Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazimieras Viktoras Banaitis 1896 m kovo 5 d Vaitiekupiuose Sintautų valsčius Šakių apskr 1963 m gruodžio 25 d Brukline
Kazimieras Viktoras Banaitis
Kazimieras Viktoras Banaitis (1896 m. kovo 5 d. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčius, Šakių apskr. – 1963 m. gruodžio 25 d. Brukline, JAV) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
Biografija
Gimė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. 1902–1905 m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
1906 m. su šeima persikėlė į Kauną, kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o 1908 m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. 1911–1914 m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Vylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė Maskvos konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija evakavosi į Rusijos gilumą – Roslavlį (Smolensko gubernija). Čia 1914–1915 m. mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 m. buvo įstojęs į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo Vilniuje.
1915 m. rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir 1916 m. sausio 13 d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė Stasio Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę“.
1919–1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje Kaune ir Vilniuje, įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario“ redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno Prahoje, kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. 1922 m. išvyko į Vokietiją, ten iki 1925 m. studijavo filosofiją ir meno istoriją Leipcigo universitete.1928 m. baigė Leipzigo konservatoriją – kompoziciją studijavo pas prof. Zigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną – pas prof. O. Kelerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.
Grįžęs į Kauną, nuo 1928 m. Kauno muzikos mokykloje (nuo 1933 m. konservatorija) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo 1937 m. – profesorius, 1937–1943 m. (su pertrauka) – konservatorijos direktorius.
1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno Drezdene ir Berlyne, paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas Bavarijoje (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. 1949 m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas Ksaveras Strumskis ir kt.), 1950–1951 m. vadovavo Operetės chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
Kūryba
Sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir solo dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės Birutės garbei“, opera „Jūratė ir Kastytis“ – 1955 m. (1970 m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera 1972 m. balandžio 29 d.).
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ 1934–1935 m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1948 m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1950 m. (Čikagoje), „ Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ 1951 m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ 1987 m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ 1991 m. (Kaune) ir „88 liaudies dainos“ 1993 m. (Čikagoje).
Sukūrė kūrinių smuikui, fortepijonui, violončelei ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas“, „Po aukštus kalnus“, „Paskutinis vakarėlis“, „Nei vėjas pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte, jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.
1996 m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.
Šaltiniai
- Kazimieras Viktoras Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 594 psl.
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. ISBN 9986-529-21-2
Literatūra
- Ona Narbutienė. Kazimieras Viktoras Banaitis. – V.: Baltos lankos, 1996. – 234 p., [10] iliustr. lap. – ISBN 9986-403-85-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Viktoras Banaitis, Kas yra Kazimieras Viktoras Banaitis? Ką reiškia Kazimieras Viktoras Banaitis?
Kazimieras Viktoras Banaitis 1896 m kovo 5 d Vaitiekupiuose Sintautu valscius Sakiu apskr 1963 m gruodzio 25 d Brukline JAV kompozitorius pedagogas dirigentas Kazimieras Viktoras BanaitisBiografijaGime Lietuvos Nepriklausomybes akto signataro Saliamono Banaicio ir Marijos Pranaitytes Banaitienes seimoje 1902 1905 m mokesi tevo įkurtoje slaptoje lietuviskoje mokykloje o muzikos moke vargonininkas Vaivada 1906 m su seima persikele į Kauna kur is pradziu mokesi liaudies mokykloje o 1908 m įstojo į antraja rusu gimnazijos klase privaciai mokesi muzikos 1911 1914 m lanke privacia Ippo Gechtmano muzikos mokykla Cia mokesi fortepijono dest Helena Lopuska Vylerzinska ir kt teorines disciplinas deste Maskvos konservatorijos aukletinis Sinicynas 1914 m pavasarį viesame koncerte jau akompanavo dainininkei Adelei Galaunienei Nezabitauskaitei Kilus Pirmajam pasauliniam karui su gimnazija evakavosi į Rusijos giluma Roslavlį Smolensko gubernija Cia 1914 1915 m mokesi berniuku gimnazijoje 1915 m buvo įstojes į Peterburgo universiteto juridinį fakulteta bet tais paciais metais grįzo į Lietuva ir trumpam apsistojo Vilniuje 1915 m rudenį grįzo į Kauna ir tevo įkurtoje pirmojoje lietuviskoje gimnazijoje deste istorija geografija lotynu vokieciu ir prancuzu kalbas subure 40 dalyviu chora ir 1916 m sausio 13 d viesame koncerte jam dirigavo ir akompanavo Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas Jau saulute teka ir Vidur tamsios nakties Didelio pasisekimo susilauke Stasio Simkaus daina Lietuviais esame mes gime 1919 1921 m tarnavo Lietuvos kariuomeneje Kaune ir Vilniuje įstojo į karo mokykla dirbo Kario redakcijoje vadovavo kariunu chorui renge koncertus 1921 m atleistas is karo tarnybos gyveno Prahoje kur privaciai studijavo kompozicija pas O Sina 1922 m isvyko į Vokietija ten iki 1925 m studijavo filosofija ir meno istorija Leipcigo universitete 1928 m baige Leipzigo konservatorija kompozicija studijavo pas prof Zigfrida Karg Elerta o fortepijona pas prof O Kelerį Studijuodamas sukure nemaza kameriniu kuriniu Grįzes į Kauna nuo 1928 m Kauno muzikos mokykloje nuo 1933 m konservatorija deste harmonija muzikos teorija ir bendrajį fortepijona Nuo 1937 m profesorius 1937 1943 m su pertrauka konservatorijos direktorius 1944 m pasitraukes į Vokietija kiek pagyveno Drezdene ir Berlyne paskui nuvyko į lietuviu pabegeliu stovyklas Bavarijoje Arnstorfe Muldorfe Spackenburge kur vadovavo chorams vaikus moke skambinti fortepijonu harmonizavo liaudies dainas 1949 m atvyko į JAV Bruklina globojo muzikas Ksaveras Strumskis ir kt 1950 1951 m vadovavo Operetes chorui ir vyru vokaliniam oktetui Aidai turejo privacia muzikos studija KurybaSukure daug vokaliniu ir instrumentiniu kuriniu Tai choro ir solo dainos kantata Sveika buk tevu salie Giesme Kunigaikstienes Birutes garbei opera Jurate ir Kastytis 1955 m 1970 m isleista ir įrasyta į plokstele premjera 1972 m balandzio 29 d Harmonizavo apie 500 lietuviu liaudies dainu kuriu nemazai isleista atskirais sasiuviniais Liaudies dainos chorui 1934 1935 m Liaudies dainos misriajam chorui 1948 m Vokietijoje Liaudies dainos misriajam chorui 1950 m Cikagoje Liaudies dainos misriajam chorui 1951 m Cikagoje 100 liaudies dainu 1951 m Cikagoje Ausrele vakarine 1987 m Vilniuje sudare A Petrauskas 30 liaudies dainu vyru chorui a cappella 1991 m Kaune ir 88 liaudies dainos 1993 m Cikagoje Sukure kuriniu smuikui fortepijonui violoncelei ir kitiems instrumentams parase straipsniu ir recenziju Jo dainos Lino ziedas Po aukstus kalnus Paskutinis vakarelis Nei vejas pucia Atsikelus anksti rytelį skambejo JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai 1996 m isleista muzikologes Onos Narbutienes knyga Kazimieras Viktoras Banaitis Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje Riemann Musik Lexikon SaltiniaiKazimieras Viktoras Banaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 594 psl Boleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 ISBN 9986 529 21 2LiteraturaOna Narbutiene Kazimieras Viktoras Banaitis V Baltos lankos 1996 234 p 10 iliustr lap ISBN 9986 403 85 5