Volfenbiutelio postilė – lietuvių postilės rankraštis, pirmoji lietuviška rankraštinė postilė. Parašyta lietuvių evangelikų dvasininkams Prūsijoje, tikriausiai – ir Lietuvoje.
Istorija
Nurodyta, kad postilė parašyta arba galbūt perrašyta 1573 m., autorius (vertėjas), parašymo arba perrašymo vieta nežinoma. Pagal įvairių vertėjų tekstus ją parengė J. Bylaukis. Šią rankraštinę postilę 1896 m. Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje (dėl to taip vadinama postilė) aptiko Čikagos universiteto profesorius H. Šmidtas‑Vartenbergas. Pirmasis postilės kalbos tyrėjas buvo V. Gaigalaitis. JAV kalbininkas G. B. Fordas 1965 m. Luisvilyje išspausdino dalį Volfenbiutelio postilės faksimilinės kopijos pavadinimu „Lietuviška Volfenbiutelio postilė, 1573 metų rankraštis“ („The Wolfenbüttel Lithuanian Postilė, Manuscript of the Year 1573“). Pirmąkart šią postilę iššifravo ir paskelbė J. Karaciejus (1995 m. išspausdinta Vilniuje), pirmą kritinį leidimą su paaiškinimais 2008 m. paruošė ir Vysbadene išleido J. Gelumbeckaitė.
Sandara ir kalba
Volfenbiutelio postilėje yra 301 folianto didumo lapas (602 puslapiai), knyga įrišta mediniais rusva veršelio oda aptrauktais viršeliais. Postilė sudaryta iš dviejų dalių, iš viso joje 72 pamokslai. Į pirmąją dalį („Ischguldimas Evangeliu per visus metus“) įtraukti Kalėdų, į antrąją („Trumpi a prasti ischguldimai schventu nog Veliku ik adventa“) – Velykų tarpsnio ir du pridėtiniai pamokslai. Volfenbiutelio postilės rankraštis yra nuorašas senesnio teksto, sudaryto iš M. Liuterio, F. Melanchtono, N. Hemingseno, A. Korvino, J. Špangenbergo, J. Brenco, D. Grezerio, L. Kulmano, A. Zėhoferio ir kitų XVI a. evangelikų liuteronų postilių. Versta iš vokiečių ir lotynų kalbų, esama ir originalaus teksto. Aptariami krikščionybės sklaidos sunkumai Mažojoje Lietuvoje, sakoma, kad vietiniai žmonės garbina gamtos jėgas, tiki prietarais ir naudoja burtus (kalbama apie įvairius būrimo būdus), smerkiamas palaidas gyvenimas, užsimenama apie šventinius valgius, mediciną.
Rašyba nevienoda, daug variantų. Kalba pasižymi įvairių tarmių elementais, aiškios žemaitiškos ypatybės, sutinkamos Rytų Lietuvai būdingos kalbos formos; pasak Z. Zinkevičiaus, vertimas pradžioje turėjęs būti atliktas pietų aukštaičių patarme, o vėliau bandyta jį priartinti prie Mažosios Lietuvos tarmės. Vartojamos vakarų ir pietų aukštaičiams būdingos formos su nekirčiuotose galūnėse išlaikytais ilgaisiais balsiais.
Volfenbiutelio postilė – svarbus lietuvių etnologijos, istorijos, knygotyros, kalbos, kultūros, literatūrinės raštijos, etimologijos tyrimų šaltinis.
Išnašos
- Laura Blynaitė, red. (2025-06-04) [2019-01-29]. „Wolfenbüttelio postilė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-27.
- Teresė Paulauskytė, red. (2023-09-20) [2018-12-20]. „postilė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-27.
- J. Gelumbeckaitė (2008). Die litauische "Wolfenbütteler Postille" von 1573 (vokiečių). Wiesbaden: Harrassowitz.
- „Wolfenbüttelio postilė“. MLE. Nuoroda tikrinta 2024-12-01.
- Zigmas Zinkevičius (2021-06-02) [2018-05-02]. Teresė Paulauskytė (red.). „lietuvių rašomoji kalba“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-27.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Volfenbiutelio postilė, Kas yra Volfenbiutelio postilė? Ką reiškia Volfenbiutelio postilė?