Epilepsija, dar vadinama nuomariu, – grupė neužkračių lėtinių centrinės nervų sistemos ligų, kurioms būdingi pasikartojantys epilepsijos priepuoliai. Epilepsijos priepuolis prasideda dėl aktyvių neuronų sinchronizuotos iškrovos. Epilepsiniais laikomi du ar daugiau neprovokuotų priepuolių. Vos vieno priepuolio pasireiškimas taip pat gali reikšti epilepsija (kaip liga apibrėžta Tarptautinės lygos prieš epilepsiją), jei galima iš anksto nuspėti pasikartojimą. Epilepsijos priepuoliai gali skirtis intensyvumu ir trukme – nuo trumpų ir beveik nepastebimų periodų iki ilgų intensyvaus sukrėtimo periodų dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo smegenyse. Šie priepuoliai gali sukelti fizinių sužalojimų, tiek tiesioginių, pvz., kaulų lūžius, tiek nelaimingų atsitikimų. Sergant epilepsija priepuoliai linkę kartotis ir gali neturėti jokios nustatomos priežasties. Pavieniai priepuoliai, išprovokuoti konkrečių priežasčių, pvz., apsinuodijimo, nelaikomi epilepsija. Įvairiuose pasaulio regionuose epilepsija sergantys žmonės gali būti traktuojami skirtingai ir patirti įvairaus laipsnio socialinę stigmą dėl nerimą keliančio simptomų pobūdžio.
Pagrindinė epilepsijos priepuolio priežastis – perteklinis ir nenormalus neuronų aktyvumas smegenų žievėje, kurį galima stebėti asmens elektroencefalogramoje. Tiksli priežastis, paaiškinanti epilepsijos priepuolį, daugeliu atvejų nėra žinoma (yra kriptogeninė); ją gali sąlygoti smegenų trauma, insultas, smegenų navikai, smegenų infekcijos ar įgimti defektai, sudarantys prielaidas epileptogenezei. Pagal priežastingumą be kriptogeninės dar skiriama idiopatinė epilepsija (priežastis nežinoma, gali būti genetiškai determinuota), simptominė (sukelia centrinės nervų sistemos anomalijos, traumos, kraujotakos sutrikimai, navikai, alkoholizmas).
Žinomos genetinės mutacijos yra tiesiogiai susijusios su nedidele dalimi atvejų. Diagnozuojant reikia atmesti kitas būsenas, galinčias sukelti panašius simptomus, pvz., alpimą, ir nustatyti, ar nėra kitos traukulių priežasties, tokios kaip alkoholio abstinencijos ar elektrolitų sutrikimų. Tai iš dalies galima padaryti atliekant neurovizualizaciją ir kraujo tyrimus. Epilepsiją dažnai galima patvirtinti atlikus elektroencefalogramą, tačiau normalūs rodmenys neatmeta šios būklės.
Daugumą epilepsijos atvejų - apie 69 % - galima veiksmingai kontroliuoti vaistais nuo traukulių, o nebrangūs gydymo būdai yra plačiai prieinami. Tiems, kuriems vaistai neveiksmingi prieš epilepsiją, gali būti taikoma chirurgija, neurostimuliacija arba keičiama mityba. Ne visi epilepsijos atvejai tęsiasi visą gyvenimą, ir daugeliui žmonių pagerėja būklė tiek, kad gydymo nebereikia.
2021 m. epilepsija sirgo maždaug 51 mln. žmonių visame pasaulyje. Beveik 80 % atvejų užfiksuoti besivystančiame pasaulyje. 2021 m. nuo epilepsijos mirė 140 000 žmonių, 15 000 daugiau, lyginant su 1990. Epilepsija labiau būdinga vaikų ir senyvo amžiaus žmonių tarpe.
Epilepsiją sergančiuosius vienija atitinkamai 1909 m. ir 1961 m. įsteigti Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (angl. International League Against Epilepsy), Tarptautinis biuras epilepsijai (angl. International Bureau for Epilepsy). Skaičiuojama, kad Lietuvoje epilepsija serga daugiau nei 24 tūkst. asmenų, iš jų maždaug 3000 - vaikai. Lietuvoje nuo 2015 m. veikia Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga Epilė.
Taip pat skaitykite
- Refleksinė epilepsija
- Audiosensityvinė epilepsija
Galerija
- Epilepsijos priepuolio elektroencefalograma
- Mirčių skaičius milijonui gyventojų (2012 m. duomenys)
- Epilepsijos priepuolio ištiktos moters nuotrauka
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Epilepsija, Kas yra Epilepsija? Ką reiškia Epilepsija?