Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksūdžio senosios kapinėsMaro kapelių vaizdas nuo Auksūdžio PilalėsAuksūdžio senosios kapinėsKoordinatės 56 03 12 š pl
Auksūdžio senosios kapinės
| Auksūdžio senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
| Auksūdžio senosios kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,21 ha | ||
| Naudotas | XVI-XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1992, 1995, 2013 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 24219 / L552 / | ||
Auksūdžio senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24219, senas registro kodas - L552) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 0,98 km į šiaurės vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas , kairiajame Kulšės upelio krante.
40 m į pietus-pietvakarius yra Leišio kalnelio kapinynas, 290 m į pietvakarius – Leišių kapeliai, 280 m į pietryčius – Pilalės piliakalnis su kapinynu.
Kapinės
Įrengtos natūralioje kalvelėje, stūksančioje į Kulšės upelio slėnį įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Ji trijų terasų, nežymiai pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 43 × 34 m dydžio, vakarų šlaitas 5-6 m aukščio. Viršutinė terasa 10 × 7 m dydžio, jo šiaurės vakarų dalyje yra 4 m skersmens velėna pasidengusi dzotui iškasta duobė. II terasos pietryčių pusėje stovi koplytėlė ir 3 kryžiai. Kapinės apaugusios lapuočiais medžiais, tarp kurių dominuoja kelios senos liepos.
Teritorijos plotas – 0,21 ha, perimetras – 180 m.
Kryžiai
Mediniai, aukšti, kryžmiški, paprastų formų, su metalinėmis Nukryžiuotojo figūrėlėmis, priekiu atsukti į pietryčius.
Koplytėlė
Pastatyta ant žemės, medinė, stačiakampė stačiasienė, vienos navos, su vienvėrėmis stačiakampėmis įstiklintomis durelėmis priekinio fasado pusėje. Frontonas trikampis, aklinas, apačioje puoštas pridėtiniu dantytu ornamentu, paremtas ant dviejų apvalių, profiliuotų, tekintų kolonėlių. Stogas trišlaitis, apskardintas. Virš kraigo nugarinėje pusėje kyla profiliuota smailė su mediniu kryželiu. Viduje stovi medinė, polichromuota Marijos Maloningosios skulptūra, sukurta nežinomo XIX a. pabaigos liaudies meistro.
Istorija
Įkurtos XVI a., valakų reformos metu suplanuoto kaimo nedirbamos žemės pakraštyje. Laidoti Auksūdžio kaimo ir jo žemių vakarinėje dalyje buvusių vienkiemių gyventojai. Daugelis jų mirė nuo XVI-XVIII a. siautusio maro, todėl kapinės vadinamos Maro kapeliais. XIX a. jas uždarius, čia retsykiais neoficialiai laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, kitatikiai ir pan.
XIX a. – XX a. I pusėje kapinėse auksūdiškiai rinkdavosi Šeštinių išvakarėse, per gegužines pamaldas, melsdavosi už mirusius protėvius, giedodavo visų šventųjų litaniją. Po pamaldų rinkdavosi į šalia gyvenusių ūkininkų kluonus ir rengdavo vakarones. Po kolektyvizacijos šis gražus paprotys išnyko.
Seniau kapinės buvo apjuostos akmenų pylimo, kurį žmonės sukrovė rinkdami akmenis iš aplinkinių laukų. Tarpukariu akmenis ūkininkai išvežiojo naujakurių statyboms ir Šventosios uosto molo statybai.
Prieš II pasaulinį karą kapinėse stovėjo keletas aukštų ąžuolinių kryžių ir koplytėlė. 1941 m. raudonarmiečiai juos nugriovė, o aukščiausioje kapinių vietoje iškasė duobę dzotui, tačiau prasidėjus karui įtvirtinimų įrengti nespėjo. Kasant duobę buvo rasta daug žmonių kaulų, kaukolių ir pavienių žalvarinių dirbinių. Sunaikintų kryžių vietoje po karo pastatytas naujas kryžius, o 1954 m. – koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra. Kryžiui sunykus, 1989-1990 m. pastatyti 3 nauji kryžiai. Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra 1971 m. paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu.
Apie kapines pasakojama:
vėlai vakare ir naktimis kapinėse vaidenasi šmėklos;
apie 1889 m. O. Lenkimienę ginėsi iš kapinių išbėgęs būrelis nepamatytų vaikų, kurie išnyko jai pasiekus kryžkelę ir ten stovintį kryžių;
sekmadienio vidurdienį kapeliuose po liepa pasirodanti baltai apsirėdžiusi sėdinti moteris, kuri praeiviams nieko nesakanti ir nedaranti;
iš kapinių išeinančios ugnelės, kurios keliauja link Pilalės piliakalnio, o kartais su jomis pasirodo didelis ugnies kamuolys.
1997 m. kapinės įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą {L552), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.
Tyrimai
Žvalgė: 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1992 ir 2013 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
Kartografavo: 1974-1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai
- Darbėnų apylinkės archeologinių paminklų pasai. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 8. - L. 174
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 660, Nr. 1470
- Julius Kanarskas. Auksūdžio kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1992 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 169. - L. 7–15, 26, 32–35, 37, 38
- Kultūros vertybių registras: Auksūdžio k. senosios kapinės[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auksūdžio senosios kapinės, Kas yra Auksūdžio senosios kapinės? Ką reiškia Auksūdžio senosios kapinės?
Auksudzio senosios kapinesMaro kapeliu vaizdas nuo Auksudzio PilalesAuksudzio senosios kapinesKoordinates 56 03 12 s pl 21 15 30 r ilg 56 053281 s pl 21 258444 r ilg 56 053281 21 258444Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Darbenu seniunijaPlotas 0 21 haNaudotas XVI XIX a Zvalgytas 1959 1992 1995 2013 m Registro Nr u k 24219 L552 Auksudzio senosios kapines vadinamos Maro kapeliais valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 24219 senas registro kodas L552 neveikiancios kapines siaures vakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Auksudyje Darbenu seniunija 0 98 km į siaures vakarus nuo kelio 218 Kretinga Skuodas kairiajame Kulses upelio krante 40 m į pietus pietvakarius yra Leisio kalnelio kapinynas 290 m į pietvakarius Leisiu kapeliai 280 m į pietrycius Pilales piliakalnis su kapinynu KapinesĮrengtos naturalioje kalveleje stuksancioje į Kulses upelio slenį įsiterpusiame aukstumos kysulyje Ji triju terasu nezymiai pailga siaures rytu pietvakariu kryptimi 43 34 m dydzio vakaru slaitas 5 6 m aukscio Virsutine terasa 10 7 m dydzio jo siaures vakaru dalyje yra 4 m skersmens velena pasidengusi dzotui iskasta duobe II terasos pietryciu puseje stovi koplytele ir 3 kryziai Kapines apaugusios lapuociais medziais tarp kuriu dominuoja kelios senos liepos Teritorijos plotas 0 21 ha perimetras 180 m Kryziai Mediniai auksti kryzmiski paprastu formu su metalinemis Nukryziuotojo figurelemis priekiu atsukti į pietrycius Koplytele Pastatyta ant zemes medine staciakampe staciasiene vienos navos su vienveremis staciakampemis įstiklintomis durelemis priekinio fasado puseje Frontonas trikampis aklinas apacioje puostas pridetiniu dantytu ornamentu paremtas ant dvieju apvaliu profiliuotu tekintu koloneliu Stogas trislaitis apskardintas Virs kraigo nugarineje puseje kyla profiliuota smaile su mediniu kryzeliu Viduje stovi medine polichromuota Marijos Maloningosios skulptura sukurta nezinomo XIX a pabaigos liaudies meistro IstorijaĮkurtos XVI a valaku reformos metu suplanuoto kaimo nedirbamos zemes pakrastyje Laidoti Auksudzio kaimo ir jo zemiu vakarineje dalyje buvusiu vienkiemiu gyventojai Daugelis ju mire nuo XVI XVIII a siautusio maro todel kapines vadinamos Maro kapeliais XIX a jas uzdarius cia retsykiais neoficialiai laidoti savizudziai nekrikstyti mire kudikiai kitatikiai ir pan XIX a XX a I puseje kapinese auksudiskiai rinkdavosi Sestiniu isvakarese per geguzines pamaldas melsdavosi uz mirusius protevius giedodavo visu sventuju litanija Po pamaldu rinkdavosi į salia gyvenusiu ukininku kluonus ir rengdavo vakarones Po kolektyvizacijos sis grazus paprotys isnyko Seniau kapines buvo apjuostos akmenu pylimo kurį zmones sukrove rinkdami akmenis is aplinkiniu lauku Tarpukariu akmenis ukininkai isveziojo naujakuriu statyboms ir Sventosios uosto molo statybai Pries II pasaulinį kara kapinese stovejo keletas aukstu azuoliniu kryziu ir koplytele 1941 m raudonarmieciai juos nugriove o auksciausioje kapiniu vietoje iskase duobe dzotui taciau prasidejus karui įtvirtinimu įrengti nespejo Kasant duobe buvo rasta daug zmoniu kaulu kaukoliu ir pavieniu zalvariniu dirbiniu Sunaikintu kryziu vietoje po karo pastatytas naujas kryzius o 1954 m koplytele su Marijos Maloningosios skulptura Kryziui sunykus 1989 1990 m pastatyti 3 nauji kryziai Koplytele su Marijos Maloningosios skulptura 1971 m paskelbta vietines reiksmes dailes paminklu Apie kapines pasakojama velai vakare ir naktimis kapinese vaidenasi smeklos apie 1889 m O Lenkimiene ginesi is kapiniu isbeges burelis nepamatytu vaiku kurie isnyko jai pasiekus kryzkele ir ten stovintį kryziu sekmadienio vidurdienį kapeliuose po liepa pasirodanti baltai apsiredziusi sedinti moteris kuri praeiviams nieko nesakanti ir nedaranti is kapiniu iseinancios ugneles kurios keliauja link Pilales piliakalnio o kartais su jomis pasirodo didelis ugnies kamuolys 1997 m kapines įrasytos į nekilnojamuju kulturos vertybiu registro laidojimo vietu sarasa L552 2005 m pripazintos valstybes saugoma kulturos vertybe TyrimaiZvalge 1959 m Juozas Mickevicius 1992 ir 2013 m Julius Kanarskas 1995 m Kulturos paveldo centras istorikes Loreta Kazlavickiene Jadvyga Verksniene Kartografavo 1974 1976 m Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1982 m Visasajunginio zemes ukio aerofotogeodeziniu tyrinejimu instituto Vakaru filialas 1995 m Valstybinis zemetvarkos institutas SaltiniaiDarbenu apylinkes archeologiniu paminklu pasai Parenge Juozas Mickevicius 1959 m Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 4 b 8 L 174 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 660 Nr 1470 Julius Kanarskas Auksudzio kaimo kapines Darbenu apyl Kretingos raj 1992 m Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 4 b 169 L 7 15 26 32 35 37 38 Kulturos vertybiu registras Auksudzio k senosios kapines neveikianti nuoroda