Jolanta Gelumbeckaitė

1993 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių ir klasikinę filologiją. Vilniaus universitete 1994–2001 m. dėstė lotynų kalbą. 1992–2008 m. buvo Lietuvių kalbos instituto darbuotoja. 1995–1996 m. tobulinosi Oslo universitete, 1999–2005 m. – su pertraukomis Volfenbiutelyje, Hercogo Augusto bibliotekoje, 2001–2005 m. buvo šios bibliotekos mokslo darbuotoja. Nuo 2005 m. Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės universiteto Lyginamosios kalbotyros institute dirbo empirinės kalbotyros dėstytoja, nuo 2015 m. vadovauja baltų kalbotyros studijų programai. 2018 m. pradėjo eiti ekstraordinarinio profesoriaus pareigas. J. Gelumbeckaitės mokslinių interesų sritis aprėpia baltistiką, lituanistiką, senąją lietuvių kalbą, istorinę sintaksę, tekstologiją, teksto filologiją, tekstynų metodologiją ir praktiką, senosios lietuvių kalbos tekstyną.^[1]

2013 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams.^[1]

Paruošė pirmąjį Volfenbiutelio postilės kritinį leidimą, parašė jam komentarus (knyga vadinasi „Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573“ 2 t. 2008, išleista Vysbadene). Kitas žymus darbas – „Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką“ (2002). Parengė Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje internetinę lituanistikos parodą ir katalogą (2003), rankraščio „Colloquium habitum Vilnae…“ (1585) kritinį leidimą su komentarais ir vertimu į lietuvių ir vokiečių kalbas (2006), „Interaktyvų Rytų Prūsijos žemėlapį“ (bendraautorė, 2014–2018), parašė kritinių komentarų rankraščiui „Defensio verae translationis corporis catechismi in linguam polonicam…“ (1547, išleistas 2001), spaudiniams „Oratio funebris…“ ir „Confessio fidei Abrahami Culvensis“ (abu 1547, išleisti 2011). Paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių tekstologijos, senosios lietuvių kalbos, istorinės sintaksės, lotynų kalbos ir jos įtakos senajai lietuvių kalbai, lietuvių kalbos ir baltų kalbų istorijos temomis.^[1]