Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Matematinė bendras pavadinimas matematikos srities susijusios su matematinėmis ribos ir konvergavimo sąvokomis bei iš jų
Matematinė analizė
Matematinė – bendras pavadinimas matematikos srities, susijusios su matematinėmis ribos ir konvergavimo sąvokomis bei iš jų išvestomis diferencijavimo ir integravimo operacijomis, taikant jas daugiausiai realių ir kompleksinių skaičių bei funkcijų kontekste. Matematinė analizė nagrinėja funkcijų „elgesį riboje“ („be galo mažoje“ arba „be galo didelėje“ begalybėje) bei tokias su tuo susijusias fundamentalias savybes kaip tolydumas, diferencijuojamumas, integruojamumas.
Matematinė analizė kilo griežtai suformulavus „be galo mažų dydžių skaičiavimo“ sąvokas. Šių laikų matematikos pedagogikoje matematinė analizė yra laikoma aukštojo matematinio išsilavinimo pagrindu.
Diferencialinių lygčių teorijai, kompleksinio kintamojo funkcijų teorijai, variaciniam skaičiavimui, funkcinei analizei, diferencialinei geometrijai ilgainiui tapus atskiromis matematikos šakomis, matematinei analizei priskiriama tik realiųjų skaičių, ribų, eilučių teorija, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas.
Istorija
Istoriškai laikoma, kad matematinė analizė atsirado XVII amžiuje, kai Izaokas Niutonas ir Gotfrydas Leibnicas išrado integralinį ir differencialinį skaičiavimą.
XVII-XVIII amžiais tirti praktiškai panaudojami analizės skyriai – pokyčių skaičiavimas, diferencialinės lygtys, Furjė analizė, . Skaičiavimo metodai sėkmingai taikyti aproksimuojant diskrečias problemas, naudojant tolygias funkcijas.
XVIII amžiuje matematinės funkcijos apibrėžimas dar buvo labai miglotas, bet XIX amžiuje Koši pirmasis sukūrė loginį integralinių ir diferencialinių skaičiavimų pagrindą, suformuluodamas Koši kriterijų. Jis taip pat pradėjo formalizuoti sritį. Kiti matematikai (Puasonas, Liuvilis, Furjė) tyrė diferencialines lygtis dalinėmis išvestinėmis, taip pat problemas.
XIX amžiaus viduryje Rymanas suformulavo integravimo teoriją. Vėliau (Karl Weierstrass) tyrė analizės aritmetizavimą, taip pat įvedė šiuolaikinius matematinės analizės žymėjimus ε-δ, taip pat ribos apibrėžimą. Vėlesni matematikai pradėjo tirti tolygumą ir realiuosius skaičius, kurių egzistavimas iki šiol buvo priimamas be įrodymo.
Šaltiniai
- matematinė analizė(parengė Vytautas Kazakevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta matematine-analize).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Matematinė analizė, Kas yra Matematinė analizė? Ką reiškia Matematinė analizė?
Matematine bendras pavadinimas matematikos srities susijusios su matematinemis ribos ir konvergavimo savokomis bei is ju isvestomis diferencijavimo ir integravimo operacijomis taikant jas daugiausiai realiu ir kompleksiniu skaiciu bei funkciju kontekste Matematine analize nagrineja funkciju elgesį riboje be galo mazoje arba be galo dideleje begalybeje bei tokias su tuo susijusias fundamentalias savybes kaip tolydumas diferencijuojamumas integruojamumas Matematine analize kilo grieztai suformulavus be galo mazu dydziu skaiciavimo savokas Siu laiku matematikos pedagogikoje matematine analize yra laikoma aukstojo matematinio issilavinimo pagrindu Diferencialiniu lygciu teorijai kompleksinio kintamojo funkciju teorijai variaciniam skaiciavimui funkcinei analizei diferencialinei geometrijai ilgainiui tapus atskiromis matematikos sakomis matematinei analizei priskiriama tik realiuju skaiciu ribu eiluciu teorija diferencialinis ir integralinis skaiciavimas IstorijaIstoriskai laikoma kad matematine analize atsirado XVII amziuje kai Izaokas Niutonas ir Gotfrydas Leibnicas isrado integralinį ir differencialinį skaiciavima XVII XVIII amziais tirti praktiskai panaudojami analizes skyriai pokyciu skaiciavimas diferencialines lygtys Furje analize Skaiciavimo metodai sekmingai taikyti aproksimuojant diskrecias problemas naudojant tolygias funkcijas XVIII amziuje matematines funkcijos apibrezimas dar buvo labai miglotas bet XIX amziuje Kosi pirmasis sukure loginį integraliniu ir diferencialiniu skaiciavimu pagrinda suformuluodamas Kosi kriteriju Jis taip pat pradejo formalizuoti sritį Kiti matematikai Puasonas Liuvilis Furje tyre diferencialines lygtis dalinemis isvestinemis taip pat problemas XIX amziaus viduryje Rymanas suformulavo integravimo teorija Veliau Karl Weierstrass tyre analizes aritmetizavima taip pat įvede siuolaikinius matematines analizes zymejimus e d taip pat ribos apibrezima Velesni matematikai pradejo tirti tolyguma ir realiuosius skaicius kuriu egzistavimas iki siol buvo priimamas be įrodymo Saltiniaimatematine analize parenge Vytautas Kazakevicius Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta matematine analize Sis su matematika susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį