Istorija
1971 m. liepos 11 d. Klaipėdos kraštotyros muziejuje atidaryta Jūrų skyriaus ekspozicija. 1972 m. prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai P. Lapė ir L. Šliogerienė; 1866 m. statinys), akvariumo statyba, įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Tyrinėjant forto liekanas buvo aptikta daug karinės amunicijos liekanų. Išminuotojai išgabeno daugiau kaip 20 tūkst. nesprogusių šaudmenų. Remontas truko iki 1979 m. Jį finansavo Klaipėdos miestas ir žvejų organizacijos, techninę pagalbą suteikė laivų remonto įmonės ir laivų statykla „Baltija“.1975 m. spalio 1 d. įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus. 1975 m. surengtos ekspedicijos į Centrinį Rytų Atlantą. 1977 m. gruodžio 30. įsigyti pirmieji eksponatai – kuoduotieji pingvinai. 1978 m. lapkričio 1 d. baseine įkurdintas pirmasis Baltijos pilkasis ruonis vardu Tomas. 1979 m. liepos 28 d. muziejus atidarytas lankytojams.
1982 m. lapkritį muziejaus kūrėjams (A. Žaliui, A. Každailiui, P. Lapei, L. Šliogerienei, E. Buivydui, A. Stankevičiui, A. Aukštuoliui, R. Lapinskui, R. Vasiliauskui) skirta LTSR Valstybinė premija. 1982–1984 m. vyko baseinų jūrų žinduoliams statyba. Ją baigus, imta įrenginėti atrakcionų aikštelė Šiaurės jūrų liūtų pasirodymams. 1986 m. balandžio 10 d. į krantą iškeltas ir senųjų žvejybos laivų aikštelėje pastatytas VŽT Dubingiai. 1988 m. rugsėjo 1 d. atidaryta Kuršių nerijos gamtos skyriaus ekspozicija. 1989 m. birželio 28 d. į Kuršių marias nuleistas pirmasis Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas.
1987 m. pradėtas statyti delfinariumas Iki 1994 m. buvo įrengtos oro kompresorinės, Baltijos jūros vandens siurblinės, valymo įrenginiai. Taip pat atrakcionų aikštelėje įrengtos tribūnos žiūrovams. 1991 m. balandžio 21 d. pirmąsyk išperinti Magelano pingviniukai. 1993 m. rugsėjo 21 d. iš Sevastopolio atskraidinti pirmieji delfinai. 1994 m. balandžio 30 d. delfinariumas atidarytas. 1997 m. muziejui suteiktas Respublikinio muziejaus statusas.
1997 m. vasario 17 d. žvejo sodyboje įvyko, manomai tyčinis, gaisras. Sudegė pagrindinio namo stogas, aprūko sienos. Pastatas buvo rekonstruotas.
1997 m. pabaigoje organizuota ekspedicija į Taitį. 1998 m. dvi delfinės atsivedė pirmuosius jauniklius. 2000 m. pavasarį pradėtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. Tais pačiais metais restauruotas VŽT Dubingiai. 2002 m. įrengtos dvi naujos ekspozicijos – „Neringos forto istorija“ poternoje ir valčių paroda kieme. 2004 m. baigtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. 2005 m. gegužės 18 d. atidaryta ekspozicija „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“. 2006 m. liepos 20 d. atidaryta ir atnaujinta inkarų ekspozicija.
2013 m. lapkričio 11 d. – 2017 gruodžio 3 d. muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai.
Vadovai
1975–2002 m., nuo muziejaus įkūrimo, jam vadovavo istorikas, muziejininkas Aloyzas Každailis. Dėl pablogėjusios sveikatos jam atsistatydinus, direktore tapo buvusi ryšių su visuomene atstovė Olga Žalienė.
Ekspozicijos
Ekspozicijos įsikūrusios Nerijos forte, kitaip Kopgalio tvirtovėje – akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozicija. Netoli forto, arčiau Kuršmarių yra atskiras delfinariumo pastatas. Į pietus nuo muziejaus įrengta Pajūrio etnografinė žvejo sodyba, o dar piečiau yra istorinių žvejybos laivų aikštelė.
1988 m. rugsėjį prie Senosios perkėlos, restauruotuose keturiuose vasarnamiuose, įrengta Kuršių nerijos gamtos ekspozicija. 1997 m. ji perduota Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Kopgalio tvirtovė
Tvirtovė, buvęs Nerijos fortas, tai vienintelis XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. 1865 m. pradėtas statyti. Iki 1897 m. buvo karinis objektas, vėliau perduotas civiliams. 1937 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai. 1945 m. besitraukdami jį išsprogdino. 1975–1979 m. fortas restauruotas, pritaikytas muziejui. Į fortą per gynybinį griovį vedantis Kopgalio tvirtovės tiltas anksčiau buvo pakeliamas.
Lankytojai gali apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Aikštelėse, kur anksčiau stovėjo pabūklai eksponuojami inkarai. Centrinis forto pastatas, redutas, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant fortą.
Redute yra įrengti akvariumai, jūrų gamtos ekspozicija, šalia jūrų paukščių ir žinduolių baseinai. Kieme yra istorinių valčių ekspozicija. Buvusiuose sandėliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija.
Laivybos istorijos ekspozicija
Dalyje forto gynybinių patalpų įsikūrusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją.
Ekspozicija padalinta į kelis skyrius. Ekspozicija „Nuo plausto iki atomlaivio“ supažindina su laivybos istorija, laivų tipais, jų konstrukcijomis. Kita tema – laivyba Lietuvoje. Demonstruojami Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų maketai, laivų modeliai, archeologiniai radiniai. Ekspozicijoje „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“ eksponuojami archeologiniai radiniai – nuskendusių burlaivių dalys (ezelhoftas, gikas, medinis brašpilis, inkarų štokai, kilio fragmentas). Vertingas eksponatas – iš vieno medžio kamieno išskaptuotas XVI a. luotas 1986 m. iškeltas iš Platelių ežero dugno netoli Platelių senovės tilto. Yra eksponatų atspindinčių ir gelbėjimo darbus jūroje ir pakrantėse. Aikštelėse ant forto pylimo eksponuojami senoviniai ir šiuolaikiniai inkarai. Pastaroji ekspozicija buvo atnaujinta 2006 m. Seniausi inkarai yra iš XVIII a. Vertingiausias eksponatas – XVIII a. inkaras su autentišku mediniu štoku ir „NEW CASTLE“ įrašu jame rodo, kad inkaras pagamintas nuo seno garsaus uosto dirbtuvėse.
Akvariumas
Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio (reduto) centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Akvariumuose įrengti mechaniniai ir biologiniai filtrai. Per valandą jais prateka 1–2 akvariumo tūriai vandens, todėl jis skaidrus ir švarus. Skaidrumą palaiko ir ultravioletinio sterilizavimo įrenginiai. Baltijos jūros žuvų akvariumai turi atskiras vandens šaldymo sistemas, kurios ištisus metus palaiko apie +12 laipsnių temperatūrą. Akvariumuose yra trijų rūšių vandens: Baltijos, gėlo ir Atlanto vandenyno. Pastarasis atgabenamas tanklaiviais.
Eksponatai:
- Lietuvos gėlavandenės žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, šamai, ūsoriai, unguriai.
- Baltijos jūros žuvys: menkės, vėgėlės, plekšnės, otai, žiobriai ir kt.
- Tropinių jūrų žuvys ir bestuburiai: įvairios žuvys, koralai, aktinijos.
- Eršketai: pagrindiniame akvariume eksponuojami ilgaamžiai eršketai, gyvenantys iki 150 metų.
Jūrų faunos ekspozicija
Centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija. Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, kriauklių ir koralų kolekcija. 2004 m. liepos 28 d. atidaryta Jūrų faunos ekspozicijos naujausia dalis „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“. Ja buvo užbaigta reduto ekspozicijų rekonstrukcija.
Ekspozicijos:
- Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens jūrų gyvūnų evoliucijai.
- Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai. Rodomos gyvūnų fosilijos, būdingos įvairiems Žemės istorijos geologiniams periodams.
- Tropinių jūrų gyvūnija skirta jūrų biologinei įvairovei. Čia eksponatai rodomi pagal mokslinę sistematiką – nuo paprasčiausių organizmų iki sudėtingiausių.
- Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė – ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skulptūros iš poliesterio dervos.
Jūrų paukščiai ir žinduoliai
Forto lauko baseinuose apgyvendinti jūrų paukščiai (pingvinai) ir žinduoliai.
- Magelaniniai pingvinai, Humbolto pingvinai.
- Šiaurės jūrų liūtai.
- Ruoniai: Baltijos pilkieji ruoniai, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Baltijos žieduotieji ruoniai.
Delfinariumas
Delfinariume yra 1000 vietų salė, 1800 m³ talpos baseinas skirtas delfinų ir jūrų liūtų pasirodymams. Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Nuo 2003 m. buvo vykdomi delfinų terapijos seansai vaikams sergantiems autizmu, Dauno sindromu, .
Pajūrio etnografinė žvejo sodyba
1979 m. Kopgalyje, piečiau Nerijos forto buvo įkurta etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Jos prototipu tapo XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai. Atspindėtas pasiturinčio žvejo, kuris žvejojo, augino gyvulius ir dirbo žemę, sodybos kompleksas. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklas džiauti bei žuvims džiovinti. Viename pastate veikia ekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX–XX a. pr.
Senųjų žvejybos laivų aikštė
Aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: vidutinis žvejybos „Dubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90). Taip pat eksponuojami ir du lietuviški laivai – kurėnai.
Kurėnai
Muziejui priklauso dvi plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys.
Pirmasis, „NID.1“ buvo pastatytas Nidoje dar 1935 m. 1989 m. restauruotas ir nuleistas į vandenį. 1990 m. rugpjūčio 3-22 dienomis juo mokslinės ekspedicijos dalyviai apiplaukė Kuršių marias, iki 2001 m. dalyvavo Jūrų šventėse. Ilgis – 10,8 m, plotis – 3,3 m, stiebo aukštis – 10 m.
Kurėnas „SÜD.1“ buvo pastatytas 2000 m., muziejaus lėšomis. Statė dailidės iš Švėkšnos miestelio. Kitų metų vasarą buvo nuleistas į vandenį. Ilgis – 9,8 m, plotis – 2,8 m, borto aukštis – 1,1 m, grimzlė – 30 cm, stiebo aukštis – 9 m.
VŽT-3216 „Dubingiai“
Vidutinis žvejybos VŽT-3216. Pastatytas „Baltijos“ laivų statykloje 1961 m. Buvo skirtas žvejoti tralu ir dreifuojančiais tinklais. Eksponuojamas iškeltas iš vandens Smiltynėje senųjų žvejybos laivų aikštelėje. Ilgis – 43,6 m, plotis – 7,6 m, vandens talpa – 380 t, svoris apie 330 t.
MŽT-90 „Kolyma“
Populiariausio XX a. 5-6 dešimtmečių Klaipėdos žvejybos laivo tipas – mažasis žvejybos traleris, sutrumpintai MŽT. 1949 m. į Klaipėdą iš Talino atgabentas Suomijoje pagaminti MŽT. Tai buvo laivas metaliniu rentiniu ir mediniu korpusu, kurį Sovietų Sąjungai kaip reparacijas kaip reparaciją teikė karą pralaimėjusi Suomija. Pagamintas buvo „Raunio laivų statykloje“. Juo buvo žvejojama Baltijos jūroje. 1978 m. Neringos žuvininkystės ūkis jį perdavė muziejui.
Charakteristikos:
- laivo ilgis 23,6 m;
- plotis – 6,5 m;
- borto aukštis – 4,5 m;
- variklio galingumas – 200 AJ;
- vandens talpa – 162 tonos.
- įgulą sudarydavo 11 žmonių.
- plaukioti autonomiškai galėjo iki 100 parų.
Plieninis tralbotas PTB-7167
Tokie laivai sudarė didžiąją „Baltijos“ žvejų kolūkio laivyno dalį. Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos“ ir „Baltijos žvejo“ kolūkius. 1973 m. kolūkis turėjo 29 plieninius tralbotus, kurie žvejojo jūroje tralais. PTB-7167 buvo perduotas muziejui 1978 m.
Charakteristikos:
- pastatytas 1954 m. VDR;
- ilgis – 18,4 m;
- plotis – 5,2 m;
- vandens talpa – 58 t;
- variklio galingumas – 150 AJ.
Muziejaus skyriai
Muziejuje – 5 skyriai:
- Jūrų paukščių ir žinduolių skyrius – veisia ir eksponuoja jūrų paukščius ir žinduolius;
- Akvariumo skyrius – veisia ir eksponuoja Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros ir tropinių jūrų žuvis;
- Jūrų faunos skyrius – preparuotos jūrų faunos (koralų, kriauklių, dygiaodžių, vėžiagyvių, žuvų, reptilijų, paukščių, žinduolių) rinkimas, mokslinis apibūdinimas ir eksponavimas;
- Delfinariumo skyrius – veisia ir eksponuoja delfinus ir Kaliforninius jūrų liūtus, pasirodymų rengimas.
- Ryšių su visuomene skyrius – užsiima edukacine veikla, reklaminių leidinių gamyba, renginių organizavimu.
Edukacija
Muziejininkai paruošę kelias, kasmet atnaujinamas edukacines programas skirtas vaikams, moksleiviams ir studentams.
Užsiėmimai paprastai vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., nuo antradienio iki penktadienio nuo 9 iki 15 val. Muziejaus siūlomi edukaciniai užsiėmimai:
- Paslaptingas banginių ir delfinų pasaulis;
- Jūra – gyvybės lopšys;
- Kas Baltijoje gyvena?
- Pas senąjį žvejį;
- Kopgalio tvirtovės paslaptys;
- Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė;
- Koralai – povandeninės džiunglės.
Darbo laikas
Priklauso nuo metų laiko.
Vasarą dirba 6 dienas per savaitę, gegužės ir rugsėjo mėnesiais – 5 dienas, nuo spalio iki balandžio vidurio – tik savaitgaliais.
Galerija
Išnašos
- https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_juru_muziejus/juridinis-asmuo/
- https://lrkm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-institucijos/muziejai
- https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_juru_muziejus/
- https://muziejus.lt/sites/jrmz/files/apie/1.5.lietuvosjurumuziejaus2023m.veiklosplanas.pdf
- https://ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/mire-lietuvos-juru-muziejaus-architektas-petras-lape
- https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-juru-muziejus/
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. XIII tomas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 245 psl. ISBN 978-5-420-01641-1.
- Lietuvos muziejai | Lietuvos jūrų muziejus. Tikrinta 2012 03 30
- Lietuvos jūrų muziejaus 2022 metų veiklos ataskaita Archyvuota kopija 2023-08-11 iš Wayback Machine projekto.
- Jūrų muziejus | Apie. Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- Každailis, Aloyzas. Lietuvos Jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų. Klaipėda: Baltos lankos, 1999.
- Kripaitė, Aurelija. Muziejai atgimsta, lankytojai dingsta | 15min.lt 2011 spalio 14 d. Tikrinta 2012 04 12
- Andriejauskaitė, Jurgita. Tirpsta muziejų svečių skaičius |15min.lt 2009 birželio 1 d. Tikrinta 2012 04 12
- Každailis, Aloyzas. Smagios sunkios dienos: Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istorija, autoriaus surašyta laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009.
- Každailis, Aloyzas. Kviečia Jūrų muziejus. Vilnius: Mintis, 1982.
- Juodytė, Gražina. Jūrų muziejaus direktorė | Ve.lt, 2004 06 19. Tikrinta 2012 04 12
- Muziejus.lt | Forto laiko juosta. Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2012-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus.lt | Akvariumas. Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2012-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus.lt | Tropinių jūrų gyvūnija. Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2012-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus.lt | Entografinė pajūrio žvejo sodyba. Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus.lt | Senieji žvejybos laivai. Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2012-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus.lt | Edukacija. Tikrinta 2012 04 13 Archyvuota kopija 2012-06-10 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2010-08-19 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejaus tinklaraštis Archyvuota kopija 2011-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- Muziejus Facebook.com tinkle
- Muziejaus Youtube.com kanalas
- Lietuvos jūrų muziejus Muziejai.lt svetainėje
Literatūra
- Každailis, Aloyzas. Smagios sunkios dienos: Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istorija, autoriaus surašyta laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009. ISBN 978-9955-9714-3-6.
- Každailis, Aloyzas. Lietuvos Jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų. Klaipėda: Baltos lankos, 1999. ISBN 9955-00-002-3.
- Každailis, Aloyzas. Kviečia Jūrų muziejus. Vilnius: Mintis, 1982. IB Nr. 1761
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos jūrų muziejus, Kas yra Lietuvos jūrų muziejus? Ką reiškia Lietuvos jūrų muziejus?
55 43 00 s pl 21 05 59 r ilg 55 71667 s pl 21 09972 r ilg 55 71667 21 09972 Lietuvos juru muziejusĮkurta 1975 m Panaikinta Panaikinta TrumpinysTipas Biudzetine įstaigaAnksciauJurisdikcija Kulturos ministerijaBuveine Smiltynes g 3 93100 KlaipedaMetinis biudzetas Metinis biudzetas Vadovas Olga ZalienePavaduotojasDarbuotoju 157 2023 04 Nariu skaicius Nariu skaicius Biudzetas 5 936 mln 2023 Aukstesnioji agentura Aukstesnioji Svetaine Muziejus ltInfolentele ziureti aptarti redaguotiEkspoziciju saleMuziejaus delfinariumas 1994 m arch Petras Lape Lietuvos juru muziejus lietuviskas marinistinis muziejus Įsikures Klaipedos Kopgalyje siauriausiame Kursiu nerijos taske Nuo 1994 m veikia muziejaus delfinariumas Svarbiausi skaiciaiUzima 33 tukst m plota 2022 m pab fonda sudare 93994 eksponatai Didziausias rinkinys 19 787 vienetai juru faunos preparatai moliusku kriaukles koralai veziagyviai dygiaodziai juru pauksciai zuvys ir zinduoliai Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos archeologijos etnografijos numizmatikos kartografijos laivu technikos rastijos filatelijos eksponatu Gyvu eksponatu 957 gyvunai Be rinkiniu eksponavimo muziejuje vykdomos edukacines programos Lankytojai 1979 1999 m apsilanke 9 mln lankytoju Iki 2008 m muzieju kasmet aplankydavo 500 tukst lankytoju veliau 300 tukst uzdarius delfinariuma ju dar sumazejo 2011 m muzieju aplanke 100 tukst lankytoju 2022 m aplanke 335 tukst lankytoju Istorija1971 m liepos 11 d Klaipedos krastotyros muziejuje atidaryta Juru skyriaus ekspozicija 1972 m prasidejo Nerijos forto Kopgalio tvirtoves restauravimas architektai P Lape ir L Sliogeriene 1866 m statinys akvariumo statyba įrengti baseinai ekspoziciju sales Tyrinejant forto liekanas buvo aptikta daug karines amunicijos liekanu Isminuotojai isgabeno daugiau kaip 20 tukst nesprogusiu saudmenu Remontas truko iki 1979 m Jį finansavo Klaipedos miestas ir zveju organizacijos technine pagalba suteike laivu remonto įmones ir laivu statykla Baltija 1975 m spalio 1 d įsteigtas Klaipedos juru muziejus 1975 m surengtos ekspedicijos į Centrinį Rytu Atlanta 1977 m gruodzio 30 įsigyti pirmieji eksponatai kuoduotieji pingvinai 1978 m lapkricio 1 d baseine įkurdintas pirmasis Baltijos pilkasis ruonis vardu Tomas 1979 m liepos 28 d muziejus atidarytas lankytojams 1982 m lapkritį muziejaus kurejams A Zaliui A Kazdailiui P Lapei L Sliogerienei E Buivydui A Stankeviciui A Aukstuoliui R Lapinskui R Vasiliauskui skirta LTSR Valstybine premija 1982 1984 m vyko baseinu juru zinduoliams statyba Ja baigus imta įrengineti atrakcionu aikstele Siaures juru liutu pasirodymams 1986 m balandzio 10 d į kranta iskeltas ir senuju zvejybos laivu aiksteleje pastatytas VZT Dubingiai 1988 m rugsejo 1 d atidaryta Kursiu nerijos gamtos skyriaus ekspozicija 1989 m birzelio 28 d į Kursiu marias nuleistas pirmasis Juru muziejaus plaukiojantis eksponatas kurenas 1987 m pradetas statyti delfinariumas Iki 1994 m buvo įrengtos oro kompresorines Baltijos juros vandens siurblines valymo įrenginiai Taip pat atrakcionu aiksteleje įrengtos tribunos ziurovams 1991 m balandzio 21 d pirmasyk isperinti Magelano pingviniukai 1993 m rugsejo 21 d is Sevastopolio atskraidinti pirmieji delfinai 1994 m balandzio 30 d delfinariumas atidarytas 1997 m muziejui suteiktas Respublikinio muziejaus statusas 1997 m vasario 17 d zvejo sodyboje įvyko manomai tycinis gaisras Sudege pagrindinio namo stogas apruko sienos Pastatas buvo rekonstruotas 1997 m pabaigoje organizuota ekspedicija į Taitį 1998 m dvi delfines atsivede pirmuosius jauniklius 2000 m pavasarį pradetas juru faunos ekspozicijos pertvarkymas Tais paciais metais restauruotas VZT Dubingiai 2002 m įrengtos dvi naujos ekspozicijos Neringos forto istorija poternoje ir valciu paroda kieme 2004 m baigtas juru faunos ekspozicijos pertvarkymas 2005 m geguzes 18 d atidaryta ekspozicija Jurinis paveldas fragmentai is gelmiu 2006 m liepos 20 d atidaryta ir atnaujinta inkaru ekspozicija 2013 m lapkricio 11 d 2017 gruodzio 3 d muziejus buvo uzdarytas rekonstrukcijai Vadovai 1975 2002 m nuo muziejaus įkurimo jam vadovavo istorikas muziejininkas Aloyzas Kazdailis Del pablogejusios sveikatos jam atsistatydinus direktore tapo buvusi rysiu su visuomene atstove Olga Zaliene EkspozicijosEkspozicijos įsikurusios Nerijos forte kitaip Kopgalio tvirtoveje akvariumas juru gamtos ekspozicija juru pauksciu ir zinduoliu baseinai laivybos istorijos ekspozicija Netoli forto arciau Kursmariu yra atskiras delfinariumo pastatas Į pietus nuo muziejaus įrengta Pajurio etnografine zvejo sodyba o dar pieciau yra istoriniu zvejybos laivu aikstele 1988 m rugsejį prie Senosios perkelos restauruotuose keturiuose vasarnamiuose įrengta Kursiu nerijos gamtos ekspozicija 1997 m ji perduota Kursiu nerijos nacionaliniam parkui Kopgalio tvirtove Tvirtove buves Nerijos fortas tai vienintelis XIX a antros puses Prusijos karinio paveldo objektas Lietuvoje 1865 m pradetas statyti Iki 1897 m buvo karinis objektas veliau perduotas civiliams 1937 m Vokietijai uzemus Klaipedos krasta forte vel įsikure kariskiai 1945 m besitraukdami jį issprogdino 1975 1979 m fortas restauruotas pritaikytas muziejui Į forta per gynybinį griovį vedantis Kopgalio tvirtoves tiltas anksciau buvo pakeliamas Lankytojai gali apziureti buvusius amunicijos sandelius parako saugyklas poternas ir kaponierius Aikstelese kur anksciau stovejo pabuklai eksponuojami inkarai Centrinis forto pastatas redutas buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant forta Redute yra įrengti akvariumai juru gamtos ekspozicija salia juru pauksciu ir zinduoliu baseinai Kieme yra istoriniu valciu ekspozicija Buvusiuose sandeliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija Laivybos istorijos ekspozicija Laivybos istorijos ekspozicijos dalis Dalyje forto gynybiniu patalpu įsikurusi ekspozicija kurioje eksponuojami laivu modeliai inkarai archeologiniai radiniai dokumentine medziaga apie Lietuvos laivybos istorija Ekspozicija padalinta į kelis skyrius Ekspozicija Nuo plausto iki atomlaivio supazindina su laivybos istorija laivu tipais ju konstrukcijomis Kita tema laivyba Lietuvoje Demonstruojami Klaipedos ir Sventosios juru uostu maketai laivu modeliai archeologiniai radiniai Ekspozicijoje Jurinis paveldas fragmentai is gelmiu eksponuojami archeologiniai radiniai nuskendusiu burlaiviu dalys ezelhoftas gikas medinis braspilis inkaru stokai kilio fragmentas Vertingas eksponatas is vieno medzio kamieno isskaptuotas XVI a luotas 1986 m iskeltas is Plateliu ezero dugno netoli Plateliu senoves tilto Yra eksponatu atspindinciu ir gelbejimo darbus juroje ir pakrantese Aikstelese ant forto pylimo eksponuojami senoviniai ir siuolaikiniai inkarai Pastaroji ekspozicija buvo atnaujinta 2006 m Seniausi inkarai yra is XVIII a Vertingiausias eksponatas XVIII a inkaras su autentisku mediniu stoku ir NEW CASTLE įrasu jame rodo kad inkaras pagamintas nuo seno garsaus uosto dirbtuvese Akvariumas Ekspozicija sudaro pagrindinio forto statinio reduto centre įkurtas didysis akvariumas bei 1 6 m akvariumai kuriuose eksponuojamos Lietuvos gelavandenes Baltijos juros tropiniu juru zuvys įvairus bestuburiai Akvariumuose įrengti mechaniniai ir biologiniai filtrai Per valanda jais prateka 1 2 akvariumo turiai vandens todel jis skaidrus ir svarus Skaidruma palaiko ir ultravioletinio sterilizavimo įrenginiai Baltijos juros zuvu akvariumai turi atskiras vandens saldymo sistemas kurios istisus metus palaiko apie 12 laipsniu temperatura Akvariumuose yra triju rusiu vandens Baltijos gelo ir Atlanto vandenyno Pastarasis atgabenamas tanklaiviais Eksponatai Lietuvos gelavandenes zuvys sterkai eseriai lydekos samai usoriai unguriai Baltijos juros zuvys menkes vegeles pleksnes otai ziobriai ir kt Tropiniu juru zuvys ir bestuburiai įvairios zuvys koralai aktinijos Ersketai pagrindiniame akvariume eksponuojami ilgaamziai ersketai gyvenantys iki 150 metu Juru faunos ekspozicija Ekspozicija antrame reduto aukste Centrinio reduto antrame aukste įsikurusi ekspozicija Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos juros geografija geologija kriaukliu ir koralu kolekcija 2004 m liepos 28 d atidaryta Juru faunos ekspozicijos naujausia dalis Tropines zuvys Plesrus ir pavojingi gyvunai mitai ir tikrove Ja buvo uzbaigta reduto ekspoziciju rekonstrukcija Ekspozicijos Jura gyvybes lopsys skirta vandens juru gyvunu evoliucijai Gyvybes vystymasis juroje skirta gyvybes istorijai Rodomos gyvunu fosilijos budingos įvairiems Zemes istorijos geologiniams periodams Tropiniu juru gyvunija skirta juru biologinei įvairovei Cia eksponatai rodomi pagal moksline sistematika nuo paprasciausiu organizmu iki sudetingiausiu Plesrus ir pavojingi juru gyvunai mitai ir tikrove ekspozicija sudaro 35 naturalaus dydzio zuvu skulpturos is poliesterio dervos Juru pauksciai ir zinduoliai Forto lauko baseinuose apgyvendinti juru pauksciai pingvinai ir zinduoliai Magelaniniai pingvinai Humbolto pingvinai Siaures juru liutai Ruoniai Baltijos pilkieji ruoniai Rytu Atlanto paprastieji ruoniai Baltijos zieduotieji ruoniai Delfinariumas Pagrindinis straipsnis Lietuvos juru muziejaus delfinariumas Delfinariume yra 1000 vietu sale 1800 m talpos baseinas skirtas delfinu ir juru liutu pasirodymams Pirmieji delfinai į delfinariuma atgabenti 1993 m 1994 m balandzio 30 d atidarytame Delfinariume vyksta delfinu Juodosios juros afalinu ir Kalifornijos juru liutu pasirodymai Nuo 2003 m buvo vykdomi delfinu terapijos seansai vaikams sergantiems autizmu Dauno sindromu Pajurio etnografine zvejo sodyba Zvejo sodyba 1979 m Kopgalyje pieciau Nerijos forto buvo įkurta etnografine pajurio zvejo sodyba Jos prototipu tapo XIX XX a pab Sventosios apylinkiu pajurio zveju pastatai Atspindetas pasiturincio zvejo kuris zvejojo augino gyvulius ir dirbo zeme sodybos kompleksas Sodyba sudaro gyvenamasis namas tvartas kletis pirtis rusys rukykla kartys tinklas dziauti bei zuvims dziovinti Viename pastate veikia ekspozicija apie zvejyba Lietuvos pajuryje ir pamaryje XIX XX a pr Senuju zvejybos laivu aikste Muziejaus eksponatai zvejybos laivai Aiksteleje demonstruojami didziausi eksponatai vidutinis zvejybos Dubingiai VZT 3216 plieninis tralbotas PTB 7167 mazasis zvejybos traleris Kolyma MZT 90 Taip pat eksponuojami ir du lietuviski laivai kurenai Kurenai Muziejui priklauso dvi ploksciadugnes Kursiu mariu zveju valtys Pirmasis NID 1 buvo pastatytas Nidoje dar 1935 m 1989 m restauruotas ir nuleistas į vandenį 1990 m rugpjucio 3 22 dienomis juo mokslines ekspedicijos dalyviai apiplauke Kursiu marias iki 2001 m dalyvavo Juru sventese Ilgis 10 8 m plotis 3 3 m stiebo aukstis 10 m Kurenas SUD 1 buvo pastatytas 2000 m muziejaus lesomis State dailides is Sveksnos miestelio Kitu metu vasara buvo nuleistas į vandenį Ilgis 9 8 m plotis 2 8 m borto aukstis 1 1 m grimzle 30 cm stiebo aukstis 9 m VZT 3216 Dubingiai Dubingiai Pagrindinis straipsnis Dubingiai laivas Vidutinis zvejybos VZT 3216 Pastatytas Baltijos laivu statykloje 1961 m Buvo skirtas zvejoti tralu ir dreifuojanciais tinklais Eksponuojamas iskeltas is vandens Smiltyneje senuju zvejybos laivu aiksteleje Ilgis 43 6 m plotis 7 6 m vandens talpa 380 t svoris apie 330 t MZT 90 Kolyma Kolyma Populiariausio XX a 5 6 desimtmeciu Klaipedos zvejybos laivo tipas mazasis zvejybos traleris sutrumpintai MZT 1949 m į Klaipeda is Talino atgabentas Suomijoje pagaminti MZT Tai buvo laivas metaliniu rentiniu ir mediniu korpusu kurį Sovietu Sajungai kaip reparacijas kaip reparacija teike kara pralaimejusi Suomija Pagamintas buvo Raunio laivu statykloje Juo buvo zvejojama Baltijos juroje 1978 m Neringos zuvininkystes ukis jį perdave muziejui Charakteristikos laivo ilgis 23 6 m plotis 6 5 m borto aukstis 4 5 m variklio galingumas 200 AJ vandens talpa 162 tonos įgula sudarydavo 11 zmoniu plaukioti autonomiskai galejo iki 100 paru Plieninis tralbotas PTB 7167 Tokie laivai sudare didziaja Baltijos zveju kolukio laivyno dalį Kolukis buvo įkurtas 1959 m sujungus Bangos ir Baltijos zvejo kolukius 1973 m kolukis turejo 29 plieninius tralbotus kurie zvejojo juroje tralais PTB 7167 buvo perduotas muziejui 1978 m Charakteristikos pastatytas 1954 m VDR ilgis 18 4 m plotis 5 2 m vandens talpa 58 t variklio galingumas 150 AJ Muziejaus skyriaiMuziejuje 5 skyriai Juru pauksciu ir zinduoliu skyrius veisia ir eksponuoja juru paukscius ir zinduolius Akvariumo skyrius veisia ir eksponuoja Lietuvos gelavandenes Baltijos juros ir tropiniu juru zuvis Juru faunos skyrius preparuotos juru faunos koralu kriaukliu dygiaodziu veziagyviu zuvu reptiliju pauksciu zinduoliu rinkimas mokslinis apibudinimas ir eksponavimas Delfinariumo skyrius veisia ir eksponuoja delfinus ir Kaliforninius juru liutus pasirodymu rengimas Rysiu su visuomene skyrius uzsiima edukacine veikla reklaminiu leidiniu gamyba renginiu organizavimu EdukacijaMuziejininkai paruose kelias kasmet atnaujinamas edukacines programas skirtas vaikams moksleiviams ir studentams Uzsiemimai paprastai vyksta nuo rugsejo 1 d iki geguzes 31 d nuo antradienio iki penktadienio nuo 9 iki 15 val Muziejaus siulomi edukaciniai uzsiemimai Paslaptingas banginiu ir delfinu pasaulis Jura gyvybes lopsys Kas Baltijoje gyvena Pas senajį zvejį Kopgalio tvirtoves paslaptys Plesrus ir pavojingi juru gyvunai mitai ir tikrove Koralai povandenines dziungles Darbo laikasPriklauso nuo metu laiko Vasara dirba 6 dienas per savaite geguzes ir rugsejo menesiais 5 dienas nuo spalio iki balandzio vidurio tik savaitgaliais GalerijaIsnasoshttps rekvizitai vz lt imone lietuvos juru muziejus juridinis asmuo https lrkm lrv lt lt struktura ir kontaktai pavaldzios institucijos muziejai https rekvizitai vz lt imone lietuvos juru muziejus https muziejus lt sites jrmz files apie 1 5 lietuvosjurumuziejaus2023m veiklosplanas pdf https ve lt naujienos visuomene zmones mire lietuvos juru muziejaus architektas petras lape https www vle lt straipsnis lietuvos juru muziejus Visuotine lietuviu enciklopedija XIII tomas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 245 psl ISBN 978 5 420 01641 1 Lietuvos muziejai Lietuvos juru muziejus Tikrinta 2012 03 30 Lietuvos juru muziejaus 2022 metu veiklos ataskaita Archyvuota kopija 2023 08 11 is Wayback Machine projekto Juru muziejus Apie Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2014 11 29 is Wayback Machine projekto Kazdailis Aloyzas Lietuvos Juru muziejus Dvidesimt augimo metu Klaipeda Baltos lankos 1999 Kripaite Aurelija Muziejai atgimsta lankytojai dingsta 15min lt 2011 spalio 14 d Tikrinta 2012 04 12 Andriejauskaite Jurgita Tirpsta muzieju sveciu skaicius 15min lt 2009 birzelio 1 d Tikrinta 2012 04 12 Kazdailis Aloyzas Smagios sunkios dienos Lietuvos juru muziejaus sukurimo istorija autoriaus surasyta laiskais is praeities į dabartį ir atbulai Klaipeda Lietuvos juru muziejus 2009 Kazdailis Aloyzas Kviecia Juru muziejus Vilnius Mintis 1982 Juodyte Grazina Juru muziejaus direktore Ve lt 2004 06 19 Tikrinta 2012 04 12 Muziejus lt Forto laiko juosta Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2012 02 05 is Wayback Machine projekto Muziejus lt Akvariumas Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2012 03 26 is Wayback Machine projekto Muziejus lt Tropiniu juru gyvunija Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2012 03 26 is Wayback Machine projekto Muziejus lt Entografine pajurio zvejo sodyba Tikrinta 2012 04 02 Archyvuota kopija 2011 06 15 is Wayback Machine projekto Muziejus lt Senieji zvejybos laivai Tikrinta 2012 03 30 Archyvuota kopija 2012 03 26 is Wayback Machine projekto Muziejus lt Edukacija Tikrinta 2012 04 13 Archyvuota kopija 2012 06 10 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Lietuvos juru muziejus vaizdine ir garsine medziagaMuziejaus svetaine Archyvuota kopija 2010 08 19 is Wayback Machine projekto Muziejaus tinklarastis Archyvuota kopija 2011 01 25 is Wayback Machine projekto Muziejus Facebook com tinkle Muziejaus Youtube com kanalas Lietuvos juru muziejus Muziejai lt svetainejeLiteraturaKazdailis Aloyzas Smagios sunkios dienos Lietuvos juru muziejaus sukurimo istorija autoriaus surasyta laiskais is praeities į dabartį ir atbulai Klaipeda Lietuvos juru muziejus 2009 ISBN 978 9955 9714 3 6 Kazdailis Aloyzas Lietuvos Juru muziejus Dvidesimt augimo metu Klaipeda Baltos lankos 1999 ISBN 9955 00 002 3 Kazdailis Aloyzas Kviecia Juru muziejus Vilnius Mintis 1982 IB Nr 1761 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija