Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Zališčykai ukr Заліщики miestas Ukrainoje Ternopilio srities pietuose Dniestro kairiajame krante to paties pavadinimo ra
Zaleščikai
Zališčykai (ukr. Заліщики) – miestas Ukrainoje, Ternopilio srities pietuose, Dniestro kairiajame krante; to paties pavadinimo rajono centras.
| Zališčykai ukr. Заліщики | |
|---|---|
| Miestas Dniestro kilpoje, kairėje – automobilinis tiltas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Ternopilio sritis |
| Rajonas | |
| Gyventojų | 9 119 |
| Plotas | 7,16 km² |
| Tankumas | 1 274 žm./km² |
| Altitudė | 179 m |
| Tinklalapis | Miesto tarybos svetainė |
| Vikiteka | Zališčykai |
Geografija
Išsistatęs unikalioje vietoje: Zališčykus iš trijų pusių (vakarų, pietų ir rytų) supa tekantis Dniestras, sudarydamas savotišką pusiasalį. Kitas upės krantas, apaugęs bukų miškais, iškilęs apie 300 m, tuo pačiu sudarydamas natūralią užuovėją nuo iš rytų pučiančių šaltų vėjų. Dėl aukščiau paminėtų gamtinių sąlygų Zaleščykuose vyrauja išskirtinis klimatas: malonus 25–30 laipsnių karštis prasideda birželyje ir tęsiasi iki pat spalio–lapkričio sandūros. Garsėja savo vynuogėmis, melionais, arbūzais ir abrikosais, o taip pat ir pomidorais. Apylinkėse vyrauja lapuočių miškai, apie tai primena ir miesto pavadinimas Zališčykai (liet. Už miško).
Per gyvenvietę eina geležinkelis (greitasis traukinys Kijevas– ir dizeliniai traukiniai į bei Ternopolį) bei tarptautinis greitkelis E85 Klaipėda–Aleksandropolis (Graikija). Maisto (pieno, konservų ir kt.), lengvoji pramonė. Veikia vienas kraštotyros ir keturi visuomeniniai muziejai, liaudies kūrybos namai bei biblioteka.
Istorija
Kaimelis Zalesjė vardu žinomas nuo 1469 m. Iki 1766 m. priklausė Lenkijos karalystei, įėjo į Podolės vaivadijos sudėtį. 1672 m. Zaleščykai priklausė žinomam didikui Stanislavui Janui Konecpolskiui, vėliau – Stanislovui Poniatovskiui (karaliaus tėvui). Pats karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Zaleščykų valdymą perėmė 1766 m., kartu suteikdamas miesto teises (tuo metu ir susiformavo būdingas lenkų miestelio planas – stačiakampė turgaus aikštė su rotuše viduryje ir prie iš turgaus einančios gatvės).
1750 m. Rudolfas Oettykeras, gretimo kaimo savininkas, Zaleščykuose įkūrė audimo fabriką, miestelyje iškilo namai darbininkams. Fabrike dirbo persikėlėliai liuteronai iš Saksonijos ir Prūsijos karalystės, kurie melstis keliaudavo į kitame Dniestro krante esantį kaimą, priklausiusį Moldavijos kunigaikštystei. 1769 m. kraštą užpuolė Turkija, o 1770 m. jame kilo maro epidemija.
Po Pirmojo ATR padalijimo įėjo į Austrijos imperiją, o nuo 1866 m. – į Austrijos–Vengrijos Galiciją (1809–1815 m. Zaleščykai kaip ir visas Ternopolio kraštas buvo priskirti Rusijos imperijai). 1809 m. birželio 18 d. tarp lenkų sukilėlių ir austrų įgulos mieste įvyko (vienas iš epizodų). Iki 1918 m. miestas buvo pasienyje tarp Galicijos ir Bukovinos. Nuo 1918 m. kelis mėnesius Zališčykuose įsitvirtino Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos valdžia, vėliau visas kraštas atiteko Lenkijai.
Pastarojoje valstybėje miestas buvo piečiausiu tašku ir dėl savo unikalaus klimato 1928 m. paskelbtas kurortu, vadinamu Lenkijos Meranu. Į Zališčykus vasaros–rudens laikotarpiu pailsėti kasmet atkeliaudavo po kelis tūkstančius turtingų piliečių. Savo paslaugas siūlė du viešbučiai ir karininkų poilsio namai, o taip pat dvidešimt pensionatų. Poilsiautojai dienas leido dviejuose pliažuose: Saulėtame ir Pavėsingame, kartais trumpam išvykdavo apsižvalgyti į gretimą Rumuniją. Zališčykiečių užaugintus vaisius ir daržoves noriai pirkdavo ne tik kurorto svečiai, jie buvo išvežiojami po visą Lenkiją. Armėnas Gžegožas Zarugevičius apylinkėse pasodino vynuogynus, kurie greitai išsiplėtė. Mieste buvo įsteigta šalyje išpopuliarėjusi Sodininkystės mokykla (direktorius prof. ).
Saugodamasi nuo Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lenkiją užpuolusių Vermachto ir Raudonosios armijos Zalyščikų link traukėsi Lenkijos kariuomenės likučiai. Jie kėlėsi per Dniestrą į Rumuniją, kur buvo internuojami. Liaudies Lenkijos laikais buvo skelbiama, kad 1939 m. rugėjo 17 d. Zališčykai buvo paskutinė vietovė, kurioje dar veikė šalies vadovybė. Dabartiniais istorikai sutaria, kad prezidentas , vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas maršalas , premjeras ir kiti pareigūnai, visgi, pervažiavo tiltu į Rumuniją ne Zališčykuose, o gretimuose Kutuose.
Dar 1939 m. rudenį miestą užėmė Raudonoji armija, jis buvo įjungtas į Ukrainos TSR sudėtį. Kai hitlerinė Vojietija užpuolė Sovietų Sąjungą, pastarosios atsitraukiantys kariškiai 1941 m. birželyje nuo tilto į upę įvertė susprogdintus vagonus su politiniais kaliniais.
1944 m. kovo 24 d. Raudonoji armija miestą nuo nacistinės kariuomenės išvadavo. Pokaryje sugriauti pramonės objektai atstatyti, pradėjo dirbti nauji. Apie 1980 m. Zališčykai vėl tapo klimatiniu kurortu, buvo atidaryti poilsio namai ir vaikų sanatorija. Prieškarinio vaidmens sodininkystė ir daržininkystė jau nebevaidino, išskyrus pomidorų auginimą – šios kultūros gausiai užderėjusius vaisius zališčykiečiai veždavo į daugelį Sovietų Sąjungos turgų.
Po to, kai Ukraina paskelbė nepriklausomybę, miesto įmonės buvo privatizuotos; XXI a. pr. renovuotas senasis miesto parkas.
Turistiniai objektai
- ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio funduota Šv. Stanislovo bažnyčia (statyta 1763–1828 m.);
- XVIII a. kareivinės (dab. proftechninė mokykla);
- buv. teismo ir seniūnijos pastatas (vėliau mokytojų seminarija, dabar – viešbutis);
- baronų Brunickių ampyriniai rūmai (1831 m. perstatyti iš medžioklės namelio, dabar – ligoninės skyrius);
- lenkų „Sakalų“ draugijos pastatas (1903 m., dabar – kinoteatras);
- „Liaudies namai“ (1908 m., dabar – paštas);
- senas Žemutinis parkas su 45 rūšių 400 išskirtinių medžių.
Norėdami pasigrožėti Zališčykų panorama turistai keliauja į kitoje pusėje išsidėsčiusį Chreščiatiko kaimą, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė.
Išnašos
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 153
- Tomasz Targański. Zaleszczyki, przedwojenny kurort z dramatyczną historią w tle // www.oda.te.gov.ua
- У Заліщиках вшанували 75 річницю трагедії на залізничному мості // www.oda.te.gov.ua
- Дорога до оглядового майданчика панорами м. Заліщики в с. Хрещатик // zalrada.gov.ua Archyvuota kopija 2019-12-08 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Zaleszczyki 1.) miasto powiatowe // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa : Filip Sulimierski i Władysław Walewski, 1895. – Т. XIV : Worowo – Żyżyn. – S. 345—347
- Гуцал П. З. Заліщики // Енциклопедія історії України : у 10 т. / редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін. ; Інститут історії України НАН України. – К. : Наук. думка, 2005. – Т. 3 : Е – Й. – С. 242. – 672 с. : іл. ISBN 966-00-0610-1
- Олійник В. Заліщики // Тернопільський енциклопедичний словник : у 4 т. / редкол.: Г. Яворський та ін. – Тернопіль : Видавничо-поліграфічний комбінат «Збруч», 2004. – Т. 1 : А – Й. – С. 608–609 ISBN 966-528-197-6
- Олійник В. І. Заліщики // Енциклопедія сучасної України : у 30 т / ред. кол. І. М. Дзюба (та ін.) ; НАН України, НТШ, Координаційне бюро енциклопедії сучасної України НАН України. – К., 2010. – Т. 10 : З – Зор. – 712 с. ISBN 978-966-02-5721-4
Nuorodos
- Pomarańcze na granicy z Rumunią. Zaleszczyki – tak wyglądał najlepszy międzywojenny kurort // www.kawiarniany.pl
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zaleščikai, Kas yra Zaleščikai? Ką reiškia Zaleščikai?
Zaliscykai ukr Zalishiki miestas Ukrainoje Ternopilio srities pietuose Dniestro kairiajame krante to paties pavadinimo rajono centras Zaliscykai ukr ZalishikiMiestas Dniestro kilpoje kaireje automobilinis tiltasZaliscykai48 38 21 s pl 25 44 14 r ilg 48 63917 s pl 25 73722 r ilg 48 63917 25 73722 Zaliscykai Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Ternopilio sritisRajonasGyventoju 2019 9 119Plotas 7 16 km Tankumas 2019 1 274 zm km Altitude 179 mTinklalapis Miesto tarybos svetaineVikiteka ZaliscykaiGeografijaMiestelio vaizdas tarpukaryje Issistates unikalioje vietoje Zaliscykus is triju pusiu vakaru pietu ir rytu supa tekantis Dniestras sudarydamas savotiska pusiasalį Kitas upes krantas apauges buku miskais iskiles apie 300 m tuo paciu sudarydamas naturalia uzuoveja nuo is rytu pucianciu saltu veju Del auksciau paminetu gamtiniu salygu Zalescykuose vyrauja isskirtinis klimatas malonus 25 30 laipsniu karstis prasideda birzelyje ir tesiasi iki pat spalio lapkricio sanduros Garseja savo vynuogemis melionais arbuzais ir abrikosais o taip pat ir pomidorais Apylinkese vyrauja lapuociu miskai apie tai primena ir miesto pavadinimas Zaliscykai liet Uz misko Per gyvenviete eina gelezinkelis greitasis traukinys Kijevas ir dizeliniai traukiniai į bei Ternopolį bei tarptautinis greitkelis E85 Klaipeda Aleksandropolis Graikija Maisto pieno konservu ir kt lengvoji pramone Veikia vienas krastotyros ir keturi visuomeniniai muziejai liaudies kurybos namai bei biblioteka IstorijaApylinkiu galicieciai ZaliscykuosePirmojo pasaulinio karo metu sugriautas gelezinkelio tiltas Kaimelis Zalesje vardu zinomas nuo 1469 m Iki 1766 m priklause Lenkijos karalystei įejo į Podoles vaivadijos sudetį 1672 m Zalescykai priklause zinomam didikui Stanislavui Janui Konecpolskiui veliau Stanislovui Poniatovskiui karaliaus tevui Pats karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Zalescyku valdyma pereme 1766 m kartu suteikdamas miesto teises tuo metu ir susiformavo budingas lenku miestelio planas staciakampe turgaus aikste su rotuse viduryje ir prie is turgaus einancios gatves 1750 m Rudolfas Oettykeras gretimo kaimo savininkas Zalescykuose įkure audimo fabrika miestelyje iskilo namai darbininkams Fabrike dirbo persikeleliai liuteronai is Saksonijos ir Prusijos karalystes kurie melstis keliaudavo į kitame Dniestro krante esantį kaima priklausiusį Moldavijos kunigaikstystei 1769 m krasta uzpuole Turkija o 1770 m jame kilo maro epidemija Po Pirmojo ATR padalijimo įejo į Austrijos imperija o nuo 1866 m į Austrijos Vengrijos Galicija 1809 1815 m Zalescykai kaip ir visas Ternopolio krastas buvo priskirti Rusijos imperijai 1809 m birzelio 18 d tarp lenku sukileliu ir austru įgulos mieste įvyko vienas is epizodu Iki 1918 m miestas buvo pasienyje tarp Galicijos ir Bukovinos Nuo 1918 m kelis menesius Zaliscykuose įsitvirtino Vakaru Ukrainos Liaudies Respublikos valdzia veliau visas krastas atiteko Lenkijai Pastarojoje valstybeje miestas buvo pieciausiu tasku ir del savo unikalaus klimato 1928 m paskelbtas kurortu vadinamu Lenkijos Meranu Į Zaliscykus vasaros rudens laikotarpiu pailseti kasmet atkeliaudavo po kelis tukstancius turtingu pilieciu Savo paslaugas siule du viesbuciai ir karininku poilsio namai o taip pat dvidesimt pensionatu Poilsiautojai dienas leido dviejuose pliazuose Sauletame ir Pavesingame kartais trumpam isvykdavo apsizvalgyti į gretima Rumunija Zaliscykieciu uzaugintus vaisius ir darzoves noriai pirkdavo ne tik kurorto sveciai jie buvo isveziojami po visa Lenkija Armenas Gzegozas Zarugevicius apylinkese pasodino vynuogynus kurie greitai issiplete Mieste buvo įsteigta salyje ispopuliarejusi Sodininkystes mokykla direktorius prof Islike Brunickiu rumaiPaminklinis dviskiautis ginkmedis Saugodamasi nuo Antrojo pasaulinio karo pradzioje Lenkija uzpuolusiu Vermachto ir Raudonosios armijos Zalysciku link traukesi Lenkijos kariuomenes likuciai Jie kelesi per Dniestra į Rumunija kur buvo internuojami Liaudies Lenkijos laikais buvo skelbiama kad 1939 m rugejo 17 d Zaliscykai buvo paskutine vietove kurioje dar veike salies vadovybe Dabartiniais istorikai sutaria kad prezidentas vyriausiasis ginkluotuju pajegu vadas marsalas premjeras ir kiti pareigunai visgi pervaziavo tiltu į Rumunija ne Zaliscykuose o gretimuose Kutuose Dar 1939 m rudenį miesta uzeme Raudonoji armija jis buvo įjungtas į Ukrainos TSR sudetį Kai hitlerine Vojietija uzpuole Sovietu Sajunga pastarosios atsitraukiantys kariskiai 1941 m birzelyje nuo tilto į upe įverte susprogdintus vagonus su politiniais kaliniais 1944 m kovo 24 d Raudonoji armija miesta nuo nacistines kariuomenes isvadavo Pokaryje sugriauti pramones objektai atstatyti pradejo dirbti nauji Apie 1980 m Zaliscykai vel tapo klimatiniu kurortu buvo atidaryti poilsio namai ir vaiku sanatorija Prieskarinio vaidmens sodininkyste ir darzininkyste jau nebevaidino isskyrus pomidoru auginima sios kulturos gausiai uzderejusius vaisius zaliscykieciai vezdavo į daugelį Sovietu Sajungos turgu Po to kai Ukraina paskelbe nepriklausomybe miesto įmones buvo privatizuotos XXI a pr renovuotas senasis miesto parkas Turistiniai objektaiATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio funduota Sv Stanislovo baznycia statyta 1763 1828 m XVIII a kareivines dab proftechnine mokykla buv teismo ir seniunijos pastatas veliau mokytoju seminarija dabar viesbutis baronu Brunickiu ampyriniai rumai 1831 m perstatyti is medziokles namelio dabar ligonines skyrius lenku Sakalu draugijos pastatas 1903 m dabar kinoteatras Liaudies namai 1908 m dabar pastas senas Zemutinis parkas su 45 rusiu 400 isskirtiniu medziu Noredami pasigrozeti Zaliscyku panorama turistai keliauja į kitoje puseje issidesciusį Chresciatiko kaima kuriame įrengta apzvalgos aikstele IsnasosGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 153 Tomasz Targanski Zaleszczyki przedwojenny kurort z dramatyczna historia w tle www oda te gov ua U Zalishikah vshanuvali 75 richnicyu tragediyi na zaliznichnomu mosti www oda te gov ua Doroga do oglyadovogo majdanchika panorami m Zalishiki v s Hreshatik zalrada gov ua Archyvuota kopija 2019 12 08 is Wayback Machine projekto SaltiniaiZaleszczyki 1 miasto powiatowe Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich Warszawa Filip Sulimierski i Wladyslaw Walewski 1895 T XIV Worowo Zyzyn S 345 347 Gucal P Z Zalishiki Enciklopediya istoriyi Ukrayini u 10 t redkol V A Smolij golova ta in Institut istoriyi Ukrayini NAN Ukrayini K Nauk dumka 2005 T 3 E J S 242 672 s il ISBN 966 00 0610 1 Olijnik V Zalishiki Ternopilskij enciklopedichnij slovnik u 4 t redkol G Yavorskij ta in Ternopil Vidavnicho poligrafichnij kombinat Zbruch 2004 T 1 A J S 608 609 ISBN 966 528 197 6 Olijnik V I Zalishiki Enciklopediya suchasnoyi Ukrayini u 30 t red kol I M Dzyuba ta in NAN Ukrayini NTSh Koordinacijne byuro enciklopediyi suchasnoyi Ukrayini NAN Ukrayini K 2010 T 10 Z Zor 712 s ISBN 978 966 02 5721 4NuorodosPomarancze na granicy z Rumunia Zaleszczyki tak wygladal najlepszy miedzywojenny kurort www kawiarniany pl