Vladimiras Čelomejus ukr Володимир Миколайович ЧоломійGimė 1914 m birželio 30 d Sedlcos Rusijos imperija dabar LenkijaMi
Vladimiras Čelomejus

Vladimiras Čelomejus ukr. Володимир Миколайович Чоломій | |
---|---|
Gimė | 1914 m. birželio 30 d. Sedlcos, Rusijos imperija, dabar Lenkija |
Mirė | 1984 m. gruodžio 8 d. (70 metų) Maskvoje |
Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinės |
Tautybė | ukrainietis |
Veikla | tarybinis mokslininkas, sparnuotųjų, balistinių raketų ir raketų nešėjų, dirbtinių palydovų konstruktorius |
Sritis | karinės ir kosminės technikos konstravimas |
Pareigos | generalinis konstruktorius |
Išsilavinimas | technikos mokslų daktaras (1951 m.) |
Alma mater | Kijevo aviacijos institutas |
Vikiteka | Vladimiras Čelomejus |
Vladimiras Čelomejus (rus. Владимир Николаевич Челомей; ukr. Володимир Миколайович Чоломій; 1914 m. birželio 30 d. (Sedlcos, Rusijos imperija, dabar Lenkija) – 1984 m. gruodžio 8 d. (Maskva)) – tarybinis mokslininkas mechanikas, aviacijos ir raketų inžinierius konstruktorius, profesorius. Išrado pirmus tarybinius pulsinius reaktyvinius variklius. Vadovavo pirmųjų pasaulyje priešlaivinių sparnuotųjų raketų ir tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų (, , ir ) kūrimui. Kosminių raketų konstruktorius. TSRS MA akademikas (1962 m.), dukart Socialistinio darbo didvyris (1959 ir 1963 m.).
Biografija
Ankstyvasis gyvenimas
V. Čelomejus gimė Sedlcose (Liublino gubernija, Rusijos imperija, dabar Lenkija), kazokų kilmės ukrainiečių šeimoje. Kai jam buvo trys mėnesiai, jo šeima išsikraustė į Poltavą, nes Pirmojo pasaulinio karo frontas artėjo prie Sedlcų.
Kai Vladimiras buvo 12 m., jų šeima persikėlė į Kijevą.
1932 m. V. Čelomejus įstojo į Kijevo Politechnikos institutą, kur jis pasižymėjo kaip itin gabus studentas. 1936 m. buvo išleista pirma jo knyga „Vektoriniai skaičiavimai“. Studijuodamas jis papildomai lanke matematinės analizės, diferencialinių lygčių teorijos, matematinės fizikos, tamprumo teorijos, ir mechanikos paskaitas Kijevo universitete. Tuo metu V. Čelomejus susidomėjo mechanika ir virpesių teorija, kuo užsiiminėjo visą tolesnį gyvenimą. 1937 m. su pagyrimu baigė mokytis Kijevo Politechnikos institute. Po to jis šiame institute dirbo lektoriumi, 1939 m. apsigynė mokslų kandidato disertaciją.
Antrojo pasaulinio karo metai
Prasidėjus Vokietijos-TSRS karui V. Čelomejus dirbo Centriniame aviacijos variklių kūrimo institute (Центральный институт авиационного моторостроения) Maskvoje, kur jis 1942 m. sukūrė pirmą tarybinį pulsinį reaktyvinį variklį, nepriklausomai nuo panašaus variklio, sukurto nacistinėje Vokietijoje.
1944 m. vasarą buvo sužinota, kad Vokietija raketomis V-1 apšaudo Pietų Angliją. 1944 m. spalio 9 d. ėmė vadovauti 51-osios aviacijos gamyklos konstruktorių biurui, kuriam anksčiau vadovavo , miręs 1944 m. liepos 30 d. Iš šio biuro išsivystė dabartinis rus. НПО машиностроения ('Mašinų gamybos mokslinis gamybinis susivienijimas'), esantis Reutove (Maskvos sritis).
V. Čelomejus ėmė konstruoti ir bandyti pirmąsias tarybines sparnuotąsias raketas. 1944 m. gruodį raketa, pavadinta (rus. 10Х), buvo pirmą kartą paleista iš lėktuvų ir Tupolev Tu-2.
OKB-52 ir akademinė karjera
Po sėkmingo darbo kuriant 10Ch raketą V. Čelomejus iki 1953 m. buvo 51-osios aviacijos gamyklos konstravimo biuro, konstravusio bepiločius orlaivius, vadovas. 1955 m. V. Čelomejus tapo naujai suformuoto OKB-52, kur toliau konstravo sparnuotąsias raketas, vadovu.
Čelomejus tęsė mokslinius tyrimus, 1951 m. Maskvos N. Baumano Aukštojoje technikos mokykloje (Московское Высшее Техническое училище им. Н. Э. Баумана) apsigynė techmikos mokslų daktaro disertaciją. 1952 m. šioje aukštojoje mokykloje tapo profesoriumi.
1958 m. OKB-52 pasiūlė sukurti daugiapakopę tarpžemyninę balistinę raketą. Nors jų raketa buvo nepriimta, ją nukonkuravo raketa (NATO kodas SS-9 Scarp), raketa buvo priimta.
1959 m. V. Čelomejus paskirtas OKB-52 generaliniu konstruktoriumi. Čelomejaus OKB priklausė TSRS Bendrosios mašinų gamybos ministerijai.
1962 m. V. Čelomejus tapo TSRS Mokslų akademijos Mechanikos skyriaus nariu.
Kosminiai aparatai
OKB-52 konstravo ne tik tarpžemynines balistines raketas, bet ir ėmė kurti kosmines raketas. 1961 m. ėmė konstruoti žymiai galingesnę balistinę raketą , nors kaip balistinės raketos jos buvo atmestos.
V. Čelomejus tapo S. Koroliovo varžovu „Mėnulio lenktynėse“. Čelomejus siūlė galingą UR-500 panaudoti mažam dviejų kosmonautų įgulos mėnulio aparatui, taip pat karinei kosminei stočiai paleisti. Koroliovas buvo griežtai prieš, nes UR-500 naudojo itin nuodingą dvikomponentį raketinį kurą – ir UDMH.
Pirmoji UR-500 (dar vadinamas Proton) pirmą kartą buvo paleista 1965 m. pradžioje. Nors ši raketa taip ir nebuvo panaudota kosmonautams gabenti į mėnulį, kaip kad tikėjosi Čelomejus, Proton tapo pagrindine TSRS ir Rusijos raketa nešėja, kuri iki šiol gabena į orbitą kosminius zondus, kosmines stotis, geostacionarinius palydovus ir kt. kosminius aparatus.
Čelomejaus OKB konstravo ir dirbtinius Žemės palydovus (pvz., „Poliot“). Skirtingai nei kiti palydovai jau pirmieji Čelomejaus palydovai „Poliot-1“ (1963) ir „Poliot-2“ (1964) gebėjo patys keisti skrydžio orbitą. Čelomejus vadovavo „Proton“ palydovų kūrimui. 8-tą dešimtmetį Čelomejaus OKB projektavo „“ orbitines stotis „“, „“ ir „“, kurios tapo kosminių stočių „Saliut“, „Mir“ ir „“ pagrindu. „Almaz“ stočių aprūpinimui Čelomejus sukonstravo kosminį laivą , kaip alternatyvą „Sojuz“ laivui. TKS niekada neskrido, tačiau jo perdaryti blokai buvo panaudoti kaip moduliai stotyse „“ ir „Mir“.
V. Čelomejus mirė 1984 m. Maskvoje, būdamas 70 m.
Apdovanojimai
- Dukart Socialistinio darbo didvyris
- 5 Lenino ordinai ((1945, 1959, 1964, 1974, 1984)
- Spalio revoliucijos ordinas (1971)
- Lenino premija (1959)
- 3 TSRS Valstybinės premijos ((1967, 1974, 1982)
- Auksinis M. Žukovskio vardo medalis (1964)
- Auksinis А. Liapunovo medalis (1977 m.)
Nuorodos
- „Дважды Герой Соц.Труда Челомей Владимир Николаевич :: Герои страны“. Warheroes.ru. Nuoroda tikrinta 9 December 2013.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladimiras Čelomejus, Kas yra Vladimiras Čelomejus? Ką reiškia Vladimiras Čelomejus?
Vladimiras Celomejus ukr Volodimir Mikolajovich CholomijGime 1914 m birzelio 30 d Sedlcos Rusijos imperija dabar LenkijaMire 1984 m gruodzio 8 d 70 metu MaskvojePalaidotas a Novodevices kapinesTautybe ukrainietisVeikla tarybinis mokslininkas sparnuotuju balistiniu raketu ir raketu neseju dirbtiniu palydovu konstruktoriusSritis karines ir kosmines technikos konstravimasPareigos generalinis konstruktoriusIssilavinimas technikos mokslu daktaras 1951 m Alma mater Kijevo aviacijos institutasVikiteka Vladimiras Celomejus Vladimiras Celomejus rus Vladimir Nikolaevich Chelomej ukr Volodimir Mikolajovich Cholomij 1914 m birzelio 30 d Sedlcos Rusijos imperija dabar Lenkija 1984 m gruodzio 8 d Maskva tarybinis mokslininkas mechanikas aviacijos ir raketu inzinierius konstruktorius profesorius Isrado pirmus tarybinius pulsinius reaktyvinius variklius Vadovavo pirmuju pasaulyje prieslaiviniu sparnuotuju raketu ir tarpzemyniniu balistiniu raketu kompleksu ir kurimui Kosminiu raketu konstruktorius TSRS MA akademikas 1962 m dukart Socialistinio darbo didvyris 1959 ir 1963 m V Celomejus TSRS pasto zenkleBiografijaAnkstyvasis gyvenimas V Celomejus gime Sedlcose Liublino gubernija Rusijos imperija dabar Lenkija kazoku kilmes ukrainieciu seimoje Kai jam buvo trys menesiai jo seima issikrauste į Poltava nes Pirmojo pasaulinio karo frontas artejo prie Sedlcu Kai Vladimiras buvo 12 m ju seima persikele į Kijeva 1932 m V Celomejus įstojo į Kijevo Politechnikos instituta kur jis pasizymejo kaip itin gabus studentas 1936 m buvo isleista pirma jo knyga Vektoriniai skaiciavimai Studijuodamas jis papildomai lanke matematines analizes diferencialiniu lygciu teorijos matematines fizikos tamprumo teorijos ir mechanikos paskaitas Kijevo universitete Tuo metu V Celomejus susidomejo mechanika ir virpesiu teorija kuo uzsiiminejo visa tolesnį gyvenima 1937 m su pagyrimu baige mokytis Kijevo Politechnikos institute Po to jis siame institute dirbo lektoriumi 1939 m apsigyne mokslu kandidato disertacija Antrojo pasaulinio karo metai Prasidejus Vokietijos TSRS karui V Celomejus dirbo Centriniame aviacijos varikliu kurimo institute Centralnyj institut aviacionnogo motorostroeniya Maskvoje kur jis 1942 m sukure pirma tarybinį pulsinį reaktyvinį variklį nepriklausomai nuo panasaus variklio sukurto nacistineje Vokietijoje 1944 m vasara buvo suzinota kad Vokietija raketomis V 1 apsaudo Pietu Anglija 1944 m spalio 9 d eme vadovauti 51 osios aviacijos gamyklos konstruktoriu biurui kuriam anksciau vadovavo mires 1944 m liepos 30 d Is sio biuro issivyste dabartinis rus NPO mashinostroeniya Masinu gamybos mokslinis gamybinis susivienijimas esantis Reutove Maskvos sritis V Celomejus eme konstruoti ir bandyti pirmasias tarybines sparnuotasias raketas 1944 m gruodį raketa pavadinta rus 10H buvo pirma karta paleista is lektuvu ir Tupolev Tu 2 OKB 52 ir akademine karjeraPo sekmingo darbo kuriant 10Ch raketa V Celomejus iki 1953 m buvo 51 osios aviacijos gamyklos konstravimo biuro konstravusio bepilocius orlaivius vadovas 1955 m V Celomejus tapo naujai suformuoto OKB 52 kur toliau konstravo sparnuotasias raketas vadovu Celomejus tese mokslinius tyrimus 1951 m Maskvos N Baumano Aukstojoje technikos mokykloje Moskovskoe Vysshee Tehnicheskoe uchilishe im N E Baumana apsigyne techmikos mokslu daktaro disertacija 1952 m sioje aukstojoje mokykloje tapo profesoriumi 1958 m OKB 52 pasiule sukurti daugiapakope tarpzemynine balistine raketa Nors ju raketa buvo nepriimta ja nukonkuravo raketa NATO kodas SS 9 Scarp raketa buvo priimta 1959 m V Celomejus paskirtas OKB 52 generaliniu konstruktoriumi Celomejaus OKB priklause TSRS Bendrosios masinu gamybos ministerijai 1962 m V Celomejus tapo TSRS Mokslu akademijos Mechanikos skyriaus nariu Kosminiai aparataiOKB 52 konstravo ne tik tarpzemynines balistines raketas bet ir eme kurti kosmines raketas 1961 m eme konstruoti zymiai galingesne balistine raketa nors kaip balistines raketos jos buvo atmestos V Celomejus tapo S Koroliovo varzovu Menulio lenktynese Celomejus siule galinga UR 500 panaudoti mazam dvieju kosmonautu įgulos menulio aparatui taip pat karinei kosminei stociai paleisti Koroliovas buvo grieztai pries nes UR 500 naudojo itin nuodinga dvikomponentį raketinį kura ir UDMH Pirmoji UR 500 dar vadinamas Proton pirma karta buvo paleista 1965 m pradzioje Nors si raketa taip ir nebuvo panaudota kosmonautams gabenti į menulį kaip kad tikejosi Celomejus Proton tapo pagrindine TSRS ir Rusijos raketa neseja kuri iki siol gabena į orbita kosminius zondus kosmines stotis geostacionarinius palydovus ir kt kosminius aparatus Celomejaus OKB konstravo ir dirbtinius Zemes palydovus pvz Poliot Skirtingai nei kiti palydovai jau pirmieji Celomejaus palydovai Poliot 1 1963 ir Poliot 2 1964 gebejo patys keisti skrydzio orbita Celomejus vadovavo Proton palydovu kurimui 8 ta desimtmetį Celomejaus OKB projektavo orbitines stotis ir kurios tapo kosminiu stociu Saliut Mir ir pagrindu Almaz stociu aprupinimui Celomejus sukonstravo kosminį laiva kaip alternatyva Sojuz laivui TKS niekada neskrido taciau jo perdaryti blokai buvo panaudoti kaip moduliai stotyse ir Mir V Celomejus mire 1984 m Maskvoje budamas 70 m ApdovanojimaiDukart Socialistinio darbo didvyris 5 Lenino ordinai 1945 1959 1964 1974 1984 Spalio revoliucijos ordinas 1971 Lenino premija 1959 3 TSRS Valstybines premijos 1967 1974 1982 Auksinis M Zukovskio vardo medalis 1964 Auksinis A Liapunovo medalis 1977 m Nuorodos Dvazhdy Geroj Soc Truda Chelomej Vladimir Nikolaevich Geroi strany Warheroes ru Nuoroda tikrinta 9 December 2013