Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jelgavos Mintaujos gimnazija arba Academia Petrina seniausia Vidžemės Latvija aukštesnioji mokykla kurioje mokėsi daug b
Mintaujos gimnazija
Jelgavos (Mintaujos) gimnazija arba Academia Petrina – seniausia Vidžemės (Latvija) aukštesnioji mokykla, kurioje mokėsi daug būsimų Lietuvos kultūros, visuomenės, politikos veikėjų.
Istorija
danų architektui S. Jensenui 1772 m. pavedė pastatyti pirmąją Latvijoje aukštąją mokyklą, gavusią steigėjo vardą Academia Petrina. Akademija atidaryta 1775 m. birželio 29 d., palaiminus Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Poniatovskiui. Šią aukštąją mokyklą baigė pirmasis latvių studentas, Ernestas Johanas Binemanis, tapęs garsiu matematiku, mechaniku, astronomu, pirmasis Latvijoje pademonstravęs skrydžius oro balionu.
Rusijos caras Pavlas I 1801 m. akademiją reorganizavo į universitetą, tačiau netrukus, 1806 m. naujasis caras Aleksandras I joje įsteigė gimnaziją Gymnasium Illustre. 1838 m. ji tapo gubernijos gimnazija. Rūmų dalyje 1818 m. įsteigtas Kuršo muziejus.
Mintaujos gimnazija buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. Kražių gimnazija veikė tik 1817–1842 m. ir buvo perkelta į Kauną, 1853 m. atidaryta Šiaulių gimnazija nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma rusų kalba, o Mintaujoje pagrindinė buvo vokiečių kalba. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Mintaują. Be to, čia veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.
Mintaujoje virė ir kultūrinis gyvenimas. 1848 m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro spektaklis, 1868 m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „“, 1889 m. rugpjūčio 30 d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. 1895 m. Mintaujoje vyko IV Latvijos dainų šventė, agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti žemės ūkio parodos. Nuo 1939 m. Birono rūmuose veikia .
1932 m. Mintaujos gimnazijoje įvyko vakaras, skirtas lietuvių poetui Maironiui. Vaižgantas skaitė apie Maironį referatą, o poetas buvo vainikuotas laurų vainiku.
Mintaujos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai lietuviais save laikiusių žiemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių palikuonimis. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Mintauja buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.
Čia kurį laiką gyveno Simonas Daukantas, 1894 m. vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas, gimnazijoje graikų ir lotynų kalbas dėstė Jonas Jablonskis. Gydytoju dirbo vienas žymiausių būsimos Latvijos politikų Paulis Kalninis. 1896–1907 m. Liudvika Didžiulienė net įkūrė lietuvių moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvių moksleivius. Būtent Mintaujos gimnazijoje susikūrė „Kūdikio draugija“, organizavusi draudžiamos spaudos platinimą ir pasipriešinimą privalomam stačiatikių pamaldų lankymui.
Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo uždaryta ir 1915 m. perkelta į Taganrogą. 1919 m. vėl pradėjo veikti kaip Jelgavos realinė gimnazija, nuo 1922 m. – kaip valstybinė klasikinė gimnazija, nuo 1934 m. – hercogo Peterio gimnazija.
Antrojo pasaulinio karo metais pastatas beveik visai sunaikintas. 1952 m. atstatytas, jame įsikūrė Mintaujos gimnazijos auklėtinio, Latvijos meno akademijos profesoriaus Gederto Eliaso vardu pavadintas Meno ir istorijos muziejus. Nuo 1945 m. atidaryta Jelgavos 1-oji vidurinė mokykla jau veikė kitose patalpose. 1997 m. sugražintas gimnazijos statusas, nuo 1999 m. veikia tik 7- 12 klasės.
Mokiniai
Mintaujos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių. Ją baigė Latvijos prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, pirmasis Latvijos arkivyskupas profesorius L. Kundzinis (Kundziņš), būsimasis Lietuvos vyskupas Kazimieras Paltarokas, būsimieji kunigai, švietėjas , Petras Kraujalis, pašalintas už pravoslavų pamaldų nelankymą, literatas, savanoris , Prienų „Žiburio“ gimnazijos steigėjas Peliksas Martišius, Vladas Mironas, Salantų kunigas ir tėvynės mylėtojas Pranas Motiejus Urbanavičius, Vincentas Vizgirda, Vilniaus Imperatoriškojo Universiteto Lyginamosios anatomijos ir zoologijos katedros profesorius Eduardas Karolis Eichvaldas, profesoriai Petras Avižonis, Kipras Bielinis, filosofas, filologas, mokslo istorikas Vladimiras Šilkarskis, Vytautas Didžiulis, gydytojas Juozas Buzelis, Pijus Grigaitis, Julijonas Antanas Gravrogkas, Ernestas Galvanauskas, Jonas Yčas, Konstantinas Jasiukaitis, Alfonsas Jurskis, dailininkas Petras Kalpokas, už nupieštą ant krosnies mokytojo karikatūrą išmestas iš gimnazijos, Laurynas Lopas, , II Seimo atstovas, ministras Vytautas Petrulis, Vladas Požela, Juozas Paknys, Mykolas Sleževičius, būsimasis profesorius , Jonas Šliūpas, Rokas Šliūpas, Juozas Vaičkus, žurnalistas, spaudos darbuotojas, vertėjas Adolfas Vėgėlė, dailininkas Justinas Vienožinskis, Juozas Tonkūnas, Juozas Tūbelis, dailininkas , taip pat garsūs Latvijos mokslo, kultūros, politikos veikėjai Juris Alunanas, Adolfas Alunanas, Krišjanis Baronas, Gedertas Eliasas, L. Kundzinis, , ir kiti.
Moterų gimnazijoje mokėsi garsi latvių poetė Elza Rozenberga – Aspazija, knygnešė – Ševeliovienė, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liuda Purėnienė.
Nepriklausomybės laikais Jelgavoje mokėsi latvių aktorė , dramaturgas , pedagogas , Misūrio universiteto metalurgijos profesorius , laikraščių leidėjas , po Antrojo pasaulinio karo – Latvijos ministras pirmininkas Andris Škėlė, architektas , žurnalistas , profesorius, fizikos vadovėlių autorius , filosofijos daktaras , profesorius .
Mokytojai
- , 1776-77 Prof. h. c.
- Jonas Jablonskis
- (1787–1855), 1813–1846 matematika
Literatūra
- : Entwurf der Einrichtung Des von Sr. Hochfürstlichen Durchlaucht dem Herzoge von Curland in Mitau neugestifteten Gymnasii Academici. 1773/1774
- : Zur Geschichte und Statistik des Gymnasiums zu Mitau: Festschrift zur Säcularfeier des Gymnasiums am 17. Juni 1875. Mitau: Steffenhagen 1875 ([1])
- William Meyer: Die Gründungsgeschichte der Academia Petrina in Mitau. Ein Beitrag zur Geschichte der Aufklärungszeit in Kurland. //: Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst 1935/36. Riga, Häcker 1937, p. 35–168 ([2])
Nuorodos
- Gimnazijos svetainė Archyvuota kopija 2018-05-10 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- http://www.bbl-digital.de/eintrag/Eisen-von-Schwarzenberg-Johann-Georg-1717-None/ Archyvuota kopija 2014-03-16 iš Wayback Machine projekto.
- https://www.deutsche-biographie.de/sfz94136.html
- http://www.bbl-digital.de/eintrag/Paucker-Magnus-Georg-(v.)-1787-1855/ Archyvuota kopija 2017-07-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mintaujos gimnazija, Kas yra Mintaujos gimnazija? Ką reiškia Mintaujos gimnazija?
Jelgavos Mintaujos gimnazija arba Academia Petrina seniausia Vidzemes Latvija aukstesnioji mokykla kurioje mokesi daug busimu Lietuvos kulturos visuomenes politikos veikeju Academia Petrina JelgavojeIstorijadanu architektui S Jensenui 1772 m pavede pastatyti pirmaja Latvijoje aukstaja mokykla gavusia steigejo varda Academia Petrina Akademija atidaryta 1775 m birzelio 29 d palaiminus Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Poniatovskiui Sia aukstaja mokykla baige pirmasis latviu studentas Ernestas Johanas Binemanis tapes garsiu matematiku mechaniku astronomu pirmasis Latvijoje pademonstraves skrydzius oro balionu Rusijos caras Pavlas I 1801 m akademija reorganizavo į universiteta taciau netrukus 1806 m naujasis caras Aleksandras I joje įsteige gimnazija Gymnasium Illustre 1838 m ji tapo gubernijos gimnazija Rumu dalyje 1818 m įsteigtas Kurso muziejus Academia Petrina 2010 m Mintaujos gimnazija buvo viena is nedaugelio tuometines Pietu Latvijos ir Siaures Lietuvos aukstesniuju mokyklu Kraziu gimnazija veike tik 1817 1842 m ir buvo perkelta į Kauna 1853 m atidaryta Siauliu gimnazija nesutalpino visu norinciu be to cia buvo destoma rusu kalba o Mintaujoje pagrindine buvo vokieciu kalba Todel daugelis Lietuvos inteligentu savo mokslams pasirinkdavo butent Mintauja Be to cia veike ir nedidele mergaiciu gimnazija Mintaujoje vire ir kulturinis gyvenimas 1848 m cia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro spektaklis 1868 m prie Sv Onos baznycios susikure choras 1889 m rugpjucio 30 d atidaryta speciali sale dainu sventems kurioje tilpo 4000 klausytoju ir 800 dainininku 1895 m Mintaujoje vyko IV Latvijos dainu svente agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradetos rengti zemes ukio parodos Nuo 1939 m Birono rumuose veikia 1932 m Mintaujos gimnazijoje įvyko vakaras skirtas lietuviu poetui Maironiui Vaizgantas skaite apie Maironį referata o poetas buvo vainikuotas lauru vainiku Mintaujos apylinkese nuo seno gyveno nemazai lietuviais save laikiusiu ziemgaliu ir is Lietuvos atsikelusiu zmoniu palikuonimis Daznai tie persikelimai buvo susije su trukdymais dirbti gimtineje del politiniu priezasciu XIX a pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventoju sudare lietuviai veike kelios lietuviu draugijos chorai Todel Mintauja buvo ir viena is busimuju Lietuvos ir Latvijos garsiu visuomenes veikeju ir politiku kalviu Cia kurį laika gyveno Simonas Daukantas 1894 m vikaru į Mintaujos lietuviu parapija paskirtas Juozas Tumas Vaizgantas gimnazijoje graiku ir lotynu kalbas deste Jonas Jablonskis Gydytoju dirbo vienas zymiausiu busimos Latvijos politiku Paulis Kalninis 1896 1907 m Liudvika Didziuliene net įkure lietuviu moksleiviu bendrabutį pensiona globojo lietuviu moksleivius Butent Mintaujos gimnazijoje susikure Kudikio draugija organizavusi draudziamos spaudos platinima ir pasipriesinima privalomam staciatikiu pamaldu lankymui Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo uzdaryta ir 1915 m perkelta į Taganroga 1919 m vel pradejo veikti kaip Jelgavos realine gimnazija nuo 1922 m kaip valstybine klasikine gimnazija nuo 1934 m hercogo Peterio gimnazija Antrojo pasaulinio karo metais pastatas beveik visai sunaikintas 1952 m atstatytas jame įsikure Mintaujos gimnazijos aukletinio Latvijos meno akademijos profesoriaus Gederto Eliaso vardu pavadintas Meno ir istorijos muziejus Nuo 1945 m atidaryta Jelgavos 1 oji vidurine mokykla jau veike kitose patalpose 1997 m sugrazintas gimnazijos statusas nuo 1999 m veikia tik 7 12 klases MokiniaiMintaujos gimnazijoje mokesi daug garsiu zmoniu Ja baige Latvijos prezidentai Janis Cakste ir Albertas Kviesis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pirmasis Latvijos arkivyskupas profesorius L Kundzinis Kundzins busimasis Lietuvos vyskupas Kazimieras Paltarokas busimieji kunigai svietejas Petras Kraujalis pasalintas uz pravoslavu pamaldu nelankyma literatas savanoris Prienu Ziburio gimnazijos steigejas Peliksas Martisius Vladas Mironas Salantu kunigas ir tevynes myletojas Pranas Motiejus Urbanavicius Vincentas Vizgirda Vilniaus Imperatoriskojo Universiteto Lyginamosios anatomijos ir zoologijos katedros profesorius Eduardas Karolis Eichvaldas profesoriai Petras Avizonis Kipras Bielinis filosofas filologas mokslo istorikas Vladimiras Silkarskis Vytautas Didziulis gydytojas Juozas Buzelis Pijus Grigaitis Julijonas Antanas Gravrogkas Ernestas Galvanauskas Jonas Ycas Konstantinas Jasiukaitis Alfonsas Jurskis dailininkas Petras Kalpokas uz nupiesta ant krosnies mokytojo karikatura ismestas is gimnazijos Laurynas Lopas II Seimo atstovas ministras Vytautas Petrulis Vladas Pozela Juozas Paknys Mykolas Slezevicius busimasis profesorius Jonas Sliupas Rokas Sliupas Juozas Vaickus zurnalistas spaudos darbuotojas vertejas Adolfas Vegele dailininkas Justinas Vienozinskis Juozas Tonkunas Juozas Tubelis dailininkas taip pat garsus Latvijos mokslo kulturos politikos veikejai Juris Alunanas Adolfas Alunanas Krisjanis Baronas Gedertas Eliasas L Kundzinis ir kiti Moteru gimnazijoje mokesi garsi latviu poete Elza Rozenberga Aspazija knygnese Sevelioviene rasytoja Gabriele Petkevicaite Bite Liuda Pureniene Nepriklausomybes laikais Jelgavoje mokesi latviu aktore dramaturgas pedagogas Misurio universiteto metalurgijos profesorius laikrasciu leidejas po Antrojo pasaulinio karo Latvijos ministras pirmininkas Andris Skele architektas zurnalistas profesorius fizikos vadoveliu autorius filosofijos daktaras profesorius Mokytojai 1776 77 Prof h c Jonas Jablonskis 1787 1855 1813 1846 matematikaLiteratura Entwurf der Einrichtung Des von Sr Hochfurstlichen Durchlaucht dem Herzoge von Curland in Mitau neugestifteten Gymnasii Academici 1773 1774 Zur Geschichte und Statistik des Gymnasiums zu Mitau Festschrift zur Sacularfeier des Gymnasiums am 17 Juni 1875 Mitau Steffenhagen 1875 1 William Meyer Die Grundungsgeschichte der Academia Petrina in Mitau Ein Beitrag zur Geschichte der Aufklarungszeit in Kurland Sitzungsberichte der Kurlandischen Gesellschaft fur Literatur und Kunst 1935 36 Riga Hacker 1937 p 35 168 2 NuorodosGimnazijos svetaine Archyvuota kopija 2018 05 10 is Wayback Machine projekto Saltiniaihttp www bbl digital de eintrag Eisen von Schwarzenberg Johann Georg 1717 None Archyvuota kopija 2014 03 16 is Wayback Machine projekto https www deutsche biographie de sfz94136 html http www bbl digital de eintrag Paucker Magnus Georg v 1787 1855 Archyvuota kopija 2017 07 05 is Wayback Machine projekto