Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Kijevo Rusia
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь; rus. Киевская Русь; ukr. Київська Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė. Viena didžiausių viduramžių Europos valstybių; sostinė – Kijevas.
| Рѹ́сь Kijevo Rusia | ||||
| ||||
|
Emblema | ||||
| Kijevo Rusia XI a. | ||||
| Sostinė | Naugardas (iki 882 m.) Kijevas (po 882 m.) | |||
| Valdymo forma | Didžioji kunigaikštystė | |||
| Kijevo kunigaikščiai | ||||
| 882–912 (pirmas) | Olegas | |||
| 1125–1132 (paskutinis) | ||||
| Istorija | ||||
| - Sostinės perkėlimas į Kijevą | IX a. m. | |||
| - Subyrėjimas | 1132 m. | |||
Pavadinimas
Kijevo Rusia – istoriografinis terminas, vartojamas nuo XIX a. apibūdinti rytų slavų valstybei. Jos gyventojai valstybę vadino „Rusų žemė“ (рѹсьскаѧ землѧ), o save – „rus“ (рѹсь). Graikai šią šalį vadino „Rosia“ (Ρωσία), o skandinavai – „Gardariki“ (Garðaríki).
Raidos laikotarpiai
Įkūrimas
Metraštyje „Senujų laikų pasakojimas“ aprašomi politiniai įvykiai nuo 852 m. Jo žiniomis, 862 m. buvęs pakviestas variagų kunigaikštis Riurikas su variagų (normanų) kariauna (tuo remiantis, XVII a. buvo sukurta normaniškoji teorema teigianti, kad variagai sukūrę valstybę). Riurikui pavaldūs bojarinai Askoldas ir Dyras žygyje Dniepru į Konstantinopolį (apie 886 m.) pakeliui užvaldė Kijevą. Mirus Riurikui, valdžia atiteko variagų kunigaikščiui Olegui (mirė 912 m.). Nužudęs Askoldą ir Dyrą, 882 m. jis užgrobė Kijevą, 883–885 m. prijungė , severianų, radimičių žemes, 907 ir 911 m. žygiavo į Bizantiją. Jo įpėdinio kunigaikščio Igorio žmona Olga (957 m.) viena pirmųjų Rusioje priėmė krikščionybę. Jų sūnus Sviatoslavas (valdė 964–972 m.) rūpinosi rytinių prekybos kelių – per ir chazarų žemes – saugumu. 988 m. Vladimiras Sviatoslavičius (valdė 980–1015 m.) priėmė krikščionybę iš Bizantijos stačiatikybės forma, apsikrikštijęs su savo dvariškiais ir Kijevo diduomene, prievarta bei bausmėmis vertė krikštytis visus šalies gyventojus. 968 m. Kijevą užėmė pečenegai.
Suklestėjimas
Jaroslavo Vladimirovičiaus (1019 – 1054), praminto Išmintinguoju, valdymo laikotarpis – Kijevo Rusios didžiausio suklestėjimo metas. Karingi klajokliai pečenegai, nuolat puldinėję Rusią, buvo sumušti ir atstumti nuo valstybės sienų, o naujos stabmeldžių tiurkų gentys – polovcai – dar nebuvo atėjusios iš rytų.
Jaroslavo valdymo laikotarpiu Kijevo Rusia pasiekė didžiausią galybę, tačiau jau ryškėjo kai kurių dalinių kunigaikščių noras atsikratyti Kijevo didžiojo kunigaikščio valdžios.
Suirimas ir vienijimo bandymai
Feodaliniai santykiai, natūrinis ūkis lėmė, kad Kijevo Rusią sudarančios žemės izoliavosi, rutuliojosi netolygiai, jose stiprėjo vietinė diduomenė. Tai skatino feodalinį susiskaldymą.
Po Jaroslavo mirties 1054 m. Rusia padalinta į atskirus teritorinius vienetus – žemes, kurios paskirstytos tarp jo sūnų. Jau tuo metu praktiškai nepriklausomai egzistavo Polocko žemė ir Naugardo žemė. Jaroslavo palikuonys iš karto pradėjo kovoti dėl valdžios. Situaciją labai apsunkino tai, kad labai netrukus po Jaroslavo mirties, 1078 m. Kijevo žemę valdžiusi kunigaikščių linija nutrūko, ir tai sukėlė aplinkinių žemių konkurenciją, siekiant įsigalėti Kijevo soste, o kartu politiškai iš naujo suvienyti Rusią.
Tai iš dalies pavyko Perejeslavlio žemės kunigaikščiams. 1078 m. į Kijevo sostą sėdo Vsevolodas Jaroslavičius (valdė iki 1093 m.), kuris apjungė savo, Kijevo ir Černigovo žemes. Vėliau į Kijevo didžiojo kunigaikščio sostą buvo pakviestas jo sūnus Vladimiras Monomachas (1113–1125 m.), kuris sustabdė valstybės skilimą. Jam valdant į vieno valdovo rankas sugrąžinti trys ketvirtadaliai Kijevo Rusios. Kijeve viešpataujant jo sūnui (1125–1132 m.) laikinai išlaikyta vienybė, tačiau 1132 m. į valdžią atėjus , Rusia galutinai suskilo į daugybę savarankiškų feodalinių kunigaištysčių.
Nėra vieningai nutarta, ką laikyti Kijevo Rusios istorijos pabaiga. Dalis istorikų Kijevo Rusios pabaiga laiko 1132 m., t. y. galutinį politinį suirimą. Laikoma, kad tokiu atveju tiesiogine Rusios palikuone tapo Kijevo kunigaikštystė, viena iš daugybės Rusios palikuonių. Tačiau Rusios idėja ir Kijevo, kaip pagrindinio rusėnų miesto autoritetas tęsėsi dar ilgai. Dėl to kai kurie istorikai laiko, kad jos pabaiga buvo 1240 m., kuomet Kijevas nusiaubtas mongolų, ir rusėnų galios centras persikėlė į Vladimirą.
Ekonomika ir valdymas
Kijevo Rusios santvarkos pagrindas buvo žemės feodalinė nuosavybė. Susidarė kunigaikščių ir bajorinių . Vyko laipsniškas valstiečių bendruomenininkų (jie sudarė gyventojų daugumą) vertimas baudžiauninkais. Išliko patriarchalinės vergovės elementų (). Buvo valstiečių, netekusių gamybos priemonių, išėjusių iš bendruomenės ir tapusių darbo jėga tėvonijoje. Stambiosios feodalų žemėvaldos didėjimas, laisvųjų bendruomenininkų vertimas baudžiauninkais sustiprino klasių kovą (1024 m. sukilimas Suzdalėje, apie 1071 m. Belozerske, – Kijevo sukilimai). Ypač stiprūs valstiečių bruzdėjimai vyko XI a. 7–8 d-metyje.
IX a. – XI a. vid. prekiavo su arabais, Bizantija, Chazarų kaganatu. XII a. pab. imta prekiauti šiaurėje – per Novgorodą, Smolenską ir Polocką. Kelias iš Skandinavijos į Bizantiją (iš variagų į graikus) ėjo Lovate arba Dauguva, toliau Dniepru. Vystantis amatams ir prekybai, IX–X a. atsirado naujų miestų: Černigovas, Novgorodas, Perejaslavas, Smolenskas, Rostovas, Ladoga, Pskovas, Polockas. Nuolat kariavo su klajokliais (chazarais, ugrais, pečenegais, torkais, ypač polovcais) gyvenusiais stepėse prie Juodosios jūros.
Valdymo forma – ankstyvojo feodalizmo monarchija. Valdžia priklausė Kijevo kunigaikščiui; jam buvo pavaldi kariauna. IX–X a. turėjo reikšmės ir liaudies susirinkimas – . XI–XII a. pr., atsiradus stambiajai žemėvaldai su įvairiomis formomis kunigaikštis organizavo dar ir domeno ūkį. Kunigaikščio valdžią iš dalies ėmė kontroliuoti . Večė neteko ankstesnės reikšmės.
Kultūra
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Šaltiniai
- Толочко А. П. Химера «Киевской Руси» // «Родина» : журнал. — 1999. — № 8. — С. 29−33.
- Древняя Русь в свете зарубежных источников : Учеб. пособие для студентов вузов / М. Б. Бибиков, Г. В. Глазырина, Т. Н. Джаксон и др. Под ред. Е. А. Мельниковой. — М.: Логос, 1999. — 608 с. — 5000 экз. — ISBN 5-88439-088-2. С. 464—465.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kijevo Rusia, Kas yra Kijevo Rusia? Ką reiškia Kijevo Rusia?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Rusia arba Kijevo Rusia sen rusu kalba rѹsskaѧ zemlѧ gudu k Kieyskaya Rus rus Kievskaya Rus ukr Kiyivska Rus nuo IX a II puses iki XII a vidurio daugiausia Nevos Narvos Volchovo Dauguvos aukstupio bei vidurupio Dniepro Dniestro aukstupio Volgos aukstupio ir Okos baseinuose egzistavusi r slavu ankstyvojo feodalizmo valstybe Viena didziausiu viduramziu Europos valstybiu sostine Kijevas Rѹ s Kijevo Rusia IX a 1132 EmblemaLocation ofKijevo Rusia XI a Sostine Naugardas iki 882 m Kijevas po 882 m Valdymo forma Didzioji kunigaikstysteKijevo kunigaiksciai 882 912 pirmas Olegas 1125 1132 paskutinis Istorija Sostines perkelimas į Kijeva IX a m Subyrejimas 1132 m PavadinimasKijevo Rusia istoriografinis terminas vartojamas nuo XIX a apibudinti rytu slavu valstybei Jos gyventojai valstybe vadino Rusu zeme rѹsskaѧ zemlѧ o save rus rѹs Graikai sia salį vadino Rosia Rwsia o skandinavai Gardariki Gardariki Raidos laikotarpiaiĮkurimas Metrastyje Senuju laiku pasakojimas aprasomi politiniai įvykiai nuo 852 m Jo ziniomis 862 m buves pakviestas variagu kunigaikstis Riurikas su variagu normanu kariauna tuo remiantis XVII a buvo sukurta normaniskoji teorema teigianti kad variagai sukure valstybe Riurikui pavaldus bojarinai Askoldas ir Dyras zygyje Dniepru į Konstantinopolį apie 886 m pakeliui uzvalde Kijeva Mirus Riurikui valdzia atiteko variagu kunigaiksciui Olegui mire 912 m Nuzudes Askolda ir Dyra 882 m jis uzgrobe Kijeva 883 885 m prijunge severianu radimiciu zemes 907 ir 911 m zygiavo į Bizantija Jo įpedinio kunigaikscio Igorio zmona Olga 957 m viena pirmuju Rusioje prieme krikscionybe Ju sunus Sviatoslavas valde 964 972 m rupinosi rytiniu prekybos keliu per ir chazaru zemes saugumu 988 m Vladimiras Sviatoslavicius valde 980 1015 m prieme krikscionybe is Bizantijos staciatikybes forma apsikrikstijes su savo dvariskiais ir Kijevo diduomene prievarta bei bausmemis verte krikstytis visus salies gyventojus 968 m Kijeva uzeme pecenegai Suklestejimas Jaroslavo Vladimiroviciaus 1019 1054 praminto Ismintinguoju valdymo laikotarpis Kijevo Rusios didziausio suklestejimo metas Karingi klajokliai pecenegai nuolat puldineje Rusia buvo sumusti ir atstumti nuo valstybes sienu o naujos stabmeldziu tiurku gentys polovcai dar nebuvo atejusios is rytu Jaroslavo valdymo laikotarpiu Kijevo Rusia pasieke didziausia galybe taciau jau ryskejo kai kuriu daliniu kunigaiksciu noras atsikratyti Kijevo didziojo kunigaikscio valdzios Suirimas ir vienijimo bandymai Pagrindinis straipsnis Rusios kunigaikstystes Feodaliniai santykiai naturinis ukis leme kad Kijevo Rusia sudarancios zemes izoliavosi rutuliojosi netolygiai jose stiprejo vietine diduomene Tai skatino feodalinį susiskaldyma Po Jaroslavo mirties 1054 m Rusia padalinta į atskirus teritorinius vienetus zemes kurios paskirstytos tarp jo sunu Jau tuo metu praktiskai nepriklausomai egzistavo Polocko zeme ir Naugardo zeme Jaroslavo palikuonys is karto pradejo kovoti del valdzios Situacija labai apsunkino tai kad labai netrukus po Jaroslavo mirties 1078 m Kijevo zeme valdziusi kunigaiksciu linija nutruko ir tai sukele aplinkiniu zemiu konkurencija siekiant įsigaleti Kijevo soste o kartu politiskai is naujo suvienyti Rusia Tai is dalies pavyko Perejeslavlio zemes kunigaiksciams 1078 m į Kijevo sosta sedo Vsevolodas Jaroslavicius valde iki 1093 m kuris apjunge savo Kijevo ir Cernigovo zemes Veliau į Kijevo didziojo kunigaikscio sosta buvo pakviestas jo sunus Vladimiras Monomachas 1113 1125 m kuris sustabde valstybes skilima Jam valdant į vieno valdovo rankas sugrazinti trys ketvirtadaliai Kijevo Rusios Kijeve viespataujant jo sunui 1125 1132 m laikinai islaikyta vienybe taciau 1132 m į valdzia atejus Rusia galutinai suskilo į daugybe savarankisku feodaliniu kunigaistysciu Nera vieningai nutarta ka laikyti Kijevo Rusios istorijos pabaiga Dalis istoriku Kijevo Rusios pabaiga laiko 1132 m t y galutinį politinį suirima Laikoma kad tokiu atveju tiesiogine Rusios palikuone tapo Kijevo kunigaikstyste viena is daugybes Rusios palikuoniu Taciau Rusios ideja ir Kijevo kaip pagrindinio rusenu miesto autoritetas tesesi dar ilgai Del to kai kurie istorikai laiko kad jos pabaiga buvo 1240 m kuomet Kijevas nusiaubtas mongolu ir rusenu galios centras persikele į Vladimira Ekonomika ir valdymasJaroslavo Ismintingojo moneta Kijevo Rusios santvarkos pagrindas buvo zemes feodaline nuosavybe Susidare kunigaiksciu ir bajoriniu Vyko laipsniskas valstieciu bendruomenininku jie sudare gyventoju dauguma vertimas baudziauninkais Isliko patriarchalines vergoves elementu Buvo valstieciu netekusiu gamybos priemoniu isejusiu is bendruomenes ir tapusiu darbo jega tevonijoje Stambiosios feodalu zemevaldos didejimas laisvuju bendruomenininku vertimas baudziauninkais sustiprino klasiu kova 1024 m sukilimas Suzdaleje apie 1071 m Belozerske Kijevo sukilimai Ypac stiprus valstieciu bruzdejimai vyko XI a 7 8 d metyje IX a XI a vid prekiavo su arabais Bizantija Chazaru kaganatu XII a pab imta prekiauti siaureje per Novgoroda Smolenska ir Polocka Kelias is Skandinavijos į Bizantija is variagu į graikus ejo Lovate arba Dauguva toliau Dniepru Vystantis amatams ir prekybai IX X a atsirado nauju miestu Cernigovas Novgorodas Perejaslavas Smolenskas Rostovas Ladoga Pskovas Polockas Nuolat kariavo su klajokliais chazarais ugrais pecenegais torkais ypac polovcais gyvenusiais stepese prie Juodosios juros Valdymo forma ankstyvojo feodalizmo monarchija Valdzia priklause Kijevo kunigaiksciui jam buvo pavaldi kariauna IX X a turejo reiksmes ir liaudies susirinkimas XI XII a pr atsiradus stambiajai zemevaldai su įvairiomis formomis kunigaikstis organizavo dar ir domeno ukį Kunigaikscio valdzia is dalies eme kontroliuoti Vece neteko ankstesnes reiksmes KulturaSia straipsnio dalį reiketu isplesti SaltiniaiTolochko A P Himera Kievskoj Rusi Rodina zhurnal 1999 8 S 29 33 Drevnyaya Rus v svete zarubezhnyh istochnikov Ucheb posobie dlya studentov vuzov M B Bibikov G V Glazyrina T N Dzhakson i dr Pod red E A Melnikovoj M Logos 1999 608 s 5000 ekz ISBN 5 88439 088 2 S 464 465 Vikiteka Kijevo Rusia vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį