Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Knut Olof FalkGimė 1906 m balandžio 19 d ŠvedijaMirė 1990 m sausio 31 d 83 metai Lundas ŠvedijaVeikla kalbininkas etnogr
Knutas Olofas Falkas
| Knut Olof Falk | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. balandžio 19 d. , Švedija |
| Mirė | 1990 m. sausio 31 d. (83 metai) Lundas, Švedija |
| Veikla | kalbininkas, etnografas |
| Alma mater | Upsalos universitetas |
Knutas Olofas Falkas (šved. Knut Olof Falk; 1906 m. balandžio 19 d. vietovėje, Erebru lėnas, Švedija – 1990 m. sausio 31 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas. Svarbiausia mokslinio intereso sritis: jotvingiai ir jų santykiai (ypač kalbiniai) su kaimyninėmis tautomis.
Biografija
Studijavo Upsalos, Varšuvos ir Krokuvos Jogailos universitetuose. Pastarajame mieste dėstė švedų kalbą kartu papildomai mokydamasis lenkų kalbą. Taip pasielgė ir atvykdamas į Lietuvą: 1932 m. ir 1935–37 metais dėstė savo gimtąją kalbą Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kartu tobulindamas lietuvių kalbos žinias. (Vilniaus universiteto Retų spausdinių skyriųje iki šiol saugomas jo pareiškimas Kauno universitetui apie atleidimą iš lektoriaus pareigų ryšium su išvykimu į gimtinę).
Lenkų ir lietuvių kalbų mokėjimas ypač pravertė kelionėse į buvusią Jotvą – tuometinės Lenkijos šiaurės rytus. 1934 m. jis pėsčiomis apėjo Vigrių ežerą, ilgai kamantinėjo vietinius gyventojus apie apylinkių vietovardžius. Pakrančių kaimiečiai įsidėmėjo lengvai pokalbį užmezgantį ir demokratiškai nusiteikusį aukštaūgį švedą. Mokslininkas keliavo į pietinę Suvalkiją ir 1936 m., ir 1937 metų vasarą. Ištyręs išlikusius istorinius dokumentus priėjo išvadą, kad vygriai – tai jotvingių giminės dalis, Vytauto Didžojo perkelti iš ežero pusiasalio į įvairias Suvalkijos vietas, o atsilaisvinusioje vietoje Didysis kunigaikštis tąkart pasistatė medžioklės pilį. Apie perkeltus jotvingius byloja išlikę kaimų vietovardžiai: Vingrėnai (dab. Būdviečio seniūnija Lietuvoje); taip pat Vygrėnai (dab. Seinų valsčius) ir Vygriai (dab. Suvalkų valsčius), pastarieji du – šiuolaikinėje Lenkijoje. Grįžęs į Upsalą, parašė darbą „Vygrių ir Ūtos [apylinkių] vandenys. Toponimikos studiją“, už kurį 1941 m. buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.
Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ilgam sutrukdė keliones į jotvingių žemes. 1941 m. Knutas Olafas Falkas pradėjo dėstyti Upsalos, vėliau Lundo universitete, 1945 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Vėliai tapo vienu iš iniciatorių organizuojant Švedijos Jotvingių Ekspediciją (šved. Svenska Jatvingiska Expeditionen), tyrusiai Jotvą 1959–1980 metais. Į tuometinę komunistinę Lenkiją kartu vyko ir jo asistentė, o nuo 1945 metų žmona Dagmara Larsen-Falk (1912–2019). Ekspedicijos kalbotyros sekcija, kuriai vadovavo K.O.Falkas, nuodugniai tyrė vandenvardžius – būtent jie, profesoriaus nuomone, ilgiausiai išlieka nepakitę žmonių atmintyje. Dėmėsi patraukė Galdusio valkstys – vietos ežere, kur metami ir traukiami žvejų tinklai. Daug informacijos ta tema suteikė vietos lietuvis Žagarių kaimo gyventojas Stasys Marcinkevičius. Profesoriaus įsitikinimu, šis žvejojimo paprotys atėjo iš jotvingių. Po ekspedicijos gimė straipsniai apie Akmenio, Alno ir Balčio ežerų vardų baltišką kilmę bei didokas darbas apie lietuviškų vietóvardžių sulenkinimą. Po ilgamečių tyrinėjimų profesorius priėjo išvadą, kad jotvingiai buvo viena iš prūsų genčių.
Tarybinėje Lietuvoje profesorius buvo nepelnytai užmirštas. Tam pasitarnavo ir 1965 m. tuometiniame Leningrade išspausdinta knyga „Normanų teorija dabartiniame buržuaziniame moksle“, kuriame K.O.Falkas buvo negailestingai sukritikuotas. Tuo tarpu pokaryje Knuto Olafo Falko sukurtas Lundo Slavistikos institutas išsivystė į vieną iš šios srities pasaulinių centrų (nusipelnęs ir baltistikai). 1963 m. profesorius buvo išrinktas Tarptautinės baltų–slavų santykių tyrimo komisijos nariu, 1965 m. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį.
Po Knuto Olafo Falko mirties liko didžiulis archyvas: nebaigti straipsniai, nuotraukos, užrašai ir istorinių dokumentų kopijos. Kai kurie pastarieji tapo ypač vertingais, nes originalai žuvo per karą. Profesoriaus našlė Dagmara Falk padovanojo dvylika kartoninių dėžių su neįkainuojamu mokslininko palikimu . Suvalkuose, priešais muziejaus pastatą, Knutui Olafui Falkui pastatytas paminklas – akmuo, savo forma primenantis skandinavišką antkapinį paminklą su runų užrašu (autorius Rafalas Strumila). Dagmarai Falk suteiktas Suvalkų miesto garbės pilietės vardas.
Bibliografija (pasirinktinai)
- Wody wigierskie i huciańskie, studium toponomastyczne. – Ohlsson: Lund, 1941
- Kilka uwag w sprawie osadnictwa południowych puszcz pojaćwieskich od XV do XVII w. – Państwowe Wydawnictwo Naukowe: Warszawa, 1961
- Studia linguistica slavica baltica. Canuto–Olavo Falk (Knut–Olof Falk) sexagenario a collegis, amicis, discipulis oblata. – Lund, 1966
- Studijos apie Suvalkijos vandenvardžių tyrinėjimų santrauka. – (Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, VI): Roma, 1985
Šaltiniai
- Suvalkijos tyrinėtojas iš Lundo (lenk.)
- Knutas Olofas Falkas – didysis Lenkijos draugas Archyvuota kopija 2007-11-05 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
Literatūra apie profesorių O. Falką
- Zigmas Zinkevičius. Knutas Olofas Falkas. („Kalba ir mintis“. Sudarė B. Savukynas), Vilnius, 1980, psl. 197–199
- Gunnar Jacobsson. Professor Knut-Olof Falk’s sixtieth birthday. – Scando–Slavica, 1600–082X, Volume 12, Issue 1, 1966, psl. 173–174
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Knutas Olofas Falkas, Kas yra Knutas Olofas Falkas? Ką reiškia Knutas Olofas Falkas?
Knut Olof FalkGime 1906 m balandzio 19 d SvedijaMire 1990 m sausio 31 d 83 metai Lundas SvedijaVeikla kalbininkas etnografasAlma mater Upsalos universitetas Knutas Olofas Falkas sved Knut Olof Falk 1906 m balandzio 19 d vietoveje Erebru lenas Svedija 1990 m sausio 31 d Lunde Svedija svedu mokslininkas baltistas ir slavistas etnografas tarpkalbiniu rysiu tyrejas Svarbiausia mokslinio intereso sritis jotvingiai ir ju santykiai ypac kalbiniai su kaimyninemis tautomis Prof K O Falko atminimo akmuo SuvalkuoseBiografijaStudijavo Upsalos Varsuvos ir Krokuvos Jogailos universitetuose Pastarajame mieste deste svedu kalba kartu papildomai mokydamasis lenku kalba Taip pasielge ir atvykdamas į Lietuva 1932 m ir 1935 37 metais deste savo gimtaja kalba Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakultete kartu tobulindamas lietuviu kalbos zinias Vilniaus universiteto Retu spausdiniu skyriuje iki siol saugomas jo pareiskimas Kauno universitetui apie atleidima is lektoriaus pareigu rysium su isvykimu į gimtine Lenku ir lietuviu kalbu mokejimas ypac praverte kelionese į buvusia Jotva tuometines Lenkijos siaures rytus 1934 m jis pesciomis apejo Vigriu ezera ilgai kamantinejo vietinius gyventojus apie apylinkiu vietovardzius Pakranciu kaimieciai įsidemejo lengvai pokalbį uzmezgantį ir demokratiskai nusiteikusį aukstaugį sveda Mokslininkas keliavo į pietine Suvalkija ir 1936 m ir 1937 metu vasara Istyres islikusius istorinius dokumentus priejo isvada kad vygriai tai jotvingiu gimines dalis Vytauto Didzojo perkelti is ezero pusiasalio į įvairias Suvalkijos vietas o atsilaisvinusioje vietoje Didysis kunigaikstis takart pasistate medziokles pilį Apie perkeltus jotvingius byloja islike kaimu vietovardziai Vingrenai dab Budviecio seniunija Lietuvoje taip pat Vygrenai dab Seinu valscius ir Vygriai dab Suvalku valscius pastarieji du siuolaikineje Lenkijoje Grįzes į Upsala parase darba Vygriu ir utos apylinkiu vandenys Toponimikos studija uz kurį 1941 m buvo suteiktas filosofijos mokslu daktaro laipsnis Prasidejes Antrasis pasaulinis karas ilgam sutrukde keliones į jotvingiu zemes 1941 m Knutas Olafas Falkas pradejo destyti Upsalos veliau Lundo universitete 1945 m jam suteiktas profesoriaus vardas Veliai tapo vienu is iniciatoriu organizuojant Svedijos Jotvingiu Ekspedicija sved Svenska Jatvingiska Expeditionen tyrusiai Jotva 1959 1980 metais Į tuometine komunistine Lenkija kartu vyko ir jo asistente o nuo 1945 metu zmona Dagmara Larsen Falk 1912 2019 Ekspedicijos kalbotyros sekcija kuriai vadovavo K O Falkas nuodugniai tyre vandenvardzius butent jie profesoriaus nuomone ilgiausiai islieka nepakite zmoniu atmintyje Demesi patrauke Galdusio valkstys vietos ezere kur metami ir traukiami zveju tinklai Daug informacijos ta tema suteike vietos lietuvis Zagariu kaimo gyventojas Stasys Marcinkevicius Profesoriaus įsitikinimu sis zvejojimo paprotys atejo is jotvingiu Po ekspedicijos gime straipsniai apie Akmenio Alno ir Balcio ezeru vardu baltiska kilme bei didokas darbas apie lietuvisku vietovardziu sulenkinima Po ilgameciu tyrinejimu profesorius priejo isvada kad jotvingiai buvo viena is prusu genciu Tarybineje Lietuvoje profesorius buvo nepelnytai uzmirstas Tam pasitarnavo ir 1965 m tuometiniame Leningrade isspausdinta knyga Normanu teorija dabartiniame burzuaziniame moksle kuriame K O Falkas buvo negailestingai sukritikuotas Tuo tarpu pokaryje Knuto Olafo Falko sukurtas Lundo Slavistikos institutas issivyste į viena is sios srities pasauliniu centru nusipelnes ir baltistikai 1963 m profesorius buvo isrinktas Tarptautines baltu slavu santykiu tyrimo komisijos nariu 1965 m Poznanes Adomo Mickeviciaus universitetas jam suteike garbes daktaro laipsnį Po Knuto Olafo Falko mirties liko didziulis archyvas nebaigti straipsniai nuotraukos uzrasai ir istoriniu dokumentu kopijos Kai kurie pastarieji tapo ypac vertingais nes originalai zuvo per kara Profesoriaus nasle Dagmara Falk padovanojo dvylika kartoniniu deziu su neįkainuojamu mokslininko palikimu Suvalkuose priesais muziejaus pastata Knutui Olafui Falkui pastatytas paminklas akmuo savo forma primenantis skandinaviska antkapinį paminkla su runu uzrasu autorius Rafalas Strumila Dagmarai Falk suteiktas Suvalku miesto garbes pilietes vardas Bibliografija pasirinktinai Wody wigierskie i hucianskie studium toponomastyczne Ohlsson Lund 1941 Kilka uwag w sprawie osadnictwa poludniowych puszcz pojacwieskich od XV do XVII w Panstwowe Wydawnictwo Naukowe Warszawa 1961 Studia linguistica slavica baltica Canuto Olavo Falk Knut Olof Falk sexagenario a collegis amicis discipulis oblata Lund 1966 Studijos apie Suvalkijos vandenvardziu tyrinejimu santrauka Lietuviu kataliku mokslu akademijos metrastis VI Roma 1985SaltiniaiSuvalkijos tyrinetojas is Lundo lenk Knutas Olofas Falkas didysis Lenkijos draugas Archyvuota kopija 2007 11 05 is Wayback Machine projekto lenk Literatura apie profesoriu O FalkaZigmas Zinkevicius Knutas Olofas Falkas Kalba ir mintis Sudare B Savukynas Vilnius 1980 psl 197 199 Gunnar Jacobsson Professor Knut Olof Falk s sixtieth birthday Scando Slavica 1600 082X Volume 12 Issue 1 1966 psl 173 174