Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kuršių nerijos nacionalinis parkas Rusija Kuršių nerijos nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalin
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
- Kitos reikšmės – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Rusija).
| Kuršių nerijos nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Reginys į Baltijos jūrą nuo Agilos kopos šlaito | |
| Vieta: | Kuršių Nerija, Lietuva |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Neringa |
Kuršių nerijos nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 55°33′14″ š. pl. 21°06′47″ r. ilg. / 55.55389°š. pl. 21.11306°r. ilg. |
| Plotas: | 264 km² |
| Įkurtas: | 1991 m. |
| Vikiteka: | Kuršių nerijos nacionalinis parkas |
Kuršių nerijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Iš rytų parką skalauja Kuršių marios, iš vakarų – Baltijos jūra. Pietvakariuose ribojasi su Rusijos Kuršių nerijos nacionaliniu parku.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas užima 264,74 km² plotą, iš kurių sausuma užima 97,74 km² arba 37 proc. teritorijos, Kuršių marios 42,00 km² arba 16 proc. ir Baltijos jūra 125,00 km² arba 47 proc.
Parko direkcija yra Nidoje. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Kuršių nerija taip pat priklauso saugomų teritorijų tinklui Natura 2000.
Gamta
Nacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklų: Vecekrugo, Agilos, Karvaičių, Skirpsto ir kopos, Lydumo ir kyšuliai (ragai), Angių, Raganos ir Urbo kalnai, marių mergelio atodanga.
Parke taip pat saugoma: Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, mirusios arba pilkosios kopos ties buvusiomis, dabar užpustytomis Agilos ir Naglių gyvenvietėmis, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti palaidoti dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita augalija ir gyvūnija, taip pat miškai su sengirės fragmentais. Vertingi apsauginis pajūrio kopagūbris, savitos Kuršių nerijos augalų ir gyvūnų bendrijos, miškai su sengirės fragmentais, marių ir jūros ekosistemos.
Per neriją nusidriekia Baltosios–Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda ~15 mln. įvairių rūšių paukščių. 30 km nuo Klaipėdos yra paukščių žiedavimo stotis. Puikūs vaizdai atsiveria nuo apžvalgos aikštelių ant , Naglių gamtiniame rezervate, ant Parnidžio ir Vecekrugo kopų ir Karvaičių kopų papėdėje, Pervalkos įlankoje, ant Meškos galvos kopos.
Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai (palvė), paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolatos kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. Kuršių marių pakrantės čia smėlėtos, su keletu nendrėmis apaugusių įlankų. Į marias daug kur leidžiasi smėlėti dar gyvų kopų krantai. Sausi ir nederlingi nerijos dirvožemiai, staigios ir dažnos orų permainos, stiprūs vėjai neleido plėstis gyvenvietėms ir buvo palankūs savitai augmenijai formuotis.
- Vaizdas nuo Vecekrugo kopos
-
-
- Parnidžio kopa
- Mirties slėnis nuo Parnidžio kopos
- Gintaro įlanka
- Baltijos jūros kopos
- Juodkrantės parabolinės kopos apaugusios mišku
- Raganų kalnas
-
Augalija
Kuršių nerijos nacionalinio parko miškingumas 72,7 proc., tarp medynų apie 83 proc. vyrauja spygliuočiai, apie 17 proc. bendro medynų ploto sudaro lapuočiai. Senųjų pajūrio pušynų fragmentų išlikę tik prie Juodkrantės ir Nidos. Vyrauja paprastųjų pušų (Pinus sylvestris) kurios užima apie 60 proc. bendro medynų ploto ir dalies amžius siekia apie 200 metų, bei kalninių pušų (Pinus mugo) medynai.
Iš viso čia auga apie 632 augalų rūšis, iš kurių 24 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 16 rūšių auga tik bemiškėse, atvirose smėlynų ir pievų buveinėse. Čia auga kitur Lietuvoje neaptinkamos pajūrinės zundos (Eryngium maritimum), tyrulinės erikos (Erica tetralix) ir daugybė augalų, būdingų atviriems smėlėtiems dirvožemiams. 1995 m. Kuršių nerijoje buvo aptikta Lietuvai nauja ir reta rūšis – (Carex pseudobrizoides).
Kuršių nerija unikali tuo, kad čia auga tik rytinės ir pietinės Baltijos jūros kraštams būdingos endeminės rūšys ar jų porūšiai, kaip kad baltijinės linažolės (Linaria loeselii), baltijiniai pūteliai (Tragopogon heterospermus), (Cakile maritima subsp. baltica).
Čia aptikta apie 16 invazinių augalų rūšių, tarp jų baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia), (Rosa rugosa), uosialapiai klevai (Acer negundo), vėlyvosios ievos (Padus serotina), varpinės medlievos (Amelanchier spicata), muilinės gubojos (Gypsophila paniculata), bitinės springės (Impatiens glandulifera) ir tt.
- Pajūrinė zunda (Eryngium maritimum)
- Tyrulinė erika (Erica tetralix)
- Tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens)
- Mažasis anakamptis (Anacamptis morio)
- Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata)
- Druskinis astruolis (Tripolium pannonicum)
- Druskinis vikšris (Juncus gerardi)
- Pajūrinė pienažolė (Glaux maritima)
- Pajūrinis liūnmeldis (Bolboschoenus maritimus)
- Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii)
Grybai
Kuršių nerijos nacionaliniame parke iš viso nustatytos 573 grybų rūšys, rastos 303 kerpių ir su jomis susijusių grybų rūšys (iš jų – 259 rūšys kerpių, 38 rūšys lichenofilinių grybų ir 4 rūšys saprotrofinių grybų giminingų kerpėms).[reikalingas šaltinis][kada?]
Gyvūnija
Žinduoliai (Mammalia):
Nacionaliniame parke gyvena 48 žinduolių rūšys, iš jų 9 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, ir iš jų 15 – saugomos Europos Bendrijos. Tarp žinduolių gausiausi rūšine įvairove yra šikšnosparniai (Chiroptera), čia gyvena net 14 jų rūšių. Palyginimui, Lietuvoje iš viso gyvena 15 šikšnosparnių rūšių.
Parke veisiasi briedžiai (Alces alces), šernai (Sus scrofa), stirnos (Capreolus capreolus), rudosios lapės (Vulpes vulpes), pilkieji kiškiai (Lepus europaeus), barsukai (Meles meles). Kartais į pajūrį užklysta ilgasnukiai ruoniai (Halichoerus grypus), kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Iš smulkių gyvūnų nerijoje gyvena miškinės kiaunės (Martes martes), šermuonėliai (Mustela erminea), žebenkštys (Mustela nivalis), upiniai bebrai (Castor fiber), paprastosios ūdros (Lutra lutra), kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis), kirstukiniai (Soricidae) ir kt.
Iš invazinių rūšių, čia veisiasi jenotai (Nyctereutes procyonoides), kanadinės audinės (Neogale vison), ondatros (Ondatra zibethicus), o nuo 2013 m., kaip manoma pirmą kartą buvo stebėti Nidoje ir Juodkrantėje, ir paprastieji meškėnai (Procyon lotor).
Paukščiai (Aves):
Nacionaliniame parke palankios sąlygos veistis ir apsistoti paukščiams. Šiltuoju metų laiku čia peri apie 240 paukščių rūšių, o rudeniop galima sutikti iki 300 paukščių rūšių. Iš viso perėjimų, klajonių ir paukščių migracijų metu čia sutinkamos 42 rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus.
Viena įspūdingiausių paukščių kolonijų yra greta Juodkrantės. Čia senose pušyse ir eglėse yra mišri didžiųjų didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) ir pilkųjų garnių (Ardea cinerea) kolonija. 2020 m. joje perėjo apie 3500 didžiųjų kormoranų ir apie 200 pilkųjų garnių porų. Kasmet peri 2-4 paprastųjų jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) poros. Ant , Pilkosios kopose Naglių gamtiniame rezervate, kopose prie Pervalkos, taip pat Nidoje ant Parnidžio kopos įrengtos regyklos. O pajūriu traukiančius vandens paukščius ir Tilvikinius (Scolopacidae) patogu stebėti beveik iš bet kurios vietos.
Ropliai (Reptilia):
Parke aptinkamos 4 roplių rūšys – vikrieji driežai (Lacerta agilis), gyvavedžiai driežai (Zootoca vivipara), trapieji gluodenai (Anguis fragilis), paprastieji žalčiai (Natrix natrix).
Varliagyviai (Amphibia):
Skirtingose Kuršių nerijos buveinėse galima sutikti ir išgirsti 9 rūšių varliagyvius, tai: paprastuosius tritonus (Lissotriton vulgaris), pievines varles (Rana temporaria), smailiasnukes varles (Rana arvalis), ežerines varles (Pelophylax ridibundus), didžiąsias kūdrines varles (Pelophylax kl. esculentus), pilkasias rupūžes (Bufo bufo), žaliasias rupūžes (Bufotes viridis), nendrines rupūžes (Epidalea calamita), česnakes (Pelobates fuscus).
Žuvys (Pisces):
Kuršių mariose sutinkamos 74 žuvų rūšys, iš kurių 5 žuvų bei 1 nėginių (Petromyzonidae) rūšis yra įtraukta į buveinių direktyvos II ir V priedus. Dažniausiai pasitaikančios Kuršių mariose žuvys, tai paprastosios kuojos (Rutilus rutilus), ešeriai (Perca fluviatilis), paprastosios raudės (Scardinius erythrophalmus), paprastieji plakiai (Blicca bjoerkna), paprastieji karšiai (Abramis brama).
Vabzdžiai (Insecta):
Nacionaliniame parke aptikama 889 dieninių bei naktinių () drugių bei 746 (Coleoptera) vabalų rūšys. Čia yra užregistruota nemažai šiam regionui būdingų, bet kituose regionuose retų, tame tarpe ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių. Beveik visos retos vabzdžių rūšys nacionaliniame parke susijusios su atviromis smėlėtomis buveinėmis, tad palaikant tokią vabzdžių įvairovę ir gausumą, svarbu neleisti smėlynams apaugti augalija. Parkas garsėja smėlingiems biotopams būdingomis smėlinėmis auslindomis (Labidura riparia).
- Paprastųjų urvinių ančių porelė
- Jūrinis erelis
- Didysis kormoranas
- Kuršių nerijos simbolis - briedis
- Paprastoji ūdra
- Ilgasnukis ruonis
- Trapusis gluodenas
- Nendrinė rupūžė
- Perpelė
- Atlantinė lašiša
Kultūros vertybės
Be gamtos vertybių nacionaliniame parke saugomi ir kultūros paveldo objektai: etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, kiti būdingos medinės architektūros pastatai.
Įdomios senosios Nidos kapinės, memorialinės vietos, užpustytų kaimų vietovės. Yra keletas muziejų – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus, Jūrų muziejus-akvariumas Smiltynėje, Žvejo etnografinė sodyba, gyventojų verslų ekspozicija, Gintaro galerija-muziejus, T. Mano kultūros centras Nidoje. Akį traukia daug gerai sutvarkytų ir restauruotų pamario žvejų sodybų, kurių ypač gausu Nidos ir Juodkrantės senosiose dalyse.
Laisvalaikis ir pramogos
Parke yra išskirtinės sąlygos poilsiui: žuvingos marios, švarūs pajūrio paplūdimiai, grybingi miškai. Puikios sąlygos buriuoti. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje yra uostai, Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje – valčių prieplaukos. Kuršių nerijoje nutiestas dviračių takas (trasos ilgis 53 km.), Nidoje ir Juodkrantėje nuomojami dviračiai. Naglių gamtiniame rezervate yra pėsčiųjų takas. Gamtosauginiais tikslais nerijoje draudžiama kurti laužus, statyti palapines. Apsistoti galima poilsio namuose arba pas vietinius gyventojus.
Galima atlikti nuostabią kelionę pėsčiomis nuo Nidos iki Juodkrantės pajūriu, išskyrus gamtinio rezervato teritoriją, ir nuo Nidos iki Pervalkos pamariu. Kadangi nerijos kraštovaizdžiai ypač jautrūs, čia neleidžiama ardyti kopų, draudžiama statyti palapines, kurti laužus, vaikščioti po gamtinių rezervatų teritorijas, išskyrus specialiai įrengtus pažintinius takus. Grobšto ir Naglių rezervatuose draudžiama vaikščioti po visą jų teritoriją. Naglių gamtinį rezervatą praplaukiant kanojomis pamariais siūlo pažinti vietiniai kanojų žygių organizatoriai.
Geriausios sąlygos buriuoti yra mariose ir jūroje. Smiltynėje ir Nidoje įrengti jachtų klubai, kurie priima įvairaus dydžio jachtas. Čia galima išsinuomoti burlentes, jachtas su įgula, organizuojamos ir pramoginės ekskursijos jachtomis po Kuršių marias. Keliautojai gali apsistoti Smiltynės jachtų klube, Nidos viešbučiuose. Nauja jachtų prieplauka su visa reikiama įranga pastatyta Juodkrantėje. Čia, taip pat ir Nidoje bei kitose Kuršių nerijos gyvenvietėse vasarą plaukioja mažos jachtos, kurios mielai plukdo turistus. Plaukioti burlentėmis leidžiama be apribojimų. Taip pat yra siūloma buriuoti sausumoje Blokart vėjaračiais, bei žiemą Ice-Blokart ledrogėmis.
Parke švenčiama Europos nacionalinių ir gamtos parkų diena, Žemės diena, , vyksta Žvejo šventė, Kuršių marių regata, festivaliai – muzikinė žiema Neringoje, T. Mano tarptautinis festivalis, „Musica Baltica“, „Musica Domestica“, „Tek saulužė ant maružių“ ir kt.
- Neringos dviračių takas prie Pervalkos
- Naglių gamtiniame rezervate yra pėsčiųjų takas
-
- Hermano Blodės viešbutis Skruzdynėje
- Baltijos jūros pakrantė netoli Pervalkos
Šaltiniai
- Baškytė et al. 2019, p. 131.
- Baškytė et al. 2019, p. 128.
- nerija.lrv.lt / Miškai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2022-12-28
- nerija.lrv.lt / Retos ir saugomos augalų rūšys; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2022-04-08
- nerija.lrv.lt / Invaziniai augalai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-26
- nerija.lrv.lt / Žinduoliai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13
- nerija.lrv.lt / Invaziniai gyvūnai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2022-10-18
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas(parengė Selemonas Paltanavičius; MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-05).
- nerija.lrv.lt / Paukščiai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13
- nerija.lrv.lt / Ropliai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13
- nerija.lrv.lt / Varliagyviai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13
- nerija.lrv.lt / Žuvys; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-29
- nerija.lrv.lt / Vabzdžiai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija | Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13
Literatūra
- Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. ISBN 978-9955-37-213-4.
Nuorodos
- nerija.lt / Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos svetainė Archyvuota kopija 2021-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- visitneringa.com / Neringa
- info.lt / Info.lt Archyvuota kopija 2006-09-03 iš Wayback Machine projekto.
- youtube.com / Kuršių nerijos nacionalinis parkas (filmuota medžiaga apie parko gamtą, istoriją)
- youtube.com / Mirusios kopos (Kuršių Nerijos nacionalinis parkas). Filmuota vaizdo medžiaga apie nacionalinį parką | 13 Feb 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Kas yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas? Ką reiškia Kuršių nerijos nacionalinis parkas?
Kitos reiksmes Kursiu nerijos nacionalinis parkas Rusija Kursiu nerijos nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Reginys į Baltijos jura nuo Agilos kopos slaitoVieta Kursiu Nerija LietuvaArtimiausia didesne gyvenviete NeringaKursiu nerijos nacionalinis parkasKoordinates 55 33 14 s pl 21 06 47 r ilg 55 55389 s pl 21 11306 r ilg 55 55389 21 11306Plotas 264 km Įkurtas 1991 m Vikiteka Kursiu nerijos nacionalinis parkas Kursiu nerijos nacionalinis parkas nacionalinis parkas Lietuvos vakaruose Kursiu nerijoje Is rytu parka skalauja Kursiu marios is vakaru Baltijos jura Pietvakariuose ribojasi su Rusijos Kursiu nerijos nacionaliniu parku Kursiu nerijos nacionalinio parko logotipas Kursiu nerijos nacionalinis parkas uzima 264 74 km plota is kuriu sausuma uzima 97 74 km arba 37 proc teritorijos Kursiu marios 42 00 km arba 16 proc ir Baltijos jura 125 00 km arba 47 proc Parko direkcija yra Nidoje Kursiu nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m siekiant issaugoti vertingiausia gamtiniu ir kulturiniu poziuriu Lietuvos pajurio krastovaizdzio kompleksa su unikaliu Europoje kopagubriu ir etnokulturinio paveldo vertybes 2000 m Kursiu nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kulturos paveldo sarasa Kursiu nerija taip pat priklauso saugomu teritoriju tinklui Natura 2000 GamtaNacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklu Vecekrugo Agilos Karvaiciu Skirpsto ir kopos Lydumo ir kysuliai ragai Angiu Raganos ir Urbo kalnai mariu mergelio atodanga Parke taip pat saugoma Kursiu nerijos didysis kopagubris senosios parabolines kopos ties Juodkrante mirusios arba pilkosios kopos ties buvusiomis dabar uzpustytomis Agilos ir Nagliu gyvenvietemis pustomos Parnidzio ir Sklandytoju kopos uzpustyti palaidoti dirvozemiai taip pat pajurio ir pamario palves apsauginis pajurio kopagubris savita augalija ir gyvunija taip pat miskai su sengires fragmentais Vertingi apsauginis pajurio kopagubris savitos Kursiu nerijos augalu ir gyvunu bendrijos miskai su sengires fragmentais mariu ir juros ekosistemos Per nerija nusidriekia Baltosios Baltijos juru pauksciu migracijos kelias kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda 15 mln įvairiu rusiu pauksciu 30 km nuo Klaipedos yra pauksciu ziedavimo stotis Puikus vaizdai atsiveria nuo apzvalgos aiksteliu ant Nagliu gamtiniame rezervate ant Parnidzio ir Vecekrugo kopu ir Karvaiciu kopu papedeje Pervalkos įlankoje ant Meskos galvos kopos Parkas issiskiria savo unikalumu kadangi tarp Kursiu mariu ir Baltijos juros esantis siauras Kursiu nerijos pusiasalis sudarytas is vandens sroviu atnesto smelio Veju supustytos kopos dregni pazemejimai palve papludimiai visas sis gana jaunas krastovaizdis nuolatos kinta Siekiant sulaikyti pustoma smelį dideli kopu plotai buvo uzsodinti misku Senajame nerijos miske ypac arciau juros del nuolat pucianciu veju medziai auga pasvire Kursiu mariu pakrantes cia smeletos su keletu nendremis apaugusiu įlanku Į marias daug kur leidziasi smeleti dar gyvu kopu krantai Sausi ir nederlingi nerijos dirvozemiai staigios ir daznos oru permainos stiprus vejai neleido plestis gyvenvietems ir buvo palankus savitai augmenijai formuotis Vaizdas nuo Vecekrugo kopos Parnidzio kopa Mirties slenis nuo Parnidzio kopos Gintaro įlanka Baltijos juros kopos Juodkrantes parabolines kopos apaugusios misku Raganu kalnas Kursiu mariosAugalija Kursiu nerijos nacionalinio parko miskingumas 72 7 proc tarp medynu apie 83 proc vyrauja spygliuociai apie 17 proc bendro medynu ploto sudaro lapuociai Senuju pajurio pusynu fragmentu islike tik prie Juodkrantes ir Nidos Vyrauja paprastuju pusu Pinus sylvestris kurios uzima apie 60 proc bendro medynu ploto ir dalies amzius siekia apie 200 metu bei kalniniu pusu Pinus mugo medynai Is viso cia auga apie 632 augalu rusis is kuriu 24 įrasytos į Lietuvos Raudonaja knyga o 16 rusiu auga tik bemiskese atvirose smelynu ir pievu buveinese Cia auga kitur Lietuvoje neaptinkamos pajurines zundos Eryngium maritimum tyrulines erikos Erica tetralix ir daugybe augalu budingu atviriems smeletiems dirvozemiams 1995 m Kursiu nerijoje buvo aptikta Lietuvai nauja ir reta rusis Carex pseudobrizoides Kursiu nerija unikali tuo kad cia auga tik rytines ir pietines Baltijos juros krastams budingos endemines rusys ar ju porusiai kaip kad baltijines linazoles Linaria loeselii baltijiniai puteliai Tragopogon heterospermus Cakile maritima subsp baltica Cia aptikta apie 16 invaziniu augalu rusiu tarp ju baltaziedes robinijos Robinia pseudoacacia Rosa rugosa uosialapiai klevai Acer negundo velyvosios ievos Padus serotina varpines medlievos Amelanchier spicata muilines gubojos Gypsophila paniculata bitines springes Impatiens glandulifera ir tt Pajurine zunda Eryngium maritimum Tyruline erika Erica tetralix Tamsialapis skiautalupis Epipactis atrorubens Mazasis anakamptis Anacamptis morio Vandenine plaumuone Nymphoides peltata Druskinis astruolis Tripolium pannonicum Druskinis viksris Juncus gerardi Pajurine pienazole Glaux maritima Pajurinis liunmeldis Bolboschoenus maritimus Aukstoji gegune Dactylorhiza fuchsii Grybai Kursiu nerijos nacionaliniame parke is viso nustatytos 573 grybu rusys rastos 303 kerpiu ir su jomis susijusiu grybu rusys is ju 259 rusys kerpiu 38 rusys lichenofiliniu grybu ir 4 rusys saprotrofiniu grybu giminingu kerpems reikalingas saltinis kada Gyvunija Zinduoliai Mammalia Nacionaliniame parke gyvena 48 zinduoliu rusys is ju 9 yra įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga ir is ju 15 saugomos Europos Bendrijos Tarp zinduoliu gausiausi rusine įvairove yra siksnosparniai Chiroptera cia gyvena net 14 ju rusiu Palyginimui Lietuvoje is viso gyvena 15 siksnosparniu rusiu Parke veisiasi briedziai Alces alces sernai Sus scrofa stirnos Capreolus capreolus rudosios lapes Vulpes vulpes pilkieji kiskiai Lepus europaeus barsukai Meles meles Kartais į pajurį uzklysta ilgasnukiai ruoniai Halichoerus grypus kurie įrasyti į Lietuvos raudonaja knyga Is smulkiu gyvunu nerijoje gyvena miskines kiaunes Martes martes sermuoneliai Mustela erminea zebenkstys Mustela nivalis upiniai bebrai Castor fiber paprastosios udros Lutra lutra kurios įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga geltonkakles peles Apodemus flavicollis kirstukiniai Soricidae ir kt Is invaziniu rusiu cia veisiasi jenotai Nyctereutes procyonoides kanadines audines Neogale vison ondatros Ondatra zibethicus o nuo 2013 m kaip manoma pirma karta buvo stebeti Nidoje ir Juodkranteje ir paprastieji meskenai Procyon lotor Pauksciai Aves Nacionaliniame parke palankios salygos veistis ir apsistoti pauksciams Siltuoju metu laiku cia peri apie 240 pauksciu rusiu o rudeniop galima sutikti iki 300 pauksciu rusiu Is viso perejimu klajoniu ir pauksciu migraciju metu cia sutinkamos 42 rusys įtrauktos į Lietuvos raudonosios knygos sarasus Viena įspudingiausiu pauksciu koloniju yra greta Juodkrantes Cia senose pusyse ir eglese yra misri didziuju didziuju kormoranu Phalacrocorax carbo ir pilkuju garniu Ardea cinerea kolonija 2020 m joje perejo apie 3500 didziuju kormoranu ir apie 200 pilkuju garniu poru Kasmet peri 2 4 paprastuju juriniu ereliu Haliaeetus albicilla poros Ant Pilkosios kopose Nagliu gamtiniame rezervate kopose prie Pervalkos taip pat Nidoje ant Parnidzio kopos įrengtos regyklos O pajuriu traukiancius vandens paukscius ir Tilvikinius Scolopacidae patogu stebeti beveik is bet kurios vietos Ropliai Reptilia Parke aptinkamos 4 ropliu rusys vikrieji driezai Lacerta agilis gyvavedziai driezai Zootoca vivipara trapieji gluodenai Anguis fragilis paprastieji zalciai Natrix natrix Varliagyviai Amphibia Skirtingose Kursiu nerijos buveinese galima sutikti ir isgirsti 9 rusiu varliagyvius tai paprastuosius tritonus Lissotriton vulgaris pievines varles Rana temporaria smailiasnukes varles Rana arvalis ezerines varles Pelophylax ridibundus didziasias kudrines varles Pelophylax kl esculentus pilkasias rupuzes Bufo bufo zaliasias rupuzes Bufotes viridis nendrines rupuzes Epidalea calamita cesnakes Pelobates fuscus Zuvys Pisces Kursiu mariose sutinkamos 74 zuvu rusys is kuriu 5 zuvu bei 1 neginiu Petromyzonidae rusis yra įtraukta į buveiniu direktyvos II ir V priedus Dazniausiai pasitaikancios Kursiu mariose zuvys tai paprastosios kuojos Rutilus rutilus eseriai Perca fluviatilis paprastosios raudes Scardinius erythrophalmus paprastieji plakiai Blicca bjoerkna paprastieji karsiai Abramis brama Vabzdziai Insecta Nacionaliniame parke aptikama 889 dieniniu bei naktiniu drugiu bei 746 Coleoptera vabalu rusys Cia yra uzregistruota nemazai siam regionui budingu bet kituose regionuose retu tame tarpe ir įrasytu į Lietuvos raudonaja knyga rusiu Beveik visos retos vabzdziu rusys nacionaliniame parke susijusios su atviromis smeletomis buveinemis tad palaikant tokia vabzdziu įvairove ir gausuma svarbu neleisti smelynams apaugti augalija Parkas garseja smelingiems biotopams budingomis smelinemis auslindomis Labidura riparia Paprastuju urviniu anciu porele Jurinis erelis Didysis kormoranas Kursiu nerijos simbolis briedis Paprastoji udra Ilgasnukis ruonis Trapusis gluodenas Nendrine rupuze Perpele Atlantine lasisaKulturos vertybesTomo Mano namas muziejus Nidoje Be gamtos vertybiu nacionaliniame parke saugomi ir kulturos paveldo objektai etnografines zveju sodybos senosios XIX a pabaigos XX a pradzios vilos Nidos Juodkrantes Preilos Pervalkos Smiltynes gyvenvietese uzpustytu senuju gyvenvieciu kulturiniai sluoksniai senosios Nidos kapines Nidos ir Juodkrantes evangeliku liuteronu baznycios kiti budingos medines architekturos pastatai Įdomios senosios Nidos kapines memorialines vietos uzpustytu kaimu vietoves Yra keletas muzieju Kursiu nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus Juru muziejus akvariumas Smiltyneje Zvejo etnografine sodyba gyventoju verslu ekspozicija Gintaro galerija muziejus T Mano kulturos centras Nidoje Akį traukia daug gerai sutvarkytu ir restauruotu pamario zveju sodybu kuriu ypac gausu Nidos ir Juodkrantes senosiose dalyse Laisvalaikis ir pramogosParke yra isskirtines salygos poilsiui zuvingos marios svarus pajurio papludimiai grybingi miskai Puikios salygos buriuoti Nidoje Juodkranteje ir Smiltyneje yra uostai Preiloje Pervalkoje ir Nidoje valciu prieplaukos Kursiu nerijoje nutiestas dviraciu takas trasos ilgis 53 km Nidoje ir Juodkranteje nuomojami dviraciai Nagliu gamtiniame rezervate yra pesciuju takas Gamtosauginiais tikslais nerijoje draudziama kurti lauzus statyti palapines Apsistoti galima poilsio namuose arba pas vietinius gyventojus Galima atlikti nuostabia kelione pesciomis nuo Nidos iki Juodkrantes pajuriu isskyrus gamtinio rezervato teritorija ir nuo Nidos iki Pervalkos pamariu Kadangi nerijos krastovaizdziai ypac jautrus cia neleidziama ardyti kopu draudziama statyti palapines kurti lauzus vaikscioti po gamtiniu rezervatu teritorijas isskyrus specialiai įrengtus pazintinius takus Grobsto ir Nagliu rezervatuose draudziama vaikscioti po visa ju teritorija Nagliu gamtinį rezervata praplaukiant kanojomis pamariais siulo pazinti vietiniai kanoju zygiu organizatoriai Geriausios salygos buriuoti yra mariose ir juroje Smiltyneje ir Nidoje įrengti jachtu klubai kurie priima įvairaus dydzio jachtas Cia galima issinuomoti burlentes jachtas su įgula organizuojamos ir pramogines ekskursijos jachtomis po Kursiu marias Keliautojai gali apsistoti Smiltynes jachtu klube Nidos viesbuciuose Nauja jachtu prieplauka su visa reikiama įranga pastatyta Juodkranteje Cia taip pat ir Nidoje bei kitose Kursiu nerijos gyvenvietese vasara plaukioja mazos jachtos kurios mielai plukdo turistus Plaukioti burlentemis leidziama be apribojimu Taip pat yra siuloma buriuoti sausumoje Blokart vejaraciais bei ziema Ice Blokart ledrogemis Parke svenciama Europos nacionaliniu ir gamtos parku diena Zemes diena vyksta Zvejo svente Kursiu mariu regata festivaliai muzikine ziema Neringoje T Mano tarptautinis festivalis Musica Baltica Musica Domestica Tek sauluze ant maruziu ir kt Neringos dviraciu takas prie Pervalkos Nagliu gamtiniame rezervate yra pesciuju takas Hermano Blodes viesbutis Skruzdyneje Baltijos juros pakrante netoli PervalkosSaltiniaiBaskyte et al 2019 p 131 Baskyte et al 2019 p 128 nerija lrv lt Miskai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2022 12 28 nerija lrv lt Retos ir saugomos augalu rusys Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2022 04 08 nerija lrv lt Invaziniai augalai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 04 26 nerija lrv lt Zinduoliai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 07 13 nerija lrv lt Invaziniai gyvunai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2022 10 18 Kursiu nerijos nacionalinis parkas parenge Selemonas Paltanavicius MELC Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 03 05 nerija lrv lt Pauksciai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 07 13 nerija lrv lt Ropliai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 07 13 nerija lrv lt Varliagyviai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 07 13 nerija lrv lt Zuvys Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 12 29 nerija lrv lt Vabzdziai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Paskutine atnaujinimo data 2021 07 13LiteraturaBaskyte Ruta Rascius Gediminas Kavaliauskas Paulius Tukaciauskas Tomas 2019 Lietuvos saugomos teritorijos PDF Kaunas Leidykla Lutute ISBN 978 9955 37 213 4 Nuorodosnerija lt Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcijos svetaine Archyvuota kopija 2021 03 03 is Wayback Machine projekto visitneringa com Neringa info lt Info lt Archyvuota kopija 2006 09 03 is Wayback Machine projekto youtube com Kursiu nerijos nacionalinis parkas filmuota medziaga apie parko gamta istorija youtube com Mirusios kopos Kursiu Nerijos nacionalinis parkas Filmuota vaizdo medziaga apie nacionalinį parka 13 Feb 2012