Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šventasis Stefanas ŠtiljanovičiusSerbijos despotasStefanas Štiljanovičius XVIII a vidurio atvaizdasGimė apie 1498 m Pašt
Stefanas Štiljanovičius
| Šventasis Stefanas Štiljanovičius | |
|---|---|
| Serbijos despotas | |
| Stefanas Štiljanovičius, XVIII a. vidurio atvaizdas | |
| Gimė | apie 1498 m. Paštrovičiai (dab. Juodkalnija) |
| Mirė | 1543 m. (~45 metai) Gionterio kalva, netoliese nuo Šišklošo, Baranja (dab. Vengrija) |
| Sutuoktinis (-ė) | Jelena |
| Religija | Serbijos stačiatikių bažnyčia |
| Šventasis | |
| Šventė | spalio 17 (spalio 4 d. pagal Julijaus kalendorių) |
| Vikiteka | Stefanas Štiljanovičius |
Stefanas Štiljanovičius (serb. Стефан Штиљановић; apie 1498 – 1543 m.) buvo paskutinis žymus serbų kilmingasis Serbijos prijungimo prie Osmanų imperijos laikotarpiu, pasak tautosakos, jis buvęs paskutiniuoju Serbijos despotu. XV a. pabaigoje persikėlė į tuometinės Vengrijos karalystės Sirmijos (Sremo) regioną. Vėliau iškilo iki Serbijos despotų Vengrijos karalystės šiuolaikinės vakarų Vojevodinos ir Rytų Slavonijos regionuose. Serbijos stačiatikių bažnyčia jį laiko šventuoju, jo palaikai saugomi Belgrado Saborna Crkva cerkvėje.
Gyvenimas
Priklausė Paštrovičių klanui dabartinės Juodkalnijos Kotoro įlankos regione. Paštrovičiai 1377 m. minimi kaip viena iš serbų opštinų. Osmanų ekspansijos metu 1433 m. tapo Venecijos pavaldiniais. Reževičių vienuolyne išrinktas Paštrovičių kunigaikščiu ir buvo paskutiniuoju ir labiausiai garbinamu iš jų. S. Štiljanovičiaus nuosavybėje buvo septyni malūnai.
1498 m. po konflikto su Venecija savo nuosavybę paliko savo klanui ir išvyko į Sirmiją (dabartinė Serbija). Tais pačiais metai Sirmijoje pastatė Morvičių miestą, kuris tapo jo rezidencija. Naujojoje savo tėvynėje pasižymėjo kaip puikus vaivada. Iš Moravičių spaudžiamas turkų su savo pavaldiniais buvo priverstas pasitraukti į Šišklošo miestą Baranjos regione, kurį 1507 m. jam suteikė Vengrijos karalius Liudvikas II. Kare dėl Vengrijos sosto tarp Ferdinando I ir Jono Zapojajo palaikė Ferdinandą. Po Ferdinando karūnacijos 1527 m. lapkričio 3 d. tapo Novigrado ir Orahovicos administratoriumi. Jam taip pat atiteko Donji Miholjaco ir Glogovnicos kaimai, dvarai Viroviticos apskrityje ir Valpovo miestas, į kurį jis perkėlė savo rezidenciją. Stefanas Štiljanovičius administravo svarbius miestus, kurie anksčiau buvo valdomi Jovano Nenado. Jis turėjo savo flotilę.
Vadovavo su Osmanais kovojusiems Slavonijos pasienio daliniams. 1543 m. buvo nugalėtas ir paimtas į nelaisvę, tačiau iš jos išpirktas. Grįžęs iš nelaisvės paliko Slavoniją ir paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Šiškloše, kur mirė apie 1543 m.
Antrojo pasaulinio karo metu, vykdydami serbų kultūrinio palikimo ir istorijos naikinimo kampaniją, ustašiai nusiaubė S.Štiljanovičiaus kapą. Jo palaikai buvo išniekinti, o kape buvusios vertybės, tarp kurių buvo ir jo karūna, išvežti į Zagrebą. Serbų bažnyčios pareigūnams pavyko atgauti palaikus, kurie buvo pervežti ir palaidoti Gionterio kalvoje.
Šventumas
Apie 1520 m. Fruška Goroje Stefas Štiljanovičius įkūrė Kuveždino vienuolyną, kuriame iki šiol saugoma 1545 m. parašyta knyga Panagirik. Ji yra seniausias rašytinis šaltinis, kuriame Stefanas Štiljanovičius nurodomas kaip šventasis.
Regione aplink Šišatovaco vienuolyną Fruška Goroje dar jam esant gyvam susiformavo jo asmenybės ir karinių pasiekimų kultas. Po S. Štiljanovičiaus greičiausiai smurtinės mirties, pagal istoriškai nepatvirtintus pasakojimus jo našlė Jelena Štiljanovič iš paveldėto turto įkūrė Petkovicos vienuolyną Fruška Goroje. Be to, ji, pasak legendos, įstojo į vienuolyną kaip sesuo Jelisaveta ir, kaip ir jos vyras, po mirties buvo paskelbta Serbijos stačiatikių bažnyčios šventąja.
1634 m. Serbijos patriarchas Pajsijė I Janjevacas lankėsi Šištovaco vienuolyne ir čia tradicinės serbų hagiografinės literatūros atgimimo dvasioje parašė Stefano Štiljanovičiaus biografiją.
Šv. Stefanui Štiljanovičiui XIX a. buvo pašvęsta koplyčia Osijeke, kuri Kroatijos-Serbijos karo metu 1991–1993 m. buvo sugriauta kroatų pajėgų.
Nuorodos
- Apie Štilajnovičiaus kilmę, 2014-01-11 originalo kopija interneto archyve
- Stanoje Stanojević, Narodna enciklopedija srpsko-hrvatsko-slovenacka, Volume 3, p. 35, Bibliografski zavod d.d., 1925
- Radomir Rakic, 1985, The Monastery of Rezevici, Petrovac na Moru, Elektronska Biblioteka Kulture i Tradicije Boke
- Đorđe V. Gregović, O PAŠTROVIĆIMA, Elektronska Biblioteka Kulture i Tradicije Boke
- Slobodan B. Medojević. SVETI STEFAN ŠTILJANOVIĆ, montenegrina.net
- Srbi: biografije znamenitih: A-Š, p. 282: "Стефан Штиљановић"
- Miroslav Krleža 1975, Pomorska enciklopedija, Volume 2
- Kuveždino vienuolynas, 2008-03-22 originalo kopija interneto archyve
- Stilcon.org. "Orthodox Parish of Saint Stefan and Saint Helena Stiljanovic, Augsburg, Germany". World Orthodox Directory. Nuoroda tikrinta 26 January 2019.
- Stefano Štiljanovičiaus kultas Šišatovaco vienuolyne, 2008-03-22 originalo[neveikianti nuoroda] kopija interneto archyve
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stefanas Štiljanovičius, Kas yra Stefanas Štiljanovičius? Ką reiškia Stefanas Štiljanovičius?
Sventasis Stefanas StiljanoviciusSerbijos despotasStefanas Stiljanovicius XVIII a vidurio atvaizdasGime apie 1498 m Pastroviciai dab Juodkalnija Mire 1543 m 45 metai Gionterio kalva netoliese nuo Siskloso Baranja dab Vengrija Sutuoktinis e JelenaReligija Serbijos staciatikiu baznyciaSventasisSvente spalio 17 spalio 4 d pagal Julijaus kalendoriu Vikiteka Stefanas Stiljanovicius Stefanas Stiljanovicius serb Stefan Shtiљanoviћ apie 1498 1543 m buvo paskutinis zymus serbu kilmingasis Serbijos prijungimo prie Osmanu imperijos laikotarpiu pasak tautosakos jis buves paskutiniuoju Serbijos despotu XV a pabaigoje persikele į tuometines Vengrijos karalystes Sirmijos Sremo regiona Veliau iskilo iki Serbijos despotu Vengrijos karalystes siuolaikines vakaru Vojevodinos ir Rytu Slavonijos regionuose Serbijos staciatikiu baznycia jį laiko sventuoju jo palaikai saugomi Belgrado Saborna Crkva cerkveje GyvenimasPriklause Pastroviciu klanui dabartines Juodkalnijos Kotoro įlankos regione Pastroviciai 1377 m minimi kaip viena is serbu opstinu Osmanu ekspansijos metu 1433 m tapo Venecijos pavaldiniais Rezeviciu vienuolyne isrinktas Pastroviciu kunigaiksciu ir buvo paskutiniuoju ir labiausiai garbinamu is ju S Stiljanoviciaus nuosavybeje buvo septyni malunai 1498 m po konflikto su Venecija savo nuosavybe paliko savo klanui ir isvyko į Sirmija dabartine Serbija Tais paciais metai Sirmijoje pastate Morviciu miesta kuris tapo jo rezidencija Naujojoje savo tevyneje pasizymejo kaip puikus vaivada Is Moraviciu spaudziamas turku su savo pavaldiniais buvo priverstas pasitraukti į Siskloso miesta Baranjos regione kurį 1507 m jam suteike Vengrijos karalius Liudvikas II Kare del Vengrijos sosto tarp Ferdinando I ir Jono Zapojajo palaike Ferdinanda Po Ferdinando karunacijos 1527 m lapkricio 3 d tapo Novigrado ir Orahovicos administratoriumi Jam taip pat atiteko Donji Miholjaco ir Glogovnicos kaimai dvarai Viroviticos apskrityje ir Valpovo miestas į kurį jis perkele savo rezidencija Stefanas Stiljanovicius administravo svarbius miestus kurie anksciau buvo valdomi Jovano Nenado Jis turejo savo flotile Vadovavo su Osmanais kovojusiems Slavonijos pasienio daliniams 1543 m buvo nugaletas ir paimtas į nelaisve taciau is jos ispirktas Grįzes is nelaisves paliko Slavonija ir paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Sisklose kur mire apie 1543 m Antrojo pasaulinio karo metu vykdydami serbu kulturinio palikimo ir istorijos naikinimo kampanija ustasiai nusiaube S Stiljanoviciaus kapa Jo palaikai buvo isniekinti o kape buvusios vertybes tarp kuriu buvo ir jo karuna isvezti į Zagreba Serbu baznycios pareigunams pavyko atgauti palaikus kurie buvo pervezti ir palaidoti Gionterio kalvoje SventumasApie 1520 m Fruska Goroje Stefas Stiljanovicius įkure Kuvezdino vienuolyna kuriame iki siol saugoma 1545 m parasyta knyga Panagirik Ji yra seniausias rasytinis saltinis kuriame Stefanas Stiljanovicius nurodomas kaip sventasis Regione aplink Sisatovaco vienuolyna Fruska Goroje dar jam esant gyvam susiformavo jo asmenybes ir kariniu pasiekimu kultas Po S Stiljanoviciaus greiciausiai smurtines mirties pagal istoriskai nepatvirtintus pasakojimus jo nasle Jelena Stiljanovic is paveldeto turto įkure Petkovicos vienuolyna Fruska Goroje Be to ji pasak legendos įstojo į vienuolyna kaip sesuo Jelisaveta ir kaip ir jos vyras po mirties buvo paskelbta Serbijos staciatikiu baznycios sventaja 1634 m Serbijos patriarchas Pajsije I Janjevacas lankesi Sistovaco vienuolyne ir cia tradicines serbu hagiografines literaturos atgimimo dvasioje parase Stefano Stiljanoviciaus biografija Sv Stefanui Stiljanoviciui XIX a buvo pasvesta koplycia Osijeke kuri Kroatijos Serbijos karo metu 1991 1993 m buvo sugriauta kroatu pajegu NuorodosApie Stilajnoviciaus kilme 2014 01 11 originalo kopija interneto archyve Stanoje Stanojevic Narodna enciklopedija srpsko hrvatsko slovenacka Volume 3 p 35 Bibliografski zavod d d 1925 Radomir Rakic 1985 The Monastery of Rezevici Petrovac na Moru Elektronska Biblioteka Kulture i Tradicije Boke Đorđe V Gregovic O PASTROVICIMA Elektronska Biblioteka Kulture i Tradicije Boke Slobodan B Medojevic SVETI STEFAN STILJANOVIC montenegrina net Srbi biografije znamenitih A S p 282 Stefan Shtiљanoviћ Miroslav Krleza 1975 Pomorska enciklopedija Volume 2 Kuvezdino vienuolynas 2008 03 22 originalo kopija interneto archyve Stilcon org Orthodox Parish of Saint Stefan and Saint Helena Stiljanovic Augsburg Germany World Orthodox Directory Nuoroda tikrinta 26 January 2019 Stefano Stiljanoviciaus kultas Sisatovaco vienuolyne 2008 03 22 originalo neveikianti nuoroda kopija interneto archyve