Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika latv Latvijas Sociālistiskā Padomju Republika rus Латвийская Социалистическая Со
Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika
Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika (latv. Latvijas Sociālistiskā Padomju Republika; rus. Латвийская Социалистическая Советская Республика, ЛССР, kartais rus. Социалистическая Советская Республика Латвии, ССРЛ) – valstybinis darinys, 1919 m. sausio 13 d. – 1920 m. sausį egzistavęs dabartinės Latvijos teritorijoje.
| Latvijas Sociālistiskā Padomju Republika Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Visu zemju proletārieši, savienojieties! | |||||
| Sostinė | Ryga | ||||
| Kalbos | latvių, latgalių, rusų | ||||
| Valdymo forma | socialistinė tarybų respublika | ||||
| tarybinės vyriausybės pirmininkas | Peteris Stučka | ||||
| Era | Tarpukaris | ||||
| - LSTR paskelbimas | 1919 m. sausio 13 d. | ||||
| - Paskutinės teritorijos praradimas | 1920 m. sausis d. | ||||
| Valiuta | rublis | ||||
- Nepainioti su vėliau egzistavusia Latvijos Tarybų Socialistine Respublika.
Istorija
1918 m. sausio 6 d. (pagal seną kalendorių 1917 m. gruodžio 24 d.) Latvijos mieste Valkoje Latvijos darbininkų, kareivių ir bežemių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas () priėmė deklaraciją apie Latvijos apsisprendimą. Buvo paskelbta Tarybinė Latvija (vadinamoji Iskolato respublika), kurios valdžia apėmė Latvijos rajonus, neužimtus Vokietijos kariuomenės. Iskolato respublikos vyriausybės pirmininku tapo Fricis Rozinis (Fricis Roziņš). 1919 m. pradžioje Vokietijos kariuomenė užėmė visą dabartinės Latvijos teritoriją.
Tuo metu, 1918 m. lapkričio 18 d., vokiečių okupuotoje teritorijoje Liaudies taryba, vadovaujama Karlio Ulmanio ir Janio Čakstės, kurie atstovavo kelias Latvijos partijas ir visuomenines organizacijas, paskelbė nepriklausomos Latvijos respublikos sukūrimą, kurį palaikę vokiečiai.
1918 m. gruodžio 17 d. Peterio Stučkos vadovaujama Laikinoji Latvijos darbininkų ir valstiečių vyriausybė išleido manifestą apie tarybų valdžios įkūrimą. Stučkos vyriausybė, remiama latvių raudonųjų šaulių ir kitų Raudonosios Armijos dalinių, ėmė kontroliuoti pagrindinę Latvijos teritoriją, tarp jų ir Rygą, užimtą 1919 m. sausio 3 d. 1919 m. sausio 13 d. Rygoje buvo paskelbta Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika.
1918 m. gruodžio 22 d. V. Leninas pasirašė dekretą „Liaudies Komisarų Tarybos dekretas apie Latvijos Socialistinės Tarybų Respublikos nepriklausomybės pripažinimą“ (Декрет Совета Народных Комиссаров о признании независимости Латвийской Советской Республики Латвии), kur buvo rašoma:
- „Rusijos Tarybų vyriausybė įpareigoja visus su Latvija besiribojančius Rusijos Tarybų Respublikos karinės ir civilinės valdžios organus visokeriopai remti tarybinę Latvijos vyriausybę ir jos kariuomenę kovoje vaduojant Latviją nuo buržuazijos jungo.“}}
Tarybinėje ir Rusijos istoriografijoje ši data laikoma Latvijos valstybingumo pradžia..
1919 m. gegužės 22 d. Baltijos landesveras (ginkluotosios provokiškos Jungtinės Baltijos Kunigaikštystės pajėgos), vokiečių Geležinė divizija (sudaryta iš savanorių, atvykusių iš Vokietijos) ir baltagvardiečių daliniai, vadovaujami kunigaikščio (Анатолий Павлович Ливен), išstūmė iš Rygos Raudonosios Armijos dalinius.
Liepos 2 d. Rygos gynybines linijas pralaužė Estijos kariuomenė, vadovaujama Johano Laidonerio, ir Latvijos kariuomenės pulkai. Landesvero ir Geležinės divizijos vadovybė sutiko sudaryti paliaubas, pasiūlytas Antantės atstovų. Geležinės divizijos daliniai paliko Rygą, landesvero daliniai buvo įtraukti į Latvijos kariuomenę, o Latvijos Respublikos vyriausybė persikėlė į Rygą.
1920 m. sausį Latvijos Respublikos kariuomenė, palaikoma Lenkijos kariuomenės, kuri atakavo iš vakarų Baltarusijos, užėmė Daugpilį ir Rezeknę. Praradusi paskutinę teritoriją LSTR nustojo egzistuoti.
1920 m. rugpjūčio 11 d. Latvijos Respublikos vyriausybė pasirašė „Rusijos ir Latvijos taikos sutartį“, kuria Tarybų Rusijos vyriausybė:
- „…besąlygiškai pripažįsta Latvijos Valstybės nepriklausomybę, savarankiškumą ir suverenumą, savanoriškai ir visiems laikams atsisako suverenumo teisių, kokių turėjo Rusija Latvijoje…“}}
Nuorodos
- Centrinės ir vietinės įstaigos taip pat turėjo priimti pareiškimus visomis vietinėmis kalbomis, įskaitant vokiečių, jidiš, lietuvių, estų.
- Декрет Советской Латвии о языках, используемых в официальных документах
- Министерство иностранных дел СССР. Документы внешней политики СССР. т. 1 (7 ноября 1917 г. – 31 декабря 1918 г.). – M.: Государственное издательство политической литературы, 1959. С. 621–622
- Под ред. проф. О. И. Чистякова. I // История отечественного государства и права. Учебник. – М.: БЕК, 1999. – С. 87. – 360 с.
- Министерство иностранных дел СССР. Документы внешней политики СССР. т. 3 (1920.07.1 – 1921.03.18). – M.: Государственное издательство политической литературы, 1959. С. 101–116
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika, Kas yra Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika? Ką reiškia Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika?
Latvijos Socialistine Tarybu Respublika latv Latvijas Socialistiska Padomju Republika rus Latvijskaya Socialisticheskaya Sovetskaya Respublika LSSR kartais rus Socialisticheskaya Sovetskaya Respublika Latvii SSRL valstybinis darinys 1919 m sausio 13 d 1920 m sausį egzistaves dabartines Latvijos teritorijoje Latvijas Socialistiska Padomju Republika Latvijos Socialistine Tarybu Respublika 1919 1920 Veliava HerbasDevizas Visu zemju proletariesi savienojieties Sostine RygaKalbos latviu latgaliu rusuValdymo forma socialistine tarybu respublikatarybines vyriausybes pirmininkas Peteris StuckaEra Tarpukaris LSTR paskelbimas 1919 m sausio 13 d Paskutines teritorijos praradimas 1920 m sausis d Valiuta rublisNepainioti su veliau egzistavusia Latvijos Tarybu Socialistine Respublika dd Istorija1918 m sausio 6 d pagal sena kalendoriu 1917 m gruodzio 24 d Latvijos mieste Valkoje Latvijos darbininku kareiviu ir bezemiu deputatu tarybos Vykdomasis komitetas prieme deklaracija apie Latvijos apsisprendima Buvo paskelbta Tarybine Latvija vadinamoji Iskolato respublika kurios valdzia apeme Latvijos rajonus neuzimtus Vokietijos kariuomenes Iskolato respublikos vyriausybes pirmininku tapo Fricis Rozinis Fricis Rozins 1919 m pradzioje Vokietijos kariuomene uzeme visa dabartines Latvijos teritorija Tuo metu 1918 m lapkricio 18 d vokieciu okupuotoje teritorijoje Liaudies taryba vadovaujama Karlio Ulmanio ir Janio Cakstes kurie atstovavo kelias Latvijos partijas ir visuomenines organizacijas paskelbe nepriklausomos Latvijos respublikos sukurima kurį palaike vokieciai 1918 m gruodzio 17 d Peterio Stuckos vadovaujama Laikinoji Latvijos darbininku ir valstieciu vyriausybe isleido manifesta apie tarybu valdzios įkurima Stuckos vyriausybe remiama latviu raudonuju sauliu ir kitu Raudonosios Armijos daliniu eme kontroliuoti pagrindine Latvijos teritorija tarp ju ir Ryga uzimta 1919 m sausio 3 d 1919 m sausio 13 d Rygoje buvo paskelbta Latvijos Socialistine Tarybu Respublika 1918 m gruodzio 22 d V Leninas pasirase dekreta Liaudies Komisaru Tarybos dekretas apie Latvijos Socialistines Tarybu Respublikos nepriklausomybes pripazinima Dekret Soveta Narodnyh Komissarov o priznanii nezavisimosti Latvijskoj Sovetskoj Respubliki Latvii kur buvo rasoma Rusijos Tarybu vyriausybe įpareigoja visus su Latvija besiribojancius Rusijos Tarybu Respublikos karines ir civilines valdzios organus visokeriopai remti tarybine Latvijos vyriausybe ir jos kariuomene kovoje vaduojant Latvija nuo burzuazijos jungo dd Tarybineje ir Rusijos istoriografijoje si data laikoma Latvijos valstybingumo pradzia 1919 m geguzes 22 d Baltijos landesveras ginkluotosios provokiskos Jungtines Baltijos Kunigaikstystes pajegos vokieciu Gelezine divizija sudaryta is savanoriu atvykusiu is Vokietijos ir baltagvardieciu daliniai vadovaujami kunigaikscio Anatolij Pavlovich Liven isstume is Rygos Raudonosios Armijos dalinius Liepos 2 d Rygos gynybines linijas pralauze Estijos kariuomene vadovaujama Johano Laidonerio ir Latvijos kariuomenes pulkai Landesvero ir Gelezines divizijos vadovybe sutiko sudaryti paliaubas pasiulytas Antantes atstovu Gelezines divizijos daliniai paliko Ryga landesvero daliniai buvo įtraukti į Latvijos kariuomene o Latvijos Respublikos vyriausybe persikele į Ryga 1920 m sausį Latvijos Respublikos kariuomene palaikoma Lenkijos kariuomenes kuri atakavo is vakaru Baltarusijos uzeme Daugpilį ir Rezekne Praradusi paskutine teritorija LSTR nustojo egzistuoti 1920 m rugpjucio 11 d Latvijos Respublikos vyriausybe pasirase Rusijos ir Latvijos taikos sutartį kuria Tarybu Rusijos vyriausybe besalygiskai pripazįsta Latvijos Valstybes nepriklausomybe savarankiskuma ir suverenuma savanoriskai ir visiems laikams atsisako suverenumo teisiu kokiu turejo Rusija Latvijoje dd NuorodosCentrines ir vietines įstaigos taip pat turejo priimti pareiskimus visomis vietinemis kalbomis įskaitant vokieciu jidis lietuviu estu Dekret Sovetskoj Latvii o yazykah ispolzuemyh v oficialnyh dokumentah Ministerstvo inostrannyh del SSSR Dokumenty vneshnej politiki SSSR t 1 7 noyabrya 1917 g 31 dekabrya 1918 g M Gosudarstvennoe izdatelstvo politicheskoj literatury 1959 S 621 622 Pod red prof O I Chistyakova I Istoriya otechestvennogo gosudarstva i prava Uchebnik M BEK 1999 S 87 360 s Ministerstvo inostrannyh del SSSR Dokumenty vneshnej politiki SSSR t 3 1920 07 1 1921 03 18 M Gosudarstvennoe izdatelstvo politicheskoj literatury 1959 S 101 116