Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Viktoras Šklovskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Viktoras Borisovičius Šklovskis (rus. Ви́ктор Бори́сович Шкло́вский; 1893 m. sausio 24 d. – 1984 m. gruodžio 6 d.) – rusų ir sovietų literatūros teoretikas, kritikas, rašytojas ir pamfletistas.
Biografija
V. Šklovskis gimė Sankt Peterburge, Rusijoje. Jo tėvas buvo žydų, motina vokiečių/rusų kilmės. Jis mokėsi Sankt Peterburgo universitete.
Pirmojo pasaulinio karo metais V. Šklovskis savanoriavo Rusijos armijoje ir galiausiai tapo vairavimo instruktoriumi šarvuotų automobilių karinėje dalyje Sankt Peterburge. Ten 1916 metais jis įkūrė (Obshchestvo izucheniya POeticheskogo YAZyka – ), vieną iš dviejų grupių (kartu su ), kurios išplėtė pagrindines rusų formalizmo teorijas ir metodus.
V. Šklovskis dalyvavo 1917 m. vasario revoliucijoje. Vėliau Rusijos laikinoji vyriausybė paskyrė jį eiti komisaro padėjėjo pareigas į pietvakarių frontą, kur jis buvo sužeistas ir pelnė apdovanojimą už drąsą. Po to V. Šklovskis dirbo komisaro padėjėju Rusijos ekspediciniame korpuse Persijoje.
1918 m., pasibaigus spalio perversmui, V. Šklovskis grįžo į Sankt Peterburgą. Jis priešinosi bolševizmui ir dalyvavo socialistų revoliucionierių partijos organizuotame antibolševikiniame sąmoksle. Po to, kai Čeka atskleidė konspiratorius, V. Šklovskis pradėjo slapstytis, keliaudamas po Rusiją ir Ukrainą. Galiausiai, 1919 m., jam buvo atleista jo ryšių su Maksimu Gorkiu dėka. Tuomet V. Šklovskis nusprendė nutraukti savo politinę veiklą. Abu jo broliai buvo sušaudyti sovietų valdžios (vienas 1918 m., kitas 1937 m.), sesuo mirė badu Sankt Peterburge 1919 m.
V. Šklovskis įsijungė į sovietų visuomenę ir netgi dalyvavo Rusijos pilietiniame kare, tarnaudamas Raudonojoje armijoje. Tačiau 1922 m. jam vėl teko slapstytis, kadangi jam grėsė areštas ir galima mirties bausmė už ankstesnius politinius veiksmus, ir V. Šklovskis per Suomiją pabėgo į Vokietiją. Būdamas Berlyne, 1923 m. jis išleido savo memuarus apie 1917–1922 m. laikotarpį, kuriuos pavadino Сентиментальное путешествие, воспоминания (Sentimental’noe puteshestvie, vospominaniia, Sentimentali kelionė, prisiminimai). Tai buvo aliuzija į , autoriaus, kuriuo V. Šklovskis žavėjosi ir kurio digresyvus stilius turėjo didžiulę įtaką V. Šklovskio rašymo būdui, Sentimentalią kelionę per Prancūziją ir Italiją. Tais pačiais metais jam buvo leista grįžti į Tarybų Sąjungą. Tam turėjo įtakos kreipimasis į sovietų valdžią, kurį V. Šklovskis įtraukė į paskutinius jo Zoo, arba laiškai ne apie meilę, puslapius.
1963 m. V. Šklovskį aplankęs Jugoslavijos mokslininkas Michailas Michailovas rašė: „Aš buvau be galo sužavėtas V. Šklovskio dvasios gyvybingumu, jo susidomėjimų įvairumu ir jo kultūra. Kada mes atsisveikinome su Viktoru Borisovičiu ir išvykome į Maskvą, aš pajutau, kad ką tik susipažinau su vienu iš geriausiai išauklėtų, išsilavinusių ir protingiausių mūsų amžiaus žmonių.“
V. Šklovskis mirė Maskvoje 1984 m.
Rašytojas ir teoretikas
Be literatūros kritikos straipsnių ir tokių autorių, kaip Lorensas Sternas, Maksimas Gorkis, Levas Tolstojus, Vladimiras Majakovskis biografijų, V. Šklovskis parašė keletą pusiau autobiografinių kūrinių, kurie tapo eksperimentais jo literatūrinių teorijų plėtotėje.
V. Šklovskis geriausiai žinomas iš ostranenie arba nutolimo idėjos literatūroje plėtojimo. Jis išdėstė šią idėją žymioje esė „Menas kaip technika“ (arba „Menas kaip priemonė“), kuri sudarė jo Prozos teorijos, pirmą kartą publikuotos 1925 m., pirmą skyrių. Jis įrodinėjo, kad būtina kažką, kas pasidarė per daug pažįstama, tapo klišė literatūros kanone, paversti kažkuo atnaujintu.
Meno tikslas yra perteikti daiktų pajautimus per pažinimą, ne per žinojimą. Meno metodo prasmė – padaryti objektus „nepažįstamus“, formas – sudėtingas, pasunkinti ir prailginti suvokimo procesą, kadangi suvokimo procesas yra estetiškai išbaigtas ir turi būti pratęstas. Menas – tai būdas patirti objekto įmantrumą; pats objektas nėra svarbus.
V. Šklovskis, „Menas kaip technika“, 12
V. Šklovskio darbas pastūmė rusų formalizmą link supratimo, kad literatūrinę veiklą reikia traktuoti kaip neatsiejamą socialinės veiklos dalį, idėjos, kuri tapo pagrindinė Michailo Bachtino ir rusų bei Prahos semiotikos mokyklų atstovų darbuose.
Kino menas
V. Šklovskis buvo vienas pirmųjų profesionalių kino scenaristų. Jo esė ir straipsnių apie kiną rinkinys (Literatūra ir Kinematografija) buvo išleistas 1923 m. V. Šklovskis buvo režisieriaus artimas draugas ir parašė išsamų jo gyvenimo aprašymą bei darbų kritiką (Maskva 1976).
Pradėjęs 1920 m. ir iki pat 1970 m. V. Šklovskis parašė daugelio sovietinių filmų scenarijus. Šis jo biografijos aspektas nesulaukė didelio susidomėjimo. Savo knygoje Trečiasis fabrikas V. Šklovskis pavaizduoja savo darbą kine, rašydamas: „Visų pirma, aš dirbu trečiame fabrike. Antra, pavadinimą nėra sunku paaiškinti. Pirmasis fabrikas – mano šeima ir mokykla. Antrasis – OPOYAZ. Trečiasis fabrikas kuria mane būtent šiuo metu. „
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viktoras Šklovskis, Kas yra Viktoras Šklovskis? Ką reiškia Viktoras Šklovskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Viktoras Borisovicius Sklovskis rus Vi ktor Bori sovich Shklo vskij 1893 m sausio 24 d 1984 m gruodzio 6 d rusu ir sovietu literaturos teoretikas kritikas rasytojas ir pamfletistas Viktoras SklovskisBiografijaV Sklovskis gime Sankt Peterburge Rusijoje Jo tevas buvo zydu motina vokieciu rusu kilmes Jis mokesi Sankt Peterburgo universitete Pirmojo pasaulinio karo metais V Sklovskis savanoriavo Rusijos armijoje ir galiausiai tapo vairavimo instruktoriumi sarvuotu automobiliu karineje dalyje Sankt Peterburge Ten 1916 metais jis įkure Obshchestvo izucheniya POeticheskogo YAZyka viena is dvieju grupiu kartu su kurios isplete pagrindines rusu formalizmo teorijas ir metodus V Sklovskis dalyvavo 1917 m vasario revoliucijoje Veliau Rusijos laikinoji vyriausybe paskyre jį eiti komisaro padejejo pareigas į pietvakariu fronta kur jis buvo suzeistas ir pelne apdovanojima uz drasa Po to V Sklovskis dirbo komisaro padejeju Rusijos ekspediciniame korpuse Persijoje 1918 m pasibaigus spalio perversmui V Sklovskis grįzo į Sankt Peterburga Jis priesinosi bolsevizmui ir dalyvavo socialistu revoliucionieriu partijos organizuotame antibolsevikiniame samoksle Po to kai Ceka atskleide konspiratorius V Sklovskis pradejo slapstytis keliaudamas po Rusija ir Ukraina Galiausiai 1919 m jam buvo atleista jo rysiu su Maksimu Gorkiu deka Tuomet V Sklovskis nusprende nutraukti savo politine veikla Abu jo broliai buvo susaudyti sovietu valdzios vienas 1918 m kitas 1937 m sesuo mire badu Sankt Peterburge 1919 m V Sklovskis įsijunge į sovietu visuomene ir netgi dalyvavo Rusijos pilietiniame kare tarnaudamas Raudonojoje armijoje Taciau 1922 m jam vel teko slapstytis kadangi jam grese arestas ir galima mirties bausme uz ankstesnius politinius veiksmus ir V Sklovskis per Suomija pabego į Vokietija Budamas Berlyne 1923 m jis isleido savo memuarus apie 1917 1922 m laikotarpį kuriuos pavadino Sentimentalnoe puteshestvie vospominaniya Sentimental noe puteshestvie vospominaniia Sentimentali kelione prisiminimai Tai buvo aliuzija į autoriaus kuriuo V Sklovskis zavejosi ir kurio digresyvus stilius turejo didziule įtaka V Sklovskio rasymo budui Sentimentalia kelione per Prancuzija ir Italija Tais paciais metais jam buvo leista grįzti į Tarybu Sajunga Tam turejo įtakos kreipimasis į sovietu valdzia kurį V Sklovskis įtrauke į paskutinius jo Zoo arba laiskai ne apie meile puslapius 1963 m V Sklovskį aplankes Jugoslavijos mokslininkas Michailas Michailovas rase As buvau be galo suzavetas V Sklovskio dvasios gyvybingumu jo susidomejimu įvairumu ir jo kultura Kada mes atsisveikinome su Viktoru Borisoviciu ir isvykome į Maskva as pajutau kad ka tik susipazinau su vienu is geriausiai isaukletu issilavinusiu ir protingiausiu musu amziaus zmoniu V Sklovskis mire Maskvoje 1984 m Rasytojas ir teoretikasBe literaturos kritikos straipsniu ir tokiu autoriu kaip Lorensas Sternas Maksimas Gorkis Levas Tolstojus Vladimiras Majakovskis biografiju V Sklovskis parase keleta pusiau autobiografiniu kuriniu kurie tapo eksperimentais jo literaturiniu teoriju pletoteje V Sklovskis geriausiai zinomas is ostranenie arba nutolimo idejos literaturoje pletojimo Jis isdeste sia ideja zymioje ese Menas kaip technika arba Menas kaip priemone kuri sudare jo Prozos teorijos pirma karta publikuotos 1925 m pirma skyriu Jis įrodinejo kad butina kazka kas pasidare per daug pazįstama tapo klise literaturos kanone paversti kazkuo atnaujintu Meno tikslas yra perteikti daiktu pajautimus per pazinima ne per zinojima Meno metodo prasme padaryti objektus nepazįstamus formas sudetingas pasunkinti ir prailginti suvokimo procesa kadangi suvokimo procesas yra estetiskai isbaigtas ir turi buti pratestas Menas tai budas patirti objekto įmantruma pats objektas nera svarbus V Sklovskis Menas kaip technika 12 V Sklovskio darbas pastume rusu formalizma link supratimo kad literaturine veikla reikia traktuoti kaip neatsiejama socialines veiklos dalį idejos kuri tapo pagrindine Michailo Bachtino ir rusu bei Prahos semiotikos mokyklu atstovu darbuose Kino menasV Sklovskis buvo vienas pirmuju profesionaliu kino scenaristu Jo ese ir straipsniu apie kina rinkinys Literatura ir Kinematografija buvo isleistas 1923 m V Sklovskis buvo rezisieriaus artimas draugas ir parase issamu jo gyvenimo aprasyma bei darbu kritika Maskva 1976 Pradejes 1920 m ir iki pat 1970 m V Sklovskis parase daugelio sovietiniu filmu scenarijus Sis jo biografijos aspektas nesulauke didelio susidomejimo Savo knygoje Treciasis fabrikas V Sklovskis pavaizduoja savo darba kine rasydamas Visu pirma as dirbu treciame fabrike Antra pavadinima nera sunku paaiskinti Pirmasis fabrikas mano seima ir mokykla Antrasis OPOYAZ Treciasis fabrikas kuria mane butent siuo metu