Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Radimičiai rus радимичи rytų slavų kilmės genčių gyvenusių tarp Dniepro aukštupio ir Sožo upės dabartinės Gomelio ir Bri
Radimičiai
Radimičiai (rus. радимичи) – rytų slavų kilmės genčių, gyvenusių tarp Dniepro aukštupio ir Sožo upės (dabartinės Gomelio ir Briansko sritys), sąjunga. Giminingi viatičiams, spėjama, kad gali būti kilę iš vakarų slavų (dabartinės Lenkijos teritorijos).
Radimičių palikuonys tapo būsimos baltarusių tautos branduoliu.
Šiaurėje radimičiai ribojosi su krivičiais. Manoma, kad pavadinimas radimičiai atsirado iš legendinio vado Radimo, kuris vadovavo radimičių atsikraustymui iš būsimos Lenkijos teritorijos, vardo.
Radimičių pirmtakai buvo Koločino archeologinės kultūros nešėjai. Jie užsiiminėjo žemdirbyste ir gyvulininkyste, amatais (geležies ir medžio apdirbimu, papuošalų gamyba, puodininkyste, odininkyste, verpimu ir audimu), medžiokle, žvejyba, bitininkyste.
Radimičių archeologija
Labiausia ištyrinėti radimičių archeologiniai paminklai yra X–XII a. kurganiniai pilkapynai – Abidovičiai (Абидовичи), Vetačka (Ветачка), Višanka (Вишанька), Gadilavičiai (Гадилавичи), Kalasai (Каласы), Madora (Мадора), Nisimkavičiai (Нисимкавичи), Chodasavičiai (Ходасавичи), Esmonai (Эсьмоны) ir kt. VIII–X a. laidodavo sudegintus kūnus, X a. pab. – XII a. pr. laidojamus lavonus guldydavo popilkapinėje duobėje. Būdingas tų kapų ypatumas – „ugninis ratas“ (grunto sluoksnis su pelenais ir medžio anglimi), kurio centre guldydavo laidojamą kūną.
Laidojant į kapą dėdavo daug papuošalų, buities reikmenų, rečiau – ūkinių įnagių. Vyrų kapuose aptinkami būdingi juosmens diržų žiedai, kitos metalinės diržų apkaustų dalys, rečiau – ginklai. Radimičiams būdingi bronziniai ar sidabriniai smilkinių žiedai (septynių spindulių ir septynių kyšulių), bielipsoidiniai, liežuviški, kilpuoti ir kekiniai pakabukai, plokštelinės antkaklės.
Moteriškam kostiumui būdingi 7-spinduliai, paprastus žiedus primenantys smilkininiai žiedai, žvaigždės pavidalo diržų , smulkūs karoliukai, auksaspalviai stiklo karoliai, pakabukai, simbolizuojantys daugaus šviesulius.
Radimičių kurganuose randami radiniai tyrinėtojų dalinami į 22 kategorijas: darbo įrankiai, apie 15 rūšių papuošalų, buitiniai ir ūkiniai reikmenys, pakinktų dalys, ginklai, žaislai, indai. Rasta monetų, kurias radimičiai naudojo kaip pakabukus vėriniuose – dirhamus, Vladimiro srebrenikus ir kt.
Radimičių istorija
Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje radimičių visuomenėje formavosi klasiniai santykiai, juos valdė kunigaikščiai, seniūnai. IX a. jie mokėjo duoklę chazarams, bet jau 885 m. juos prie Kijevo Rusios prisijungė kunigaikštis Olegas. 907 m. radimičiai kartu su Olego kariauna dalyvavo žygyje į Bizantiją. Po 970 m. jie atgavo nepriklausomybę nuo Kijevo kunigaikščių. 984 m. radimičius mūšyje prie Pesčianės (Песчань) upės (netoli Slavgorodo ar Gomelio) sumušė kunigaikščio Vladimiro Sviatoslavičiaus vaivada Vilko Uodega (Волчий хвост), radimičių žemės vėl tapo Kijevo Rusios dalimi.
Nuo XI a. radimičių žemės priklausė Černigovo kunigaikštystei, o nuo XII a. pradžios pietinės žemės ėmė priklausyti Smolensko kunigaikštystei. Išlikę XII a. rašytiniai šaltiniai mini radimičių miestus Krečiutą (Кречют, 1136 m.; dabar – Kričevas (Кричев)), Prapoiską (Прапойск, 1136 m.; dabar Slavgorodas (Славгород)), Gomijų (Гомий, 1142 m.; dabar Gomelis (Гомель)), Rogačiovą (Рогачёв, 1142 m.), Čečerską (Чечерск; 1159 m.). Stambiausias miestas buvo Gomelis.
Paskutinį kartą radimičius metraštyje minėjo 1169 m.
Baltų įtaka
Baltų (Juchnovo kultūros) įtaką radimičių susidaryme liudija būdingi papuošalai – antkaklės, kurios X–XII a. nebuvo paplitę rytų slavų papuošalai. Tuo metu jos buvo paplitusios tik dviejų rytų slavų grupių – radimičių ir krivičių – kultūroje. Radimičių antkaklių tyrimai parodė, kad jų prototipai kilę iš baltų kultūros, o platus jų naudojimas rodo, kad į radimičius įsiliejo dalis vietinių gyventojų baltų.
Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad radimičių susidarymas buvo tuose kraštuose gyvenusių rytų baltų suslavėjimo formuojantis Kijevo Rusiai, pabaiga
Nuorodos
- Седов В.В., 1970 – Славяне Верхнего Поднепровья и Подвинья. М., 1970., с. 138, 140
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Radimičiai, Kas yra Radimičiai? Ką reiškia Radimičiai?
Radimiciai rus radimichi rytu slavu kilmes genciu gyvenusiu tarp Dniepro aukstupio ir Sozo upes dabartines Gomelio ir Briansko sritys sajunga Giminingi viaticiams spejama kad gali buti kile is vakaru slavu dabartines Lenkijos teritorijos Radimiciu palikuonys tapo busimos baltarusiu tautos branduoliu Siaureje radimiciai ribojosi su kriviciais Manoma kad pavadinimas radimiciai atsirado is legendinio vado Radimo kuris vadovavo radimiciu atsikraustymui is busimos Lenkijos teritorijos vardo Radimiciu pirmtakai buvo Kolocino archeologines kulturos nesejai Jie uzsiiminejo zemdirbyste ir gyvulininkyste amatais gelezies ir medzio apdirbimu papuosalu gamyba puodininkyste odininkyste verpimu ir audimu medziokle zvejyba bitininkyste Radimiciu archeologijaLabiausia istyrineti radimiciu archeologiniai paminklai yra X XII a kurganiniai pilkapynai Abidoviciai Abidovichi Vetacka Vetachka Visanka Vishanka Gadilaviciai Gadilavichi Kalasai Kalasy Madora Madora Nisimkaviciai Nisimkavichi Chodasaviciai Hodasavichi Esmonai Esmony ir kt VIII X a laidodavo sudegintus kunus X a pab XII a pr laidojamus lavonus guldydavo popilkapineje duobeje Budingas tu kapu ypatumas ugninis ratas grunto sluoksnis su pelenais ir medzio anglimi kurio centre guldydavo laidojama kuna Laidojant į kapa dedavo daug papuosalu buities reikmenu reciau ukiniu įnagiu Vyru kapuose aptinkami budingi juosmens dirzu ziedai kitos metalines dirzu apkaustu dalys reciau ginklai Radimiciams budingi bronziniai ar sidabriniai smilkiniu ziedai septyniu spinduliu ir septyniu kysuliu bielipsoidiniai liezuviski kilpuoti ir kekiniai pakabukai plokstelines antkakles Moteriskam kostiumui budingi 7 spinduliai paprastus ziedus primenantys smilkininiai ziedai zvaigzdes pavidalo dirzu smulkus karoliukai auksaspalviai stiklo karoliai pakabukai simbolizuojantys daugaus sviesulius Radimiciu kurganuose randami radiniai tyrinetoju dalinami į 22 kategorijas darbo įrankiai apie 15 rusiu papuosalu buitiniai ir ukiniai reikmenys pakinktu dalys ginklai zaislai indai Rasta monetu kurias radimiciai naudojo kaip pakabukus veriniuose dirhamus Vladimiro srebrenikus ir kt Radimiciu istorijaPirmojo tukstantmecio pabaigoje radimiciu visuomeneje formavosi klasiniai santykiai juos valde kunigaiksciai seniunai IX a jie mokejo duokle chazarams bet jau 885 m juos prie Kijevo Rusios prisijunge kunigaikstis Olegas 907 m radimiciai kartu su Olego kariauna dalyvavo zygyje į Bizantija Po 970 m jie atgavo nepriklausomybe nuo Kijevo kunigaiksciu 984 m radimicius musyje prie Pescianes Peschan upes netoli Slavgorodo ar Gomelio sumuse kunigaikscio Vladimiro Sviatoslaviciaus vaivada Vilko Uodega Volchij hvost radimiciu zemes vel tapo Kijevo Rusios dalimi Nuo XI a radimiciu zemes priklause Cernigovo kunigaikstystei o nuo XII a pradzios pietines zemes eme priklausyti Smolensko kunigaikstystei Islike XII a rasytiniai saltiniai mini radimiciu miestus Kreciuta Krechyut 1136 m dabar Kricevas Krichev Prapoiska Prapojsk 1136 m dabar Slavgorodas Slavgorod Gomiju Gomij 1142 m dabar Gomelis Gomel Rogaciova Rogachyov 1142 m Cecerska Chechersk 1159 m Stambiausias miestas buvo Gomelis Paskutinį karta radimicius metrastyje minejo 1169 m Baltu įtakaBaltu Juchnovo kulturos įtaka radimiciu susidaryme liudija budingi papuosalai antkakles kurios X XII a nebuvo paplite rytu slavu papuosalai Tuo metu jos buvo paplitusios tik dvieju rytu slavu grupiu radimiciu ir kriviciu kulturoje Radimiciu antkakliu tyrimai parode kad ju prototipai kile is baltu kulturos o platus ju naudojimas rodo kad į radimicius įsiliejo dalis vietiniu gyventoju baltu Archeologiniai tyrimai patvirtina kad radimiciu susidarymas buvo tuose krastuose gyvenusiu rytu baltu suslavejimo formuojantis Kijevo Rusiai pabaigaNuorodosSedov V V 1970 Slavyane Verhnego Podneprovya i Podvinya M 1970 s 138 140