Trečiasis suirutės laikotarpis Trečiasis tarpuvaldis Senovės Egipto istorijos etapas tarp Naujosios ir Vėlyvosios karaly
Trečiasis Egipto tarpuvaldis

Trečiasis suirutės laikotarpis (Trečiasis tarpuvaldis) – Senovės Egipto istorijos etapas tarp Naujosios ir Vėlyvosios karalysčių. Jo apytikrės ribos yra 1070–664 m. pr. m. e. Tradicinėje chronologijoje jis apima XXI–XXV-ają dinastijas.
Senovės Egipto istorija |
Priešdinastinis Egiptas (nomai) |
Ankstyvoji karalystė |
Senoji karalystė |
Pirmasis tarpuvaldis |
Vidurinioji karalystė |
Antrasis tarpuvaldis |
Naujoji karalystė |
Trečiasis tarpuvaldis |
Kušas (XXV) > Asirija |
Vėlyvoji karalystė |
Achemenidų imperija |
Ptolemėjų dinastija |
Romos imperija (Egiptas) |
Egipto istorija |
Politinė raida
Jau XX (Ramezidų) dinastijos laikais prasidėjo nesutarimai sostinėje tarp faraonų ir Amono žynių, kurie įgijo vis didesnę valdžią. Tikriausiai tai lėmė, kad po Ramzio XI mirties Tėbuose nebeliko faraono, o Žemutinio Egipto valdovu apie 1070 m. pr. m. e. tapo Smendis, kurio sostinė buvo Tanio miestas, tuo tarpu žyniai ir toliau viešpatavo Aukštutiniame Egipte. Smendis žinomas kaip XXI (Tanio) dinastijos įkūrėjas. Archeologiniai radiniai nerodo buvus priešiškumo tarp Tanio valdovų ir Tėbų Amono žynių. Kartais jie buvo susiję giminystės ryšiais. Šiuo metu Karalių slėnio kapai Tėbų nekropolyje galutinai buvo išplėšti. Tai pabaigė patys Amono žyniai, kurie surinko karališkąsias mumijas ir palaidojo jas slėptuvėje prie Deir al Bachri ir kitą grupę − slėptuvėje Amenchotepo II kape (išskyrus Tutanchamoną, kurio kapo vieta buvo užmiršta).
Egipto gyvenime vis labiau įsigalėjo svetimšaliai. Tarp jų buvo libiai, kilę iš vakarinių dykumų. Apie 950 m. pr. m. e. vienos jų genties, , atstovas ir Bubasčio valdovas Šošenkas I įkūrė XXII (libių) dinastiją ir suvienijo Egiptą su stipria valdžia. 837 m. pr. m. e., po viešpatavimo, vienybės vėl nebepavyko išlaikyti ir šalyje kilo pilietinis karas. Nors XXII dinastija išlaikė valdžią Žemutiniame Egipte, Aukštutiniame įsigalėjo atskira dinastinė atšaka (XXIII dinastija). Tačiau tiek XXII, tiek XXIII dinastijos nebuvo labai stiprios, ir VIII a. pr. m. e. viduryje visas Egiptas suskilo į daug smulkių valstybėlių. XXII dinastija liko valdyti iš Tanio, XXIII dinastija – iš Tėbų, naujai įsikūrusi XXIV dinastija – iš Sajo. Be šių, buvo kelios tradiciškai nenumeruojamos dinastijos, kurios valdė iš Hermopolio, Herakleopolio, Busirio, .
Nusilpęs Egiptas tapo masalu augančioms aplinkinėms imperijoms. Ypač smarkiai augo Kušo karalystė pietuose, kurios valdovas Pijė 732 m. pr. m. e. surengė grandiozinį žygį į šiaurę ir nukariavo visą Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Jis paskyrė vietos kunigaikščius savo vietininkais, tačiau jo dinastijos sostinė buvo ne Egipte, o Kuše (Napatoje). Tai – XXV (Kušo) dinastija. Tokiu būdu, Egiptas pirmą kartą istorijoje ėmė priklausyti kitai valstybei, tapo kitos valstybės provincija. Kušitams valdant, suvienytoje teritorijoje atgimė menas ir kultūra, kurioje kūrybiškai maišėsi egiptiečių ir Nubijos kultūros elementai.
Tuo pat metu šiaurės rytuose augo Asirijos galia. 671 m. pr. m. e. asirai užpuolė kušitų valdomą Egiptą (tuo metu faraonu buvo Taharka), o 664 m. pr. m. e. laimėjo karą, užimdami Memfį ir Tėbus, išvydami Taharkos įpėdinį Tanutamoną. Kušo valdovai ir toliau liko valdyti savo valstybę iš Napatos, tiesa, jau be Egipto. Asirai savo vietininkais visame Egipte paskyrė Sajo vietininką Psametiką I, kuris netrukus paskelbė nepriklausomybę nuo Asirijos ir įkūrė XXVI dinastiją (arba Vėlyvąją karalystę).
Silpnumo laikotarpiu valdžiusios dinastijos
Visos datos yra apytikslės:
- (1069–945 m. pr. m. e.) – valdė iš Tanio;
- (1069–945 m. pr. m. e.) – valdė iš Tėbų;
- (945–720 m. pr. m. e.) – valdė iš Tanio;
- (837–728 m. pr. m. e.) – valdė iš Tėbų;
- (732–720 m. pr. m. e.) – valdė iš Sajo;
- (?–720 m. pr. m. e.) – valdė iš Hermopolio;
- (?–720 m. pr. m. e.) – valdė iš Herakleopolio;
- (732–653 m. pr. m. e.) – valdė iš Napatos;
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trečiasis Egipto tarpuvaldis, Kas yra Trečiasis Egipto tarpuvaldis? Ką reiškia Trečiasis Egipto tarpuvaldis?
Treciasis suirutes laikotarpis Treciasis tarpuvaldis Senoves Egipto istorijos etapas tarp Naujosios ir Velyvosios karalysciu Jo apytikres ribos yra 1070 664 m pr m e Tradicineje chronologijoje jis apima XXI XXV aja dinastijas Senoves Egipto istorijaPriesdinastinis Egiptas nomai Ankstyvoji karalysteSenoji karalystePirmasis tarpuvaldisVidurinioji karalysteAntrasis tarpuvaldisNaujoji karalysteTreciasis tarpuvaldisKusas XXV gt AsirijaVelyvoji karalysteAchemenidu imperijaPtolemeju dinastijaRomos imperija Egiptas Egipto istorijaPolitine raidaEgiptas susiskaldymo laikotarpiu VIII a pr m e vid Jau XX Ramezidu dinastijos laikais prasidejo nesutarimai sostineje tarp faraonu ir Amono zyniu kurie įgijo vis didesne valdzia Tikriausiai tai leme kad po Ramzio XI mirties Tebuose nebeliko faraono o Zemutinio Egipto valdovu apie 1070 m pr m e tapo Smendis kurio sostine buvo Tanio miestas tuo tarpu zyniai ir toliau viespatavo Aukstutiniame Egipte Smendis zinomas kaip XXI Tanio dinastijos įkurejas Archeologiniai radiniai nerodo buvus priesiskumo tarp Tanio valdovu ir Tebu Amono zyniu Kartais jie buvo susije giminystes rysiais Siuo metu Karaliu slenio kapai Tebu nekropolyje galutinai buvo isplesti Tai pabaige patys Amono zyniai kurie surinko karaliskasias mumijas ir palaidojo jas sleptuveje prie Deir al Bachri ir kita grupe sleptuveje Amenchotepo II kape isskyrus Tutanchamona kurio kapo vieta buvo uzmirsta Egipto gyvenime vis labiau įsigalejo svetimsaliai Tarp ju buvo libiai kile is vakariniu dykumu Apie 950 m pr m e vienos ju genties atstovas ir Bubascio valdovas Sosenkas I įkure XXII libiu dinastija ir suvienijo Egipta su stipria valdzia 837 m pr m e po viespatavimo vienybes vel nebepavyko islaikyti ir salyje kilo pilietinis karas Nors XXII dinastija islaike valdzia Zemutiniame Egipte Aukstutiniame įsigalejo atskira dinastine atsaka XXIII dinastija Taciau tiek XXII tiek XXIII dinastijos nebuvo labai stiprios ir VIII a pr m e viduryje visas Egiptas suskilo į daug smulkiu valstybeliu XXII dinastija liko valdyti is Tanio XXIII dinastija is Tebu naujai įsikurusi XXIV dinastija is Sajo Be siu buvo kelios tradiciskai nenumeruojamos dinastijos kurios valde is Hermopolio Herakleopolio Busirio Nusilpes Egiptas tapo masalu augancioms aplinkinems imperijoms Ypac smarkiai augo Kuso karalyste pietuose kurios valdovas Pije 732 m pr m e surenge grandiozinį zygį į siaure ir nukariavo visa Aukstutinį ir Zemutinį Egipta Jis paskyre vietos kunigaikscius savo vietininkais taciau jo dinastijos sostine buvo ne Egipte o Kuse Napatoje Tai XXV Kuso dinastija Tokiu budu Egiptas pirma karta istorijoje eme priklausyti kitai valstybei tapo kitos valstybes provincija Kusitams valdant suvienytoje teritorijoje atgime menas ir kultura kurioje kurybiskai maisesi egiptieciu ir Nubijos kulturos elementai Tuo pat metu siaures rytuose augo Asirijos galia 671 m pr m e asirai uzpuole kusitu valdoma Egipta tuo metu faraonu buvo Taharka o 664 m pr m e laimejo kara uzimdami Memfį ir Tebus isvydami Taharkos įpedinį Tanutamona Kuso valdovai ir toliau liko valdyti savo valstybe is Napatos tiesa jau be Egipto Asirai savo vietininkais visame Egipte paskyre Sajo vietininka Psametika I kuris netrukus paskelbe nepriklausomybe nuo Asirijos ir įkure XXVI dinastija arba Velyvaja karalyste Silpnumo laikotarpiu valdziusios dinastijosXXI dinastijos faraono Psusenio I auksine pomirtine kauke is Tanio Visos datos yra apytiksles 1069 945 m pr m e valde is Tanio 1069 945 m pr m e valde is Tebu 945 720 m pr m e valde is Tanio 837 728 m pr m e valde is Tebu 732 720 m pr m e valde is Sajo 720 m pr m e valde is Hermopolio 720 m pr m e valde is Herakleopolio 732 653 m pr m e valde is Napatos SaltiniaiEncyclopaedia Britannica