Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senatas SénatTipasTipasAukštieji rūmaiIstorijaĮkurta1958 m spalio 4 d 1958 10 04 VadovybėPirmininkasGérard Larcher LR nu
Prancūzijos senatas
| Senatas Sénat | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | Aukštieji rūmai |
| Istorija | |
| Įkurta | 1958 m. spalio 4 d. |
| Vadovybė | |
| Pirmininkas | Gérard Larcher, LR (nuo 2014 m. spalio 1 d.) |
| Struktūra | |
| Vietos | 348 |
| Politinės grupės |
|
| Rinkimai | |
| Rinkimų sistema | Netiesioginiai rinkimai |
| Paskutiniai rinkimai | 2020 m. rugsėjo 27 d. |
| Posėdžių vieta | |
, Paryžius | |
| Nuorodos | |
| Svetainė | www |
Senatas (pranc. Sénat) – Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai, viena iš įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų. Skirtingai nuo žemųjų parlamento rūmų (Nacionalinio Susirinkimo) Senate mažiau karštų debatų ir jis susilaukia mažiau masinės informacijos priemonių dėmesio. Senatu taip pat vadinti aukštesnieji palamento rūmai Prancūzijos revoliucijos metu 1799–1804 m.
Senatas posėdžiauja Paryžiuje, ir yra bei savininkas. Senato pirmininkas nuo 2014 m. yra .
Sudėtis ir rinkimai
Prancūzijos senate pagal Penktosios Respublikos konstitucijos 24 straipsnį atstovaujama Prancūzijos teritorinėms bendruomenėms ir užjūrio teritorijoms. Senatas susideda iš 331 senatoriaus, kurių 313 renka Prancūzijos departamentų gyventojai, po vieną – Naujoji Kaledonija, Prancūzų Polinezija, Valis ir Futuna, Sen Pjeras ir Mikelonas, du – Majotas ir 12 senatorių – du milijonai etninių prancūzų, gyvenančių užsienyje.
Iki 2004 m. senatoriai buvo renkami netiesioginiuose rinkimuose. 9 metų kadencijai senatorius rinko rinkikai, tarp jų merai, vietos deputatai ir Nacionalinės Asamblėjos deputatai, kas trejus metus atnaujinant po trečdalį senato sudėties (serijos A, B ir C). Tuo užtikrinami švelnesni senato politikos pokyčiai. Nuo 2004 m. pereinama prie 6 metų kadencijos po dvi serijas.
Nuo 2008 m. visi senatoriai bus renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą. Įstatymas numato , tai yra, teisę būti išrinktam sumažinti nuo 35 iki 30 metų. Be to, nuo 2008 m. senatą sudarys 341 senatorius, o nuo 2011 m. – 346 senatoriai, kurie atstovaus: 326 – Prancūzijos gyventojus, po du – Prancūzijos Polineziją, Naująją Kaledoniją ir Majotą, po vieną – Sen Pjerą ir Mikeloną bei Valis ir Futuną, o 12 – užsienio prancūzus. Pastaruosius rinks Užsienio prancūzų asamblėja.
Senatorius turi , tačiau jis negali būti ministru. Jeigu senatorius paskiriamas ministru, jis gauna parlamentines atostogas ir negali dalyvauti senato balsavimuose. Senatoriaus pareigos gali būti suderinamos tik su departamentų generalinių tarybų ar regionų tarybų nario mandatu (4 % senatorių), taip pat municipalinių tarybų nario mandatu.
Rinkikų kolegija
Rinkikų kolegiją, kuri renka senatorius, sudaro:
- Komunų atstovai, merai, merų pavaduotojai, komunų municipalinių tarybų nariai ir svarbiausių komunų municipalinių tarybų delegatai, kurių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus komunoje. Ši rinkikų kolegijos dalis sudaro 95 % jos sudėties.
- Departamentų Generalinių tarybų nariai ir regionų tarybų nariai bei šių tarybų delegatai. Ši rinkikų kolegijos dalis siekia 5 %.
Iš viso senatorius renka apie 150 000 rinkikų.
Įgaliojimai
Prancūzijos senatas turi visus parlamento įgaliojimus. Įstatymo projektą jam gali pateikti vyriausybė arba Nacionalinė Asamblėja. Abu parlamento rūmai įstatymui turi pritarti prieš teikiant jį pasirašyti prezidentui. Jeigu Nacionalinė Asamblėja, atstovaujant tautą, labiau kontroliuoja įstatymo projekto teisėtumą ir tikslingumą, tai Senatas, atstovaujantis teritorijas, prižiūri, ar įstatymo projektas nepažeidžia savivaldybių, departamentų ar regionų teisėtų interesų.
Jeigu bent vieni parlamento rūmai įstatymo projektui nepritaria, vyriausybė gali atsiimti projektą, arba pateikti jį paritetiniais pagrindais iš abiejų parlamento rūmų narių sudaromai bendrai . Jeigu komisija įstatymo projektui nepritaria, Nacionalinė Asamblėja gali pareikalauti vyriausybės atsistatydinimo.
Senatas taip pat kasmet išklauso vyriausybės ataskaitas įvairiais klausimais.
Prancūzijos parlamento kongresas
1958 m. konstitucijos 89 straipsnis numato, kad Prancūzijos konstitucija gali būti keičiama dviem būdais:
- referendumu,
- Prancūzijos parlamento kongrese, kai kartu posėdžiauja Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja ir Senatas.
Pastarasis būdas taikomas dažniausiai, tik Prancūzijos prezidento kadencijos sutrumpinimas nuo 7 iki 5 metų buvo pateiktas referendumui.
Senato pirmininkas
Senato pirmininką renka senatas trejiems metams. Senato pirmininkais Penktojoje Respublikoje yra buvę:
- 1958-1968 m. – Gastonas Monervilis,
- 1968-1992 m. – Alenas Poeras (8 kadencijas po 3 metus),
- 1992-1998 m. – Renė Monori,
- nuo 1998 m. – Kristianas Ponslė.
Senato pirmininkas, kaip numato Konstitucija, gali pavaduoti Prancūzijos Prezidentą jam susirgus, atsistatydinus ar mirus, arba, Konstitucinės tarybos sprendimu – Prezidentui esant atostogose. Alenas Poeras 2 kartus ėjo prezidento pareigas (1969 m. kai atsistatydino Šarlis de Golis ir 1974 m., kai mirė Žoržas Pompidu).
Senato pirmininkas turi 6 pavaduotojus.
Istorija
Prancūzijos senatas įsteigtas 1795 m. kaip Seniūnų taryba. Vėliau jis vadinosi Konservatyvusis senatas (1799–1814 m.), Perų rūmai (1814–1848 m.), Senatas (1851–1870 ir 1875–1940 m.). 1940 m. liepos 10 d. 212 balsų už ir 23 prieš visus savo įgaliojimus perdavė maršalui Petenui. Nuo 1946 iki 1958 m. – Respublikos taryba, nuo 1958 m. – Senatas.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
- Senato biblioteka Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos senatas, Kas yra Prancūzijos senatas? Ką reiškia Prancūzijos senatas?
Senatas SenatTipasTipasAukstieji rumaiIstorijaĮkurta1958 m spalio 4 d 1958 10 04 VadovybePirmininkasGerard Larcher LR nuo 2014 m spalio 1 d StrukturaVietos348Politines grupes REP 145 SER 64 UC 57 RDPI 24 CRCE 15 14 LIRT 14 EST 12 Nepriklausomi 3 RinkimaiRinkimu sistemaNetiesioginiai rinkimaiPaskutiniai rinkimai2020 m rugsejo 27 d Posedziu vieta ParyziusNuorodosSvetainewww senat fr wbr wbr Senatas pranc Senat Prancuzijos parlamento aukstieji rumai viena is įstatymu leidziamosios valdzios instituciju Skirtingai nuo zemuju parlamento rumu Nacionalinio Susirinkimo Senate maziau karstu debatu ir jis susilaukia maziau masines informacijos priemoniu demesio Senatu taip pat vadinti aukstesnieji palamento rumai Prancuzijos revoliucijos metu 1799 1804 m Prancuzijos senatas Senatas posedziauja Paryziuje ir yra bei savininkas Senato pirmininkas nuo 2014 m yra Sudetis ir rinkimaiPrancuzijos senate pagal Penktosios Respublikos konstitucijos 24 straipsnį atstovaujama Prancuzijos teritorinems bendruomenems ir uzjurio teritorijoms Senatas susideda is 331 senatoriaus kuriu 313 renka Prancuzijos departamentu gyventojai po viena Naujoji Kaledonija Prancuzu Polinezija Valis ir Futuna Sen Pjeras ir Mikelonas du Majotas ir 12 senatoriu du milijonai etniniu prancuzu gyvenanciu uzsienyje Iki 2004 m senatoriai buvo renkami netiesioginiuose rinkimuose 9 metu kadencijai senatorius rinko rinkikai tarp ju merai vietos deputatai ir Nacionalines Asamblejos deputatai kas trejus metus atnaujinant po trecdalį senato sudeties serijos A B ir C Tuo uztikrinami svelnesni senato politikos pokyciai Nuo 2004 m pereinama prie 6 metu kadencijos po dvi serijas Nuo 2008 m visi senatoriai bus renkami pagal proporcine rinkimu sistema Įstatymas numato tai yra teise buti isrinktam sumazinti nuo 35 iki 30 metu Be to nuo 2008 m senata sudarys 341 senatorius o nuo 2011 m 346 senatoriai kurie atstovaus 326 Prancuzijos gyventojus po du Prancuzijos Polinezija Naujaja Kaledonija ir Majota po viena Sen Pjera ir Mikelona bei Valis ir Futuna o 12 uzsienio prancuzus Pastaruosius rinks Uzsienio prancuzu asambleja Senatorius turi taciau jis negali buti ministru Jeigu senatorius paskiriamas ministru jis gauna parlamentines atostogas ir negali dalyvauti senato balsavimuose Senatoriaus pareigos gali buti suderinamos tik su departamentu generaliniu tarybu ar regionu tarybu nario mandatu 4 senatoriu taip pat municipaliniu tarybu nario mandatu Rinkiku kolegijaSenato rumai nuo Liuksemburgu sodo Rinkiku kolegija kuri renka senatorius sudaro Komunu atstovai merai meru pavaduotojai komunu municipaliniu tarybu nariai ir svarbiausiu komunu municipaliniu tarybu delegatai kuriu skaicius priklauso nuo gyventoju skaiciaus komunoje Si rinkiku kolegijos dalis sudaro 95 jos sudeties Departamentu Generaliniu tarybu nariai ir regionu tarybu nariai bei siu tarybu delegatai Si rinkiku kolegijos dalis siekia 5 Is viso senatorius renka apie 150 000 rinkiku ĮgaliojimaiPrancuzijos senatas turi visus parlamento įgaliojimus Įstatymo projekta jam gali pateikti vyriausybe arba Nacionaline Asambleja Abu parlamento rumai įstatymui turi pritarti pries teikiant jį pasirasyti prezidentui Jeigu Nacionaline Asambleja atstovaujant tauta labiau kontroliuoja įstatymo projekto teisetuma ir tikslinguma tai Senatas atstovaujantis teritorijas priziuri ar įstatymo projektas nepazeidzia savivaldybiu departamentu ar regionu teisetu interesu Jeigu bent vieni parlamento rumai įstatymo projektui nepritaria vyriausybe gali atsiimti projekta arba pateikti jį paritetiniais pagrindais is abieju parlamento rumu nariu sudaromai bendrai Jeigu komisija įstatymo projektui nepritaria Nacionaline Asambleja gali pareikalauti vyriausybes atsistatydinimo Senatas taip pat kasmet isklauso vyriausybes ataskaitas įvairiais klausimais Prancuzijos parlamento kongresas1958 m konstitucijos 89 straipsnis numato kad Prancuzijos konstitucija gali buti keiciama dviem budais referendumu Prancuzijos parlamento kongrese kai kartu posedziauja Prancuzijos Nacionaline Asambleja ir Senatas Pastarasis budas taikomas dazniausiai tik Prancuzijos prezidento kadencijos sutrumpinimas nuo 7 iki 5 metu buvo pateiktas referendumui Senato pirmininkasSenato pirmininka renka senatas trejiems metams Senato pirmininkais Penktojoje Respublikoje yra buve 1958 1968 m Gastonas Monervilis 1968 1992 m Alenas Poeras 8 kadencijas po 3 metus 1992 1998 m Rene Monori nuo 1998 m Kristianas Ponsle Senato pirmininkas kaip numato Konstitucija gali pavaduoti Prancuzijos Prezidenta jam susirgus atsistatydinus ar mirus arba Konstitucines tarybos sprendimu Prezidentui esant atostogose Alenas Poeras 2 kartus ejo prezidento pareigas 1969 m kai atsistatydino Sarlis de Golis ir 1974 m kai mire Zorzas Pompidu Senato pirmininkas turi 6 pavaduotojus IstorijaPrancuzijos senatas įsteigtas 1795 m kaip Seniunu taryba Veliau jis vadinosi Konservatyvusis senatas 1799 1814 m Peru rumai 1814 1848 m Senatas 1851 1870 ir 1875 1940 m 1940 m liepos 10 d 212 balsu uz ir 23 pries visus savo įgaliojimus perdave marsalui Petenui Nuo 1946 iki 1958 m Respublikos taryba nuo 1958 m Senatas NuorodosOficiali svetaine Senato biblioteka Archyvuota kopija 2007 09 29 is Wayback Machine projekto