Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vėlyvasis laikotarpis Senovės Egipto valstybės chronologijoje 664 332 m pr m e arba apie 750 332 m pr m e laikotarpis Se
Vėlyvoji Egipto karalystė
Vėlyvasis laikotarpis – Senovės Egipto valstybės chronologijoje 664−332 m. pr. m. e. (arba apie 750−332 m. pr. m. e.) laikotarpis.
| Senovės Egipto istorija |
| Priešdinastinis Egiptas (nomai) |
| Ankstyvoji karalystė |
| Senoji karalystė |
| Pirmasis tarpuvaldis |
| Vidurinioji karalystė |
| Antrasis tarpuvaldis |
| Naujoji karalystė |
| Trečiasis tarpuvaldis |
| Kušas (XXV) > Asirija |
| Vėlyvoji karalystė |
| Achemenidų imperija |
| Ptolemėjų dinastija |
| Romos imperija (Egiptas) |
| Egipto istorija |
Laikoma, kad Vėlyvasis Senovės Egipto karalystės laikotarpis prasidėjo 664 m. asirams galutinai išvarius Kušo karalystės iš Nubijos užkariautojus iš Egipto. Kita versija, Vėlyvojo laikotarpio pradžia datuojama apie 750 m. pr. m. e. su Kušo valstybės įsigalėjimu Egipte (25-oji dinastija). Laikotarpio pabaiga paprastai laikomi 332 m. pr. m. e., tačiau gali pasitaikyti 343 m. pr. m. e. data.
Istorija
Asirų valdymas
Apie 700 m. pr. m. e. Kušo ir Egipto sąjunginė valstybė buvo gana vientisa, nors vietiniai Egipto provincijų valdytojai išlaikė ryškų nepriklausomumą. Kartu su Palestinos karalystėmis Kušo-Egipto valstybė bandė pasipriešinti Asirijos galios augimui, tačiau nesėkmingai. 671 m. pr. m. e. asirai pirmą kartą išvarė kušitus iš Egipto. Kušitų karalius Taharka po to atsiėmė dideles Egipto dalis iki pat Memfio, tačiau 664 m. buvo sutriuškintas Ašurbanipalo vadovaujamų asirų antrą kartą, ir asirai įsigalėjo Egipte su Saiso miesto valdovų pagalba: Nekau I ir jo sūnumi Psamtiku. Kušo valdovas Tanutamonas buvo surengęs invaziją į Egiptą, kurios metu nužudė Nekau I. Ašurbanipalas grįžo su nauja asirų kariuomene ir sunaikino ištisas sritis nepaklusnių Egipto provincijų bei privertė Tanutamoną pasitraukti į Nubiją.
XXVI dinastija
Tuo metu kilo Babilonijos maištas prieš asirus ir Ašurbanipalas atitraukė pajėgas iš Egipto. Taip susidarė palanki proga Egiptui susigrąžinti nepriklausomybę ir Psamtikas I tapo Egipto faraonu iš 26-osios (kitaip vadinamos Saiso) dinastijos. Apie 656 m. pr. m. e. jam pakluso šalies pietūs su Tėbų miestu.
Psamtikas I stengėsi įtvirtinti egiptiečių nacionalinį identitetą ir naudojosi samdinių iš Graikijos ir Karijos pagalba, kad suvaldyti vietinius, priešiškai nusiteikusius valdytojus. Faraonai užsienio politika siekė palaikyti galios balansą. Faraonas Nechas II (valdė 610−595 m. pr. m. e.) palaikė Asiriją prieš stiprėjančius medus ir Babiloniją, bet 605 m. pr. m. e. jo pajėgos Sirijoje ir Palestinoje patyrė pralaimėjimą nuo Nabuchodonosaro II prie Karkemišo.
Faraonas Psamtikas II (valdė 595−589 m. pr. m. e.) surengė invaziją į Napatą Nubijoje su graikų ir kariečių samdinių armija. Buvusių Kušo valdovų atminimas Egipte buvo naikinamas. Sekantis faraonas Aprijus (valdė 589−570 m. pr. m. e.) nesėkmingai bandė mesti iššūkį babiloniečių hegemonijai Palestinoje. Nabuchodonosarui II sugriovus Jeruzalėje daugelis žydų pabėgo į Egiptą. Aprijus surengė karinį žygį prieš graikų Kirėnės koloniją Libijoje, kuris baigėsi nesėkme ir kariuomenėje kilo maištai, peraugę į pilietinį karą Nilo deltos regione. Naujas faraonas Amasis II (valdė 570−526 m. pr. m. e.) užėmė sostą ir privertė Aprijų bėgti. Po dvejų metų Aprijus grįžo remiamas babiloniečių, tačiau jo pajėgos buvo nugalėtos ir jis pats žuvo. Amasis savo priešą visgi palaidojo su visa pagarba.
VI a. pr. m. e. Egiptas tapo vis labiau įtrauktas į klasikinės Graikijos kultūros įtakos sferą, graikai įsteigė Egipte savo prekybinę koloniją. Amasis graikų samdinius perkėlė į Memfį, kur jie sudarė tarsi asmeninės faraono sargybos garnizoną. Prekybos kelias su Graikija buvo nukreiptas per uostą, kuris suklestėjo. Amasis rėmė silpstančią Babiloniją prieš kylančią Persiją.
26-osios dinastijos metu pakilo Egipto kultūrinis ir ekonominis lygis, tačiau archeologiniais radiniais šis laikotarpis nėra turtingas dėl to, kad pagrindiniai veiklos pėdsakai buvo užliejamoje Nilo deltoje. Laikotarpio metu augo egiptiečių nacionalizmas, kaip atsakas į dominuojančią užsieniečių padėtį kariuomenėje ir prekyboje. Buvo išrastas ir paplito demotinis raštas, tačiau hieratinis tebenaudotas literatūriniams ir religiniams tekstams. Šiuo laikotarpiu ypač išplito religinis gyvūnų garbinimas, pavyzdžiui, Apio jaučių. Gyvūnai buvo balzamuojami ir laidojami, pavyzdžiui, Sakaroje palaidota apie milijoną vienetų.
Achemenidų valdymas
Vos po šešių mėnesių nuo Amasio mirties persų karalius Kambizas II surengė invaziją į Egiptą, pasiekė Nubiją. Jis nuvertė paskutinį 26-osios dinastijos faraoną Psamtiką III ir pats vainikavosi faraonu. Egiptas tapo Achemenidų imperijos dalimi.
Pasak Herodoto, kuris lankėsi Egipte apie 450 m. pr. m. e., Kambizo II invazija buvo žiauri ir negailestinga, tačiau egiptiečiai naująjį faraoną aprašo palankiau. Jis pagarbino Saiso dievybę Neitę. 522−486 m. pr. m. e. Egipto faraonu buvo Darijus I, kuris grąžino šventykloms jų mokesčių dalį ir grąžino Amasio laikų įstatymus, kas jo atžvilgiu palankiai nuteikė žynių luomą.
Achemenidų imperijoje Egiptas buvo sujungtas su Libijos oazėmis ir Kirenaika į vieną satrapiją, kurios valdytojas − satrapas − rezidavo Memfyje. Mokesčiai Darijaus I valdymo metu nebuvo dideli, o iškastas kanalas, sujungęs Nilą su Raudonąja jūra, pagyvino prekybą. Po 490 m. pr. m. e. persų pralaimėto Maratono mūšio ir Darijaus I mirties Egipto Nilo deltoje kilo maištas. Sekantis persų karalius Kserksas numalšinęs maištus pažemino Egipto statusą į nukariautos provincijos. Po Kserkso nužudymo 465 m. pr. m. e. vakarinėje Nilo deltos dalyje kilo kitas maištas. Sukilimo vadas Inaras užėmė visą deltą ir buvo palaikomas atėniečių karinių pajėgų. Inaras buvo nukryžiuotas 454 m. pr. m. e., kai persai susigrąžino Nilo deltos kontrolę.
Artakserkso I ir Darijaus II (iki 404 m. pr. m. e.) valdymo metu Egipte buvo neramu ir nestabilu, beveik neišliko monumentų iš šio laikmečio.
XXVII−XX dinastijos
Po Darijaus II mirties trumpam valdžią Egipte paėmė , kuris buvo vieninteliu 28-os Saiso dinastijos atstovu. Po jo valdė trys 29-os dinastijos faraonai, iškilę . Ypač trečiojo faraono valdymas (393−380 m. pr. m. e.) pasižymėjo ištaiga, buvo pastatyta daug monumentų tiek Žemutiniame, tiek Aukštutiniame Egipte. Faraonai tęsė pasipriešinimo persams politiką samdydami graikų karius. Atsilyginama buvo užsienio valstybių pinigais, nes Egiptas nekaldino savų monetų.
Po Achorio mirties sostą uzurpavo generolas Nektanebas I, pradėjęs 30-ąją Egipto faraonų dinastiją, kuri valdė iki 343 m. pr. m. e. Tai buvo paskutinis Senovės Egipto civilizacijos pakilimo laikotarpis. Jo metu paplito maišytas graikų-egiptiečių meno stilius, demotinis raštas pradėtas naudoti literatūriniams kūriniams užrašyti.
343 m. pr. m. e. Egiptą vėl nukariavo Achemenidų valdovas Artakserksas III, persai žiauriai susidorojo su vietos gyventojais, plėšė ir griovė miestus. Po Artakserkso III mirties 338 m. pr. m. e. sekė keletas menkai dokumentuotų metų, kai valdžia Egipte, tikėtina, priklausė Nubijos princui Chabašui. 335 m. pr. m. e. valdžią susigrąžino persų imperatorius Darijus III, tačiau jau po trejų metų Egiptas be didelio pasipriešinimo buvo prijungtas prie Aleksandro Makedoniečio valdų.
Faraonų sąrašai
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 158−159
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėlyvoji Egipto karalystė, Kas yra Vėlyvoji Egipto karalystė? Ką reiškia Vėlyvoji Egipto karalystė?
Velyvasis laikotarpis Senoves Egipto valstybes chronologijoje 664 332 m pr m e arba apie 750 332 m pr m e laikotarpis Senoves Egipto istorijaPriesdinastinis Egiptas nomai Ankstyvoji karalysteSenoji karalystePirmasis tarpuvaldisVidurinioji karalysteAntrasis tarpuvaldisNaujoji karalysteTreciasis tarpuvaldisKusas XXV gt AsirijaVelyvoji karalysteAchemenidu imperijaPtolemeju dinastijaRomos imperija Egiptas Egipto istorija Laikoma kad Velyvasis Senoves Egipto karalystes laikotarpis prasidejo 664 m asirams galutinai isvarius Kuso karalystes is Nubijos uzkariautojus is Egipto Kita versija Velyvojo laikotarpio pradzia datuojama apie 750 m pr m e su Kuso valstybes įsigalejimu Egipte 25 oji dinastija Laikotarpio pabaiga paprastai laikomi 332 m pr m e taciau gali pasitaikyti 343 m pr m e data IstorijaAsiru valdymas Apie 700 m pr m e Kuso ir Egipto sajungine valstybe buvo gana vientisa nors vietiniai Egipto provinciju valdytojai islaike rysku nepriklausomuma Kartu su Palestinos karalystemis Kuso Egipto valstybe bande pasipriesinti Asirijos galios augimui taciau nesekmingai 671 m pr m e asirai pirma karta isvare kusitus is Egipto Kusitu karalius Taharka po to atsieme dideles Egipto dalis iki pat Memfio taciau 664 m buvo sutriuskintas Asurbanipalo vadovaujamu asiru antra karta ir asirai įsigalejo Egipte su Saiso miesto valdovu pagalba Nekau I ir jo sunumi Psamtiku Kuso valdovas Tanutamonas buvo surenges invazija į Egipta kurios metu nuzude Nekau I Asurbanipalas grįzo su nauja asiru kariuomene ir sunaikino istisas sritis nepaklusniu Egipto provinciju bei priverte Tanutamona pasitraukti į Nubija XXVI dinastija Tuo metu kilo Babilonijos maistas pries asirus ir Asurbanipalas atitrauke pajegas is Egipto Taip susidare palanki proga Egiptui susigrazinti nepriklausomybe ir Psamtikas I tapo Egipto faraonu is 26 osios kitaip vadinamos Saiso dinastijos Apie 656 m pr m e jam pakluso salies pietus su Tebu miestu Faraono Amasio skulpturine galva Psamtikas I stengesi įtvirtinti egiptieciu nacionalinį identiteta ir naudojosi samdiniu is Graikijos ir Karijos pagalba kad suvaldyti vietinius priesiskai nusiteikusius valdytojus Faraonai uzsienio politika sieke palaikyti galios balansa Faraonas Nechas II valde 610 595 m pr m e palaike Asirija pries stiprejancius medus ir Babilonija bet 605 m pr m e jo pajegos Sirijoje ir Palestinoje patyre pralaimejima nuo Nabuchodonosaro II prie Karkemiso Faraonas Psamtikas II valde 595 589 m pr m e surenge invazija į Napata Nubijoje su graiku ir karieciu samdiniu armija Buvusiu Kuso valdovu atminimas Egipte buvo naikinamas Sekantis faraonas Aprijus valde 589 570 m pr m e nesekmingai bande mesti issukį babilonieciu hegemonijai Palestinoje Nabuchodonosarui II sugriovus Jeruzaleje daugelis zydu pabego į Egipta Aprijus surenge karinį zygį pries graiku Kirenes kolonija Libijoje kuris baigesi nesekme ir kariuomeneje kilo maistai perauge į pilietinį kara Nilo deltos regione Naujas faraonas Amasis II valde 570 526 m pr m e uzeme sosta ir priverte Apriju begti Po dveju metu Aprijus grįzo remiamas babilonieciu taciau jo pajegos buvo nugaletos ir jis pats zuvo Amasis savo priesa visgi palaidojo su visa pagarba VI a pr m e Egiptas tapo vis labiau įtrauktas į klasikines Graikijos kulturos įtakos sfera graikai įsteige Egipte savo prekybine kolonija Amasis graiku samdinius perkele į Memfį kur jie sudare tarsi asmenines faraono sargybos garnizona Prekybos kelias su Graikija buvo nukreiptas per uosta kuris suklestejo Amasis reme silpstancia Babilonija pries kylancia Persija 26 osios dinastijos metu pakilo Egipto kulturinis ir ekonominis lygis taciau archeologiniais radiniais sis laikotarpis nera turtingas del to kad pagrindiniai veiklos pedsakai buvo uzliejamoje Nilo deltoje Laikotarpio metu augo egiptieciu nacionalizmas kaip atsakas į dominuojancia uzsienieciu padetį kariuomeneje ir prekyboje Buvo israstas ir paplito demotinis rastas taciau hieratinis tebenaudotas literaturiniams ir religiniams tekstams Siuo laikotarpiu ypac isplito religinis gyvunu garbinimas pavyzdziui Apio jauciu Gyvunai buvo balzamuojami ir laidojami pavyzdziui Sakaroje palaidota apie milijona vienetu Achemenidu valdymas Vos po sesiu menesiu nuo Amasio mirties persu karalius Kambizas II surenge invazija į Egipta pasieke Nubija Jis nuverte paskutinį 26 osios dinastijos faraona Psamtika III ir pats vainikavosi faraonu Egiptas tapo Achemenidu imperijos dalimi Hibio sventyklos portikas Chargos oazeje is Velyvojo Egipto laikotarpio Pasak Herodoto kuris lankesi Egipte apie 450 m pr m e Kambizo II invazija buvo ziauri ir negailestinga taciau egiptieciai naujajį faraona apraso palankiau Jis pagarbino Saiso dievybe Neite 522 486 m pr m e Egipto faraonu buvo Darijus I kuris grazino sventykloms ju mokesciu dalį ir grazino Amasio laiku įstatymus kas jo atzvilgiu palankiai nuteike zyniu luoma Achemenidu imperijoje Egiptas buvo sujungtas su Libijos oazemis ir Kirenaika į viena satrapija kurios valdytojas satrapas rezidavo Memfyje Mokesciai Darijaus I valdymo metu nebuvo dideli o iskastas kanalas sujunges Nila su Raudonaja jura pagyvino prekyba Po 490 m pr m e persu pralaimeto Maratono musio ir Darijaus I mirties Egipto Nilo deltoje kilo maistas Sekantis persu karalius Kserksas numalsines maistus pazemino Egipto statusa į nukariautos provincijos Po Kserkso nuzudymo 465 m pr m e vakarineje Nilo deltos dalyje kilo kitas maistas Sukilimo vadas Inaras uzeme visa delta ir buvo palaikomas atenieciu kariniu pajegu Inaras buvo nukryziuotas 454 m pr m e kai persai susigrazino Nilo deltos kontrole Artakserkso I ir Darijaus II iki 404 m pr m e valdymo metu Egipte buvo neramu ir nestabilu beveik neisliko monumentu is sio laikmecio XXVII XX dinastijos Po Darijaus II mirties trumpam valdzia Egipte paeme kuris buvo vieninteliu 28 os Saiso dinastijos atstovu Po jo valde trys 29 os dinastijos faraonai iskile Ypac treciojo faraono valdymas 393 380 m pr m e pasizymejo istaiga buvo pastatyta daug monumentu tiek Zemutiniame tiek Aukstutiniame Egipte Faraonai tese pasipriesinimo persams politika samdydami graiku karius Atsilyginama buvo uzsienio valstybiu pinigais nes Egiptas nekaldino savu monetu Po Achorio mirties sosta uzurpavo generolas Nektanebas I pradejes 30 aja Egipto faraonu dinastija kuri valde iki 343 m pr m e Tai buvo paskutinis Senoves Egipto civilizacijos pakilimo laikotarpis Jo metu paplito maisytas graiku egiptieciu meno stilius demotinis rastas pradetas naudoti literaturiniams kuriniams uzrasyti 343 m pr m e Egipta vel nukariavo Achemenidu valdovas Artakserksas III persai ziauriai susidorojo su vietos gyventojais plese ir griove miestus Po Artakserkso III mirties 338 m pr m e seke keletas menkai dokumentuotu metu kai valdzia Egipte tiketina priklause Nubijos princui Chabasui 335 m pr m e valdzia susigrazino persu imperatorius Darijus III taciau jau po treju metu Egiptas be didelio pasipriesinimo buvo prijungtas prie Aleksandro Makedoniecio valdu Faraonu sarasaiSaltiniaiVikiteka Velyvasis laikotarpis Senoves Egiptas vaizdine ir garsine medziagaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 158 159 Encyclopaedia Britannica