Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Danielius Konaževskis Daniel KonarzewskiDanielius Konaževskis 1931 m Gimė 1871 m rugpjūčio 21 d Sankt Peterburgas Rusijo
Danielius Konaževskis
| Danielius Konaževskis Daniel Konarzewski | |
|---|---|
| Danielius Konaževskis, 1931 m. | |
| Gimė | 1871 m. rugpjūčio 21 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1935 m. balandžio 3 d. (63 metai) Varšuva, Lenkija |
| Palaidotas (-a) | perlaidotas Punžionių koplyčia |
| Veikla | rusų karininkas, lenkų karinis veikėjas, generolas |
| Vikiteka | Daniel Konarzewski |
| Parašas | |
Danielius Konaževskis (lenk. Daniel Konarzewski, rus. Даниил Даниилович Конажевский, g. 1871 m. rugpjūčio 21 d. Sankt Peterburge – m. 1935 m. balandžio 3 d. Varšuvoje) – carinės Rusijos karininkas ir Lenkijos generolas, Rusijos-Japonijos, Pirmojo pasaulinio, Lenkijos–Ukrainos, Lenkijos-sovietų karų, Didžiosios Lenkijos sukilimo 1918–1919 m. dalyvis.
Lietuvoje žinomas kaip marionetinės Vidurio Lietuvos Respublikos įkūrimo įvykių dalyvis.
Biografija
D. Konaževskis gimė 1871 m. Peterburge, kur baigė karinius mokslus, išvyko savanoriu į Rusijos-Japonijos karą. Vėliau dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare (pėstininkų pulko vadas, pulkininkas vokiečių fronte, buvo kontūzytas). 1917 m. įstojo į I–jį Lenkų korpusą, dalyvavo kovose dėl Lenkijos nepriklausomybės.
1921 m. balandžio mėn. Vidurinėje Lietuvoje paskirtas generolo Želigovskio pavaduotoju, 1921 m. gruodžio 1 d. tapo vyriausiuoju vadu ir juo buvo iki Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos 1922 m., po to paskirtas vadovauti karinei apygardai Gardine.
Dėl sveikatos problemų 1922 m. lapkričio 22 d. išėjo į atsargą, apsigyveno žmonai priklausančiame (dab. Švenčionių rajone). Generolo pastangomis buvo pastatyti nauji dviejų aukštų dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, buvo sutvarkytas parkas, užveistas didelis sodas.
Netrukus sugrįžo į karinę tarnybą Lenkijos kariuomenėje, kur 1923 m. rugpjūčio 19 d. paskirtas 1–osios karinės apygardos vadu Varšuvoje. 1924 m. pakeltas į divizijos generolus. 1926 m. tapo gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju, nuo 1931 m. – Lenkijos kariuomenės inspektorius Varšuvoje.
1935 m. generolas staiga mirė Varšuvoje nuo širdies smūgio. Iš pradžių laikinai jis buvo palaidotas Balingrado parapijos kapinėse, vėliau su visomis regalijomis perlaidotas baigtoje statyti Punžionių koplyčioje.
Literatūra
- Tadeusz Kryska-Karski, Stanisław Żurakowski. Generałowie Polski Niepodległej, 1991.
- Piotr Stawecki. Słownik biograficzny generałów Wojska Polskiego 1918—1939, 1994. — ISBN 83-11-08262-6.
Šaltiniai
- Studia nad dziejami osiedla Balingródek
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Danielius Konaževskis, Kas yra Danielius Konaževskis? Ką reiškia Danielius Konaževskis?
Danielius Konazevskis Daniel KonarzewskiDanielius Konazevskis 1931 m Gime 1871 m rugpjucio 21 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMire 1935 m balandzio 3 d 63 metai Varsuva LenkijaPalaidotas a perlaidotas Punzioniu koplyciaVeikla rusu karininkas lenku karinis veikejas generolasVikiteka Daniel KonarzewskiParasas Danielius Konazevskis lenk Daniel Konarzewski rus Daniil Daniilovich Konazhevskij g 1871 m rugpjucio 21 d Sankt Peterburge m 1935 m balandzio 3 d Varsuvoje carines Rusijos karininkas ir Lenkijos generolas Rusijos Japonijos Pirmojo pasaulinio Lenkijos Ukrainos Lenkijos sovietu karu Didziosios Lenkijos sukilimo 1918 1919 m dalyvis Lietuvoje zinomas kaip marionetines Vidurio Lietuvos Respublikos įkurimo įvykiu dalyvis BiografijaDanielius Konazevskis 1918 m D Konazevskis gime 1871 m Peterburge kur baige karinius mokslus isvyko savanoriu į Rusijos Japonijos kara Veliau dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare pestininku pulko vadas pulkininkas vokieciu fronte buvo kontuzytas 1917 m įstojo į I jį Lenku korpusa dalyvavo kovose del Lenkijos nepriklausomybes 1921 m balandzio men Vidurineje Lietuvoje paskirtas generolo Zeligovskio pavaduotoju 1921 m gruodzio 1 d tapo vyriausiuoju vadu ir juo buvo iki Vilniaus krasto prijungimo prie Lenkijos 1922 m po to paskirtas vadovauti karinei apygardai Gardine Del sveikatos problemu 1922 m lapkricio 22 d isejo į atsarga apsigyveno zmonai priklausanciame dab Svencioniu rajone Generolo pastangomis buvo pastatyti nauji dvieju aukstu dvaro rumai ukiniai pastatai buvo sutvarkytas parkas uzveistas didelis sodas Netrukus sugrįzo į karine tarnyba Lenkijos kariuomeneje kur 1923 m rugpjucio 19 d paskirtas 1 osios karines apygardos vadu Varsuvoje 1924 m pakeltas į divizijos generolus 1926 m tapo gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju nuo 1931 m Lenkijos kariuomenes inspektorius Varsuvoje 1935 m generolas staiga mire Varsuvoje nuo sirdies smugio Is pradziu laikinai jis buvo palaidotas Balingrado parapijos kapinese veliau su visomis regalijomis perlaidotas baigtoje statyti Punzioniu koplycioje LiteraturaTadeusz Kryska Karski Stanislaw Zurakowski Generalowie Polski Niepodleglej 1991 Piotr Stawecki Slownik biograficzny generalow Wojska Polskiego 1918 1939 1994 ISBN 83 11 08262 6 SaltiniaiStudia nad dziejami osiedla Balingrodek