Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Serbijos despotija serb Српска Деспотовина Srpska Despotovina dar žinoma kaip Moravijos despotija trumpai egzistavusi vi
Serbijos despotatas
Serbijos despotija (serb. Српска Деспотовина = Srpska Despotovina), dar žinoma kaip Moravijos despotija − trumpai egzistavusi viduramžių valstybė Balkanuose, šiuolaikinės Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo teritorijoje. Tai buvo paskutinė Osmanų užkariauta serbų valstybė. 1459 m. Osmanams galutinai nukariavus Serbijos despotiją, despoto titulas buvo išlaikytas, jį serbų valdovai tremtyje Vengrijoje naudojo iki 1537 m.
| Српска Деспотовина Serbijos despotija | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Despotija 1422 m. | ||||
| Sostinė | Belgradas (1404-1427) Smederevas (1429-1459) (tremtyje) | |||
| Kalbos | Senoji bažnytinė slavų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Serbijos despotai | ||||
| 1402–1427 (pirmasis) | Steponas Lazarevičius | |||
| 1459 (paskutinis) | Steponas Tomaševičius | |||
| 1537 (paskutinis nominalus) | Pavlė Bakičius | |||
| Istorija | ||||
| - Suteiktas despoto titulas | 1402 m., 1402 | |||
| - Prijungta prie Osmanų imperijos | 1459 m. | |||
Istorija
Susidarymas
Nors paprastai laikoma, kad viduramžių Serbijos valstybė žlugo 1389 m. po Kosovo mūšio, tačiau Moravijos Serbija nenustojo egzistuoti, tik tapo Osmanų vasale, o 1402 m. ji tapo Serbijos despotija.
1389 m. birželio 28 d. Kosovo mūšyje žuvus kunigaikščiui Lazarui, Serbijos imperiją paveldėjo jo sūnus Steponas (Stefanas). Jis tuo metu buvo nepilnametis ir už jį valdė motina Milica.
1390-1391 m. Steponas Lazarevičius buvo priverstas pripažinti Osmanų siuzerenitetą, serbų kariai turėjo kovoti Osmanų pusėje kaip pagalbiniai kariniai daliniai. Steponas Lazarevičius dalyvavo turkų pusėje 1395 m. Rovinės mūšyje su Valakijos gaspadoriumi Mirča I, kurį turkai pralaimėjo ir 1396 m. Nikopolio mūšyje su Vengrijos karaliumi Zigmantu. Po Nikopolio mūšio sultonas Bajezidas atidavė Steponui didžiąją dalį Vuko Brankovičiaus valdų Kosove, nes pastarasis Nikopolyje kovojo už Vengriją.
Mongolams įsiveržus į Osmanų valdas Steponas Lazarevičius dalyvavo 1402 m. Ankaros mūšyje tarp Osmanų ir Timūro Osmanų pusėje. Osmanai mūšį skaudžiai pralaimėjo, sultonas Bajezidas pateko į nelaisvę ir vėliau joje mirė. Pasinaudodamas Osmanų susilpnėjimu kunigaikštis pakeliui atgal į Serbiją apsilankė Konstantinopolyje, kur iš Bizantijos imperatoriaus Manuilo II Paleologo gavo titulą. Anksčiau šis titulas buvo suteikiamas asmenims, kuriems Bizantijos imperatorius duodavo valdyti vasalines valstybes, bet kadangi Bizantijos imperija buvo labai nusilpusi ir negalėjo turėti reikšmingesnio vaidmens Serbijoje, Serbija faktiškai netapo Bizantijos vasalu, o Steponas Lazarevičius titulą naudojo savo kaip Serbijos monarcho statusui pabrėžti. Jo valdoma valstybė vadinta Serbijos despotija.
Steponas Lazarevičius
Dar Konstantinopolyje Steponas susikiviršijo su savo sūnėnu Džuradžu Brankovičiumi, Vuko Brankovičiaus sūnumi, kuris lydėjo Steponą ir buvo Bizantijos valdžios suimtas. Stepono brolis Vukas Lazarevičius taip pat lydėjo despotą jam grįžtant į Kosovą, kur jie buvo užpulti Brankovičiaus armijos netoli Tripoljės prie Gračanicos vienuolyno. Vuko vadovaujama armija nugalėjo, tačiau broliai susipyko ir Vukas perėjo į Osmanų pusę.
Vėl didėjant atsigaunančių Oasmnų grėsmei 1404 m. Steponas pripažino Vengrijos karaliaus Zigmanto siuzerenitetą. Steponas Lazarevičius gavo iš Vengrijos Belgrado miestą ir perkėlė į jį savo sostinę, nes visos ankstesniosios Serbijos sostinės (Skopjė, Priština, Prilepas ir Kruševacas) buvo užimti turkų. Šiauriniame despotijos pakraštyje buvęs Belgradas tiko kaip mažiausiai Osmanų grėsmę turėjusi patirti vieta. Vėlesniais metais Steponas sprendė su šeima susijusius klausimus. Jis bandė išlaisvinti savo seserį Oliverą, mirusio sultono našlę, 1404 m. sudarė taiką su savo broliu Vuku ir 1405 m. vedė Katiliną Gatiluzzi, graikų Lesbo salos valdovo Francesco II Gatiluzzi dukterį. 1405 m. mirė jo motina Milica.
1408 m. vėl prasidėjo nesutarimai tarp brolių Stepono ir Vuko, pasinaudodami tuo 1408 m. Steponą užpuolė tiek sultonas, tiek Brankovičiai. Apsiaustas Belgrade Steponas sutiko atiduoti pietinę Serbijos dalį broliui ir pripažinti Osmanų siuzerenitetą. Prieš sultoną Suleimaną sukilus jo broliui Musai Steponas bandė pasinaudoti Osmanų dinastiniais nesutarimais ir palaikė Musos pusę 1410 m. Kosmidiono mūšyje. Musos kariuomenė šiame mūšyje buvo sumušta ir Suleimanas išsiuntė Vuką ir Lazarą Brankovičių į Serbiją dar iki grįžtant ten Steponui, kad jie ten galėtų perimti valdžią. Abu jie buvo sučiupti Musos šalininkų ir tų metų liepą nukirsdinti. Iš Konstantinopolio Steponas gavo savo kaip despoto statuso patvirtinimą ir grįžo į Belgradą bei prisijungė žemes, kurias anksčiau buvo priverstas atiduoti broliui Vukui.
pasiskelbė Osmanų imperijos europinės dalies sultonu ir 1412 m. užpuolė Serbiją, bet buvo Stepono nugalėtas prie Novo Brdo Kosove. Po to jis sudarė sąjungą prieš Musą su imperijos Anatolijos dalies sultonu . Padedant vengrams Steponas ir Anatolijos sultonas užpuolė Musą prie Vitošos kalno (dabartinė Bulgarija) ir jį nugalėjo, o pats sultonas žuvo mūšyje. Kaip atlygį Steponas gavo Koprijano miestą netoli Nišo (pats Nišas liko Osmanų rankose) ir serbų-bulgarų regioną Znepolję. Per likusius savo valdymo metus Steponas išlaikė puikius santykius su Mehmetu.
1421 m. mirus Zetos kunigaikščiui Balšai III, Zetos žemės irgi perėjo Steponui. Taip Serbijai grįžo didžioji dalis teritorijų, kurias ji prarado po Kosovo mūšio.
Laikinas stabilumo ir taikos laikotarpis lėmė viduramžių serbų kultūros suklestėjimą. Prie šalies atsigavimo prisidėjo gausios pajamos iš sidabro kasyklų Srebrenicoje ir Novo Brde. Belgradas tapo vienu iš didesniųjų Europos miestų su 100 000 gyventojų. Pats Steponas Lazarevičius buvo ne tik valdovas, bet ir poetas, rinko knygas ir turėjo vieną didžiausių tų laikų bibliotekų Balkanuose. Serbijoje buvo kuriami literatūros kūriniai, vystėsi šalies ekonomika. Steponui Lazarevičiui sėikmingai pavyko laviruoti tarp Vengrijos karalystės ir Osmanų imperijos. Faktiškai jis tuo pačiu metu buvo ir Vengrijos ir Osmanų vasalu, siuntė savo karius tiek į pagalbą vengrams, tiek turkams.
Džuradžas Brankovičius
Kadangi despotas Steponas neturėjo vaikų, dar 1426 m. jis nustatė, kad po jo mirties despotija atiteks jo sūnėnui Džuradžui Brankovičiui. sostą užėmė 1427 m. liepos 19 d. Faktiškai paskutiniuosius 15 metų jis buvo tapęs antrąja pagal svarbą Serbijos figūra ir Bizantijos imperatorius Jonas VIII Paleologas 1429 m. despoto titulą jam patvirtino.
Iškart po Stepono mirties Serbija turėjo grąžinti Belgradą Vengrijos karalystei, nes jis Steponui buvo suteiktas kaip asmeninė dovana. Kadangi turtingi pietiniai miestai (pvz., Novo Brdas) buvo per arti Osmanų valdų, kad galėtų tapti naujomis sostinėmis Džuradžas Brankovičius netoliese nuo Belgrado, Vengrijos pasienyje, pradėjo statyti naują miestą Smederevą. Miestas buvo pastatytas tarp 1428 ir 1430 metų.
Praėjus vos 8 metams nuo statybų pabaigos, 1438 m. Osmanų armija, vadovaujama sultono Murado II vėl įsiveržė į Serbiją ir ją nusiaubė. 1439 m. gegužę Džuradžas pabėgo į Vengriją, šalies valdymą patikėjęs sūnui Grgurui Brankovičiui ir žmonos Jerinos broliui Tomai Kantakuzinui. Po trijų mėnesių apsiausties 1439 m. rugpjūčio 18 d. turkai užėmė Smederevą, o "visų miestų motina" Novo Brdas buvo užkariautas 1441 m. liepos 27 d. Tuo metu vienintele turkų neužimta Serbijos dalimi buvo Zeta. Osmanai paskyrė Serbijoje savo vietininkus, pirmuoju vietininku tapo Išakas Begvičius, kurį 1443 m. pakeitė Isa-Beg Isakovičius.
Vengrijoje Džuradžas Brankovičius bandė palenkti Vengrijos didžiūnus į savo pusę ir su jų pagalba išvyti Osmanus iš Serbijos. Susidarė Vengrijos krikščionių (vadovaujamų Janošo Hunjadi), serbų ir rumunų (vadovaujamų Vlado II Drakulos) sąjunga, kurios pajėgos 1443 m. rugsėjį įsiveržė į Serbiją ir Bulgariją. Osmanai buvo priversti atsitraukti iš Serbijos ir 1444 m. su vengrais ir Serbijos despotu Džuradžu Brankovičiumi 1444 m. sudarė taiką. Nepaisant to, jis liko Osmanų vasalu ir turėjo siųsti savo karius padėti Mehmedui II paimti Konstantinopolį 1453 m. gegužę, nors vos prieš 5 metus siuntė piniginę paramą Bizantijai, kad ji sustiprintų miesto gynybines sienas. 1454 m. Osmanai vėl pradėjo stambią karinę kampaniją prieš Serbiją, 1455 m. užėmė Novo Brdą. Janošui Hunjadi vėl pavyko nugalėti Osmanus ir 1456 m. apginti Belgradą, o Džuradžas atkovojo pietinę Serbijos dalį prieš savo mirtį Smedereve 1456 m. gruodžio 24 d.
Lazaras Brankovičius
| Vakarų Balkanų istorija |
| Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
| Ilyrija, Mezija |
| Bizantijos imperija |
| Serbų kunigaikštystės (župos): |
| Raška |
| Bizantija (Sirmijaus tema) |
| Duklia > Serbijos DK |
| Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
| Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
| Serbijos despotija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, ejaletai |
| Moderniosios Serbijos istorija: |
| , Juodkalnijos kunigaikštystės |
| Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
| Jugoslavijos karalystė |
| Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
| Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
Sostą iš tėvo paveldėjo Lazaras Brankovičius, kurio Serbija jau buvo per silpna bugalėti Osmanus atvirame mūšio lauke. Jis bandė susitarti su sultonu Mehmetu II ir 1457 m. sausio mėn. 15 d. sudarė su juo sutartį, pagal kurią įsipareigojo Osmanams mokėti reguliarią duoklę. Už tai jam buvo patvirtintas didžiosios tėvo kontroliuotų žemių dalies valdymas ir pažadėta nebepulti Serbijos iki Lazaro mirties. Atsikratęs grėsmės pietuose Lazaras ėmė kovoti su vengrais šiaurėje, perėmė iš jų Kovino miestą bei kairįjį Dunojaus krantą. Mirė 1458 m. sausio 20 d.
Regentai ir Steponas Brankovičius
Lazaras Brankovičius neturėjo vyriškosios lyties įpėdinio, dėl to valdžią perėmė regentai - Lazaro Brankovičiaus žmona Helena Paleologina, aklas brolis ir didysis vaivada Mykolas Angelovičius. Tarp regentų vyko arši kova, Steponas Brankovičus bandė remtis Vengrija, M.Angelovičius buvo proosmaniškosios frakcijos lyderis. Po to, kai M.Angelovičius bandė su Osmanų būriu užimti Smederovo tvirtovę ir 1458 m. kovą buvo suimtas Stefanas tapo valstybės vadovu. Stepono Brankovičiaus valdymas tetruko kelis mėnesius.
1459 m. Steponas Brankovičius stiprindamas ryšius su Vengrija ir bandydamas sujungti jėgas su Bosnijos serbais apvesdino savo dukterėčią (Lazaro dukterį) Mariją už būsimojo Bosnijos karaliaus . Vedęs Mariją Steponas Tomaševičius 1459 m. kovo 21 d. pasiskelbė Serbijos despotu, o Steponą Brankovičių balandžio 8 d. ištrėmė į Vengriją.
Steponas Tomaševičius ir Serbijos despotijos žlugimas
Steponas Tomaševičius buvo vienas nesėkmingiausių viduramžių Serbijos valdovų, nes Osmanai užkariavo tiek jo valdomą Serbiją (1459 m.), tiek Bosniją (1463 m.). Iš Serbijos tuo metu bebuvo likęs nedidelis žemių ruožas aplink Smederevo tvirtovę. Sultonas Mehmedas II nusprendė galutinai užkariauti Serbiją ir su kariuomene 1459 m. metų birželio mėnesį atvyko prie Smederevo. Naujasis valdovas nė nebandė ginti miesto. Po derybų bosniams buvo leista pasitraukti iš miesto ir 1459 m. birželio 20 d. turkai galutinai užkariavo Serbiją.
Despotijos žlugimas sukėlė didelę serbų migraciją į šiaurę, Vengrijos valdomus regionus, kurių nepasiekė Osmanų okupacija. Vengrijos karalystė suteikė pasienyje žemes tiek pabėgusiems valstiečiams, tiek pasitraukusiems didikams.
Despotija tremtyje
Osmanai niekada de jure Serbijos neaneksavo. Tai paskatino krikščioniškosios Europos, visų pirma Vengrijos, valdovus laikytis versijos, kad tebeegzistuoja Osmanų okupuota Serbijos karalystė. Ši pozicija buvo išlaikyta ir tuo metu, kai buvo Austrija trumpam 1718-1739 m. buvo užėmusi dalį Serbijos. Oficialiai Austrijos provincija vadinosi "Karinė Serbijos karalystės komendantūra". Redamasis šiais sumetimais ir siekiu geriau ginti savo sienas nuo Osmanų puolimų Vengrijos karalius atkūrė Serbijos despotiją ir Serbijos despoto titulas buvo išlaikytas dar beveik 100 metų.
Serbijos despotais titulavosi giminės atstovai, rezidavę Kupine, nedideliame Vengrijos pasienio mieste (dab. Voivodina). Jie buvo Vengrijos lenininkai ir vasalai, turėję žemes daugiausia Sremo regione, oficialiai laikyti "okupuotos" Serbijos valdovais. Serbijos despotai tremtyje buvo aukščiausi Vengrijoje gyvenančių serbų atstovai, tikėjosi Serbijos išlaisvinimo ir privalėjo dalyvauti karuose ir žygiuose Vengrijos pusėje. Pirmuoju serbų despotu Vengrijoje buvo Vukas Grgurevičius (1471-1485 m.). Paskutinis Serbijos despotas Sreme buvo Steponas Berislavičius (1520-1535 m.), kuris buvo priverstas pasitraukti į Slavoniją, nes Kupiną užėmė Osmanai.
XVI a. didžioji Vengrijos dalis buvo užimta Osmanų imperijos, o likusi dalis atiteko Habsburgams arba pateko į nuo Vengrijos atskirtą Osmanų vasalinę Transilvanijos kunigaikštystę. Vengrijos užkariavimas reiškė ir Serbijos despotijos galą.
Despotai
- , 1389–1427
- , 1427–1456
- , 1456–1458
- , 1458–1459
Despotai tremtyje:
- , 1471–1485
- , 1486–1496
- , 1496–1502
- , 1504–1514
- , 1520–1526
- , 1527–1528
- , 1528 (?) –1537
- Steponas Štiljanovičius, 1537–1540 (neoficialus)
Nuorodos
- Čedomir Antic. The history of Serbia. Laguna, 2018. P.91. ISBN 9788652131297
- Dušan T. Bataković The Foreign Policy of Serbia (1844-1867): IIija Garašanin's Načertanije. Balkanološki institut SANU, 2014. P.25. ISBN 9788671790895
- Serbia, In: Gabor Agoston, Bruce Alan Masters. Encyclopedia of the Ottoman Empire. Infobase Publishing, 2010. ISBN 1438110251.
- Čedomir Antic. The history of Serbia. Laguna, 2018. P.92. ISBN 9788652131297
- Jean W. Sedlar. East Central Europe in the Middle Ages, 1000-1500. P.391. University of Washington Press, 2013. ISBN 9780295800646
- Jean W. Sedlar. East Central Europe in the Middle Ages, 1000-1500. P.251. University of Washington Press, 2013. ISBN 9780295800646
- Christine Isom-Verhaaren, Kent F. Schull (eds.) Living in the Ottoman Realm: Empire and Identity, 13th to 20th Centuries. Indiana University Press, 2016. P.59. ISBN 0253019486.
- Caroline Finkel. Osman's Dream: The Story of the Ottoman Empire 1300-1923. Hachette UK, 2012. ISBN 9781848547858
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbijos despotatas, Kas yra Serbijos despotatas? Ką reiškia Serbijos despotatas?
Serbijos despotija serb Srpska Despotovina Srpska Despotovina dar zinoma kaip Moravijos despotija trumpai egzistavusi viduramziu valstybe Balkanuose siuolaikines Serbijos Juodkalnijos ir Kosovo teritorijoje Tai buvo paskutine Osmanu uzkariauta serbu valstybe 1459 m Osmanams galutinai nukariavus Serbijos despotija despoto titulas buvo islaikytas jį serbu valdovai tremtyje Vengrijoje naudojo iki 1537 m Srpska Despotovina Serbijos despotija 1402 1459 HerbasLocation of Serbijos despotijaDespotija 1422 m Sostine Belgradas 1404 1427 Smederevas 1429 1459 tremtyje Kalbos Senoji baznytine slavu kalbaValdymo forma monarchijaSerbijos despotai 1402 1427 pirmasis Steponas Lazarevicius 1459 paskutinis Steponas Tomasevicius 1537 paskutinis nominalus Pavle BakiciusIstorija Suteiktas despoto titulas 1402 m 1402 Prijungta prie Osmanu imperijos 1459 m IstorijaSusidarymas Nors paprastai laikoma kad viduramziu Serbijos valstybe zlugo 1389 m po Kosovo musio taciau Moravijos Serbija nenustojo egzistuoti tik tapo Osmanu vasale o 1402 m ji tapo Serbijos despotija 1389 m birzelio 28 d Kosovo musyje zuvus kunigaiksciui Lazarui Serbijos imperija paveldejo jo sunus Steponas Stefanas Jis tuo metu buvo nepilnametis ir uz jį valde motina Milica 1390 1391 m Steponas Lazarevicius buvo priverstas pripazinti Osmanu siuzereniteta serbu kariai turejo kovoti Osmanu puseje kaip pagalbiniai kariniai daliniai Steponas Lazarevicius dalyvavo turku puseje 1395 m Rovines musyje su Valakijos gaspadoriumi Mirca I kurį turkai pralaimejo ir 1396 m Nikopolio musyje su Vengrijos karaliumi Zigmantu Po Nikopolio musio sultonas Bajezidas atidave Steponui didziaja dalį Vuko Brankoviciaus valdu Kosove nes pastarasis Nikopolyje kovojo uz Vengrija Mongolams įsiverzus į Osmanu valdas Steponas Lazarevicius dalyvavo 1402 m Ankaros musyje tarp Osmanu ir Timuro Osmanu puseje Osmanai musį skaudziai pralaimejo sultonas Bajezidas pateko į nelaisve ir veliau joje mire Pasinaudodamas Osmanu susilpnejimu kunigaikstis pakeliui atgal į Serbija apsilanke Konstantinopolyje kur is Bizantijos imperatoriaus Manuilo II Paleologo gavo titula Anksciau sis titulas buvo suteikiamas asmenims kuriems Bizantijos imperatorius duodavo valdyti vasalines valstybes bet kadangi Bizantijos imperija buvo labai nusilpusi ir negalejo tureti reiksmingesnio vaidmens Serbijoje Serbija faktiskai netapo Bizantijos vasalu o Steponas Lazarevicius titula naudojo savo kaip Serbijos monarcho statusui pabrezti Jo valdoma valstybe vadinta Serbijos despotija Steponas Lazarevicius Dar Konstantinopolyje Steponas susikivirsijo su savo sunenu Dzuradzu Brankoviciumi Vuko Brankoviciaus sunumi kuris lydejo Stepona ir buvo Bizantijos valdzios suimtas Stepono brolis Vukas Lazarevicius taip pat lydejo despota jam grįztant į Kosova kur jie buvo uzpulti Brankoviciaus armijos netoli Tripoljes prie Gracanicos vienuolyno Vuko vadovaujama armija nugalejo taciau broliai susipyko ir Vukas perejo į Osmanu puse Vel didejant atsigaunanciu Oasmnu gresmei 1404 m Steponas pripazino Vengrijos karaliaus Zigmanto siuzereniteta Steponas Lazarevicius gavo is Vengrijos Belgrado miesta ir perkele į jį savo sostine nes visos ankstesniosios Serbijos sostines Skopje Pristina Prilepas ir Krusevacas buvo uzimti turku Siauriniame despotijos pakrastyje buves Belgradas tiko kaip maziausiai Osmanu gresme turejusi patirti vieta Velesniais metais Steponas sprende su seima susijusius klausimus Jis bande islaisvinti savo seserį Olivera mirusio sultono nasle 1404 m sudare taika su savo broliu Vuku ir 1405 m vede Katilina Gatiluzzi graiku Lesbo salos valdovo Francesco II Gatiluzzi dukterį 1405 m mire jo motina Milica 1408 m vel prasidejo nesutarimai tarp broliu Stepono ir Vuko pasinaudodami tuo 1408 m Stepona uzpuole tiek sultonas tiek Brankoviciai Apsiaustas Belgrade Steponas sutiko atiduoti pietine Serbijos dalį broliui ir pripazinti Osmanu siuzereniteta Pries sultona Suleimana sukilus jo broliui Musai Steponas bande pasinaudoti Osmanu dinastiniais nesutarimais ir palaike Musos puse 1410 m Kosmidiono musyje Musos kariuomene siame musyje buvo sumusta ir Suleimanas issiunte Vuka ir Lazara Brankoviciu į Serbija dar iki grįztant ten Steponui kad jie ten galetu perimti valdzia Abu jie buvo suciupti Musos salininku ir tu metu liepa nukirsdinti Is Konstantinopolio Steponas gavo savo kaip despoto statuso patvirtinima ir grįzo į Belgrada bei prisijunge zemes kurias anksciau buvo priverstas atiduoti broliui Vukui pasiskelbe Osmanu imperijos europines dalies sultonu ir 1412 m uzpuole Serbija bet buvo Stepono nugaletas prie Novo Brdo Kosove Po to jis sudare sajunga pries Musa su imperijos Anatolijos dalies sultonu Padedant vengrams Steponas ir Anatolijos sultonas uzpuole Musa prie Vitosos kalno dabartine Bulgarija ir jį nugalejo o pats sultonas zuvo musyje Kaip atlygį Steponas gavo Koprijano miesta netoli Niso pats Nisas liko Osmanu rankose ir serbu bulgaru regiona Znepolje Per likusius savo valdymo metus Steponas islaike puikius santykius su Mehmetu 1421 m mirus Zetos kunigaiksciui Balsai III Zetos zemes irgi perejo Steponui Taip Serbijai grįzo didzioji dalis teritoriju kurias ji prarado po Kosovo musio Laikinas stabilumo ir taikos laikotarpis leme viduramziu serbu kulturos suklestejima Prie salies atsigavimo prisidejo gausios pajamos is sidabro kasyklu Srebrenicoje ir Novo Brde Belgradas tapo vienu is didesniuju Europos miestu su 100 000 gyventoju Pats Steponas Lazarevicius buvo ne tik valdovas bet ir poetas rinko knygas ir turejo viena didziausiu tu laiku biblioteku Balkanuose Serbijoje buvo kuriami literaturos kuriniai vystesi salies ekonomika Steponui Lazareviciui seikmingai pavyko laviruoti tarp Vengrijos karalystes ir Osmanu imperijos Faktiskai jis tuo paciu metu buvo ir Vengrijos ir Osmanu vasalu siunte savo karius tiek į pagalba vengrams tiek turkams Dzuradzas Brankovicius Despotijos teritorija po 1455 m Kadangi despotas Steponas neturejo vaiku dar 1426 m jis nustate kad po jo mirties despotija atiteks jo sunenui Dzuradzui Brankoviciui sosta uzeme 1427 m liepos 19 d Faktiskai paskutiniuosius 15 metu jis buvo tapes antraja pagal svarba Serbijos figura ir Bizantijos imperatorius Jonas VIII Paleologas 1429 m despoto titula jam patvirtino Iskart po Stepono mirties Serbija turejo grazinti Belgrada Vengrijos karalystei nes jis Steponui buvo suteiktas kaip asmenine dovana Kadangi turtingi pietiniai miestai pvz Novo Brdas buvo per arti Osmanu valdu kad galetu tapti naujomis sostinemis Dzuradzas Brankovicius netoliese nuo Belgrado Vengrijos pasienyje pradejo statyti nauja miesta Smedereva Miestas buvo pastatytas tarp 1428 ir 1430 metu Praejus vos 8 metams nuo statybu pabaigos 1438 m Osmanu armija vadovaujama sultono Murado II vel įsiverze į Serbija ir ja nusiaube 1439 m geguze Dzuradzas pabego į Vengrija salies valdyma patikejes sunui Grgurui Brankoviciui ir zmonos Jerinos broliui Tomai Kantakuzinui Po triju menesiu apsiausties 1439 m rugpjucio 18 d turkai uzeme Smedereva o visu miestu motina Novo Brdas buvo uzkariautas 1441 m liepos 27 d Tuo metu vienintele turku neuzimta Serbijos dalimi buvo Zeta Osmanai paskyre Serbijoje savo vietininkus pirmuoju vietininku tapo Isakas Begvicius kurį 1443 m pakeite Isa Beg Isakovicius Vengrijoje Dzuradzas Brankovicius bande palenkti Vengrijos didziunus į savo puse ir su ju pagalba isvyti Osmanus is Serbijos Susidare Vengrijos krikscioniu vadovaujamu Janoso Hunjadi serbu ir rumunu vadovaujamu Vlado II Drakulos sajunga kurios pajegos 1443 m rugsejį įsiverze į Serbija ir Bulgarija Osmanai buvo priversti atsitraukti is Serbijos ir 1444 m su vengrais ir Serbijos despotu Dzuradzu Brankoviciumi 1444 m sudare taika Nepaisant to jis liko Osmanu vasalu ir turejo siusti savo karius padeti Mehmedui II paimti Konstantinopolį 1453 m geguze nors vos pries 5 metus siunte pinigine parama Bizantijai kad ji sustiprintu miesto gynybines sienas 1454 m Osmanai vel pradejo stambia karine kampanija pries Serbija 1455 m uzeme Novo Brda Janosui Hunjadi vel pavyko nugaleti Osmanus ir 1456 m apginti Belgrada o Dzuradzas atkovojo pietine Serbijos dalį pries savo mirtį Smedereve 1456 m gruodzio 24 d Lazaras Brankovicius Vakaru Balkanu istorijaSerbijos Juodkalnijos KosovoIlyrija MezijaBizantijos imperijaSerbu kunigaikstystes zupos RaskaBizantija Sirmijaus tema Duklia gt Serbijos DKSerbijos karalyste gt Serbijos imperijaMoravijos Serbija Zeta Prilepas Brankoviciai VojinoviciaiSerbijos despotijaOsmanu imperijaRumelijos ejaletaiModerniosios Serbijos istorija Juodkalnijos kunigaikstystesSerbijos Juodkalnijos karalystesJugoslavijos karalysteJugoslavija gt Serbija ir JuodkalnijaSerbija Juodkalnija Kosovas Sosta is tevo paveldejo Lazaras Brankovicius kurio Serbija jau buvo per silpna bugaleti Osmanus atvirame musio lauke Jis bande susitarti su sultonu Mehmetu II ir 1457 m sausio men 15 d sudare su juo sutartį pagal kuria įsipareigojo Osmanams moketi reguliaria duokle Uz tai jam buvo patvirtintas didziosios tevo kontroliuotu zemiu dalies valdymas ir pazadeta nebepulti Serbijos iki Lazaro mirties Atsikrates gresmes pietuose Lazaras eme kovoti su vengrais siaureje pereme is ju Kovino miesta bei kairįjį Dunojaus kranta Mire 1458 m sausio 20 d Regentai ir Steponas Brankovicius Lazaras Brankovicius neturejo vyriskosios lyties įpedinio del to valdzia pereme regentai Lazaro Brankoviciaus zmona Helena Paleologina aklas brolis ir didysis vaivada Mykolas Angelovicius Tarp regentu vyko arsi kova Steponas Brankovicus bande remtis Vengrija M Angelovicius buvo proosmaniskosios frakcijos lyderis Po to kai M Angelovicius bande su Osmanu buriu uzimti Smederovo tvirtove ir 1458 m kova buvo suimtas Stefanas tapo valstybes vadovu Stepono Brankoviciaus valdymas tetruko kelis menesius 1459 m Steponas Brankovicius stiprindamas rysius su Vengrija ir bandydamas sujungti jegas su Bosnijos serbais apvesdino savo dukterecia Lazaro dukterį Marija uz busimojo Bosnijos karaliaus Vedes Marija Steponas Tomasevicius 1459 m kovo 21 d pasiskelbe Serbijos despotu o Stepona Brankoviciu balandzio 8 d istreme į Vengrija Steponas Tomasevicius ir Serbijos despotijos zlugimas Steponas Tomasevicius buvo vienas nesekmingiausiu viduramziu Serbijos valdovu nes Osmanai uzkariavo tiek jo valdoma Serbija 1459 m tiek Bosnija 1463 m Is Serbijos tuo metu bebuvo likes nedidelis zemiu ruozas aplink Smederevo tvirtove Sultonas Mehmedas II nusprende galutinai uzkariauti Serbija ir su kariuomene 1459 m metu birzelio menesį atvyko prie Smederevo Naujasis valdovas ne nebande ginti miesto Po derybu bosniams buvo leista pasitraukti is miesto ir 1459 m birzelio 20 d turkai galutinai uzkariavo Serbija Despotijos zlugimas sukele didele serbu migracija į siaure Vengrijos valdomus regionus kuriu nepasieke Osmanu okupacija Vengrijos karalyste suteike pasienyje zemes tiek pabegusiems valstieciams tiek pasitraukusiems didikams Despotija tremtyje Osmanai niekada de jure Serbijos neaneksavo Tai paskatino krikscioniskosios Europos visu pirma Vengrijos valdovus laikytis versijos kad tebeegzistuoja Osmanu okupuota Serbijos karalyste Si pozicija buvo islaikyta ir tuo metu kai buvo Austrija trumpam 1718 1739 m buvo uzemusi dalį Serbijos Oficialiai Austrijos provincija vadinosi Karine Serbijos karalystes komendantura Redamasis siais sumetimais ir siekiu geriau ginti savo sienas nuo Osmanu puolimu Vengrijos karalius atkure Serbijos despotija ir Serbijos despoto titulas buvo islaikytas dar beveik 100 metu Serbijos despotais titulavosi gimines atstovai rezidave Kupine nedideliame Vengrijos pasienio mieste dab Voivodina Jie buvo Vengrijos lenininkai ir vasalai tureje zemes daugiausia Sremo regione oficialiai laikyti okupuotos Serbijos valdovais Serbijos despotai tremtyje buvo auksciausi Vengrijoje gyvenanciu serbu atstovai tikejosi Serbijos islaisvinimo ir privalejo dalyvauti karuose ir zygiuose Vengrijos puseje Pirmuoju serbu despotu Vengrijoje buvo Vukas Grgurevicius 1471 1485 m Paskutinis Serbijos despotas Sreme buvo Steponas Berislavicius 1520 1535 m kuris buvo priverstas pasitraukti į Slavonija nes Kupina uzeme Osmanai XVI a didzioji Vengrijos dalis buvo uzimta Osmanu imperijos o likusi dalis atiteko Habsburgams arba pateko į nuo Vengrijos atskirta Osmanu vasaline Transilvanijos kunigaikstyste Vengrijos uzkariavimas reiske ir Serbijos despotijos gala DespotaiStefanas Stiljanovicius pirmas kaireje tarp kitu Serbijos sventuju sv Savos katedros kriptos freskoje 1389 1427 1427 1456 1456 1458 1458 1459 Despotai tremtyje 1471 1485 1486 1496 1496 1502 1504 1514 1520 1526 1527 1528 1528 1537 Steponas Stiljanovicius 1537 1540 neoficialus NuorodosCedomir Antic The history of Serbia Laguna 2018 P 91 ISBN 9788652131297 Dusan T Batakovic The Foreign Policy of Serbia 1844 1867 IIija Garasanin s Nacertanije Balkanoloski institut SANU 2014 P 25 ISBN 9788671790895 Serbia In Gabor Agoston Bruce Alan Masters Encyclopedia of the Ottoman Empire Infobase Publishing 2010 ISBN 1438110251 Cedomir Antic The history of Serbia Laguna 2018 P 92 ISBN 9788652131297 Jean W Sedlar East Central Europe in the Middle Ages 1000 1500 P 391 University of Washington Press 2013 ISBN 9780295800646 Jean W Sedlar East Central Europe in the Middle Ages 1000 1500 P 251 University of Washington Press 2013 ISBN 9780295800646 Christine Isom Verhaaren Kent F Schull eds Living in the Ottoman Realm Empire and Identity 13th to 20th Centuries Indiana University Press 2016 P 59 ISBN 0253019486 Caroline Finkel Osman s Dream The Story of the Ottoman Empire 1300 1923 Hachette UK 2012 ISBN 9781848547858